The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names

Straipsniai / Articles 117 HARALD BICHLMEIER Sächsische Akademie der Wissenschaften zu Leipzig Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Tyrimų sritys: onomastika (toponimija), germanų kalbų istorinė fonologija, indoeuropietinė lingvistika, Aljamiado tekstai. DOI: https://doi.org/10.35321/all82-06 Morfologija LITHUANIAN TOPONYMS – DIFFERENCES AND Skirtingų paralelių Pavadinimų klasės Lietuvių toponimijos morfologija – įvairių vardų grupių skirtumai ir paralelės Anotacija The participation in the project “Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai [Vakarų Pietų Aukštaitijos toponimų integravimas į Lietuvos geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės ir motyvacijos tyrimai] lėmė du įdomius rezultatus: 1) atrodo, kad būtina patobulinti (lituanišką) terminologiją ir 2) galima rasti reikšmingų morfologinių (ir sintaktinių) struktūrų, naudojamų vandenų vandenų pavadinimams (potamonimai) ir stovinčių vandenų pavadinimams (nonlimimai), procentinių skirtumų. Pasirodo, kad tyrinėtoje srityje limnonimuose išvestinių formacijų procentinė dalis yra žymiai didesnė, o sudėtinių vardų - žymiai mažesnė nei potamonimuose. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai yra tyrinėtos teritorijos savybė, ar bendra tendencija visoje Lietuvoje. Raktiniai žodžiai: potamonimai/upės pavadinimai, limnonimai/ežerų pavadinimai, onimų morfologija, onimų sintaktinė struktūra, vakarinė pietinė aukštaitų/dzukų toponomastika. HARALD BICHLMEIER 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII ANOTACIJA parašyti šį straipsnį paskatinto projekte Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai, dalyvauti teko ir atlikti tyrimus, gautos į pasirodos išvados: 1) būtina tikslodo, būtina peržiūrėti ir lietuviškąją toponimų darybos terminiją; 2) susumavus rezulir tatus pastebėta didelių skirtumų morfologinėje (ir sintaksinėje) upėvardžių (potamonimų) ežerų vardų (limnonimų) daryboje. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis ištirtų limnonimų regionui, yra vediniai, atvirkščiai negu potamonimai, pastarieji dažniausiai yra sudurtiniai dariniai. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar tokia daryba būdinga tik ištirtam ar visai Lietuvos teritorijai. ESMINIAI ŽODŽIAI: potamonimai upėvardžiai, limnonimai ežerų vardai, onimų morfologija, onimų sintaksinė struktūra, pietvakarių aukštaičių dzūkų toponomastika. 1. ĮVADINimas1 Šiame straipsnyje siekiama paaiškinti skirtumus ir paraleles įvairiose lietuvių toponimų pavadinimų klasėse. Taigi, iš pradžių turime paaiškinti, apie ką tiksliai kalbame, ką mes suprantame toponimais ir t. t. Toponimai čia suprantami plačiausia to žodžio prasme, t. y. kaip visų rūšių topojų, t. y. vietų pavadinimai […] vokiškai tai būtų Ortsnamen ir Örtlichkeitsnamen derinys. Taip daugiau ar mažiau suprantamas lietuvių toponimai. Taigi, iš esmės, čia kalbama apie visą vietovių pavadinimų rinkinį geografinės vienetų prasme, t. y. gyvenamųjų vietų pavadinimus, kaip yra miestų, kaimų, ūkių, namų ir t. t., kurie yra toponimai siauroje žodžio prasme, kaip dažnai vartojamas vokiečių Ortsname, ir negyvenamų geografinės vienetų pavadinimus, kaip yra - drymonyms (medžių ir miškų pavadinimai), - oronyms (kalvų ir kalnų pavadinimai), 1 Šis straipsnis pagrįstas tuo pačiu pavadinimu pristatytu pranešimu, pateiktu 2019 m. Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Ketvirtoji tarptautinė mokslinė Aleksandras Vanagas konferencija: Onyms in Space and Space in Onyms. Lietuvos kalbos institutas, Vilnius. […] Konferencijoje pateiktos kalbos struktūra, turinys ir pobūdis daugiausia buvo išsaugoti šioje spausdintoje versijoje. Straipsniai 119 straipsnis The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names - potamonimai (upų, upelių ir kt. pavadinimai), - limnonimai (ežerų pavadinimai), - helonimai (puolių pavadinimai), - agronimai (laukų pavadinimai), - leimoniminai (žolynų pavadinimai). Žinoma, taip pat yra jūrų pavadinimų […] thalassonyms […], tačiau jie nežaidė vaidmens projekte, kuriame atliekami tyrimai į jūrą nesusijusioje vietovėje ject further down). 