Keletas galimų vengrų kalbos skolinių lietuvių kalboje

S aipsniai / A icles 79 ARANKA LACZHÁZI Lo ando Ė ėšo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: bal ų i ki ų kalbų kon ak ai, leksiniai skoliniai. DOI: doi.o g/10.35321/all83-04 KELETAS GALIMŲ VENGRŲ KALBOS SKOLINIŲ LIETUVIŲ KALBOJE Some Po en ial Bo owings om Hunga ian in o Li huanian ANOTACIJA S aipsnyje apž elgiamos lie u ių kalbos leksemos, ku ios y a eng ų kilmės a ba bu o paskolin os iš ki ų kalbų pe eng ų kalbą. Dauguma šių leksemų į lie u ių kalbą pa eko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai ne iesiogiai, a pininkaujan lenkų, ečiau okiečių, bal a- usių a ba usų kalboms. Pasiskolin i žodžiai suda o emines g upes, ku ios a spindi o me- o Veng ijos i Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės is o inius-kul ū inius yšius. Tokioms g upėms, pa yzdžiui, p iklauso ka inės echnikos, ka ei ių ap angos e minai, iš bu usios Veng ijos ka alys ės į LDK ežamų am ik ų p oduk ų, p ekių pa adinimai. Daugeliu a ejų kons a uojamas skolinio eikšmės paki imas. Pažymė ina, kad ik nedidelė šių leksemų dalis iksuojama daba inėje bend inėje lie u- ių kalboje, nes šie e minai pap as ai y a pasenę, nebe a ojami žodžiai a ba dialek izmai. ESMINIAI ŽODŽIAI: LDK kalbos, eng ai LDK, kalbų kon ak ai, leksiniai skoliniai, sko- linys iš eng ų kalbos. ANNOTATION The a icle aims o o e iew he Li huanian wo ds ha a e supposed o be o Hunga ian o igin o may be linked o Hunga ian in an indi ec way. Mos o hese lexemes ha e been bo owed h ough Polish, less o en h ough Ge man, Bela ussian o Russian du ing he 16–18 h cen u ies. They belong o speci ic hema ic g oups like mili a y e ms, names o mili a y uni o m de ails o names o p oduc s ha we e impo ed in o he G and Duchy o ARANKA LACZHÁZI 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Li huania om he o me Kingdom o Hunga y. In many cases a signi ican change in he seman ic o he lexemes can be obse ed. I is wo h no icing ha only a small numbe o hese lexemes is being known and used in con empo a y S anda d Li huanian, as hese wo ds belong a he o dialec al o his o i- cal lexicon. KEY WORDS: G and Duchy o Li huania, Hunga ians in he G and Duchy o Li huania, language con ac s, lexical bo owings, bo owings om Hunga ian. ĮVADAS 2016 me ais publikuo ame Rolando K egždžio Lie u ių kalbos polonizmų žo- dyne ( oliau PŽ) au o iaus nu odomi 28 eng ų kalbos žodžiai (p. 286), ku iuos į ai iais būdais galima sie i su a i inkamomis lie u ių kalbos leksemomis, . y. eng ų žodžiai iksuojami kaip galimi polonizmų šal iniai. Šis žodynas, kaip y a žinoma, pi masis išsamus lie u ių kalbos e imologinis žodynas, ku iame plačiai ap a iami okie a ejai i ku iame lie u ių kalbos eng ų kilmės a ba pe en- g ų kalbą pasiskolin oms leksemoms ski iamas didelis dėmesys. Iš ki os pusės, eng ų kalbos žodžių pli imas bal ų kalbose bu o nag inė as eng ų kalbininkų da buose (Hollós 1998; Laczházi 2003; Tó h 2003, 2007, 2016a, 2018). Taip pa y a daug ašy a apie eng ų kilmės leksikos elemen us lenkų (Wołosz 1989, 1991–1992), usų (Hollós 1996) i bal a usių (Zol án 2005, 2006) kalbose. Su- sipažinus su isų minė ų y imų iš adomis, galima pas ebė i, kad eng ų kilmės žodžių nag inėjimas lie u ių kalboje duoda įdomių ezul a ų, medžiagos ap- ž alga leidžia iš yškin i šios leksikos speci iką, o lie u ių i eng ų kalbininkų y imai iš dalies pa i ina, iš dalies i papildo, pa ikslina ieni ki us. Šiame s aipsnyje palyginami i apibend inami eng ų y ėjų i PŽ bei ki ų lie u ių kalbos e imologinių žodynų duomenys. Leksemų dominančių a ž ilgiu s a biausi iš jų y a senųjų lie u iškų ašy inių paminklų leksiką ep ezen uojan- is Al li auisches e ymologisches Wö e buch (ALEW) i naujausiais duomenimis papildy as Słownik e ymologiczny języka li ewskiego (SEJLe). Lie u ių, aip pa i la ių kalbose andama nemažai a p au inių žodžių, ki- lusių iš eng ų kalbos. Tai daugiausiai kulina ijos a ki i su eng ų e nine kul ū- a susiję pa adinimai, pa yzdžiui, guliašas, okajus, ča dašas (la . gulašs, oka- jie is, ča dašs) i pan. Šiuos skolinius-in e nacionalizmus plačiai ap a ia eng ų kalbininkai A ila Hološas (Hollós 1998) i Sila das To as (Tó h 2003), odėl šia- me s aipsnyje jie nenag inėjami. Dėmesys ski iamas XIV–XVII a. LDK is o i- nio, kul ū inio kon eks o nulem am eng iškos kilmės žodžių pli imui. S aipsniai / A icles 81 Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje Remian is is o ikės Raimondos Ragauskienės y imais (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018)1, minė u laiko a piu eng ai Lie u oje suda ė s abilią mažumą, pagal skaičių užimančią 5 a 6 ie ą a p aka iečių. Jie į LDK a yko dėl poli inių a ekonominių p iežasčių, dėl in ensy ių (i ypa ingai su- in ensy ėjusių S epono Ba o o aldymo laikais) kul ū inių, p ekybinių yšių (Ragauskienė 2008: 29). Vis dėl o, apie iesioginius eng ų i lie u ių kalbų kon ak us galima ik a sa giai spėlio i. Dauguma šiame s aipsnyje nag inėja- mų leksemų aip pa y a papli usios lenkų i (a ) bal a usių kalbose (ž . Wołosz 1989, 1991–1992; Zol án 2005), aigi į lie u ių kalbą jos galėjo pa ek i i iš šių kalbų, a ba pa aleliai iš abiejų. VENGRŲ KILMĖS ARBA PER VENGRŲ KALBĄ PASISKOLINTI ŽODŽIAI LIETUVIŲ KALBOJE Toliau abėcėline a ka ap a iami a ski i skoliniai. Dalis iš jų y a eng ų kil- mės, su neabejo ina eng iška e imologija. Ki i bu o pasiskolin i iš ki ų kalbų pe eng ų kalbą. Tokiais a ejais apie eng ų kalbos a pininka imą pap as ai liudija speci iniai one iniai a ba – dažniau – seman iniai, pokyčiai. Leksemų one iniai-mo ologiniai a ian ai i eikšmės nu odomi emian- is Lie u ių kalbos žodyno elek oninio a ian o (LKŽe) duomenimis. Tais a e- jais, kai žodžio e imologija nekelia abejonių, lie u ių kalbos žodynų duomenys p is a omi umpai, nu odan pag indines lie u iškas žodžio o mas, eikšmes, skolinimosi kelią bei išsamesnį ap ašymo šal inį. Ku įmanoma, nu odoma lek- semos anksčiausio žinomo paliudijimo ašy iniuose šal iniuose laikas (me ai, amžius). Plačiau komen uojamos ik os e imologijos, ku ias bū ina papildy i eng ų kalbos duomenimis, leidžiančiais aps a s y i al e na y ų e imologijos a ian ą. Klaus uko ženklas ašomas p ieš uos žodžius, ku ių yšys su eng ų kalba, no s i suponuojamas kai ku ių au o ių, kelia abejonių. aidùkas ‘pono sa gybinis, a nas’ < le. ajduk / hajduk 1564; 1. ‘ eng ų pės- ininkų bū io ka ys; 2. ‘ eng ų policininkas’; 3. ‘plėšikas’ < eng . hajdú, [pl.] hajdúk ( eiksmažodžio haj ‘gany i’ daly inė o ma; pi minė eikšmė eng ų 1 Be R. Ragauskienės y imo, lie u ių i lenkų is o iog a ijoje bu o ap a i a ski i eng ų aidmens LDK klausimai, pa yzdžiui, kai ku ie eng ų daly a imo Lie u os DK ka iuomenėje momen ai, eng ų mados į aka, „ eng iškasis“ laiko a pis XVI a. pab. – XVII a. p . Bi š ono alsčiuje, am ik ų asmenų, kaip an ai, S epono Ba o o, Kaspa o Bekešo, liu nininko Valen ino Bak a ko bio- g a ijas. Plačiau ž . Ragauskienė 2008: 21. ARANKA LACZHÁZI 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII kalboje bu o ‘gany ojas’); eidukas ‘ oks pės ininkų dalinio ka ei is, a ile is- as’. Žodis paliudy as i palyginimuose, pa yzdžiui, Ein kaip eidukas, lek kaip ai a as; ein kai eidukas (g ei ai), s o kai s iebas (Vosyly ė 1985: 68). Voiciechas Smočinskis čia įž elgia ‘ elnio, pik osios d asios’ eikšmes (SEJLe: 9). LKŽe žodis laikomas sla iškos kilmės skoliniu, o ALEW o ma eidukas siejama su eiksmažodžiu ei i (ALEW I: 260). Pas a oji e imologija, manoma, y a nepa i- kima dėl pa alelių lenkų, bal a usių kalbose nepaisymo, plg. bl . гайдук 1568, . Литовскiе гайдуки 1582, гeйдук 1745, uk . гайдуки 1582. Bend os šių žodžių eikšmės y a: 1. ‘samdomas ka ei is S epono Ba o o ka iuomenėje’; 2. ‘samdo- mas ka ei is’; 3. ‘ eng iška uni o ma apsi engęs a nas’. Lenkų i usų kalbose jis da žymi ‘plėšiką’ (Hollós 1996: 24), usų kalboje ‘aukš ą žmogų’, ‘akiplėšą, begėdį’ i ‘ne amų gy ulį’ (Аникин 2015: 321–323). an ãlikas ‘nedidelė s a inė alui koš i’ < le. an ałek < eng . án alag < á alag, an alag ‘s a inė, medinis indas; 10–30, ka ais 75 li ų s a inė ynui’. Lenkų kalboje nuo XVII a. paliudy as žodis an ałek ‘nedidelė s a inė ynui a ba alui’ i da anksčiau pa a dėse Jan ułek 1608, An ałkowicz 1683 (Wołosz 1989: 226). S. bl . антелокъ ‘ . p.’ 1583 me ais kildinamas iesiogiai iš eng ų kalbos (Булыка 