Lith. “mirti” / Latv. “mirt” ‘to die’ and Lith. “miršti” / Latv. “mirst” ‘to forget’ in East Baltic

S aipsniai / A icles 11 YOKO YAMAZAKI S okholmo uni e si e as, Ciu icho uni e si e as Ty imų s i ys: Bal ijos kalbų mokslas, is o inis ling is ikas, indoeu opie iškas lyginamasis ling is ikas. DOI: doi.o g/10.35321/all83-01 LITH. MITI LATV. MIRT ‘TO DIE […] i LITH. MIŠTI LATV. MRST […] pami š i […] Ry ų Bal ijos šalyse1 Lie . mi i / la . mi ‘mi i’ i lie . miš i / la . m s ‘pami š i’ y ų bal ų kalbose Ano acija Žodžiai "Li h". mi i La . "Mi i mi i" i "Li h". - miš i La . "m[…] s […] o o ge […] u i kele ą is o inės mo ologijos b uožų: abu u i s a-p esen kamieną, nepaisan jų indoeu opiečių giminaičių *-ye/op esen kamieną; idu inio balso in lexijos šaknų ao is as gali bū i ekons uojamas PIE; i abu aip pa y a seman iškai idu iniai. Tačiau Bal ijos kalboje jie y a kon as iški p aei yje, imdami ski ingus p e e i inius šaknis, . y. li ą. m ė La . mi u(ē) i Li h. mišo La . m su(ā). Šiame s aipsnyje bus iš i as, kas paska ino juos pasi ink i ski ingus p e e i ų šaknis, lyginan jų seman ines i onologines sa ybes, i bus p isidė a p ie isos Bal ijos p e e i ų sis emos p iešis o ijos ekons ukcijos. Šiame s aipsnyje bus pasiūly a, kad Li h. m ė La . mi u(ē) ik iausiai kilęs iš senesnio ne obulo, o jo ao is inis pobūdis edė Li h. mišo La . m su(ā) pa eldė i senesnį ao is inį kamieną, i šis is o inis ski umas gali bū i a spindė as jų ski inguose p e e i iniuose kamienuose. 1 Šiame s aipsnyje pa eikiami kai ku ie p ojek o "Bal ikijos p e e i ų sis emos p iešis o ija […] diak oniniai pokyčiai i mo oseman ika" ( eg. N . 2018-00473) ezul a ai, ku iuos inansuoja Š edijos mokslinių y imų a yba (Ve enskaps åde ). Esu dėkingas už dosnią a ybos inansinę pa amą i d . Paul Widme , d . Ka in S übe i d . Ma hias Jenny iš Ciu icho uni e si e o už jų e ingas pas abas apie anks esnę šio s aipsnio e siją. Taip pa nuoši džiai dėkoju dak a ui Lamon An ieau už ank aščio ko ek ū ą i magis o G e a Klimai ė už an aš ės (ano acija) ko ek ū ą lie u ių kalba. YOKO YAMAZAKI 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII RAKSTELI: Bal ijos eiksmažodžiai, aspek as, mi[…] i, mi[…]š i, ā-p e e i , ē-p e e i , is o inė mo ologija, ao is as, ne obulas. ANOTACIJA Du eiksmažodžiai lie . mi i la . mi i i lie . (-)miš i la . - m s ‘pami š i iš indoeu opiečių – u i kele ą bend ų is o inės mo ologijos ypa ybių: abu šie eiksmažodžiai u i esamojo laiko s a- kamieną, nepaisan giminiškų indoeu opie iškų esamojo laiko *-ye/o- kamienų o mų; p okalbės galima ekons uo i, kad šių eiksmažodžių šakniniai ao is ai linksniuojami kaip medijai; abu šie eiksmažodžiai pasižymi medijų seman ika. Vis dėl o palyginus bal ų kalbas ma y i, kad jų p e e i ų kamienai ski iasi: lie . m ė la . (ē) i lie . mišo mi u la . m su (ā). Šiame s aipsnyje lyginan seman ines i onologines ypa ybes i iama, kodėl šie eiksmažodžiai įgijo ski ingus p e e i o kamienus, bei p isidedama p ie isos p o obal ų kalbos p e e i o sis emos ekons ukcijos. S aipsnyje eigiama, kad lie . m ė la . (ē) ik iausiai y a kilęs iš senojo impe ek o kamieno, o lie . mišo mi u la . m su (ā) dėl ao is inių seman inių ypa ybių galė ų bū i kilęs iš senojo ao is o kamieno. Šis is o inis ski umas a sispindi ski inguose jų p e e i o kamienuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: bal ų eiksmažodžiai, eikslas, mi i, miš i, ā-p e e i o kamienas, ē-p e e i o kamienas, bal ų kalbų mo ologinė is o ija, ao is as, impe ek as. §1. Mo ologinis d iejų eiksmažodžių kon as as, Li h. mi i La . "Mi i mi i" i "Li h". - miš i La . (-)m[…] s […]užmi š i[…], jų anks y ose o mose y a pag