Zur Frage der baltischen Eigennamen des Gebietes „Ragnit“ und „Tilsit“ in den Ordensdokumenten des 14.–15. Jahrhunderts

132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII DARIUS IVOŠKA Ins i u ü li auische Sp ache ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3898-0000 Mokslinės mokslinių y imų k yp ys: Onomas ik, Bal isch-sla isch-deu sche spachkon ak e. DOI: doi.o g/10.35321/all83-06 ZUR QURGE DER BALTISCHEN EIPNAMENI DES GEBIETES RAGNIT UND TILSIT IN DEN ORDENSDOKUMENTEN DES 14.–15. JAHUNDERTS Dėl bal iškų Ragainės i Tilžės s i ies ik inių a dų XIV–XV a. O dino dokumen uose ANNOTATION Šiuo esė užsiima su s o io aškais iš nuosa ų a dų d iejų pasi ink ų P eußisch-Li auens e i o ijų Ragni i Tilsi . P adžia da bo bu o e o ša imas bal ų asmenųund su eik u a eju aip pa ie o ių a dų, su ypa ingu ž ilgsniu į jų galimus iki šiol nežinomus e minimus aip pa e imologiją. Pe kando analizę iš empi inės medžiagos u ėjo p ojek as pe gydymo y inėjimo p oblema ikos iš is o inių nuosa ų a dų apsk i ai išplės as. Tada bu o bandoma, kad klausimai apie mokslinių y imų pasiekimo ilgį is o inių nuosa ų a dų, ikslų nus a ymo aspek ai, pasi inkimas i nus a ymas inkamų mokslinių šal inių i mokslinių y imų ma e ialo, u.a., bū ų sp endžiami. SCHLÜSSELWÖRTER: is o inė Onomas ik, is o iniai Eigennamen, O dens olian en. ANNOTATION The a icle examines p ope names in wo selec ed a eas o P ussian Li huania, i.e. Ragainė and Tilžė. The p ima y aim and objec i e o he esea ch was o examine pe sonal names as well as place names (in case any would ha e been iden i ied in he cou se o he esea ch) wi h key S aipsniai A icles 133 / Zu F age de bal ischen Eigennamen des Gebie es Ragni und Tilsi in den O densdokumen en des 14.–15. Jah hunde s ocus exclusi ely on hei possibly unknown men ions and e ymology. Howe e , in he cou se o he esea ch, he aims and objec i es had o be expanded by supplemen ing hem wi h an a emp o answe ques ions ela ed o he p oblems o His o ical Onomas ics in a b oad sense, i s esea ch scope, main objec i es, he selec ion o app op ia e esea ch sou ces and ma e ials, e c. KEYWORDS: His o ical Onomas ics, his o ical p ope names, Ge man O de olios. 1. IŠVADYMAS, OBJEKTYVAS IR RINKIMAS DES FORSCHUNGSGEGENSTANDES E o ša imas bal ų is o inių sa ennamų y a pe pas a uosius šim mečius iš ys ė kon idencišką i an ge ai s uk ū izuo os me odologijos pag įs ą adiciją. Daugelis undamen alių y imų y a a lik i i daugybė da bų y a e čiami1. Ty imai bal ų is o inių sa inamųjų a dų y a šiandien ęsiami i pa enka į kai ku iais a ž ilgiais leng iau nei anksčiau. Lais a p ieiga p ie p ieinamų is o inių dokumen ų a chy uose i biblio ekose aip pa Online, pag indinan ys da bai pi m akų, ge esnės apdi bimo galimybės empi inių medžiagų pe daba ines echnologijas suda o palankias aplinkybes daba iniam pa adinimo y ėjui į e ek y ią da bą. Au o ius šio į ašo p iklauso bū en p ie pa adinimų kundlų ka os, ku is nu ody os aplinkybės leido, su aukščiausios kokybės šal iniais bal ų is o inių nuosa ų a dų 1 Pi mieji bandymai į ai ių specializuo ų mokslininkų i nuo is o ijos i pa adinimų mokslo en uzias ingų a s o ų ski ingų specialinių s ičių, nuosa ų a dų egis uo i i juos aiškin i, gali iš daba inės onomas ikos požiū io bū i laikomi nepakankamais a ūkumingais, is dėl o y a didelio e ės. Tai aikoma ypač bal ų i ypač p ūsų o sund asmens a dų moksliniams y imams. Sp äche man į Pa yzdys iš Caspa Hannenbe ge s (1595: 156) XVI amžiuje. Jh. olks ümiai gep ėg os deu ungen kai ku ių siedlungs a džių a ba nuo Ka hause p ies e Wilchelm Reinhold B aue s 1983 me ais paskelb ų i ginčy in P eußische Siedlungen wes lich de Weichsel. Bandymas de ienas galbū p ie eine e ymologischen Deu ung heima liche Flu namen“ (meh dazu s. I oška 2016: 