1.2. For all these kinds of toponyms the Lithuanian language offers a multi- (daugiau apie tai, kaip juos suformuoti. Standartiniai lietuvių toponimų kūrimo būdai yra: žodžių formavimas, t. y. išvestis ir sudėtis, iš vienos pusės ir sintagmatinių grupių formavimas iš kitos. Abiejuose tipuose nerandame nieko, kas nebūtų žinoma ir iš lietuvių kalbos pavadinimų leksikono ar iš lietuvių sintaksės. Abi pagrindinės rūšys gali būti suskirstytos į kelias pogrupius, kaip bus parodyta kitose pastraipose. Iš skirtingų tipų toponimų analizės matyti, kad visose skirtingose oniminėse klasėse randame tas pačias formavimo priemones, tačiau taip pat nustatome, kad kiekvienos tipų pavadinimų procentinė dalis gali labai skirtis. 2. Projektas ir jo rezultatai Toliau noriu pristatyti daugiausia tris dalykus: - kai kurie 2017 ir 2018 m. Lietuvos kalbos instituto projekto, kurį vadovavo Grasilda Blažienė ir Laimutis Bilkis, rezultatai; - kai kurie svarstymai apie tradicinį vardų formavimo morfologinių būdų suskirstymą ir jų pavadinimus; ir galiausiai, taip pat minėto projekto rezultatas; - kai kurie svarstymai apie gerai žinomą upės vardą ir apie ežero vardą, palyginti gerai žinomus senosios Europos hidronimijos tyrėjams […] ir jo ryšį su upės pavadinimu Lietuvoje ir Lietuvoje. Pietų Tirolija. 2.1 Projektas, apie kurį kalbama, apytiksliai tyrinėjo pietvakarių Lietuvos vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių vietovardžių. Galiausiai 2020 m. sausio mėnesį pasirodė knyga vokiečių kalba su to projekto rezultatais: HARALD BICHLMEIER 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Blažienė, Grasilda Bilkis, Laimutis (redakcijos): Die Orts-, Flurund Gewässernamen Süddwestaukštaitiens. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien) (Baltų studijų draugijos knyga) 2), Hamburgas: Baar 2019. Jame galima rasti […] be dviejų jau minėtų projekto vadovų Grasilda Blažienė (dėl gyvenviečių pavadinimų, cf. Blažienė 2019) ir Laimutis Bilkis (dėl helonimų, cf. Bilkis 2019) straipsnių […] Veronika Adamonytė nyms, cf. Kačinaitė-Vrubliauskienė 2019), (on agronyms, cf. Adamonytė 2019), Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė (on oroIlona Mickienė (drimonimų, cf. Mickienė 2019a, ir leimononimų, cf. Mickienė 2019b) ir šio straipsnio autorius (Bichlmeier 2020a). 2.2 Tame projekte tyrinėti toponimai lietuvių žodžio prasme buvo Alytus ir Lazdijai in the Lithuanian region Dzūkija, which is the Western part of the Southern Aukštaitija region bordering on Poland and Belarus. In the center of interest raionai, iš dalies taip pat Druskininkai, daugiausia vietovės į vakarus nuo Nemunas upės. Dialektiniu požiūriu tai taip pat yra vakarinis pietų Aukštaitijos regionas, Lith. vakarinių pietų aukštaičių, taip pat vadinamų Vakarų Dzūkian, Lith. vakarinių dzūkų. Įdomu tai, kad nepaisant to, kad ribojasi su slavų gyvenvietėmis, ir nepaisant to, kad tyrime nagrinėjamoje vietovėje taip pat yra nemažai slavų kalbų kalbėtojų ir daugybė gyvenviečių, kuriose gyvena mišri slavų ir lietuvių populiacija, tam tikrų tipų pavadinimuose gali būti labai mažas slovų etimologijos toponimų skaičius, pavyzdžiui, ežerų ir upių pavadinimuose - apie 2-3%. Kitose, pavyzdžiui, pievų pavadinimuose, jis yra […] kaip ir būtų galima tikėtis […] maždaug penkis ar dešimt kartų didesnis. Kita vertus, projekto mokslinių tyrimų įrankis - Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė (Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė; cf. http: www.lkiis.lki.lt) - tuo metu galėjo būti šiek tiek nesąžiningas, nes bent jau projektui tyrinėtam regionui duomenys buvo surinkti daugiausia 1935-1936 m. kai kurių vietovės mokslinių tyrinėjimų metu, kai daugiausia lietuvių kalbėtojai buvo paklausti daugiau ar mažiau apie lietuvių toponimų formas. Taigi atitinkami toponimai toms pačioms vietoms, upėms, ežeroms ir t. t., kuriuos naudoja lenkų ir baltųjų kalbų kalbantieji, paprastai nebuvo užregistruoti. 