1980: 155), ačiau dėl one inių nesu apimų ši o ma negali bū i e inama kaip lie u iško žodžio šal inis (PŽ: 19; SEJLe: 37). Žodžio pli imas sie inas su in ensy ia p ekyba eng išku ynu Ry ų Eu o- poje, o eikšmės (s a inės paski ies) ki imas odo e mino adap aciją lie u ių kalboje. ? a endà ‘nuoma’ ( aip pa a enda o i ‘nuomo i’, a endõ ius, a eñdo ius ‘nuo- mininkas’) < s. le. a enda ‘nuoma’, a endować ‘nuomo i’, a enda z ‘nuomininkas’ < eng . á enda ‘nuoma’ < s. p anc. a ende , a en e ‘nuomo i, išnuomo i’ < lo . a enda e ‘nuomo i’, enda, en a ‘nuoma’. Lie u ių kalboje leksema paliudy a nuo 1600 me ų, ji galėjo bū i paskolin a aip pa iš y ų sla ų kalbų (ku pa eko iš lenkų kalbos), plg. s. . аренда, bl . арэнда ‘nuoma’, арэндаръ ‘nuomininkas’ XVI a. (ALEW I: 54). Andžejaus Banko skio nuomone, šį žodį kaip ju idinį e - miną Veng ijoje, o ėliau i Lenkijoje, a ojo i pla ino p ancūzų kilmės Anžu (Anjou) dinas ijos, aldančios Veng iją nuo 1301 iki 1399 me ų, o Lenkiją nuo 1370 me ų, adminis acija (BES I: 15). ? ba dšius 1. ‘ki is su ilgu ko u (ka o ginklas)’ 1620; du u as’ 1870; 2. ‘a - šipęs koks į ankis (ki is, peilis, dalgė)’; 3. ‘ne ie oj a sikišęs daik as (pagalys a kas ki as)’; 4. ‘didelis žmogus’; 5. ‘p as as gy ulys’; ba šius ‘ki is su ilgu ko u’ (LKŽe; ALEW I: 18), plg. eng . bá d ‘ki is su ilgu ko u’. S aipsniai / A icles 83 Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje Žodis panašia eikšme paliudy as lenkų (ba dysz ‘ki is su ilgu ko u’), usų (бéрдш, бaрдыш ‘ . p.’), bal a usių (бардышъ, бардишъ [бердышъ] ‘ . p.’) kal- bose. Lie u ių žodis dėl ki čio ie os ALEW i SEJLe (SEJLe: 116) kildinamas iš y ų sla ų kalbų. PŽ jis laikomas polonizmu i siejamas su le. ba dysz (be - dysz) ‘dalgiaki is, seno inis ginklas’, kilusiu a ba iš lo . ba ducium ‘ko inis ki - is’ < g . βαρδούκιον ‘lazda, špaga’ < p. sl. *bo dy ‘ki is’< ge m. *ba de ‘ . p.’, a ba iš eng . bá d 1272 ‘ki is’ < s. . a. ba a ‘ki is, ko inis ki is’ (EWUng I: 82). Lenkų ba dysz (be dysz) iš eng ų kalbos kildina i ki i au o iai (plg. BES I: 41; S achowski 2002: 47). Ki aip nei minė osios e sijos, Aleksand as Aniki- nas palaiko eng ų kalbininko And ašo Zol ano e imologijos aiškinimą, ku is le. ba dysz (be dysz) kildina iš . бaрдыш < ? ge m. ba de i a me a žodžio sieji- mo su eng . bá d galimybę (Аникин 2003: 107–108; Zol án 1978)2. bèkešas ‘šil as i šu inis žiemos apda as, umpesnis už apsiaus ą’ (LKŽe), plg. eng . bekecs / Bekes. D abužio pa adinimas a si ado iš S epono Ba o o sąjungininko Kaspa o Be- kešo pa a dės ( eng . Bekes a ba Békés, le. Kaspe Bekiesz) lenkų kalboje: be- kieszka 1586 > bekiesza (dėl da ybos plg. le. ba o ówka ‘ am ik a šoblė; am i- k a kepu ė’ iš Ba o o pa a dės, le. węgie ka ‘ okia s iukė’ iš Węgie ‘ eng as’). Iš lenkų kalbos paskolin as bl . бекешка 1599, . бекéш 1789, бекéша, бекéшка 1854 (Аникин 2003: 56–57). Veng ų bekecs < bekes ‘ umpas, i šu inis apda- as’ paliudy as ik nuo XVIII a., jis okia eikšme paskolin as iš lenkų kalbos (EWUng I: 92; Киш 1963: 48–52; Hollós 1996: 16–17; Boj á 2015). Lie u ių bèkešas gali bū i paskolin as iš lenkų (le. dial. bekiesz; PŽ: 230) a - ba iš bal a usių kalbos. Kadangi lie u ių kalbos žodžio ki čio ie a su ampa su lenkų i su eng ų, o ne su y ų sla ų kalbų žodžių ki čiuo omis o momomis, šiame s aipsnyje labiau links ama šį žodį kildin i bū en iš lenkų kalbos. Ki - čio ie ą galėjo lem i eng ų kalbos į aka (pa a dės Bekešas eng iškas a imas – ki čiuo as pi masis skiemuo), ačiau bend inio žodžio a si adimas iš ik inio, be abejo, sie inas su lenkų kalba. 2 A. Zol ano pag indiniai a gumen ai y a šie: 1. iš s. eng . o mos bá dos szeke ce (pažodžiui: ki - is su ba dišiumi), kai ku ių au o ių laikomos le. ba dysz šal iniu, one iškai neįmanoma paaiškin i eng ų būd a džių p iesagos -os pakei imo į lenkų -ysz (plg. eng . Rák-os > le. ok-osz i k .); 2. le. ba dysz paliudy as ku kas ėliau (XVII a.) negu usų бaрдыш (XV a.), be o, žodis lenkų kalboje žymi bū en Mask os Rusios ka ių naudo ą ginklą, ku is, beje, sa o o ma i naudojimo būdu aiškiai ski iasi nuo lo . ba ducium < g . βαρδούκιον žymimo leng ojo ginklo (Zol án 1978: 425–426). Vadinasi, skolinimosi k yp is lenkų → usų kalba negalima, p ocesas yko p iešinga k yp imi. ARANKA LACZHÁZI 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII čižmà ‘ y iška kojinė’ < le. ciżma, czyżma ‘ okia a alynės ūšis, pusbačiai’ < eng . csizma ‘aulinis ba as’ < se b.