213), wü - o daug apkal in i, isa iš jų pi myn nu ed a empi inė Geo g Ge ullis, Reinhold T au mann, Rozalia Ma e ial is abe soga ü die gegenwä ige Namenkunde in e essan und wich ig. Die Namen William Pie son, Geo g Hein ich Fe dinand Nesselmann, Adalbe Bezzenbe ge , E ns Lewy, P zyby ek i G asilda Blažienė i jų da bai, an ku ių isa daba inė is o inis-bal inis pa adinimų mokslas emiasi, eikės čia jokio p is a ymo i ikslio ap a imo. DARIUS IVOŠKA 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII pasi ikė bū i. Po k uopš ingų be is da ne užbaig os O dens olian en N . 105 (da iau OF 105), iš ko dise acija Bal iniai sa inamieji a dai okiečių o do dokumen uose bu o ezul a uo a, aip pa bu o analizuojami ki i Bal ijos-is o inės onomas ikos esminiai O dens olian en i lie u iškų asmens a dų p oblema nag inėjama kai ku iuose į ašuose bei kon e encijose. Šioje į aše au o ius u i sa o dėmesį į da ieną O dens olian en eben N . 131 (jei oliau OF 131), ku is da kaip Das g osse Zinsbuch des deu schen Ri e o dens (14141438) (jei oliau GZB) žinomas i kaip G undbuch des Deu schen O dens in Fachli e a u apibūdinamas (s. Thielen 1958: XXXII), gelenk . OF 131 y a ypa ingas egis as, ku is dalykiniu i ch onologiniu požiū iu gali bū i suski s y as į d i dalis, pi masis iš jų kaip ank aš is T essIn en a e ginklų, mais o a sa gos u.a. u i; an oji dalis apima duomenis apie užim ų i ės enų hu enų skaičių landeshe iniuose o sybėse, gema kų paski s ymą Schulzen, K e schme , pas a ųjų i zinsbaue n, aukš į i ipą iš zinseinkün e, eiss ellung i le gel en da und Auskün e übe die Höhe de Außens ände, die Zahl de Diens e und bäue liche Hu en (Haken) in den landeshe lichen Dö e sowie paslaugųno mas a nybu e, o denshäuse i -hö e a sa gų i okupacijos. Tai bu o pe O denskanzlei į ą laiką dėl kapi uliuojančios p alaimėjimo Vokiečių o do į Tannenbe g ko oje p ieš lie u išk-poliniškas jėgas sukėlė ekonominė aip pa poli inė k izė, p i aiky a. Regis as u ėjo g iež ai kon oliuo i i a sakingai ink i pajamas aip pa e imų į ašymą a nau i. Pe a sakingą inansinių p iemonių i ki ų u ų adminis a imą o dinas siekė neuaukš in i ekonominės i ka inės galios. Ve ikinės iš OF 131 u i daugybę ie o ių pa adinimų, a p jų os iš zinsha igen mies ų, kaimų i ho ų aip pa asmeninamų sa ininkų iš zingsha igem nuosa ybės: de K üge , Schulzen, G undbesi ze u.a. OF 131 iekia aip pa daugybę labai s a bios in o macijos apie žemės ūkio p ocesus, kul ū ines i socialines ai čius, gy enimo aplinkybes bei gy enimo būdą P ūsijos 1 pusė 15 Jhs., ku ios išsakek a iškas aizdas iš nuosa ybėsund eisinėsapsida aus iso o denslandes šiuolaiko pasiūly i2. Kaip o haben šio y imo bu o analizė d iejų p eußisch-li auische e i o ijų Ragni i Tilsi su ypa ingu ž ilgsniu į bal ų asmens a dus gal oja, po ku ių ykdymo u ėjo bū i kons a ie , 2 Thielen 1958: XXXXXXIV. S aipsniai A icles 135 / Zu F age de bal ischen Eigennamen des Gebie es Ragni und Tilsi in den O densdokumen en des 14.–15. Jah hunde s kad ai jokių bal ų asmenų a dų OF 131 į me us 1437-1438 dokumen uojami. Toks ezul a as į sa e į Bal iškai pa adin ą o scha 3 susijusiančio y imo bu o nenuma y as. Tai y a a ejis Ragni -Tilsi -Gebie apie is o iniu-šal ische a eal, ku is iš p adžių nuo bal ų ölke n4 i aip pa ėly uoju idu amžiais y auja išliko daugiausia bal ų. Š en ojo Raš o pag indas i užduo is bu o odėl į Lie u os i P ūsijos klausimo apdo ojimą laikmečiu a p ėly ojo idu amžių i p adžios P ūsijos kunigaikš ys ės i jų e minimų Vokie ijos o dino dokumen uose. Jei li uau ai i p ūsiai jū egim elanką p ieš Tannebe go mūšį i po o bu o gy enę, kodėl a si anda jų pėdsakų pag indiniuose dokumen uose o denskanzlei ne? 2. GEBIETE RAGNIT UND TILSIT DAR PIRSTENIEMI EVPÄNUMENI IN HISTORISCHEN QUOLEN BIS IN DAS HERZOGTUM PREUSSEN