scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Danguolė Mikulėnienė

Abstract

    The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian Language in the context of traditional and contemporary (multidimensional) Lithuanian dialectology.

Full text

Straipsniai / Articles 11 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Institute of the Lithuanian Language ORCID id: https://orcid.org/0000-0001-7781-7236 Campos de investigación: geolingüística, dialectología báltica, acentología sincrónica y diacrónica, morfología, historia de la lengua, historia de la lingüística lituana. DOI: https://doi.org/10.35321-01all82 NUEVAS TENDENCIONES en el idioma lituano DIALECTOLOGY: MULTIMODAL RESEARCH MODEL Naujos šiuolaikinės lietuvių dialektologijos kryptys: multimodalusis tyrimų modelis Anotación de la Comisión La tendencia moderna de la dialectología reconoce el cambio y la vitalidad de los dialectos tradicionales. El objetivo de este estudio es presentar un nuevo modelo de investigación dialectal para las variaciones lingüísticas modernas utilizadas por los investigadores del Centro de Geolingüística del Instituto de la Lengua Lituana en el contexto de la lengua tradicional y contemporánea (multidimensional). Dialectología lituana. PAZAS clave: dialectología lituana, dialecto tradicional, nuevas variantes dialectales, red sociocultural, paisaje lingüístico, mapa mental, modelo de investigación multimodal. ANOTACIJA La dialectología de Šiuolaikinė reconoce las tradiciones de los tarmių kaitą y su gyvybingumą. Este objetivo […] supažindinti su modernoikiniu tradicinių tarmių ir naujųjų tarminių darinių tyrimo modeliu, kurį taiko Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai tradicinės ir šiuolaikinės (multimodaliosios) dialektologijos kontekste. ESMINIAI ŽODŽIAI: Lituanian dialektologija, tradicinė tarmė, naujasis tarminis variantas, sociokultūriniai tinklai, kalbinis kraštovaizdis, mentalinis žemėlapis, multimodalusis tyrimo modelis. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (Literatura lituana de las leyes lingüísticas) 0. INTRODUCCIÓN (véase también la sección "Introducción"). Un análisis sistemático de los dialectos lituanos destaca aspectos permanentes Lithuanian dialectology throughout all periods of its development, i.e.: 1) the spread of regional language variety, in other words – the territorial aspect; 2) its de distinción entre otras variedades lingüísticas o marcado; 3) la tología de las between language (regional) variety, and written, referred to as standard in the 20th century, language, i.e., standardisation (Mikulėnienė 2018: 20). Whilst trying to observe the main research directions of Lithuanian dialecrelaciones en general, tanto los aspectos sincrónicos como los diacrónicos deben tenerse en cuenta. Sin embargo, la dialectología siempre ha sido una disciplina esencialmente diacrónica. Los datos primero, las teorías después (Kretzschmar, Schneider 1996: 14) […] este es el lema de la disciplina. Sin embargo, la vida está cambiando. Si no queremos quedarnos atrás time, our dialectology must also change. El objetivo de este estudio es presentar un nuevo modelo de investigación de dialectos utilizado por the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian El lenguaje. Se han fijado los siguientes objetivos para lograr este objetivo: 1) analizar sistemáticamente la distinción de las variantes dialectales lituanas tradicionales tology; 2) to present a model for the study of modern dialects and new dialectal y contemporáneas; 3) describir las capacidades operativas de este modelo. La metodología de investigación se basa en la investigación contemporánea en linguistics and is built upon the studies of social network theory, modern trends of linguistic landscape and perceptual dialectology mainly in Japan (Inoue 1993; 1997; 1998; 1999; 2012), the Netherlands (Taeldeman 2005; Goeman 2000; Heeringa, Hinskens 2014), Germany (Auer 2018; Auer, Hinskens 1996), the United States of America (Kretzschmar, Schneider 1996; Labov 1972; Preston (socio)geo2018), Canadá y Gran Bretaña (Chambers 1980; Chambers, Trudgill 2004). 1. Breve reseña del dialecto lituano HISTORIA de la investigación Dos grupos de dialectos principales - el samogita (o zemaita) y el auxtaita - fueron identificados por August Schleicher (1856; 18561) y 20 años más tarde por Friedrich Kurschat (Kurschat 1876; Kuršaitis 1876). Schleicher’s Lithuanian Grammar has famed the Lithuanian language around the world as Lithuanian has best presirvieron las características pro-indoeuropeas más importantes. El siglo XIX nos dio el primer mapa del área de la lengua lituana, el primer cuestionario, la primera Straipsniai / Articles 13 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model clasificación de dialectos por Antanas Baranauskas y las primeras descripciones de lects by Kazimieras Jaunius (Mikulėnienė 2018: 142–156). At the end of the 19th century, Lithuania as well as other European countries adopted the tradidición de la dialectología alemana y la metodología neogrammática. Las características fonéticas y fonológicas del dialecto han sido las características más importantes en classifying and mapping Lithuanian dialects since the 19th century (Mikulėnienė 2018: 140–141). A principios del siglo XX, el período pregeolingüístico