-k . čȉzma ‘ba as’ < u k. çizme ‘ba as’ (PŽ: 46). de ẽšis ‘sa ų ( audų) i bal ų plaukų a klys, d yžos spal os gy ulys’; de ẽšas, de ẽšius ‘ . p.’ < le. (dial.) de esz, de eś 1. ‘ audas a klys’; 2. ‘žils elėjęs žmogus’; 3. ‘silpnas gė imas (alus, midus, ynas)’ < eng . de es 1. ‘p ažilęs, žils elėjęs žmogus’ 1291; 2. ‘sa ų ( audų) i bal ų plaukų a klys’1591 (Wołosz 1989: 247– 248; PŽ: 275; EWUng I: 254). Plg. da bl . дэраш (Zol án 2006: 500). dalmõnas ‘kišenė’, delmõnas 1. ‘kišenė’; 2. ‘piniginė’, delmonnis ‘kišeninis’, delmõnpiningiai ‘kišenpinigai’, delmõn agis ‘kišen agis’ (LKŽe). Plg. da XX a. šal iniuose: su uščiu delmonu pa ažiuosi; esą jis pasiglemžęs „į delmoną“ p enu- me a o ių pinigus (DLKT). Žodis y a u kiškos kilmės, plg. dolama XIV a., dolaman XIV–XVI a., dol- man 1554–1555, doloman 1615 ‘ oks u kų ka ei ių ūbas, pla us apsiaus as’ (Hollós 1996: 29). Šia eikšme jis papli o daugelyje Eu opos kalbų, pa yzdžiui, ok. Dolman apie 1500 me us, Doliman, ang. Dolyman 1585, Doliman 1872 ‘mo e iškas apsiaus as / pal as su plačiomis anko ėmis’, . долoман 1658 ‘ilgas apsiaus as, pal as; pla us mo e iškas d abužis’, le. dołoman 1543, dołman, doła- man ‘mo e iškas apsiaus as / pal as su plačiomis anko ėmis’, bl . долoманъ 1516 ‘ . p’. Reikšmė ‘husa ų š a kas’ a si ado eng ų kalboje i aip pa pa- liudy a jau minė ose kalbose: ang. Doliman 1883, . долман 1741, le. dołman, dołaman ‘ eng iškas š a kas’, bl . долoманъ 1516 (Hollós 1996: 28–31; Wołosz: 248–249). Lie u iškas žodis kildinamas iš le. dołman a ba bl . долман (LKŽe; PŽ: 49), a ba iš . долман, долoман (SEJLe: 241). Fone iškai-mo ologiškai šios e imo- logijos isiškai p iim inos, ačiau abejonių kelia seman ikos nesu apimas. Kadangi lie u iškas delmonas / dalmonas paliudy as Mažosios Lie u os šal i- niuose (žodynuose) bei egiono a mėse, įmanoma, kad jis į lie u ių kalbą galė- jo pa ek i iš okiečių kalbos, i seman ikos ki imas galėjo į yk i bū en Mažio- sios Lie u os a mėse. Vokiečių kalbos į aką odo i minė i sudu iniai žodžiai kalkės: delmõnpiningiai, plg. ok. Taschengeld, delmõn agis, plg. ok. Taschendieb. Manoma, kad seman ikos aidą sup as i leidžia e nog a ijos duomenys: del- monas / dalmonas y a Mažiosios Lie u os mo e ų ap angos de alė: puošni (išsiu- inė a, su ka oliukais, dažnai papuoš a sa ininkės inicialais) kišenė, ku i išama p ie juos os. Panašią kišenę nešiojo i es ų, suomių, no egų, š edų mo e ys, jos pa adinimas šiose kalbose y a ‘kišenė’ a ba ‘maišelis’ (Ma ulionienė 2015). S aipsniai / A icles 85 Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje Taigi šios ealijos geog a inis papli imas aip pa leidžia sie i žodį daugiau su o- kiečių kalba nei su sla ų kalbomis. Vokiečių kalbos p ūsiškoje a mėje Dolman paliudy as ik kaip husa ų š a - ko pa adinimas (PW: 1171). Veng ų leng osios ka ale ijos, husa ų pulkai XVI– XVIII a. a na o į ai ių Eu opos als ybių ka iuomenėse, aip pa i P ūsijoje. Užsienyje a na ę eng ų husa ai isada dė ėjo jiems būdingą puošnią eng iš- ką uni o mą. Šios uni o mos s a bi de alė bu o an di žo kaban is gausiai pa- puoš as maišelis-kišenė, an ku ios iš p adžių bu o siu inėjami pulko sa ininko, ėliau aldo o, inicialai (Bá i Be kó: 26). Šio husa ų maišelio i lie u ių delmo- no apipa idalinimai labai panašūs. Todėl, no s pa i an juos o išamos kišenės nešiojimo mada bu o papli usi isoje Eu opoje, aigi i Bal ijos egione, ačiau šios kišenės lie u iškas pa adinimas, manoma, gali bū i siejamas su husa ų uni- o ma. Husa ai sa o „kišenę“ nešiojo ka u su specialiu husa išku š a ku – dal- monu ( eng . dolmány, ok. Dolman), odėl – dėl nuola inio abiejų ealijų nau- dojimo ka u – š a ko pa adinimas galėjo bū i pe kel as kišenei pa adin i. ge mkas ‘ginklanešys’ < le. gie mek 1500 ‘ . p.’ < eng . gye mek ‘ aikas’ (ALEW I: 315; PŽ: 310). Ginklanešio eikšme žodis aip pa bu o paskolin as i į bal a usių kalbą: кгермекъ 1567, кгермокъ nuo XVII a. p adžios (Wołosz 1989: 254). Lie u ių kalboje jis paliudy as ik XVI–XVII a. aš uose (Bezzenbe ge 1877: 284; LKŽe). eidukas ž . aidùkas ? kabõ as ‘ oks d abužis’; kóbo as ‘be anko is, šil as mo e iškas d abužis, lie- menė’. LKŽe šis žodis ilius uojamas XVIII a. Mažosios Lie u os žodynų i XVII–XIX a. aš ų duomenimis i k ali ikuojamas kaip polonizmas. Poloniz- mu jis laikomas i PŽ, plg. le. kaba XV a. 1. ‘ y ų i mo e ų i šu inis d abu- žis, palaidinis’; 2. ‘ amdomieji ma škiniai’; 3. ‘ma škiniai, ku iais bu o engia- mi nu eis ieji sudegin i an laužo’; 4. ‘ka iškio palaidinė’; i k .; lie . kabãčikas 1. ‘be anko is d abužis’; 2. ‘nusinešiojęs, nebenaujas, palaikis sijonas’ < le. dial. kabacik / kabaćīk ‘palaidinis; mo e iška palaidinė; mo e iški puskailinukai’ (PŽ: 83). Dėl lenkų žodžio kilmės PŽ nu odomos ys galimos e imologijos, a p jų i eng iška: eng . kabá ‘apsiaus as; š a kas; s iukė; umpas i šu inis mo e ų š a kelis’. Tačiau eng ų kalboje žodis paliudy as ik nuo 1751 me ų (EWUng I: 654), o pi mas lie u iško žodžio paliudijimas da uojamas 1747 me ais Pily- po Ruigio žodyne (Ruhig 1747). Todėl galimybė, kad eng iškas žodis bu o le. kaba → lie . kabo as šal inis, a odo ne eali. Veng . kabá eng ų e imologų kildinamas iš ienos aka ų sla ų kalbų, ik iausiai iš slo akų, kabá ‘apsiaus- as, palaidinė, š a kas’. Taigi lieka nea mes os d i PŽ siūlomos e imologijos: ARANKA LACZHÁZI 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 1. s. č. kabá ‘ umpas apsiaus as iki juosmens; oks ka io d abužis; š a kas’ < bulg. кавàд, кавàт ‘seno inis mo e ų d abužis; apsiaus as be anko ių i k .’ < g . καβάδιo ‘ y iškas d abužis’ < pe s. qabāh ‘ i šu inis d abužis, apsiaus as’ i 2. lo. cap[p]a ‘apsiaus as su gob u u’, capa us ‘apsi ilkęs apsiaus ą’ (PŽ: 338). kañ a as, kañ a is ‘apynas is, b izgilas; pa adis’. Lie u ių kalboje kai ku ių e imologų laikomas polonizmu (LKŽe): le. kan a 1607 < eng . kan á 1571 < u k. kan a (LKŽe; Wołosz 1989: 263). Kadangi šis e minas y a papli ęs dau- gelyje kalbų, lie u iško žodžio šal inis aip pa galėjo bū i bl . кантаръ 1616 (Hollós 1996: 35). PŽ šio žodžio kaip polonizmo neap a ia, o ai ne iesiogiai pa i ina bal a usišką e imologiją. ka bãčius, ka bõčius ‘ oks bo agas, bizūnas’ < le. (dial.) ka bacz, le. ko ba- cz ‘bo agas’ < eng . ko bács ‘ . p.’ < se b.-k . kò bāč ‘ . p.’ < osm. kı baç ‘ . p.’ (LKŽe; PŽ: 359; EWUng II: 796). Robe as Vološas (Wołosz 1991–1992: 270) i Voiciechas Smočinskis eng ų kalbos a pininka imo nelaiko bū inu. Lenkų kalbininkas lie u išką žodį kildina iš s. bl . карбачъ < osm. kı baç (SEJLe: 574). Tai, kad skolinys paliudy as ik Mažiosios Lie u os okiečių–lie u ių kalbų žo- dynuose bei olklo e, is dėl o labiau pa i ina lenkišką e imologiją (su galimu okiečių kalbos a pininka imu, plg. . dial. p . Ka ba sch (ALEW I: 453)). ka ãšas, ka ãšis, ka õšius ‘a lenk as ankogalis’ < le. ka wasz 1641 1. ‘apy- ankė iš ska dos’; 2. ‘ ankogalis’< eng . ka as 1539 ‘apy ankė iš ska dos’ (PŽ: 364), plg. ka ‘ anka’ i as ‘geležis’. D abužio dalies eikšmė a si ado lenkų kal- boje. Pi minė eikšmė nepaliudy a nei lie u ių, nei bal a usių kalbose, plg. bl . карваш 1689 ‘ ankogalis’ (HSBM 14: 284; Zol án 2006: 499). ? kašã ai (pl.) ‘d a o da bininkų gy enamieji namai, kume ynas ’ < le. kosza- a, kosza , kosza y (pl.) 1. ‘ap a as a ims gany i miške’; 2. ‘kalėjimas’; 3. ‘ka ei- inės’ (< um. căşă ie ‘a idė; sū inė’ ← ? eng . kosá ‘laida as; a idė’; kašã i- nis ‘kume is’ (PŽ: 365). Veng ų e imologų i inama, kad eng . kosá 1313 ‘ap a as, ku ganomos a ys’ y a daugelyje kalbų papli ęs alachų piemenų a i- ninkys ės e minas, ku is į eng ų kalbą galėjo pa ek i iš umunų kalbos, be pa aleliai aip pa galėjo pa ek i iš slo akų i uk ainiečių kalbų (EWUng II: 805). R. Vološas mano, kad į lenkų kalbą jis galėjo bū i paskolin as a ba iš eng ų, a ba iš umunų kalbos (Wołosz 1989: 271–272). Neaiški lieka lie u iško žodžio seman ikos kilmė, nes ji nepaliudy a nė ienoje iš minė ų kalbų, be , be abejo- nės, y a a imiausia le. ‘kalėjimo’, ‘ka ei inės’ eikšmei, iš ku ių i galėjo išsi u- ulio i, ačiau šiai p ielaidai pag įs i