2.3 Bet dar vienas dalykas gali būti gana aiškiai matomas, t. y. mes esame vietovėje, kur galime rasti Vakarų Baltijos substrato liekanas, tradiciškai priskiriamas Yatvingian. Iš rytų Baltijos šalių formų jį daugiausia galima atskirti pagal s, z atsiradimą vietose, kur galima tikėtis š, ž. Tai gali būti parodyta trimis pavyzdžiais, paimti iš šios vietovės upių pavadinimų korpuso: stovinčių ir tekančių vandens Straipsniai 121 straipsnis The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names Sãknas m. (2) Ve (42868), Saknius m. (?) Ve (42868) prieš Lith. Šaknìs f. ‚root‘; 2 Azãgis m. (2) Lp (42933) cf. OPr. assegis (*azegīs), Lith. až(e)gs, ež(e)gs "Gymnocephalus cernua (žuvys) "; 3 Zebriùs m. (4) Kr (126445) vs. Lith. žẽbras ‚dirty, unwashed‘.4 2.4. The author’s part in that project consisted of analyzing the 423 names telkinių, kurių yra 240 limnonimų, ir 183 potamonimai.5 Ir tai dabar sugrąžina mus prie morfologijos: 2.4.1. Kaip jau minėta įžangoje, lietuvių kalba yra trys pagrindiniai toponimų formavimo tipai […] ir paprastai mes šiuos tipus taip pat randame actually all other Indo-European languages in Europe – although in different kiekybiškai, žinoma. Šie tipai yra išvestiniai pavadinimai, sudėtiniai pavadinimai ir sintagmatiniai pavadinimai. Visose trijose rūšyse galima atskirti vardus, pagamintus tik iš apeliacinės medžiagos, ir vardus, kuriuose taip pat yra oniminės medžiagos. Išvestinių vardų atveju, pvz., skirtumas yra tarp deappellativinių ir deoniminių išvestinių. Tačiau šie teoriniai skirtumai turi tam tikrų apribojimų ir juos reikia paaiškinti tikslesniu būdu. 2.4.2. Ypač tokių tikslesnių paaiškinimų reikia deoniminėms formacijoms. Jie retai yra konversijos arba kvazi-konversijos (konversijos žr. toliau 2.4.4.) be kitų rūšių pavadinimų sufiksų. Daugeliu atvejų jie susidaro per atvirą sufiksaciją. Priklausomybė nuo pagrindinio žodžio, išvestinio pagrindo, paprastai išreiškiama nuosavybės sufiksu arba mažinimo sufiksu. Taigi, pavyzdžiui, upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą sukeliančios upės šiltnamio efektą. 2.4.3. Taip pat deappellatyviniai išvestiniai pavadinimai gali kelti problemų analizei. Į many cases we are not able to tell with confidence, whether the suffixation 2 Cf. LitEW 957; not registered in Vanagas 1970; cf. Vanagas 1981a: 287; Vanagas 1981b: 104, 135; ALEW 1003f. 3 cf. LitEW 28, 118, 125; Savukynas 1960: 299; Savukynas 1966b: 169; Vanagas 1970: 11, 32, 65; Vanagas 1981a: 54; Vanagas 1981b: 77; PKEŽ 1: 104f. ; PKEŽ2 49; ALEW 271f. ; LVŽ 1: 249. 4f. LitEW 1294; Vanagas 1970: 68, 69; Vanagas 1981a: 394; Vanagas 1981b: 135. 5 Visam korpusui cf. Bichlmeier 2019a, 2019b. 6f. Bezlaj 1956[…]1961: 2, 171[…]174; ESSZI 367f. HARALD BICHLMEIER 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII happened during the process of onymization – or already in the appellatival sphere: Jei išvedimas įvyko jau appellatyvioje sferoje, tada, žinoma, vardas atsirado perverstant nulinį sufiksaciją iš appellatyvio į onimą. Kadangi ypač nuosavybės ir mažinimo sufiksai yra labai produktyvūs lietuvių kalboje, tai, kad tam tikras formavimas nėra užregistruotas žodynuose, šiame kontekste nieko nereiškia. Atrodo, kad tai nėra vienas sufiksas, kurį galima pavadinti oniminiu sufiksu ta Anyway we may say that of course there are several suffixes in Lithuanian which turn up more often than others in the formation of names, but there does prasme, kad jis naudojamas tik vardams suformuoti. Tas pats pasakytina, pavyzdžiui, ir apie tai, kad nėra sufikso, kuris sudarytų tik vardus. Bet, žinoma, yra Slavic family names (cf. Bichlmeier 2020) – and we may actually suppose that this is a universal feature at least of the Indo-European languages of Europe: sufiksų. popping up in that sphere more often than others. 2.4.4. Prieš pereidami prie kai kurių lietuvių terminologinių specialybių pavadinimų formavime, pažvelkime į tai, kas buvo vadinama "konversijomis". Aš vadinu "konversijas" išvestiniais procesais su nuline sufiksacija. Tai reiškia, kad tam tikras žodis virsta kitu žodžiu be formos pasikeitimo. Čia randame keturis pogrupius: a) "paprasti" konvertavimai, kai appellatyvus (vardas) paverčiamas onimu, pvz., Balañdis m. Ku (40169): < Lith. balañdis m. […]dove[…]; 7 b) "dvigubas" konvertavimas, kai, be appellativo konvertavimo į onimą, taip pat vyksta konvertavimas iš būdvardžio į vardinį vardą, pvz., Bedùgnis m. Ka (40254, 42932), Ku (40174) < Lith. bedùgnis […]be žemės ar dugno[…]; 8 c) […]pseudoconversions[…] yra konversijos, kurios atrodo kaip paprastos konversijos, kurios iš tiesų yra atgalinės formacijos, tačiau, pvz., ežero pavadinimas Šaul[…]s m. 7 Cf. LitEW 31; Savukynas 1961: 219; Savukynas/VanagasVitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 12; Vanagas 1970: 31; neįregistruotas Vanagas 1981a; cf. 1981 Vanagasb: 39, 77; ALEW 88; LVŽ (4) < *Šaũlio/-ių ẽžeras (not < šauls m. ‚hunter, shooter‘);9 1: 32f. 8 cf. LitEW 38, 108; Savukynas 1961: 221; Savukynas/VanagasVitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 16; Vanagas 1970: 44; Vanagas 1981a: 60f. ; ALEW 101, 238; LVŽ 1: 414. Žr. taip pat limnonimą Bedùgnė f. (2) Al (42731) Bichlmeier 2019a: 2.2.1.1.1. 