tardío fue Lituania. El marked with the beginning of linguistic geography (or word geography) in objetivo principal de esos estudios era recopilar diferentes formas y ades a words for the comprehensive dictionary of the Lithuanian language (Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ, vol. 1-20), which was being written for 100 years from 1902 till 2002). However, the main reason to emphasize the German influence was Prof. Jurgis Gerulis (Georg Gerullis) who communicated his ideas through books and teaching (Gerullis 1930; Gerullis, Stang’as 1933). The next two decmediados del siglo XX (1930-1944) fueron la edad de oro para el cuestionario de Lithuanian geolinguistics. It was marked by Prof. Antanas Salys (who finished graduate studies in Germany) and his works: scientific dialectal classification, geografía de palabras y el primer mapa de red de Lituania (Salys; 1935; 1946; 1933; 1985; 1992), véase más (Mikulėnienė 2013). Al final de la Segunda Guerra Mundial, During the period of Soviet occupation a phase of scientific dialectology was marked with the classification and mapping of dialects once again. At the Salys y otros lingüistas famosos emigraron de Lituania, pero dejaron algunos discípulos, que trataron de continuar la tendencia dialectológica en la lingüística lituana. A finales de los años sesenta aparecieron nuevos cuestionarios y atlas dialectales. En total, 3 volúmenes con 376 mapas del Atlas de la Lituania Language (en lo sucesivo denominado ALL, Lietuvių kalbos atlas (LKA) 13, 19771991) se publicaron cubriendo más de 750 números diferentes (Morkūnas 1977: 11, 1980: 46). La dialectología histórica comparada fue ampliada por el profesor Zigmas Zinkevičius (1966; 19961; 2002; 2004; 2006; etc.). Los estudios dialectales fonéticos y fonológicos fueron desarrollados por el profesor Aleksas Girdenis y sus estudiantes de posgrado. Durante las últimas décadas del siglo XX, los discípulos de Girdenis exploraron todos los dialectos lituanos y casi todos los subdialectos utilizando los métodos de la fonética experimental y la fonología estructural (Girdenis 1981; 2000 […] 2001; 2003; 2014; Mikulėnienė 2016). Aunque se realizó mucho trabajo importante, la ideología soviética también puso su lenguaje como mark: the open-ended model (researcher – research object – research instrument) was reduced to a closed type model (native researcher – native dialect – native instrumento), véase más (Mikulėnienė 2018: 252). Los artículos y otras obras tenían pocas oportunidades de ser publicados en el extranjero. Durante el período soviético DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII destinado a la composición de libros de texto y and later, great care was taken to publish dialectal sources: linguists were motidiccionarios1. La última etapa de la dialectología y la geolingüística lituanas comenzó a principios del siglo XXI. Los dialectólogos escanearon todo el territorio de Lituania (un total de 735 lugares como puntos de la red ALL) y fijaron todas las posibles variaciones lingüísticas que se utilizan allí2. Para lograr este objetivo se establecieron los siguientes objetivos: 1) recopilar y presentar nuevo material sobre los dialectos lituanos centrales y periféricos; 2) especificar o reajustar los límites de las zonas de dialectos y subdialectos lituanos; 3) recopilar los datos sociolingüísticos más importantes de toda la zona lingüística lituana y llevar a cabo un análisis inicial de los mismos. El material recopilado durante este proyecto se convirtió en el tema de la investigación dialectal moderna. Los lingüistas no solo encontraron dialectos y subdialectos tradicionales, sino que identificaron nuevas formaciones dialectales (5 regiolectos) y la zona del lituano estándar (que se encuentra en el centro de Lituania, alrededor de la antigua capital temporal de Kaunas durante el período entre la Primera Guerra Mundial y la Segunda Guerra Mundial), véase más Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 257262; Geržotaitė, Mikulėnienė 2014). Observaron varios casos procesados por turnos que surgieron en las variaciones de la lengua lituana nativa bajo la influencia de los procesos de convergencia y divergencia: 1) entre las variantes dialectales y la lengua estándar, and native Polish, Latvian, Belarusian or Russian variations and 3) between 2) entre las propias variantes lituanas nativas dialectales lituanas (Mikulėnienė, Rutkowska 2013; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014). El Consejo de la Unión Europea ha decidido que la Unión Europea no es miembro de la Unión Europea. 2. Evolución Dialectología tradicional Dos direcciones - la dialectología tradicional (conservadora) y la nueva (dinámica o progresista) - eran más distinguibles a principios del siglo XXI y ambas han coexistido desde finales del siglo XX. 1 Hasta ahora se han publicado 15 diccionarios de dialectos, que son ligeramente diferentes, representando solo un dialecto o varios dialectos vecinos. Se han preparado más de 20 volúmenes de textos en dialecto. Hasta ahora se han publicado dos series: […]Tarmės mokyklai[…] (Dialectos para la escuela) y […]Tarmių tekstynas[…] (Libros de texto dialectales). Todos los volúmenes están acompañados de discos compactos. 