duomenų nepakanka. S aipsniai / A icles 87 Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje ka ánka ‘ umpas i šu inis d abužis’, ka énka ‘liemenė su aukiniais, klos- ėmis nuga oje’ (LKŽe). Fo ma ka ánka li e a ū oje dažniausiai kildinama iš le. (dial.?) ka anka ‘ umpas d abužis, s iukė, udinė, milinė’. Iš šio žodžio kilę aip pa i . катанка ‘ . p.’ 1664, bl . катанка 1602. Taigi ka énka gali bū i lie- u ių kalboje a si adusi an inė o ma (ki aip mano Smočinskis: lie . ka énka < bl . dial. ka ánka < le. ka anka < ka ana (SEJLe: 594)). Dėl sememos ‘d abužis’ nebu imo seman ikoje, PŽ neigiamas le. ka anka yšys su eng . ka ona ‘ka ys’ (< i al. ca ano ‘pilies šeimininkas, smulkus a- salas’ (EWUng I: 712)) i siūloma žodį sie i su i al. ca ana ‘medžio ojo s iukė’ (PŽ: 368–369). Tačiau d abužio eikšmė galėjo a si as i lenkų kalboje (Hollós 1996: 34), plg. le. ka ona jau 1562 me ais ka an(a) ‘ka ys’ XVI a. (< eng . ka a- na ‘ka io ginkluo as a nas; ginkluo as ai as’ 1273), ku ioje oks da ybos mo- delis (d abužio pa adinimas iš asmenį žyminčio dak a a džio su p iesaga -ka) y a i in p oduk y us, plg. bekieszka ‘ okia s iukė’ < pa a dė Bekiesz, ba o ówka ‘ am ik a kepu ė’ < pa a dė Ba o y, ma yna ka ‘ okia s iukė’ < ma yna z ‘jū i- ninkas’. Todėl seman ika kaip ik i leidžia lie u išką žodį sie i su eng . ka ona. ? kiepas ‘žioplys, ėpla’. Šio žodžio eng išką e imologiją su skolinimu pe lenkų kalbą suponuoja PŽ: le. dial. kiep 1. ‘žioplys’; 2. ‘nekal ybės plė ė, cun- nus; cli o is’; 3. ‘(juok.) mo e is’; 4. ‘k ailys, mulkis, ne ykėlis’ (< eng . kép ‘a aizdas; eidas, iš aizda’); plg. aip pa bl . кеп(ъ), s. bl . кепъ 1. ‘k ailys’; 2. ‘p alaimėjimas, žaidžian ko omis’ (PŽ: 375–376); ‘k ailio’ eikšme žodis paliudy as i uk ainiečių kalboje (ЕSUМ II: 423). Taigi eikšmė ‘k ailys, mulkis’ lie u ių, lenkų, bal a usių i uk ainiečių kal- bose su ampa, ačiau neaiškus jų yšys su eng ų kép. Lenkų kalbos e imo- loginiuose žodynuose andama i daugiau duomenų: kiep 1. ‘k ailys’; 2. pa- sen. ‘cunnus’ (Linde II: 994; SJP VIII: 665) i kiep 1. ‘k ailys’; 2. ‘penis’ XV a. (B ück ne 1927: 228). Aleksand as B ukne is žodį kiep kildina iš anks esnių oz-kiep a ba oz-skiep, o šias o mas sieja su le. oszczep ‘ie is’, s. . ocкепъ ‘ . p’. S aipsnio au o ės nuomone, bū en ši e imologija i leidžia paaiškin i eng ų bei ki ų kalbų leksemų seman ikos ski umą. Veng ų kalbos e imologiniai žo- dynai iksuoja du homoniminius žodžius: u kiškos kilmės kép (1) 1138 ‘a - aizdas, eidas, eidas, iš aizda’ i jau 1138 me ais paliudy ą, be ik iki XVI a. a o ą, kép (2) ‘ okia ie is’. An ojo žodžio e imologija y a neaiški. EWUng mi- nima galima žodžio sla iška kilmė i , okiu būdu, jo yšys su eng . kopja ‘ie is’. EWUng au o iai p ipažįs a, kad okia e imologija nė a pag įs a, no s i nea me a galimybės, kad kép (2) galėjo a si as i eng ų kalboje kaip sla iškos kilmės kopja ‘ie is’ one inis a ian as (EWUng II: 730–731). Nep iklausomai nuo šios e i- mologijos, manoma, kad lie . kiepą galima kildin i iš eng . pasen. kép (2) ‘ie is’ ARANKA LACZHÁZI 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Hollós A ila 1998: Венгерские элементы литовского словаря. – A Li án Nagy e- jedelemség és a mai Közép- és Kele -Eu ópa nyel ei: Analógiák és oly onosság kon e encia anyaga, sze k. A. Laczházi, E. Szmolinka, A. Zol án, az 1998 május 25–26, Budapes : ELTE, 34. HSBM – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–37, ред. А. I. Жураўскі, Мінск: Навука і тэхніка, 1982–2017. KEWT – S achowski Ma ek, Ku zge aβ es e ymologisches Wö e buch de ü kischen Sp ache, K aków: Księga nia Akademicka, 2019. Kocsis Mihály 2018: A szlá nazálisok és a huszá . – Magya Nyel 114, 68–77. DOI: 10.18349/Magya Nyel .2018.1.77. K egždys Rolandas 2018: Onyms and Appella i es o Onomas ic O igin o he Dic iona y o Polish Loanwo ds in Li huanian. Onomas yka – neohumanis yka – nauki społeczne, ed. U. Bijak, H. Gó ny, M. Magda-Czekaj, K aków: Polska Akademia Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 271–285. DOI: 10.17651/onomas 2018.21. Laczházi A anka 2003. Венгерские элементы в лексике литовского языка. – Miscellanea Co iniana. Köszön őköny Hollós A ila 70, szüle ésnapjá a, Budapes , 236–243. P ieiga in e ne e: h p://szla in eze .el e.hu/publica ions/sze k.sh ml [žiū- ė a 2020-05-30]. Linde Samuel Bogumił 1855: Słownik języka polskiego 2, wyd. 2; pop . i pomnożo- ne, Lwów: Zaklad Na odowy im. Ossolińskich. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), y . ed. G. Nak inienė; e. a ian- as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne- e: www.lkz.l . Ma ulionienė Elena 2015: Bal ijos egiono au inio kos iumo kišenių o namen i- ka. – Res Humani a iae 17, 187–220. DOI: 10.15181/ h. 17i1.1157. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.ku.l /index.php/RH/a icle/ iew/1157/pd _1 [žiū ė a 2019-12-10]. Miežinis Mikolas 1894: Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas žodynas, Tilsi : M. No eskis. Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1851: Wö e buch de Li auischen Sp ache, Königsbe g: Geb üde Bo n äge . PŽ – K egždys Rolandas, Lie u ių kalbos polonizmų žodynas. Słownik polonizmów w ję- zyku li ewskim. S udia E ymologica Bal ica 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. PW – P eussisches Wö e buch. Deu sche Munda en Os -und Wes p eussens, H sg. on R. Gol z, Bd. 1, Mainz: Akademie de Wissenscha en und de Li e a u – Wachholz Ve lag, 2005. S aipsniai / A icles 95 Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje Ragauskienė Raimonda 2008: Hunga ians’ S a us in he G and Duchy o Li huania unde he Rule o Jagiello and S ephen (sic!) Ba o a (1492–1586). Veng ai Lie u os Di- džiojoje Kunigaikš ys ėje Aleksand o Jogailaičio i S epono Ba o o laikais (1492–1586 m.). – Is o ija 72, 21–31. Ragauskienė Raimonda, Ragauskas Ai as 2018: Tolimos be a imos. Lie u os i Veng ijos is o iniai yšiai, Vilnius. P ieiga in e ne e: ile:///C:/Use s/Use /Downloads/ TOLIMOS_BET_ARTIMOS_LIETUVOS_IR_VENGRIJOS_ISTORINIAI_RY%- C5%A0IAI_LIT_2019.12%20(11).pd [žiū ė a 2019-10-30]. Ruhig Philipp 1747: Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, Königs- be g: J. H. Ha ung. SD – Dic iona ium ium ling a um, In usum S udiosae Iu en u is, A c o e … Cons an- ino Szy wid … Vilnae, 1620 k. SEJL – Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno: Uniwe - sy e Wileński, Wydział Filologiczny, 2007. SEJLe – Smoczyński Wojciech, Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, współp aca edakcyjna M. Osłon. P ieiga in e ne e: h ps:// omanes.o g/pub/alii/Smoczy%- C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20e ymologiczny%20j%C4%99zyka%20li e- wskiego.pd [žiū ė a 2019-07-23]. SJP – Słownik języka polskiego1–11, ed. W. Do oszewski, Wa szawa: Polska Akademia Nauk, 1958–1969. S achowski Ma ek 2002: Uwagi o wyb anych e ymologiach węgie skich w języku polskim. – S udia Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 47, 45–52. Tó h Szilá d 2003: Unga isches im le ischen Wo scha z (mi besonde e Be üc- ksich igung des Wo es okajie is ‘Tokaje ’). – Miscellanea Co iniana: Köszön ő kö- ny Hollós A ila 70. szüle ésnapjá a, Budapes : ELTE BTK, 344–348. P ieiga in e ne e: h p://szla in eze .el e.hu/publica ions/sze k.sh ml [žiū ė a 2019-07-23]. Tó h Szilá d 2007: Ismé a lecsó- ól. – Magya Nyel 103, 206−208. Tó h Szilá d 2016: Ещё раз к вопросу опосредованных венгеризмов латышскoго языка – латгальское kun uži. – Via La galica 8, 30–36. P ieiga in e ne e: h p://jou - nals. a.l /index.php/LATG/a icle/ iew/2227/2253 [žiū ė a 2019-07-23]. Tó h Szilá d 2016a. Ungā u cilmes pe son ā di la iešu alodā. – Akadēmiķa Jāņa Endzelīna 143. dzimšanas dienas a ce es s a p au iskā zinā niskā kon e ence Sugas ā di un īpaš ā di alodā un alodniecībā, ēzes, 2016. gada 22.–23. eb uā is, Rīga: La ijas Uni- e si ā e, 38−41. P ieiga in e ne e: h p://www.lula i.l /media/upload/ iny/ iles/En- dzelins_abs ac s_2016.pd . ARANKA LACZHÁZI 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII To h Szila d Tibo 2018: Zu den unga isch-le ischen Lehnbeziehungen: übe die Va ian en des le . haiduks ‘Heiduck; Bedien e , Söldne ’. – Akadēmiķa Jāņa Endzelī- na 145. dzimšanas dienas a ce es s a p au iskā zinā niskā kon e ence Valoda daudz eidībā, ēzes, 2018 gada 22.