9 Cf. LitEW 125; not registered in Vanagas 1970; cf. Vanagas 1981a: 327; ALEW 271. Straipsniai 123 straipsnis The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names d) "oniminių konversijų", kai onimas perkeliamas iš vienos oniminės klasės į kitą oniminę klasę, pvz., ežero pavadinimas Gadeikà f. Šv. (42799) < PN Gadéika.10 2.5 Dabar pažvelkime į dvi lietuvių terminologijos specializacijas - žodžių formavimą ir vardų formavimą. Pirmasis yra vadinami "baigiamieji išvestiniai", "Germ". Endungsableitungen, Lith. galūnių vediniai, kiti yra vadinami […]prefiksų išvestiniai[…], Germ. Prefixableitungen, Lith. priešdėlių vediniai. 2.5.1. Šie "baigiamieji išvestiniai", Germ. Endungsableitungen, Lith. Galūnių vediniai pasirodė esanti šiek tiek nehomogeninė grupė: 2.5.1.1. Tarp šių formacijų yra: - paprastos įprastų apeliacinių vardų daugybinės formos […] taigi iš tikrųjų nėra jokios išvestinės […] ir - pavadinimai, kuriuose yra sinchroninis pavardės ir apelativo pavardės pasikeitimas. Tačiau tai tik to, ką matome, aprašymas, o ne paaiškinimas. Atrodo, kad šių formacijų paaiškinimas yra šiek tiek kitoks. Jie daugiausia arba bent jau iš esmės atrodo kaip išvestinės su sufiksu, kuriame yra jod. Taigi šie formavimai galiausiai iš tikrųjų yra gana archajiškos rūšies išvestinės, nes sufiksas *-i […] buvo naudojamas išvestinėms, daugiausia tinkamumo būdvardžiams, kurti jau proto-indoeuropietiškame kalboje. Taigi, jei yra apeliacinis arba onimas XY ir mes pridedame sufiksą *-i[…]owe, gauname žodį, reiškiantį "priklausančią arba susijusią su XY[…]". Gerų pavyzdžių yra senos slavų ir senosios rusų kalbos vietovių pavadinimai, pavyzdžiui, Jaroslav-lь […]Yaroslav[…]s (miestas) […] *Yaroslav-i[…]a- ← ORuss. Panašus atvejis yra ir P. N. Jaroslavas. Przemyśl ir t. t. Mūsų korpuse mes randame, pavyzdžiui, Ángė f. (1) Si (42698) < *angi-iā- ← Lith. angì-s f. ‘gyvatė; 11 Angs m. (4) Si (42698) < *angi-ia- ← Lith. angì-s f. […]gyvatė[…]; 12 10 Cf. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 41; Savukynas 1966a: 185, 186; Vanagas 1970: 107, 108, 134; Vanagas 1981a: 102; Vanagas 1981b: 32; Zinkevičius 2008: 281; LVŽ 3: 7. 11f. LitEW 10; neįregistruota Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963; neįregistruota Savukynas 1960; neįregistruota Vanagas 1970; cf. 1981 Vanagasa: 42 (ngė pagal Būga apud Vanagas s.v. Anginas); ALEW 40f. ; LVŽ 1: 98f. 12 cf. LitEW 10; Savukynas/ Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 6; neįregistruota Savukynas 1960; neįregistruota Vanagas 1970; cf. 1981 Vanagasa: 42; Vanagas 1981b: 77; ALEW 40f. ; LVŽ 1: 98f. HARALD BICHLMEIER 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Dumblis m. (2) Ka (42940), Ka (42945), Lz (40151) < *dumbl-ia- ← Lith. […] dumblas m. […] purvas (ežero žemėje) […]; 13 Samãnius m. (2) Ka (42923) […] *saman-iu- ← Lith. sãmana, samanà f. ‘moss; 14 Nemajūnė f. Lz, Šv (37117) < *Nemaiūn-iiā- ← Lith. PlN Nemajūn-ai m. Pl.15 2.5.1.2. Taigi mes prieiname prie išvados, kad ši sinchroninė klasė yra ta, kuri tiesiog neegzistuoja diachroninėje perspektyvoje. Bet kadangi tik diakroninė perspektyva siūlo paaiškinimą […] ir paaiškinimai yra tai, ko mes ieškome […] ši klasė geriau turėtų būti atmesta. Visi šios klasės nariai yra paprastos sufiksinės išvestinės arba pagrindinio žodžio daugybinės formos (taip nulinės išvestinės [daugybinės formos]). 2.5.2. Kitas problematiškas atvejis […] terminologijos požiūriu […] yra vadinami […]prefiksų išvestiniai[…], Germ. Prefixableitungen, Lith. priešdėlių vediniai. Šiuo atveju mes taip pat susidūrėme su terminologijos dalimi, kuri iš sinchroninės perspektyvos atrodo be problemų, bet turėtų būti atmesta iš istorinės, t. y. paaiškinamosios perspektyvos. Nors kai kurie iš šių formavimų rodo tik prefikso pridėjimą prie pagrindinio žodžio pradžios, daug didesnis skaičius formavimų taip pat rodo kamieno klasės pasikeitimą žodžio pabaigoje. 