Ragni i Tilsi bu o Eu opos is o ijoje iki P ūsijos impe ijos išėmimo iš Eu opos žemėlapių po 2 d. Pasaulinis ka as kaip P ūsijos-Li auens e i o ijos. Tą, kad šioje e i o ijoje be li au ų aip pa Lenkija, P ūsija i Vokiečiai į o dens laikus 12311525 i po o He cog um P ußen 15251701 bu o gy enę, aip pa ge ai žinoma (Diehlmann 2008*, 9 18*20*). Labai įdomus sky ius ap a iamų e i o ijų is o ijoje y a II pasaulinio ka o laiko a pis. Pusė idu amžių i p adžia šiuolaikinio laiko a pio a p o dens als ybės įkū imo i He cog umo P ūsijos p adžios. Ragni i Tilsi y a paminė i is o iniuose šal iniuose san ykinai anks i. Pe e on Dusbu g apibūdina įkū imą nuo ienos gy en ie ės an kal os p ie Memel upės, ku ią jis nuo b olio Meneko įsi e žimo į pagonišką k aš o aizdį Schalwen an š en osios kankininko Geo g 3 Pi mosios gy en ie ės y a žinomos į a cheologinius duomenis pag įs us nuo geležies amžiaus. Viena iš jų, ku i nuo okiečių is o ijossk i ų kaip Landeshu e bu o paminė a, y a 1289 m. SRP I 151 pa adin a Ragani a pilis, ku ios a das an upės a dų li . Ragný ė g įž a i su li . ãgas ‘ein spi z ö mige , sich in das Gewässe e s eckende Landess ück, eine o sp ingende Landesi ze susijung a (Pė e ai is 1997: 323; MLE III 824, 4 Daugiau p ie o s. sky ius 2. 835). DARIUS IVOŠKA Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII i pas a o Landeshu e, ku i pagal Dusbu g5 jau į laiką apie 1289 Ragani a bu o pa adin a, į engimo 1366, p asideda. P ūsijos U kundenbuch (im Wei e en PUB) PUB I 363 y a 1291 me ais a p liudy ojų apdo anojimo ak o iš 10 Hacken į ieną lie u išką pabėgėlį a e Con ad S ange comp u in Landishu e7 paminė as. Tai pa ikima, kad iena iš pi mųjų, jei ne pi moji iesioginė e zinimas ūgo a das Ragni ie į lo ynų pa ašy us dokumen us iš 1300 me ų as i y a8. Pa adinimas a ijuoja ski inguose į anglų kalbą e čiamuose dokumen uose: in he hand es e loca ed in he PUB om he yea 1302, on g ounds whose he Samlände Walgune a pa Feldes G yndin we e awa ded by he landmeis e o he Deu schen O dens Kon ad Sack, was a he nu sing by he wi nesses b udi Wal od on Lydelow hu z kumpcu Rang[ni ] mi e wähn . Ki ose 1302 i 1307 dokumen ų sekė aip pa olesni už ašai iš ku io a p į ašų "Annales Pelplinenses galima as i Rageni ien9, oliau "Ku zen Reimch onik o P ussen y a Rangnî en10 no i uo as. Te i o ija i mies as Ragni Kom u Wal od on Lydelow, wobei de Name Rangni h und Rangni he a iie PUB I 483, 554; in den Sc ip o es Re um P ussica um (im Wei e en – SRP) aip pa bu o dažnai paminė i OF 105, ypač P ūsijos k aš o aizdžių pasienio ap ašymuose 1352 hus 5 Pe e io on Dusbu go Ch onika des P ußenlandes y a aip pa išleidime į lie u išką kalbą (li . Pe as Dusbu gie is. P ūsijos žemės k onika), išleis as Romas Ba ū a. Leidime aip pa y a išaiškinimai, papildymai i k i iniai komen ai išleidėjo, ku i ikslesnį apž algą ne ik apie is o inius į ykius be i papildomą in o maciją apie e minimus ie o ių i asmenybių u i pa eik i. Tokios knygos leidimas galėjo be daug naudingesnis i gebauskingesnis bū i, jei ai ne ik isiškai iš e s a, be i su o iginaliais eks ais ka u su e imu bū ų su eik as. 6 Anno Domini MCCLXXXIX idem a e Meniko C is ian cupiens summo deside io ineo um e e e P ussie angus ias dila a e, cum omni po encia pugna o um eni in he bea i Geo gii ma i is ad e am Saclowi a um, e ad laudam dei e glo iam ad quodam mon em sup a Memelam edi ica i um cas Landeshu e, quod sona in sedodia e e, la ino dici a communi u Ragan... (SRP I 151). 7 Dėl ank es e iš o 1. Mai 1291 bu o iš Li auens ge luhenen Sy gele i jo pa eldė ojams 10 Hoken Land Lande Wangen (s. Blažienė 2000: 168, Wangen, K . Labiau, Ki chspiel Caymen) an lauko Mynx ym (s. Blažienė 2000: 95, Mynx ym, wüs e o scha im Lande Wangen, K . Labiau) su eikė. 8 Į dokumen ą apie mainą iš žemės nuosa ybės G indes (Blažienė 2000: 4546, G ünden, K . Labiau, Ki chspiel Legi en) Wilchy ien (Wilkie hen, Ge ullis 1922: 201) y a a p liudy ojų a e Ludewicus de Libencelle commenda o in Ragni ie paminė as PUB I 463. 