2 El proyecto titulado Investigación geolingüística moderna en Lituania: optimización de puntos de red y difusión interactiva de información (proyecto no VP1-3.1-ŠMM07-K-01-028) fue llevado a cabo por el Instituto de la Lengua Lituana en 2010-2013. Se puede obtener más información en http: www.tarmes.lt/images/Veikla/SANTRAUKA_0112.pdf; Véase también (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014). Los artículos 15 y 15 de la Directiva New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model La dialectología tradicional presenta una imagen estática de un dialecto: las zonas centrales y periféricas se pueden separar (Morkūnas 1993: 4[…]7); el sistema fonológico cerrado del (sub)dialecto puede reconocerse; El análisis atomístico, basado en el descriptivismo, favorecía los métodos cualitativos y estaba orientado al pasado (Chambers 1980: 47 […] 65; Labov 1972: 268, etc.). Esto condujo a la elección de los criterios NORM (no móviles, viejos, rurales, masculinos) y se limitó al uso de pruebas de diagnóstico, es decir, acumulación de material (Chambers, Trudgill 2004: 28; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32). Evidentemente, en el siglo XX los investigadores no reconocieron el cambio de dialecto, por lo que asumieron que las variantes dialectales tradicionales estaban muertas. Los límites del dialecto eran estáticos e inmutables (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 33). La tendencia contemporánea (o progresista) de la dialectología propone otra oportunidad: reconocer el cambio y la vitalidad de los dialectos tradicionales (Trudgill 1983: 87). Los dialectos se están transformando; Como resultado, pueden surgir nuevas variantes de los dialectos tradicionales […] geolectos, dialectos regionales (o regiolectos) e incluso variedades estándar regionales (Auer, Hinskens 1996: 7, 11; Taeldeman 2005: 233248), véase el cuadro 1. Figura 1 El importe de la ayuda es el importe de la ayuda. Modelo multidimensional de niveles de dialecticismo (Auer, Hinskens 1996: 7, 11) Es importante destacar que no todas las nuevas formaciones dialectales están directamente relacionadas con el área a la que se ha asignado el dialecto tradicional, ya que está expuesto en un continuo horizontal y vertical entre sí y en relación con una lengua común (o estándar) por convergencia, divergencia o nivelamiento. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Most of the traditional dialect features are retained within the geolect, least of en la variante de la norma regional (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 37 […]45; Mikulėnienė 2019: 51 […]62). El artículo fue publicado por la Oficina de Información Pública de la Unión Europea (Oficina de Información Pública de la Unión Europea). El cambio de los dialectos tradicionales también conduce a la desaparición de las características diferenciales del dialecto: los antiguos signos primarios pueden desaparecer en el habla de muchos informantes, y en la mayoría de los casos, las características que no son percibidas por los informantes como dialectales generally difficult to describe in terms of their attributes because they are not stable: variable markers must be identified in total (Mikulėnienė 2019: 56–61). For this reason, there is a need of sociolinguistic analysis for dialectology – in other words, it is important to take into account the sociolinguistic perspecpermanecen. Por lo tanto, por ejemplo, los regiolectos son útiles para los encuestados: para evaluar su edad, género, educación y para aclarar sus actitudes hacia el uso del dialecto. En este caso, la investigación dialectal se basa en el trabajo sociolingüístico. Debido a que la atención no se centra sólo en los ancianos locales, sino también en los jóvenes, no sólo hombres sino también mujeres, prevalece el criterio YUMF (mujer joven, urbana y móvil) (Goeman 2000). Cuanto mayor sea el número de la población entrevistada, más precisos serán los resultados. Esta es la razón por la que prevalecen no solo los métodos cualitativos sino también los cuantitativos o estadísticos, véase más (Aliūkaitė, Mikulėnienė et al. 2017: 2426; Mikulėnienė, Čepaitienė et al. 2019: 6592). Los datos lingüísticos de varias generaciones de la población permiten predecir el futuro de la variante de la lengua local o, al menos, prever la dirección de su cambio. Por lo tanto, los dialectólogos pueden contribuir a las políticas económicas y socioculturales de las regiones a través de los resultados de sus investigaciones lingüísticas. No hace falta decir que esas tendencias no representan necesariamente etapas consistentes de desarrollo del dialecto en el tiempo, sino más bien clasificaciones de dialectos basadas en los puntos de vista ideológicos y enfoques metodológicos de los investigadores. 3. Dialecto multimodal RESEARCH MODEL Como se puede ver, el cambio de actitud hacia la variabilidad dialectal genera una encuesta mucho más detallada y completa. Por lo tanto, la imagen dinámica sociogeolingüística y multidimensional de la formación dialectal es sugregiones de gested by the dialectologists of the Institute of the Lithuanian Language. This model has been used in the research of local languages and dialects in different Lituania desde 2015, véase la Figura 2. Straipsniai / Articles 17 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Figura 2 El importe de la ayuda es el importe de la ayuda. Objetivos de la dialectología regional en el siglo XXI El modelo de variación lingüística regional comprende tres capas: (1) el estudio selectivo de los datos lingüísticos de los dialectos tradicionales; (2) el estudio del entorno lingüístico (o paisaje lingüístico) locality; (3) the study of the attitude of the subjects towards the local language y las redes socioculturales de versión y la encuesta de opinión pública. Cada etapa de la investigación ahora be discussed in more detail. 