2.5.2.1. Abiejuose atvejais turėtume būti tikslesni: jei pridedamas tik prefiksas, tai formaliai nėra išvedimo, o kompozicijos procesas. Bet jei papildomai prie prefikso taip pat keičiama kamieninė klasė, mes čia matome apskrities procesą. Didžioji dauguma šių formacijų taip pat rodo gerai žinomą iš germanų kalbų (tarp jų ir pati vokiečių kalba) ir iš slavų kalbų išvestinį procesą: pagrindinės formacijos buvo kolektyvinės, bet, žinoma, semantika laikui bėgant plėtėsi, todėl atrodo, kad lietuvių kalboje šie išvestiniai procesai rodo tam tikrą kaupimąsi keliuose onimų tipuose. 2.5.2.2. Formations like the meadow-names and field-names Pa-lazdynė ← Litas. lazdýnas, Pa-salaitys ← lith. salaitė (salà), Pa-sals ← lith. salà galiausiai […] proto-baltiškoje arba bent jau proto-lituaniškoje lygyje […] rodo tą pačią išvestinę struktūrą kaip ir jų germanų ir slavų kolegos: PLith. *Pa-lazdīn-iiā ← PLith. *lazdīn-a- […]hazel[…], 13 Cf. LitEW 108; Savukynas: 1962; Savukynas/ VanagasVitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 35; Vanagas 1970: 11, 65, 148; Vanagas 1981a: 96; Vanagas LVb: 65; ALEW 243; 197Ž 2: 386–388. 14 Cf. LitEW 761; Savukynas/ Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 142; Vanagas 1970: 220; Vanagas 1981a: 289; Vanagas 1981b: 93. 15 cf. Savukynas/Vanagas/Vitkauskas/Vosylytė/Ermanytė 1963: 108; neįregistruota Vanagas 1970 m. (žr. 1981 Vanagasas: 226 Straipsniai 125 straipsnis The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names *Pa-sal-ia- ← PLith. *salā- […]sala, sausa vieta pelkėje[…] yra visiškai lygiagrečiai NHG Berg m. […]kalnas[…] → Gebirge n. […]kalnai, kalnų diapazonas[…] (PGerm. *[…]er[…]-a- → *[…]a-[…]er[…]-i[…]a) arba serbų-kroatų. Dnav m. ‘Danube → Pdunāvlje n. ‘area along the Danube, Czech břeh m. ‘river-side, bank → po-břež-í n. ‘area along the river-side, ná-břež-í n. ‘promenade along a river-bank (<lav. CS *bergъ: *po-na-bergьje < PSlav. *berg-a-: *pa-na-berg-ia-). 2.6. Atidėkime prie sudėtinių pavadinimų. Jie kelia mažiau problemų ir turi aiškiai struktūrizuotus padalinius. Antrasis junginio narys yra (išskyrus keletą išimčių, kai mes randame būdvardį) vardas, daugiausia vienas, nurodantis vandens kūną, pavyzdžiui, Lith. ẽžeras m. ežeras, mažėja. ežerėlis m., prūdas m. tvenkinys, ùpė f. upė ir t. t. Pirmasis sudėtinis narys gali būti onimas arba apeliacinis vardas; jei tai yra apeliacinis vardas, jis iš tikrųjų gali būti vardas […], kuris yra dažniausias atvejis […] arba būdvardis arba retai net veiksmažodis (al šaknis). Paprastai antrasis junginio narys rodo atitinkamai kamieninės klasės ir kamieninės vokalo pasikeitimą (o jaunesni junginių sluoksniai to nedaro). Ir šis sinchroninis kamieninės klasės pasikeitimas paprastai atsiranda dėl istorinio sufikso pasikeitimo, paprastai sufikso su yod […], tos pačios rūšies yod, aprašytos pirmiau 2.5.1.1. Taigi teoriniu požiūriu mes randame bent jau šiuos tipus: A) pirmasis pavadinimo junginio narys: Aa) vardas + vardas: Pelialapūkas16 m. (?) Ve (42896): Lith. pelė […] f. […] pelė […] arba Lith. pẽlūs m. Pl. ‘chaff17 + Lith. lapūkas m. ‘coltsfoot (Tussilago), marsh marigold (Caltha palustris), vandens lilija (Nymphaea alba), lapai (iš kopūstų vel sim.) […].18 Ab) noun + noun + change of stem-class: Vilkežeris m. (1) Lp, Ve (42877): Lith. vilkas ‘wolf’ and ẽžeras ‘lake’.19 Ac) būdvardis + vardas: Šventupė20 f. (?) Te (130781): Lith. Švetas […]holy[…] ir ùpė f. […]river[…].21 16 Pavadinimas be akcento duomenų bazėje. 19 cf. LitEW 125, 1251f. ; Vanagas 1970: 231; Vanagas 1981a: 384; Vanagas 1981b: 40, 42, 82; 17 Vgl. LitEW 565f.,568f.; ALEW 751f., 754f. 18 Not registered in Vanagas 1970; not registered in Vanagas 1981a. ALEW 271, 1243f. 20 vardas be akcento duomenų bazėje. 21 cf. LitEW 1041f., 1169; Vanagas 1970: 247; Vanagas 1981a: 337f. ; 1981 Vanagasb: 111; ALEW 1060[…]1062, 1155f. HARALD BICHLMEIER 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII 3.2.1. Ežero vardas Lith. Ates[…]s (3b) gali būti atsekamas iki ankstesnės formos PBalt. *at-es-(i)ia-. Pagal bendrą požiūrį, šis vardas yra platesnio Europos konteksto dalis ir dažnai lyginamas su Pietų Tirolio upės pavadinimu Etsch, kuris senovėje yra patvirtintas kaip At(h)esis. Ar At(h)esis grįžta į *at-es-io-, kuris atitiktų lietuvių formą, ar *at-es-iwe negali pasakyti. Paprastai manoma, kad šie du pavadinimai kilę iš šaknų PIE *h2et(h2)- […]go, wander[…].38 Mes čia matome greičiausiai išvestinę iš s-stamo PIE * h2et(h2)-es- […]wandering, going[…]. Tačiau semantika tebėra problema: Ates […]s yra ežero pavadinimas […] ir klajojimas, t. y. judėjimas į priekį viena kryptimi, iš tikrųjų nėra tai, ką ežerai linkę daryti. Taigi mes gauname rezultatą, kad galbūt lygtis Ates[…]s: At(h)esis/Etsch, randama onomastinėje literatūroje nuo Hans Krahe ir Wolfgang P. Schmid, gali būti ne visiškai teisinga. Kartais jau W. P. Schmid paminėja ir Atesė, be Atesys, kaip ir Greule, cituodamas Schmidą (žr. DGNB 135), tačiau jie yra įtraukti į vieną antraštę kaip "Gewässernamen" (hidronimai) ir nėra atskirti kaip ežero pavadinimas ir upės pavadinimas. Jei nenorime galvoti, kad Alpių ir lietuvių pavadinimai yra nepriklausomi, bet lygiagrečiai formavimai, we must look for a connection – but it is different from what has been assumed so far. Manoma, kad yra dar vienas ryšys su Trakija. (*)at(-u) - tariamai reiškia " srautas, upė".39 Bet trakų kalba kaip "Trümmersprache", apie kurią mes beveik nieko nežinome, yra blogas kandidatas, kad ką nors įrodytume. Kartu su lat. annus ‘year < PIE *h2et(h2)-no- (žr. EDLIL 43f.) ir galbūt trakų *at(u)- lietuvių hidronimas gali reikšti žodžių grupę, rodančią sufiksus iš taip vadinamos Caland-Wackernagel-suffix-sistemos (dėl to žr. Bichlmeier 2014 su tolesne literatūra). 3.2.2. Jei ši etimologija yra teisinga, tada iš semantikos požiūrio, atrodo labiau tikėtina, kad ežero pavadinimas Ates […]s yra antrinis išvedimas iš upės pavadinimo Lith. Atesė < PBalt. *at-es-iiā-. Tai, kad upės vardas yra pagrįstas žodžiu, reiškiančiu "vaikščiotojas" arba "vaikščiotojas", yra gana nereikšmingas reikalas, nors mes vis dar turėtume paaiškinti, kaip šis baigiamasis išvestinis iš tikrųjų atsirado, ir kodėl čia moteriška forma atrodo pagrindinė, kaip paprastai yra atvirkščiai. 3.2.3. Lietuvoje yra keletas kitų hidronimų, kurie turi tą patį sufikso-kombinaciją pabaigoje […] ir neturi jokių ryšių su formacijomis už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, yra Lith. Eglesas (lit. ẽglė f. […]fir[…]), 38 Cf. LIV2 273; IEW 69 39f. Duridanovas 1969: 90. Straipsniai / Articles 133 The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names Žaless (Lith. žãlias ‘green’) etc.40 But we have the problem that there is no way sudaryti vidinį lietuvių ryšį elementui at-. Kita vertus, hidronimai su sufiksiniu elementu -es daugiausia žinomi iš Rytų Lietuva.41 3.2.4. Taigi galiausiai turime pasakyti: ryšys tarp Ates's ir Athesis ‘Etsch greičiausiai egzistuoja, bet jis nėra tiesioginis, nes Ates's taip pat yra is a lake-name. The primary connection is with Lith. Atesė < PBalt. *at-es-iiāwhich might be an inner-Baltic restructuring of an older *at-es-i-, which might išsaugotas Athesis/Etsch. 4. Išvados What can we learn from all that which has been presented here? Mainly three things: 1. Pavadinimų analizė ir paaiškinimas visada yra diachroninis reikalas, syn2. Verta chronic linguistics hardly ever explains anything. atidžiau pažvelgti į pavadinimų pogrupų, kurie iki šiol dažnai buvo traktuojami kartu, semantiką ir struktūrą. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, susijusius su likusia Lietuvos dalimi, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai yra įprastas bruožas visoje Lietuvoje, ar kažkas ypatingo. Galima atlikti daugiau tyrimų šiuo požiūriu: palyginus mikrotoponimus, agronimus su leimonimiais, taip pat gali būti gauti gerų rezultatų. 3. Visada verta pastangų ir dažnai netgi būtina patikrinti, ar senosios etimologijos vis dar galioja. Kuo senesnės etimologijos, tuo senesnės. sutrumpinimai Al […] Alytaus seniūnija Croat. – Croatian Čslavas. […] Paplitusi slavų kalba. mažinimas Žuvys. Vokiečių kalba Ka Kapčiamiestis (Rayon Lazdijai) 40 Cf. Vanagas 1970: 137f. ; 1981 Vanagasa: 99, 397; Vanagas 1981b: 91. 