9 Da Rageni ien, u en duihund nun i achczec ja (SRP I 271). 10 Ube ienas jâ da nâch kas den Li owen gâch: si begunden umme Rangnî en he en unde î en il ga as e hî i da SRP II 8. S aipsniai / A icles 137 Zu F age de bal ischen Eigennamen des Gebie es Ragni und Tilsi in den O densdokumen en des 14.–15. Jah hunde s Rangni hen (OF 105 2 , 39 , 39 , Ragni in (OF 105 12 ) i ank es enų 1342 ideli nos o Henconi de Rgni hen (OF 105 245 ) aip pa um 13701400 Ragni en (OF 105 169 , 208 ). Toliau da galima as i Ch onik Wigands on Ma bu g Ragne a11, daugelyje lie u iškų wegebe iokų a p dažnių a io ių y a kelio ap ašyme N . 12 jau apie 1393 aip pa o ma Ragni 12 egzis uoja. Pa adinimas bu o aip pa dokumen ų kolekcijoje Die Tü kens eue im He zog um P eußen 154013 ski ingai už ašy as ... u m schlos Rangeni , ...amp Rangnid (Diehlmann 2008: 129, 130). Schalaue landes ap ašyme 1584 me ais paminėja Caspa Hennenbe ge 14 (1584: Am , mies as i Schloss. Eben pilis u i pagal jį apie laiką ieno iš be en Schle n He og hum P euen 38–40) Ragni meh mals sch eib abe ihn auch als Rangni und Rangi au . Ch is opho us Ha knoch (1684: 409–410 besch eib Ragni als einen g oßen bu ęs. Anks y iausias ne iesioginis e minimas iš Tilsi a odo as SRP II 85 į Ch onik He manns on Wa be g XIV. amžius dokumen uo as bū i: Eodem anno [1365] ci ca Valen ini Le wini ia cas a expugna un in P ussia, scilices Schalwi a um in Ragni hen, Kaus i en e Spli e omnibus hominibus obduc is... Schalwenbu g y a iš SRP ašy ojų kaip ėlesni Tilsi e Bu g iden i ikuojamas. Schloss Tilsi y a ik 14071408 aip pa an bu usios schalaue inės pilies ie os pas a y as. Die an upės Memel naujabuo e pilis u i pagal Lucas Da id (1813: 86) nie aip didelis nei s ip iai kaip pi moji, sudegin a, bu ę, ku i bu o be į ėdą p ieš nuola ines p iepuolių 11 Tandem eodem anno [1347] idem ex eni p op e Ragne am, ubi 3 diebus s e i e mul os pe u ba i igne e apina e c. SRP II 509. 12 Desen kelią y a gegagngen Zada iš Laukisken, Wilkyn iš Labiow, Gedekan nd Waynigede iš Ragni SRP II 673. Šis kelio ap ašymas s o i am su lie u iška kalba susipažin am O sand asmenennamenų Lese auch au Li auisch in „K aš as i žmonės: Lie u os geog a iniai i e nog a iniai ap ašymai (XIV–XIX a.)“, he ausgegeben on Juozas Ju ginis und Algi das Šidlauskas, 1988 zu Ve ügung. Pe leidimai y a šiame leidime iš dalies li uanizuo as, iš dalies ne, nu ody os, o iginal ex as kelio p anešimų iš SRP y a lygiag ečiai nenu ody a. Tai pa eikia e ę i panaudojamumą publikacijos an okio mas o, kad kai ku iais a ž ilgiais ji be eik kaip pa ikimas šal inis moksliniams ikslams gali bū i bėg a. 13 D uckausgabe „des Os p eußischen Folian en“ 911a (im Wei e en – Os p . Fol. 911a) on Hans Heinz Diehlmann, 2008. 14 Sa o da be Ku ze nd wa ha ige ap ašymas šalies į P ussen (1584). DARIUS IVOŠKA 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII bū inas bu ęs. Šiuolaikinis ch onis as Johann on Posilge15 p aneša apie d iejų namų eyn hus u Mymmel die Tylsa genan , i eyn hus į Samay hin V edebo g16 genan s a ymą, ku ie abu Ch onikkapi el Huse wo din gebuwe zcu Samey hin į e p i (SRP III 291). Pi masis P lege iš Tilsi y a žinomas nuo 143617. Da ieną i o ę kom u ei Ragni bu o iš Hochmeis e Win ich on Knip ode apie 1360 me us an dešiniojo kan o Memel- u os e igiama i Neuhaus18 pa adin a. Nade Tilsi bu o namai Spli e n19 i Caus i en20, abu pi mą ka ą 1365 me ais paminė i. Šešių mylių obe halb Ragni u ėjo Hochmeis e Ka l on T ie 1313 me ais pilią Ch is memel21 įkū ė, ku i apie 1409 aip pa ieną Vog u ėjo. 12591260 me