3.1 El nivel 1 de la investigación. El primer nivel es el estudio selectivo de los datos lingüísticos tradicionales de los dialectos. Se opta por el análisis selectivo de los datos dialectales; La investigación se basa en grabaciones de sonido y en la frecuencia de los dialectos distintivos. phonetic features is fixed. Se realizaron matrices particulares que enfatizaban la verificación de las características […] su fuerza (+), pérdida (+/[…]) o extinción ([…]), véase la Figura 3. Fonetika Punkto Nr. ie, uo *ą, *ę nekirč. galūn. an, en ė, o nekirč. galūn. i, u y, ū nekirč. kamien. Balsių ilgumo sistema ai, au, ei Kirčio atitraukimas Kirčio nukėlimas *tj, *dj le, lė Papildomas tarminis požymis 513 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 + + + + + + es decir, uo a, e/a, e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. Ai, au, ei no hay ninguna cosa, dž minkšt. 512 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + es decir, uo a, e/a, e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. Ai, au, ei no hay ninguna cosa, dž minkšt. 530 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en e., o./ i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nėra nėra č, dž minkšt. 529 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + es decir, uo a, e/a, e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. Ai, au, ei no hay ninguna cosa, dž minkšt. 511 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + es decir, uo a, e/a, e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. Ai, au, ei no hay ninguna cosa, dž minkšt. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (Acta lingüística lituánica LXXII) Fonetika Punkto Nr. ie, uo *ą, *ę nekirč. galūn. an, en ė, o nekirč. galūn. i, u y, ū nekirč. kamien. Balsių ilgumo sistema ai, au, ei Kirčio atitraukimas Kirčio nukėlimas *tj, *dj le, lė Papildomas tarminis požymis 492 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + Es decir, uo a, e/a, e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. Ai, au, ei no hay ninguna cosa, dž minkšt. 493 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + Es decir, uo a, e/a, e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. Ai, au, ei no hay ninguna cosa, dž minkšt. Figura 3 El Consejo de Administración y el Consejo de Administración Ejemplo de matriz de características (no) dialectales (Aliūkaitė, Jaroslavienė, Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 75) Si una característica fonética se registra en el habla de varios o al menos un informante de la generación senior, debe considerarse como existente, pero es considerada como desaparecida por los dialectólogos. Sin embargo, la característica registrada en la variante lingüística local se ve afectada por la convergencia horizontal (V […] fuerza, v […] pérdida, v0 […] extinción), véase la Figura 4. Figura 4 El número de personas que trabajan en el sector de la construcción es muy elevado. La relevancia horizontal de las características dialectales (creada por D. M.) Vale la pena enfatizar la correlación entre la relevancia horizontal de las características dialectales y la relevancia vertical de la edad de los encuestados, véase la Figura 5. Figura 5. El número de personas que trabajan en el sector de la construcción La relevancia vertical de las características dialectales (creada por D. M.) Los artículos 19 y 19 de la Directiva New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model En la mayoría de los casos, los representantes de la generación mayor reflejan los (sub)dialectos nativos de manera más conservadora (con el fuerte grado de feado tures), the middle generation is more reserved, but the youngest informants distintivo no necesariamente reflejan un grado de desaparición: dicen que les gusta native dialect and they do it. Younger respondents use either the linguistic code usar el que conserva las características dialectales marcadas más fuertes o el que posee las características blandas del dialecto en la mano (Aliūkaitė 2019: 74[…]76). Sin embargo, su discurso no es tan tradicional, sino más moderno (o de moda) […] las características primarias tienden a desaparecer, mientras que las características terciarias visibles aparecen en primer plano y asumen el papel de las características principales (Mikulėnienė 2019: 56 […] 57), véase la Figura 6. Figura 6 El Consejo de Administración y el Consejo de Administración Cambios y desplazamientos de rasgos dialectales 1 (creado por D. M.) Por lo tanto, hay una diferencia sorprendente en el lenguaje de esta generación de personas que viven en la misma zona y tienen una educación similar: una característica pronunciada en el habla de una persona puede o no repetirse a veces en el habla de otra. El principal resultado del cambio del dialecto tradicional es que la característica dialectal primaria se convierte en blando o terciario. Las características terciarias que no son reconocidas por los informantes se están convirtiendo en la base de nuevas formaciones dialectales. En las primeras décadas del siglo XXI, cuando se formaron regiolectos y otras formaciones más grandes, el término características dialectales en la dialectología tradicional se está reemplazando gradualmente por el marcador dialectal correspondiente (Mikulėnienė 2019: 61), véase la Figura 7. Estos términos no son sinónimos: una característica dialectal es estable, mientras que un marcador dialectal es un elemento flotante de una lengua local. Además, es menos marcado fonológicamente. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (Acta lingüística lituánica LXXII) El modelo multimodal expande el uso de métodos dialectométricos y análisis cuantitativo, véase más (Mikulėnienė, Čepaitienė et al. 2019). Los métodos dialectométricos y el análisis cuantitativo eliminan la subjetividad del investigador, es decir, su tendencia archivística y sus intentos de "preservar" la variante investigada de la lengua local, lo que conduce a la creación de un dialecto estandarizado. No se deben "arrastar" variantes dialectales a la clasificación tradicional: la distinción entre los materiales del siglo XX y el XXI debe ser clara. Por último, existe la necesidad de eliminar el choque entre la objetividad del investigador y el amor por el dialecto nativo en la patria. Según Kaj Syriänen de Finlandia (utiliza el término movimiento fenófilo), podría decirse que la dialectofilia no es un método científico para la dialectología contemporánea (Syriänen 2012: 7). Conclusiones de la Comisión La desaparición de los dialectos tradicionales no constituye la muerte de un dialecto, sino solo su cambio cuando se ve en términos de la dialectología multimodal contemporánea. Por lo tanto, se podría llegar a la conclusión de que: 1. La metodología propuesta es adecuada para el estudio de toda la Lituania 2. El language area. Multidimensional dialectology makes it possible to create new models of language shift and development. concepto cambiado de espacio y tiempo reduce no sólo la posibilidad de análisis descriptivo y atomístico. Proporciona estudios holísticos de las variantes lingüísticas locales. 3. El enfoque de la dialectología multidinámica revela la condicionalidad de la clasificación de los dialectos. 4. Además, los estudios (socio)geolingüísticos deben cumplir requisitos especiales utilizando no solo métodos cualitativos sino también cuantitativos. 5. Utilizando este modelo multimodal, se puede predecir el curso natural del desarrollo de una variación lingüística y su cambio y desplazamiento ante el cambio de las circunstancias económicas, demográficas u otras. Literatura y literatura Aliūkaitė Daiva 2019: Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. (En inglés) Objetivusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. (En inglés) Objetivusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. (En inglés) Objetivusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. […] Respectus Philologicus 35 (40), 63[…]91. […] Respectus Philologicus 35 (40), 63 […]91. […] Respectus Philologicus 35 (40), 63 […]91. […] Respectus Philologicus 35 (40), 63 […]91. […] Respectus Philologicus 35 (40) […] Respectus Philologicus […] Disponible en: https: www.zurnalai.vu.lt https: respectus-philologicus/article/view/12717/11397. Straipsniai / Articles 27 New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Aliūkaitė Daiva, Jaroslavienė Jurgita, Meiliūnaitė Violeta, Mikulėnienė Danguolė 2014: Tarminių duomenų analizės principai. (Terminio de los datos analizados por los principios) El método de las tarminas. […] XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 63 y 75. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistica: ideologija, teoria ir metodai. (en inglés) Geolingvistica: ideologija, teoria ir metodai. (en inglés) Geolingvistica: ideologija, tinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 20141: Geolektų ir regiolektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. –XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociteoria ir metodai. (en inglés) Geolingvistica: ideologija, teoria ir metodai. Los abogados principales. […] XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvisolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta También conocido como Danguolė Mikulėnienė Meiliūnaitė, Vilna: Briedis, 257[…]262. El nombre de la ciudad es Meiliūnaitė. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2019: Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. […] Lituania habla 13, [122]. Prieiga internete: httpwww.lietuviukalba.ltindex.php://lietuviu-kalba/article/ view (291.214) El artículo fue publicado por el sitio web de Prieiga internete. 2017: Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Auer Peter 2018: Cambio de dialectos en Europa: nivelación y convergencia. […] El manual de la dialectología. Primera edición, editada por Charles Boberg, John Nerbonne y Dominic Watt. Hoboken, NJ: John Wiley y Hijos, Inc., 159[…]176. Auer Peter, Hinskens Frans 1996: La convergencia y la divergencia de los dialectos en Europa. Nuevos y no tan nuevos desarrollos en la zona antigua. […] Sociolingüística, volumen Número 10, número uno, ciento treinta. Jack Chambers K. 1980: Geolingüística de una regla variable. Trabajar en Toronto Los trabajos en lingüística 1, 47[…]65. Chambers Jack K., Trudgill Peter 2004: Dialectology. Second Edition, Cambridge: Editorial de la Universidad de Cambridge. (En inglés) Čepaitienė Agnė 2016: Tinclai socioculturales de las escuelas de jardinería de Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių. Taikomoji kalbotyra 8, 136 y 159. komojikalbotyra.