41f. Skardžius 1943-1996: 311[…]313; Vanagas 1970: 136[…]138. HARALD BICHLMEIER 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII No – Noragelis (Rayon Lazdijai) Kr – Krokialaukis (Rayon Alytus) Kučiūnai (Lazdijai rajonas) Litas. lietuvių kalba Lp […] Leipalingis (Druskininkai rajonas) Lz […] Lazdijai (Lazdijai rajonas) Ponia Miroslavas (Alyto rajonas) NHG […] Naujoji aukšta vokiečių kalba Rusai. […] Senovės rusų kalba PGerm. […] Proto-germanų kalba PBalt. […] Proto-Baltijos Pitalas. […] Proto-italika Plitas. Proto-lituaniška Pol. Lenkų kalba Pl. Daugybinis skaičius PlN vietos pavadinimas PN asmeninis vardas ir pavardė PSlav. […] Proto-slaviška Se […] Seirijai (Rayon Lazdijai) Serbas. Serbų kalba Sg. Vienkartinis Si Simnas (Alytus rajonas) Še Šeštokai (Lazdijai rajonas) Šl Šlavantai (Lazdijai rajonas) Šv Šventežeris (Lazdijai rajonas) Te […] Teizai (Rayon Lazdijai) Veisiejai (Rayon Lazdijai) BIBLIOGRAPHY Adamonytė Veronika 2019: Ursprung und Bildung der mit menschlicher wirtschaftlicher Tätigkeit verbundenen Agronyme der Gemeinden Kapčiamiestis und Veisiejai. – Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis (eds.): Litauische Orts-, Flurund Gewässernamen im europäischen Kontext. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2). Hamburg: Baar 2019, 287–313. ALEW – Altlitauisches etymologisches Wörterbuch. Vol. 1: A-M. Vol. 2: N-Ž. Unter der Leitung von Wolfgang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller bearb. von Rainer Fecht, Anna Helene Feulner, Eugen Hill und Dagmar S. Wodtko. Bd. 3: Verzeichnisse und Indices. Unter der Leitung von Wolfgang Straipsniai / Articles 135 The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names Hock und der Mitarbeit vieler anderer bearb. von Rainer Fecht. (Studien zur historisch-vergleichenden Sprachwissenschaft 7), Hamburg: Baar 2015. Bezlaj France 1956–1961: Slovenska vodna imena. I. del (A-L). II. del (M-Ž), Ljubljana: Slovenska Akademija Znanosti in Umetnosti. Bichlmeier Harald 2014: Caland System and Greek. – Georgios Giannakis (ed.): Encyclopedia of Ancient Greek Language and Linguistics [EAGLL], Leiden, Boston: Brill, 256‒260. Bichlmeier Harald 2019a: Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2). – Acta Linguistica Lithuanica 80, 195–263. DOI: https://doi.org/ 10.35321/all80-09 Bichlmeier Harald 2019b: Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südwestaukštaiten. – Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis (eds.): Litauische Orts-, Flurund Gewässernamen im europäischen Kontext. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Hamburg: Baar 2019, 13–83. Bichlmeier Harald 2020: Die häufigsten Suffixe in Familiennamen slawischer Herkunft: ein etymologischer Überblick. – Namenkundliche Informationen 111 (2019[2020]), 123–152. Bilkis Laimutis 2019: Ursprung und Motivation der Helonyme. – Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis (eds.): Litauische Orts-, Flurund Gewässernamen im europäischen Kontext. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Hamburg: Baar 2019, 85–123. DGNB – Greule Albrecht 2014: Deutsches Gewässernamenbuch. Etymologie der Gewässernamen und der zugehörigen Gebiets-, Siedlungsund Flurnamen. Unter Mitarbeit von Sabine Hackl-Rößler, Berlin, Boston: de Gruyter. Duridanov Ivan 1969. Thrakisch-dakische Studien. Erster Teil: Die thrakischund dakisch-baltischen Sprachbeziehungen, Sofia: Verlag der Bulgarischen Akademie der Wissenschaften. EDLIL – de Vaan Michiel 2008: Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages. (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series 7), Leiden, Boston: Brill. ESSZI – Snoj Marko 2009: Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen, Ljubljana: Modrijan / Založba ZRC. IEW – Pokorny Julius 1959: Indogermanisches etymologisches Wörterbuch I, Band. München, Basel: Francke. Kačinaitė-Vrubliauskienė Dalia 2019: Ursprung und Motivation der südwestaukštaitischen Oronyme. – Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis (eds.): Litauische Orts-, HARALD BICHLMEIER 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Flurund Gewässernamen Europos kontekste. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Hamburgas: Baar 2019, 185[…]220. Kühebacher Egon 1995: Die geschichtlich gewachsenen Namen der Täler, Flüsse, Bäche (Indogermanische Bibliothek: 2. und Seen. (Die Ortsnamen Südtirols und ihre Geschichte 2), Bozen: Athesia. LitEW – Fraenkel Ernst 1962–1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch. 2 vols. Reihe Wörterbücher), Heidelbergas: Carl Winter Universiteto sąvoka. LIV2 Rix Helmut et al. 2001: Indogermanų žodžių leksikas. Die Wurzeln und ihre Primärstammbildungen. "Zweite", veiksmažodis. u. erw. Aufl, Wiesbaden: Reichert. LV 1 Bilkis Laimutis (red.) 2008: Lietuvos vietovardžių žodynas I, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LV 2 Bilkis Laimutis (red.) 2014: Lietuvos vietovardžių žodynas II, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LV 3 Bilkis Laimutis (red.) 2018: Lietuvos vietovardžių žodynas III, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mickienė Ilona 2019a: Südwestauktštaitische Drymonyme. Uždegimas ir ugdymas. Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis (redakcija): Litauische Orts-, Flurund Gewässernamen im europäischen Kontext. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Hamburgas: Baar 2019, 221249. Mickienė Ilona 2019b: Die Onyme der Region Südwest-Aukštaitija: Überblick über Ursprung und Bildung der Wiesennamen. Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis (redakcija): Litauische Orts-, Flurund Gewässernamen im europäischen Kontext. (Schriftenreihe der Gesellschaft für baltische Studien 2), Hamburgas: Baar 2019, 251286. PKEŽ […] Mažiulis Vytautas 1988[…]1997: Prūsų kalbos etimologijos žodynas 4, Vilnius: Mokslasas. PKEŽ2 Mažiulis Vytautas 2013: Prūsų kalbos etimologijos žodynas. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Galima rasti: http: www. prusistika.flf.vu.lt [be spausdintos versijos puslapių skaičiaus]. Pupkis Aldonas (red.) 2002: Vietovardžių žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Savukynas Bronys 1960: Ežerų vardai [A]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 289–299. Savukynas Bronys 1961: Ežerų vardai [B]. Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 216–226. Straipsniai 137 straipsnis The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names Savukynas Bronys 1962: Ežerų vardai [ČD]. Lietuvių kalbotyros klausimai 5, Savukynas 191–198. Bronys 1966a: Ežerų vardai [EG]. Lietuvių kalbotyros klausimai 8, Savukynas Bronys 183–194. 1966b: K probleme zapadnobaltijskogo substrata v jugozapadnoj Litve. – Baltistica 1/2, 165–176. Savukinas Bronys, Vanagas Aleksandras, Vitkauskas Vytautas, Vosylytė Klementina, Ermanytė Irena 1963: Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Wolfgang Schmid P. 1971: Zum litauischen Flussnamen Aitra. […] Baltistica 7/1, Schmid Wolfgang P. 1972: Baltische Gewässernamen und die 37–42. Vorgeschichte Europas. Indogermanische Forschungen 77/1, 118. Skardžius Pranas 1943-1996: Lietuvių kalbos žodžių daryba Die Wortbildung im Litauischen, Vilnius/ Wilna: Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių kalbos institutas Litauische Akdemie der Wissenschaften, Institut für litauische Sprachforschung 1943. / [Reprint: Rosinas Albertas (ed.): Skardžius Pranas: Rinktiniai Raštai 1. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.] Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1981a: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslasas. Vanagas Aleksandras 1981b: Lietuvių hidronimų semantika. Lietuvių onomastikos tyrinėjimai = Lietuvių kalbotyros klausimai XXI, 4153. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių toponimijos morfologija – įvairių vardų grupių skirtumai ir paralelės SANTRAUKA Straipsnio pradžioje kritiškai analizuojama ir tikslinama lietuviškų žodžių ir tikrinių vardų darybos terminija, pavyzdžiui, galūniniai vediniai ‘Endungsableitung, priešdėliniai vediniai ‘Präfixableitung ir konversija ‘Konversion. Antrojoje dalyje atliekama pietvakarių aukštaičių (dzūkų) upių ir ežerų vardų lyginamoji analizė, iš kurios aiškėja, kad abiejų HARALD BICHLMEIER 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII vandenvardžių grupių darybai būdingi tie patys darybos būdai, tik jų dažnumas kiekvienoje grupėje gana stipriai skiriasi. Stambiau klasifikuojant vedinius pastebima ta pati sintaksinių vedinių ir dūrinių hierarchija ežerų vardų, kaip vedinių, žymiai daugiau, o dūrinių atvirkščiai proporcingai mažiau negu upėvardžių. Mėginant detaliau klasifikuoti darybos principus, gaunami įvairesni rezultatai. Trečiojoje dalyje pateikiamas upėvardžio Nẽmunas ir ežerų Atess bei Atesė patikslintas etimologinis aiškinimas ir komentarai. Įteikta 2020 m. kovo 6 d. HARALD BICHLMEIER Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Rytų institutas Seminaras Indogermanistik und Allgemeine Sprachwissenschaft Ludwig-Wucherer-Str. 2 D-06099 Halle (Saale) [email protected] Arbeitsstelle Jena: Sächsische Akademie der Wissenschaften zu Leipzig Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen Zwätzengasse 12a D-07743 Jena harald.bic[email protected]