ais bu o įku a Geo genbu g22, ku i ėliau nioko a i ik 1336 ėle baug a23. Tais pačiais me ais 15 Johann on Posilgejew de Pusilie, bu o is o ijos ašy ojas, ku is apie 1340 m. gimė Posilge (poln. Żuławka p ie Ma ienbu g, bu ęs Vaka ų P ūsijos, daba Woodscha Kujawien-Pomme n) i 1440 m. 1405 mi ė u i bū i Juli. 1372 me ais bu o P ops in Deu schEylau (poln. Iława, Wojewodscha E mland-Masu en), nuo 1376 eikė kaip O izial Pomesanien yskupijos Riesenbu g (poln. P abu y, Wojewodscha Pomme n) i P ops in Ladekopp (poln. Lubieszewo p ie Danzig) (Zugang: h p: www.geschich squellen.de au o III.3337 [absku as 10.10.2020]; SRP 3138). 16 Po Welun (li . Veliuõna) apgul ies im pe Vokie ijos o denį 1328 m. i dedie F iedenbu g bu o pa adin as en o alen Ve nich ung im Jah 1333, e ich e e He zog Hein ich on Baye n einen neue Bu g, (K iklys 1965: 339). O s a džius nag inėja aip pa Dai a Del u ienė (2006: 216) apgailė inai ji no uoja be 17 Den O snamen Tilsi üh Pė e ai is (1997: 406) au den Flussnamen li . Tižė zu ück und e - binde ihn mi li . iž i ‘nass, du chweich we den’ ilžùs ‘au geweich e und nasse Boden’. Den anks y iausius e žminimus iš Tilsi ne, ji duoda kaip pi mą Tilse Tilsi nuo 1785 an. Tai bū ų be p asmingai ienoje ie o ės pa adinimus 1418. Jhs. dedikuo i moksliniam da bui, ku is anks i18 Die Bu g Neuhaus (li . Naujieji Namai, Naujoji pilis) u i į ieną S einbu g apie 1404-1409 bū i pe a ky as (K iklys 1968: 728; MLE IV 524). es e bekann e Bekundung des his o ischen O snamens anzugeben. 19 Li . Sp ė, pilis bu o aplink ą pa į laiką su pilis Caus i e e iguo a, ėliau sunaikin a i niekada a ku a (K iklys 1968: 728; MLE IV 521). 20 Li . Kaus ýčios, pilis bu o po sunaikinimo niekada daugiau paminė a is o iniuose šal iniuose. Ji u i 4 km į y us Tilsi an kalno, ku i ėliau Tilsi e Schloßbe g bu o pa adin a, p ie Memel-Fluss s o ė i (MLE IV 521). 21 Hölze ne Cas le Ch is memel (li . Sk snemunė) bu o pas a y as miške 55 km nuo Ragni p ieš lie u išką Cas le Bisena (K iklys 1968: 594). 22 Geo genbu g (li . Jù ba kas) laikoma kaip iena seniausių i labiausiai is o iniuose šal iniuose paminė ų Vokie ijos o do i o ių Lie u oje (Vanagas 1996: 82). 23 I em no a quod homines nos i nunc cogun u ic ualia duce e in cas um Ju genbu g in e a li wino um si um CDP III 1848: 123124. S aipsniai A icles 139 / Zu F age de bal ischen Eigennamen des Gebie es Ragni und Tilsi in den O densdokumen en des 14.–15. Jah hunde s aip pa Ma ienbu g24 an salos Romayn25 i 1337 ne oli iš Welun26, p iešais pa e in ą Ch is memel Baie bu g27 pas a y as. Toliau 1369 me ais, po Didžiojo kunigaikščio Li auens sunaikin ą Kowno-Bu g28 an salos Wy galle29 p iešais Nawezo30 bu o naujo pas a ęs, Win ich on Knip ode kaip gynybos i o ė pas a o Go eswe de 31. Jei ai iesa, kad 1389 m. du namai į Go eswe de bu o pas a y i an sunaikin o y esniojo ie os32, ada Go eswe de u i į pag indinį s ulpą o dos aldžia Samai en p adžioje XV a. Jhs. ap i. Ma ienwe de 33 an Ne ge34 bu o labiausiai į ai heidnische Li auenas o geschobene 24 Zu Neuau bau on Geo genbu g i G ündung on Ma ienbu gs s. aip pa Ba ū a Pieš ės gyn pilis Lie u osyboje. Legendinės Lie u os p adžios pilis, 2003: 96. 25 Ma ienbu g įkū imas y a iš Voig (IV 544) kaip skubingas s a ymas iš ienos i o ės, ku i nuo p iepuolių pagoniškojo Li auens u ė ų apsaugo i. Pilis s o ėjo an salos Romain (li . Romáinių salà), ku i pasisuko p ie Dubysa i Memel upių susijungimo (Ba ū a 2003: 89). Tas si 55 km šiau ės- aka uose nuo Kowno (li . Kaũnas) esančios Welun (li . Veliuõna) p iklauso p ie seniausių i eikšmingiausių Siedlumų Li auens (K iklys 1965: 338, Vanagas 1996: 82). 