–23. eb uā is, Rīga: La ijas Uni e si ā e, 58−60. Vosyly ė Klemen ina 1985: Lie u ių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Mokslas. Wołosz Robe 1989: Wy azy węgie skie w języku polskim I. – S udia Sla ica Hun- ga ica 35, 215–317. Wołosz Robe 1991–1992: Wy azy węgie skie w języku polskim II. – S udia Sla ica Hunga ica 37, 3–27. Zol án And ás 1978: H. Leeming. Rola języka polskiego w ozwoju leksiky osyj- skiej do oku 1696. Wy azy pochodzenia łacińskiego. (Polska Academia Nauk. Oddział w K akowie. P ace Komisji Językoznaws wa N . 44). W ocław–Wa szawa–K aków– Gdańsk 1976. 118 cтр. – S udia Sla ica Academiae Scien ia um Hunga icae 24, 422–426. Zol án And ás 2005: Węgie sko-polsko-biało uskie związki językowe i kul u alne za czasów S e ana Ba o ego. – Ac a Alba u henica 5, навуковы зборнiк, под агульню рэд. М. Хаўстовiча, А. Баршчэўскага. С. Запрудскага, выпуск 5, Мiнск: Права i эканомiка. 279–283. Zol án And ás 2006: Magya sza ak az ó ehé o oszban. – 101 í ás Pusz ai Fe enc isz ele é e, sze k. A. Má on i, K. Papp, M. Slíz, Budapes : A gumen um, 495–500. Аникин Александр Е. 2003: Русский этимологический словарь, выпуск 3, Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН. Аникин Александр Е. 2015: Русский этимологический словарь, выпуск 9, Москва: ИРЯ РАН, Ин-т филологии СО РАН. Булыка Аляксандр М. 1980: Лексiчныя запазычаннi ў беларускай мове XIV– XVIII ст., рэд. А. І. Жураўскі, Мiнск: Навука i тэхнiка. Киш Лайош 1963: Происхождение слов bekeša, kučma, šalaš и šišak. – Этимологические исследования по русскому языку, выпуск 4, Москва, 48–65. Молдован Александр М. 2011: К этимологии слова мент. – Русский язык в научном освeщении 2(22), 47–67. S aipsniai / A icles 97 Kele as galimų eng ų kalbos skolinių lie u ių kalboje Some Po en ial Bo owings om Hunga ian in o Li huanian SUMMARY Mos o he Li huanian lexemes o Hunga ian o igin analized in his pape , belong o mili a y e minology, a e he names o di e en weapons o ools used by Hunga ian hussa s o pa s o hei uni o m. A smalle amoun o he bo owed wo ds e e o p oduc s impo ed om he o me Kingdom o Hunga y (which means also he sou he n e i o ies o con empo a y Slo akia) in o he G and Duchy o Li huania. So, hese bo owings e lec he cha ac e o he his o ical and cul u al con ac s be ween Li huania and Hunga y in he 15–17 h cen u ies. I is cha ac e is ic, especially o he bo owed mili a y e minology, ha in Li huanian, o in many cases al eady in Polish, hey ha e unde gone a mo e o less signi ican seman ic change, de eloping new, me apho ic meanings (e.g. ba dišius ‘halbe d’ → ‘ all pe son’, kun- ušas ‘ca an; jacke ’ → ‘dishe eled hai , mane’). This seman ic change means he shi om a speci ic mili a y e m o a wo d belonging o he common e e yday lexicon (e.g. ka ašas: ‘a mo ’ → ‘cu ’, ka anka ‘soldie s’ coa ’ → ‘kind o coa ’, šoblė ‘sabe ’ → ‘scu ching swo d’). A clea adap a ion o seman ics o he local eali y shows he wo d an alikas ‘kind o ba el’, used in Hunga y o wine, bu in Li huania o bee . Mos o he analized lexemes we e bo owed in o Li huanian h ough Polish. Only in a ew cases, whe e he wo d is egis e ed in Eas e n P ussia, he in luence o Ge man can be aken in o conside a ion. The la es esea ch o Li huanian his o ians (Ragauskienė 2008; Ragauskas, Ragauskienė 2018) ega ding he ole o Hunga ians in he G and Duchy o Li huania, allow us o ise a hypo hesis abou he di ec in luence o he Hunga ian language (e.g. he accen ed i s syllab in bèkešas). Howe e , i seems o be impossible o p o e his in luence, as he phone ic adap a ion o Hunga ian wo ds would heo e ically gi e he same Li huanian o ms as wo ds bo owed om Sla ic languages (e.g. eplacing Hunga ian labial [ɒ] wi h [o], see ka as: ka ošius). Finally, i has o be emphasised ha lexemes o Hunga ian o igin (wi h a e excep ions like husa as, eidukas, abo as) a e ex emely a ely o e en no longe used and known in con empo a y S anda d Li huanian. They a he belong o dialec al lexicon o his o ical e minology. Į eik a 2020 m. bi želio 10 d. ARANKA LACZHÁZI Lo ando Ė ėšo uni e si e as Filologijos akul e as Múzeum kö u 4/D, H-1088 Budapeš as, Veng ija laczhazi.a [email p o ec ed]om