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/95/86. Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geoPrieiga internete: https://tailingvistinis aspektas. (En inglés) Daktaro disertacija, Vilnius: Institutos de lenguas lituanas. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien von Georg Gerullis, Leipzig: Markert & Petters. ¿Qué es esto? Gerullis Georg, Stangas Christian 1933: Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose, surašė J. Gerullis ir Chr. Stangas. ¿Qué es esto? Serija Lietuvių kalbos tarmės, sąs. 1, Kaunas: […]Spindulio[…] b-vės spaustuvė. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai varianen Lituania: žemėlapis y comentarios. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvisVioleta tinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIV žemėlapis ir komentaras (įklija). Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvisVioleta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, tinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, XIII žemėlapis ir komentaras (įklija). Girdenis Aleksas 1981: Fonología, Vilna: Mokslas. Girdenis Aleksas 2000–2001: Kalbotyros darbai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Girdenis Aleksas 2014: Theoretical Foundations of Lithuanian Phonology, Vilnius: Eugrimas. ¿Qué es esto? Goeman Ton 2000: Naast NORMS ook MYSFS in het veranderende dialectlandschap en het regiolect, Taal en tongval [De Toekomst van de Variatielinguïstiek. Bundel artikelen aangeboden aan Jo Daan bij gelegenheid van haar negentigste verjaardag], eds. [De Toekomst van de Variatielinguïstiek. Bundel artikelen aangeboden aan Jo Daan bij Heeringa Wilbert, Hinskens Frans 2014, Convergence between dialect varieties and dialect groups in the Dutch language area, – Aggregating Dialectology, Typology, gelegenheid van haar negentigste verjaardag] [De Toekomst van de variatielinguistiek. Bundel artikelen aangeboden aan Jo Daan bij gelegenheid van haar negentigste verjaardag], eds. Hans Bennis, Hugo Ryckeboer, Jan Stroop, Ámsterdam: MI, 87 […] 100. El Consejo de la Unión Europea ha adoptado una decisión sobre la compatibilidad de las medidas de ayuda con el Tratado de la Unión Europea. y análisis de registros: variación lingüística en texto y habla, eds. Benedikt Szmrecsanyi, Bernhard Wälchli, Nueva York: Walter de Gruyter, 26 52 452 453 Fue nombrado miembro del Consejo de Administración de la Unión Europea. Inoue Fumio 1993: The Significance of New Dialects. – Dialectologia et Geolinguistica 1, 3–27. Available at: https://www.degruyter.com/view/j/dig.1993.1993.issue-1/dig. 1993.1993.1.3/dig.1993.1993.1.3.xml. Inoue Fumio 1997: Valor de mercado de las lenguas en Japón. […] Lingüística japonesa 2, 40–61. Inoue Fumio 1998: Language Market and its Basic Mechanisms. – Area and Culture Estudios 57, 83 y 103. Los artículos 29 y 29 de la Directiva New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Inoue Fumio 1999: Clasificación de los dialectos por imagen: inglés y japonés. Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. Dennis R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: […] Compañía Editorial John Benjamins, 147[…]160. Inoue Fumio 2012: Improvements in the Sociolinguistic Status of Dialects as Observed through Linguistic Landscapes – Utilisation of Google Maps and Google Insights, – Dialectologia 8, 85–132. Kretzschmar William A., Schneider Edgar W. 1996: Introduction to Quantitative Analysis of Linguistic Survey Data: An Atlas by the Numbers, Thousand Oaks, CA: Sage. Kurschat Friedrich 1876: Gramática de la lengua lituana: con una carta des littauischen Sprachgebiets und einer Abhandlung über littauische Volkspoesie nebst Musikbeilage von 25 Dainosmelodien, von Friedrich Kurschat, Halle: Buchhandlung des Las casas de Waisen. Kuršaitis Frydrichas 1876: Frydrichas Kuršaitis, Lietuvių kalbos gramatika, 1876, parengė Birutė Kabašinskaitė, natas ir lietuviškų dainų žodžius perrašė Eligija Garšvienė, iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. Labov William 1972: Patrones sociolingüísticos, Filadelfia: Universidad de Pensilvania La prensa. LKA 13: Atlas de lenguas lituanas 1: Leksika, ats. en rojo. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977; Atlas de lenguas de Lituania 2: Fonética, ats. rojo. Kazys Morkūnas, Vilna: Mokslas, 1982; Atlas de lenguas de Lituania 3: Morfología, ats. rojo. Kazys Morkūnas, 1991. Vilnius: Mokslas, LKŽ 120: Lituvian kalbos žodynas 12, Vilnius: Mintis, 19681969; 36, Vilnius: Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 19561962; 79, Vilnius: Mintis, 19661973; 1015. Vilna: Mokslas, 1979[…]1991; 16[…]17, Vilna: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995[…]1996; 18[…]20, Vilna: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997[…]2002. Mikulėnienė Danguolė 2013: Lituvian tarmių tinklas: jo ištakos ir optimización. […] Acta Linguistica Lithuanica 68, 70[…]91. Mikulėnienė Danguolė 2016: Struktūralizmas lietuvių tarmėtyroje: Alekso Girdenio fonologijos mokykla. – Tarptautinė mokslinė konferencija profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) 80 metų sukakčiai paminėti „Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos[…]("Transformaciones de las lenguas y dialectos bálticos contemporáneos"). Institutos de lenguas lituanas, Vilna 2016 m. octubre 1921 d. Pranešimų tezės, Vilna: Lituania kalbos institutas, 47–48 (http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/A.Girdenio_ KONFERENCIJOS_TEZES_2016.pdf) y por lo que se refiere a las demás disposiciones de la Directiva. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (Lituania y Lituania) Mikulėnienė Danguolė 2018: Lituvian tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai 1: Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvos tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Mikulėnienė Danguolė 2018: Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietinės lenkų kalbos variantiškumo Lietuvos tyrimo galimybės. (Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietnamianos lenkų kalbos variantiškumo Lietuvoje) es una de las mejores obras de literatura de la actualidad. Prieiga internete: httpwww.lenkutarmes.flf.vu.lt/files://mikuleniene_%20tarmetyros_modelis.pdf. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. […] Respectus Philologicus 35(40), 51[…]62. […] Respectus Philologicus 35(40), 51[…]62. […] Respectus Philologicus 35(40), 51[…]62[…] Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt respectus-philologicus/article/view/12716/11395. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Leskauskaitė, Meiliūnaitė Violeta, Vyniautaitė Simona 2019: Dialectometrinis lietuvių tarmių tradiccijos klasifikacija pjūvis: Asta žvalgomasis tyrimas. Esta es la primera vez que se encuentra en el mundo. Kolektyvinė studija, Vilnius: Institutos de lenguas lituanas. Mikulėnienė Danguolė, Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija, Geržotaitė Laura, Birgelienė Nijolė 2016: Lituvian tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė (sud. ir aut.), Meiliūnaitė Violeta (sud. ir aut.) (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas 2017: Tarmiškumo matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje. (Matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje) (Matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje) (Matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje) (Matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje) (Matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje) (Matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje) es una de las obras más conocidas de la actualidad. […] Naujos regionų tapatybės konstravimas. […] Naujos regionų tapatybės 169–195. konstravimas. […] Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas, sud. ¿Qué es lo que estás haciendo? Arūnas Augustinaitis, Jolanta Zabarskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Liutauras Labanauskas, Austė Kiškienė, Remigijus Venckus, Kastytisokas Rud, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Mikulėnienė Danguolė, Pacevičiūtė Aušra 2019: El caso del área de Žeimiai en la región de Kaunas-Jonava. […] Acta Baltico-Slavica 43, 42 y 58. Disponible en el siguiente enlace: https: www.ispan.waw.pl https: journals/index.phpabs/article/view/abs.2019.008/5333. Mikulėnienė Danguolė, Rutkowska Kristina 2013: Situación de la lengua en Lituania: aspectos geolingüísticos y nuevas posibilidades de trabajo. […] Acta Baltico37, Slavica, 459 y 471. El nombre de Slavica es el mismo que el de Slavica. Morkūnas Kazys 1976: Lingvistinė geografija ir Lietuvių kalbos atlas. (Atlas de la geografía lingüística y del idioma lituano) es una obra de Morkūnas Kazys. Atlas de la lengua lituana 1: Leksika, ats. en rojo. Kazys Morkūnas, Vilna: Mokslas, 1977, 7 y 12. Morkūnas Kazys 1980: Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis, Vilnius: Mokslas. Fue nombrado miembro de la Comisión Europea por la Comisión Europea. Los artículos 31 y 31 de la Directiva New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model Morkūnas Kazys 1993: Debido a los abogados de las zonas periféricas. Lituania Kalbotyros klausimai 30, 4 y 7. Dennis Preston R. 1999: Introducción. (en inglés) Manual de la dialectología perceptiva 1, edición. Dennis R. Preston, Ámsterdam, Filadelfia: John Benjamins Publishing Company, xxiii[…]xl. El libro fue publicado por la compañía editorial John Benjamins Publishing Company. Dennis Preston R. 2018: Dialectología Perceptual. […] El manual de la dialectología. Primera edición, editada por Charles Boberg, John Nerbonne y Dominic Watt. Hoboken, Nueva Jersey. ¿Dónde estás? John Wiley y Hijos, Inc., 177203. Salys Anatanas 1933: Kelios pastabos tarmių istorijai. (en inglés) Archivum 21–34. Philologicum 4, Salys Antanas 1935: Lietuvių kalbos tarmės (rankraščio teisėmis), Kaunas. Salys Antanas 1946: Lituania lengua tarmės (ranraščio teisėmis), Tübingenas. Salys Antanas 1985: Raštai III: Įvairūs straipsniai, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo (en inglés: La Constitución de Lituania) es una ley de la República de Lituania. La academia. Salys Antanas 1992: Raštai IV: Lituaniano lenguaje tarmės, Roma: Lituaniano Katalikų Mokslo Akademija. ¿Qué es esto? Schleicher agosto de 1856: Manual de la lengua lituana: gramática lituana, Bd. 1, Praga: J. G. Calve[…]sche Verlagsbuchhandlung. (En inglés) El libro fue publicado por la editorial J. G. Calve[…]sche Verlagsbuchhandlung. […] Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, t. 1, sur. Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 150[…]508. El texto fue publicado por el Instituto Lituano de Lengua y Literatura. Schleicher agosto de 1851: Lituanian Language Vadovas: Lituanian Language Gramatika, t. 1, iš vokiečių kalbos išvertė Alfonsas Tekorius, Praga, 1856. […] Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, t. 2, sur. Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 15[…]33. El texto fue publicado por el Ministerio de Educación de Lituania. Syriänen Kaj 2012: Rastreando la historia de la investigación dialectológica en Finlandia. […] DOSSIERS D[…]HEL 2012©SHESL. El documento fue publicado por la Oficina de Información Pública de la Unión Europea (Oficina de Información Pública de la Unión Europea). Disponible en el sitio web http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: http: fr_media/num5/articles/syrjanen_2012.pdf. (en inglés) Taeldeman Johan 2005: La polarización revisitada. (en inglés) […] Variación lingüística […] Perspectivas europeas: trabajos seleccionados de la Tercera Conferencia Internacional sobre la Variación Lingüística en Europa (ICLaVE 3), ed. Frans Hinskens, Ámsterdam: Benjamins, 233 y 248. Trudgill Peter 1983: En el dialecto: perspectivas sociales y geográficas, Oxford: Basil Blackwell. ¿Qué es esto? Zinkevičius Zigmas 1966: Lituania dialectología: lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija, Vilna: Mintis. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Zinkevičius Zigmas 19961: Dialectal Differentiation and Linguistic Integration. – La historia de la lengua lituana, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Zinkevičius 192–226. Zigmas 2002: Rinktiniai straipsniai 1, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Zinkevičius Zigmas 2004: Rinktiniai straipsniai 4, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija (Vilnius: Lituania: Academia de la Ciencia Catalana) es una de las universidades más importantes de la Unión Europea. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Naujos šiuolaikinės lietuvių dialektologijos kryptys: multimodalusis tyrimų modelis SANTRAUKA La dialectología de Šiuolaikinė reconoce las tradiciones de los términos kaitą ir gyvybingumą. Este objetivo presentar un nuevo modelo de estudio de las variaciones de los idiomas modernos, que utiliza el instituto de idiomas lituanos Geolingvistikos centro tyrėjai tradicinės ir šiuolaikinės (daugialypės) contexto dialectológico del idioma lituano. Este objetivo es alcanzar iškelti šie uždaviniai: 1) servicios sistemáticos de tradiciones y peculiaridades dialectológicas modernas de Lituania; 2) los modelos de investigación de las tarminas contemporáneas y las nuevas tarminas; 3) describirinti este modelo veikimo las posibilidades. El método Tyrimo está basado en los modernos (sociales) geolingvisticos tyrimais y es paremta de los teclados sociales teorijos ir kelių krypčių šiuolaikinės dialektologijos tyrimais, atliktais Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Nyderlanduose. Regioninės kalbos kitimo modelį sudaro trys sluoksniai: 1) el análisis de datos de las tradiciones de los idiomas; 2) el entorno de calbinos (ar kalbinio kraštovaizdžio) y el estudio local de los estudios socioculturales; 3) el enfoque de los tiriamentos en el corazón vietnamita y el estudio de las opiniones de la sociedad. El estudio de las etapas aptartas es más detallado. Multimodalusis modelis lengvai pritaikomas tiriamos vietovės poreikiams. (Modelo multimodal para adaptarse a las necesidades de los vietnamitas) Tai ypač akivaizdu, kai čia vartojamas ne vienas kuris, o keli kalbos (ar net skirtingų vietinių kalbų) variantai. (Ar net skirtingų vietinių ne tik šiuolaikinius kokybinius, bet ir kiekybinius metodus. Tarminiai (ar tik tarmiškieji) kalbų) (Ar net skirtingų vietinių kalbų) (Ar net skirtingų vietinių kalbų) El enfoque dinámico revela el requisito de clasificación de las tarminas. Naujieji tarminiai dariniai geolektai, Los artículos 33 y 33 de la Directiva New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model regiolektai surinktai turi būti atpažįstami ir identifikuojami pasitelkiant variantai neturi būti logijos metodai. Šiuolaikinei tarmėtyrai pritaikytas multimodalusis tyrimų modelis tinka tyrinėti ne tik tarminiams ar tarmiškiesiems vietiniams lietuvių kalbos variantams, bet ir kalbos variantišspraudžiami į tradicinių lietuvių tarmių klasifikaciją: to reikalauja ne tik XX a. ir XXI a.tos medžiagos skirtis, bet ir gerokai praplėstas tyrimų laukas, pasirinkti ir dialektologijai pritaikyti socialinių tinklų teorijos ir perceptviosios dialektokum apskritai. Daugiamatė dialektologija permite kurti naujas kalbos kaitos ir raidos teorijas, o pasikeitusi erdvės ir laiko samprata sumažina aprašomosios ir atomistinės analizės galimybę. Įteikta 2020 m. enero 16 de año DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Institutos de lenguas lituanas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] (en inglés)