27 Baie bu g, pa adin as po baye inio he cogo Hein ich on Ba a ie (la . Hin icus dux Ba a ie) SRP II 501, bu o iena iš s a eginiu požiū iu s a biausių i labiausiai nuo P ūsijos žemės nu olusių i o ių. Pi moji Baie bu g bu o 1337 i ečioji i pasku inė 1387 pas a y a, ku i jau į Geo genbu g ie ą nauje ike i ėliau aip aip aip bu o pa adin a (Zabiela 2005: 163164). Voig (IV 545) apibūdina ją šalia Ma ienbu g (už Romayn salos) kaip an ą s ip ią i o ę p ie Memels ohm. 28 Nuo 1361 me ų žinomas pi masis Kowno pilis (la . Kauwe, li . Kaũnas) bu o 1362 m. Palmensonn ag sunaikino SRP II 81. 29 Li . Vi galės sala, au dem Memel luss am Zusammen lusse on Memel und Nawezo-Fluss (li . Ne žis) (Zugang: h ps://www. le.l /S aipsnis/Go eswe de -26767 [abge u en am 3.11.2020]). 30 Li . Ne žis, dešinis šalu inis Memel upė. 31 Pagal p anešimų iš Lindenbla Posilie (1823: 31) u i i o ė Go eswe de iš Li aue n užka iau a bū i, be ėliau nuo o dino sug ąžina bū i. / Apie įkū imą Go eswe de s. aip pa (Zugang: h ps://www. le.l /S aipsnis/Go eswe de -26767 [abku u en am 3.11.2020]). 32 Lindenbla Posilie (1823: 115) p aneša apie d iejų namų s a ybą ie oj sunaikin o, p ie ku io kai e i o ige ka u su daugeliu baukündigen žmonių ke u ios sa ai ės nuo penk adienio daly a o. / S ip inimą iš i o ių Ragni i Go eswe de paminėja aip pa Voig (VI 173, 33 Apie 193). Ma ienwe de s a ybą 1384 me ais p aneša Wigand on Ma bu g SRP II 626. 34 Taip pa Wilia, li . Ne is, an oji didžiausia upė Li auens i didžiausia ( dešinė) šalu inė upė Memel. DARIUS IVOŠKA 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Kas elis, ku i an senojo Kowno ie os pagal Kon ad Zöllne on Ro hens ein 1384 pas a y a i ame pačiame me ais Wi old sunaikin a35. 2.1. Ragni i Tilsi OF 131 Tikslesnį i išsamesnį aizdą apie is o inius į ykius isame P usųlande, čia nag inėjamose i isiems bal iškų ölkų apgy endin ose e i o ijose suda o is o iniai dokumen ai, ku ie nuo Vokie ijos o do a ykimo36 i o doss aa os o ma imo bu o už ašy i. Kadangi kalbos bal ų genčių p iešo dens laikais ne u ėjo sa o ašymo, emiasi e i o ijos is o ija daugiausia ne an is o inių pe leidimų ie inių ch onis ų. Kalban apie P ūsijos a bal ų okiečių is o iją apsk i ai, aip gali bū i i inama, kad ji be didesnių ūkių daugialypiuose da buose bu o a ku a, y a be iksli i y imams spėjiniai aip pa lokaliai ap ibo i duomenys eikalingi, aip ada už enka dažniausiai g ynai is o inių da bų ne iš. Dėl o y a y imui iš šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ės šiau ėje. pabaigos 14 Angang o he 15. Jhs. pasi odo pa adinimai Ragni i Tilsi daug dažniau is o iniuose šal iniuose, ypač į ai iuose O denskanzlei dokumen uose, ku ie p ie o padeda, aiškesnį aizdą apie apdo ojamas P ūsijos e i o ijas įgy i. Kaip wu de, dien OF 131. Eben dessen Ein äge, die sowohl die Einkun s e zeich- pag indinis šal inis, ku ie į pagalbą ykdan daba inį y imą p iim os nisse kaip i in en a e ginklų, mais o a sa gos i .a. apima, eikia daugybę aukš os kokybės i išsamesnės in o macijos apie mies us, kaimus, jų gy en ojus, socialne eikliai i .a. Apie kokią nuosa ybę iksliai mies ai i giminės Ragni i Tilsi XV amžiaus p adžioje. Jhs. apie me us 14191438 u ėjo negalima šiandien nus a y i, į aščiai OF 131 liudija be iš ge ai iš ys y o adminis a imo iš namų ūkio i a sa gų įsigijimo gy en ojų po eikiams mies e i kom u ei padeng i: 35 Lindenbla Posilie (1823: 5556). 36 Nuo 13-ojo p adžios. Jhs. (12261235) kai p adėjo užka ia imas p ūsų genčių, nuk i o ie inės au os po naujos impe ijos galią, ku ioje ne ik ašy kundžiai ch onis ai, be i adminis aciniai i kanzleibeam eniai kaip am ik i is o ijos ašy ojai eikė (I oška 2019: 7). S aipsniai A icles 147 / Zu F age de bal ischen Eigennamen des Gebie es Ragni und Tilsi in den O densdokumen en des 14.–15. Jah hunde s A eal susijusius šal inius i ku iuose e en ualiai dokumen uo i į odymai ieško i. QUELLEN UN LITERATUR Adamony ė Ve onika, Blažienė G asilda, Gelumbeckai ė Jolan a, T umpa Edmundas 2018: In e ak y us Ry ų P ūsijos žemėlapis IV. P ieiga: h p://p usija. lki.l /V.h ml. Ba ū a Romas 2003: Pieš ės pilis Lie u os gynyboje. Legendinės Lie u os p adžios pilis. Lie u os alsčiai. Se edžius, Vilnius: Ve smė, 87101. Blažienė G asilda 2000: Bal iškos o s a džiai Samland. Hyd onymia Eu opaea, Sonde band II, S u ga : F anz S eine Ve lag. Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen. Hyd onymia Eu opaea, Sonde band III, S u ga : F anz S eine Ve lag. CDP III Codex Diploma icus P ussicus. U kunden-Sammlung į y esnes is o iją P ussens iš Königl. Geheimen A chi u Königsbe g nebs Reges en, Bd. 3, H sg. on J. Voig , Königsbe g: Bei den Geb üde n Bo n äge , 1848. Da id Lucas 1813: P eussische Ch onik pagal ašy ojo ank aš į su bei ügung is o inių i e ymologinių pas abų 5, H sg. E. Hannig, Königsbe g: Ha ungschen Ho buchd ukke ei. Del u ienė Dai a 2006: Bal iški Mažosios Lie u os XIVXVIII a. oikonimai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Diehlmann Hans Heinz 1998: Die Tü kens eue im He zog um P eußen 1540, Bd. 1, Fischhausen Schaaken Neuhausen Labiau, Hambu g: Im Selbs e lag des Ve eins. Diehlmann Hans Heinz 2006: Die Tü kens eue im He zog um P eußen 1540, Bd. 2, Memel Tilsi , Hambu g: Im Selbs e lag des Ve eins. Diehlmann Hans Heinz 2008: Die Tü kens eue im He zog um P eußen 1540, Bd. 3, Ragni In e bu g i Saalau, Hambu g: Im Selbs e lag des Ve eins. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen, Be lin and Leipzig: Ve einigung wissenscha liche Ve lege Wal e de G uy e & Co. His o isches Quellen des deu schen Mi elal e s. Ba a ijos mokslų akademija. P ieiga: h p://www.geschich squellen.de/au o /3337. Goldbeck Johann F ied ich 1785: Volls ändige Topog aphie des König eichs P eussen. Pi masis pa il ku is u i opog a iją iš Ry ų-P ussen, Königsbe g i Leipzig: Į sa o išlaidas i nuosa am leidimui. DARIUS IVOŠKA 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII GZB – Das g osse Zinsbuch des Deu schen Ri e o dens (1414–138), H sg. P. G. Thielen, Ma bu g: N. G. Elwe Ve lag, 1958. Ha knoch Ch is opho us 1684: Al und Neues P eussen Ode P eussische His o ien Zwey Theile, F anck u i Leipzig, Königsbe g: In Ve legung Ma in Halle o den Buchhändle n in Königsbe g. Hennenbe ge Capa us 1584: Ku e nd wa ha ige Bech eibng des Landes zu P euen. Pe Capa um Hennenbe ge n P a he n u Mülhauen au Na angen. Zu Knigpe g in P euen. I oška Da ius 2017: pas abos dėl p oblema ikos bal ų ie o inių pa adinimų į aka us nuo Weichsel. Ac a Linguis ica Li huanica 74, 208225. I oška Da ius 2019: Wide spiegelung de I oška Da ius 2018: Bal ische Eigennamen in den Dokumen en des Deu schen O dens: Disse a ion zu E langung de Dok o wü de, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. p eßischen Kul u in den G enzenbesch eibungen des Deu schen O dens. Me inė knyga His o inės komisijos už os und wes p eußische Landes o schung i Cope nicus-Ve einigung už is o iją i Landeskunde Wes p eußens. P anešimai iš slap inio S aa sa chi P eußische Kul u besi z 10, Osnab ück: ib e Ve lag, 723. Jah büche Johannes Lindenbla s a ba Ch onik Jonhannes on Posilie O icials į Riesenbu g, H sg. J. Voig , F. W. Schube , Königsbe g: in he Uni e si y-Buchhandlung, 1923. Ju ginis Juozas, Šidlauskas Algi das 1988: K aš as i Lie u os žmonės: geog a iniai i e nog a iniai ap ašymai (XIVXIX a.), Vilnius: Mokslas. K iklys B onius 1965: Lie u a Mūsų. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a iniai b uožai 2, Bos onas: Lie u ių eniklopedijos leidykla. K iklys B onius 1968: Lie u a Mūsų. K aš o ie o ių is o iniai, geog a iniai, e nog a iniai b uožai 4, Bos onas: Lie u ių eniklopedijos leidykla. MLE III Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Mec Rag, Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. 105 OF O dens olian iš slap inio S aa sa chi ,,P eußische Kul u besi z. OF 131 O dens olian iš slap inio MLE IV – Mažosios Lie u os enciklopedija 4, Rahn – Ž ižeže is, Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. S aa sa chi ,,P eußische Kul u besi z. Pė e ai is Vilius 1997: Mažosios Lie u os i T anks os ie o a džiai. Jų kilmė i eikšmė, Mažosios Lie u os ondas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. S aipsniai A icles 149 / Zu F age de bal ischen Eigennamen des Gebie es Ragni und Tilsi in den O densdokumen en des 14.–15. Jah hunde s Pe as Dusbu gie is. P ūsijos žemės k onika, pa engė, į adą i paaiškinimus pa ašė R. Ba ū a, e ė L. Valkūnas, Vilnius: Vaga, 1985. PUB I P eußisches U kundenbuch, Bd. 1, 1, 2, H sg. on Philipy i D . Wölky, Königsbe g: Ha ungsche Ve lagsd ucke ei, 18821909. SRP I Sc ip o es Re um P ussica um. Is o iniai šal iniai p usų p iešlaikų iki į O denshe scha žlugimo, Bd. 1, H sg. on T. Hi sch, D . M. Töppen, D . E. S ehlke, Leipzig: Ve lag on S. Hi sel, 1861. SRP II Sc ip o es Re um P ussica um. Is o iniai šal iniai p usiškojo p iešlaikų iki p ie O denshe scha žlugimo, Bd. 2, H sg. on T. Hi sch, D . M. Töppen, D . E. S ehlke, Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1863. SRP III Sc ip o es Re um P ussica um. Is o iniai šal iniai p usiškojo p iešlaikų iki p ie O denshe scha žlugimo, Bd. 3, H sg. nuo D . T. Hi sch, D . M. Töppen, D . E. S ehlke, Leipzig: Mine a GMBH, 1863. Vanagas Aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Visuo inė lie u ių enciklopedija. P ieiga: h ps://www. le.l /S aipsnis/Go eswe de -26767. Voig Johannes 1834: Gechich e P euens: nuo l e en laikų iki um Un e gange de He cha des Deu chen O dens, Bd. 6, Die ei des Hochmei e s Kon ad on Junglingen, nuo 1393 iki 1407; Ve aung des O dens und des Landes, Knigsbe g: im e lage de Geb de Bo n ge . Zabiela Gin au as 2005: Baje bu go pilis. Lie u os a cheologija 28, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 163174. DARIUS IVOŠKA 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Dėl bal iškų Ragainės i Tilžės s i ies ik inių a dų XIV–XV a. O dino dokumen uose SANTRAUKA Šio s aipsnio au o ius, anks esniais sa o y imais nag inėjęs kele ą lie u ių i p ūsų is o iniam a dynui s a bių šal inių Vokiečių o dino olian ų, šį ka ą pasi inko da ieną, 14141438 (Das g osse Zinsbuch des deu schen Ri e o dens (14141438)). Vokiečių Šis o dino iki šiol jo ne i ą olian ą – N . 131, žinomą kaip „Vokiečių o dino didžioji činšo knyga inansinių dokumen ų inkinys y a ienas s a biausių is o inių šal inių, ku iame a dyno y ėjas činšo mokesčio mokė ojų, in en o iaus, nekilnojamojo i kilnojamojo u o sa ininkų p ie apmokes in ų mies ų i kaimų egis e anda gausybę ie o a džių i i a džių asmenžių. Ty imui bu o pasi ink os d i P ūsijos Lie u os s i ys Ragainė i Tilžė. Pi minis y imo objek as bu o lie u iški i p ūsiški asmen a džiai, nea me an i galimų naujų su ie o a džiais susijusių ak ų. Ty imo me u, ap ikus ik ieną bal išką, eikiausiai lie u iškos kilmės, asmen a dį Apucz S ange, iškilo klausimų, ku ie šiame s aipsnyje nag inėjami pasi elkus is o inius šal inius, apimančius i iamojo a ealo paliudijimus nuo Vokiečių o dino in azijos į p emes žūsų XII amžiuje iki 1540 me ų, P ūsijos he cogys ės laiko a pio. S aipsnyje ne ik pa eikiamas is o inis Ragainės i Tilžės kon eks as, umpai nag inėjama a ealo gy en ojų e ninė sudė is, socialiniai san ykiai, be i sp endžiama is o inio a dyno y imų p oblema ika: y imo objek o ibos, i inų šal inių i medžiagos a ankos aspek ai, y imų pobūdis i iššūkiai. Į eik a 2020 m. lapk ičio 15 d. DARIUS IVOŠKA Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a da ius.i [email protected]