indinė šio s aipsnio ema. Išsky us jų šaknų s uk ū ą (C […] - Li h. mi i La . i C[…]C o Li h. - miš i La . (-) m s , abu eiksmažodžiai u i daug is o inių i mo ologinių b uožų. Kai ku ie iš jų, pa yzdžiui, abu suda o s ap esen us Ry ų Bal ijos šalyse, abu u i giminaičius indoeu opie iškose kalbose su daba iniu s iebu *-ye/o i šaknis-ao is as, besikeičian is idu iniu balsu, i abu aip pa y a seman iškai idu iniai: 1) Li h. in . mi i, p es. m š a, p e . m ė; La . In . mi , p es. mi s u, p e . mi u(ē) […]mi i[…]: OCS p ez. 3sg. umjŕe ъ (Zo), in . m ě i, šaknis-ao . 2 3 sg. m ě( ъ); Sln. pi mininkas 1sg. m jèm; Sk . pi mininkas 2sg. Vidu inė. m iyáse, p . 3sg. Mam a, šaknis-ao . Vidu inė. 3sg. ám a (LIV2 439); YA . ma - […]mi i[…], p ez. 3sg. Vidu inė. ami ie e, 2sg. inj. idu inis. auua.mi iiaŋha, OPe s. Ma - […]mi i[…], imp . 3sg. Vidu inė. am(a) iya ā, manichejiški depu a ai. My ų, zo oas ų pa lamen a ai. my -m - […]mi i[…], Pa ian my - […]mi i[…], Sogd. my - (i k ikščioniškuose, i budis iniuose eks uose) […]mi i[…] (Cheung 2007: 264–265); Lo . mo io ; Ohi ai. * šaknis-ao . eiksmas. >) šaknis-ao . Vidu inė. me a "išnyko, pasiklydo"; iš PIE *me - […]die[…] (LIV2 439); 2) Li as. (-) miš i, (-) miš a, (-) mišo; La . (-)m s , (-)m s u, (-)m su(ā) pami š i: Sk . Pi mininkas. 3sg. Vidu inė. mya e, p . mamá a, šaknis-ao . Vidu inė. 3sg. ama, a-ao . Vidu inė. 3 pl. áman a […] pami š i[…] (LIV2 440[…]441); S aipsniai 13 s aipsnis Li h. mi i / La . mi ‘ o die’ and Li h. miš i / La . m s ‘ o o ge ’ in Eas Bal ic Manichejų pa lamen a ai. mwš-, zo oas ų pa lamen o na iai. plmwš- āmōš- ‘užmi š i, p es. 3sg. plmwšy āmōšēd, Pa ian mwš- ‘užmi š i, p es. 3sg. mwšyd; Sogd. wyšcy, β wcy, MSogd. […]wycyh […] užmi š umas[…] (Cheung 2007: 268[…]269); TochB (III) mä se ä […] užmi š i[…]; iš PIE *me s- (LIV2 440[…]441). Todėl daba inis *-ye-o- (3sg. *m-yo ‘dies 3sg. * ms-yo ‘užmi š a) i šaknis-ao is as (3sg. *m-mi ė, 3sg. *ms-užmi šo; ik iausiai su nulinio laipsnio šaknim i dan ų pabaigomis) idu iniame balsas gali bū i saugiai ekons uo as p o o-indoeu opie iškam abiem. Be o, šių d iejų eiksmažodžių bend as modelis siejamas su "s a y inė-in ansi y inė sis ema" (Jasano 2003: 155, 160), ku iai būdingi pasy aus ao is o (a ba ablau uojančio idu inio šaknio ao is o) liudijimai ne pasy aus naudojimo, s a y inės obulos i in ansi y ios (-inchoin) yeo-p esen (i aip pa bal o-slė inų […]-p esen s o ē-s a i es) indoeu opie iškose kalbose. Su šia sis ema susijusios žodinės šaknys u ė ų eikš i įžengimą į būseną. A odo, kad a chajiškas ablau uojan is idu inis šaknis ao is as nebu o pa eldė as šių d iejų eiksmažodžių Ry ų Bal ijoje. A siž elgian į šiuos panašumus, galima ikė is, kad jie u ėjo panašią is o inę plė ą nuo PIE iki Bal ijos, is da pa odydami uos pačius mo ologinius modelius Bal ijos kalbose. Tačiau, Li h. mi i La . Mi as imasi ē-p e e i , o Li h. miš i La . Pi miausia imasi ā-p e e i . Žinoma, mé a onie ude bu imas m š a ‘die(s) i jo nebu imas miš a ‘ o ge (s) nea odo ne eikšmingas ski umas. Tai ap a iama oliau 7 ski snyje. Jei ia-a likęs kamienas y a ē-p e e i kamieno šal inis, kaip i ina Ba on (1980) i Villanue a S ensson (2005, 2006), u i bū i p iežas is, kodėl PB *miśyano į edė *-(i)yā o sa o p e e i kamieną. Tai kelia klausimą (ben jau daba iniam au o iui), kas leido jiems suku i ski ingas p e e i ines s iebo o macijas. §2. P ieš ęsian mūsų diskusiją, eikia ap a i Bal ijos p e e i ų sis emos p iešis o iją i anks esnius y imus apie Bal ijos ā-p e e i ų i ē-p e e i ų is o inį pag indą. No s bu o pa eik os į ai ios hipo ezės, paaiškinančios, kodėl šie o ma imai ski iasi, dėl e d ės ap ibojimų ne isos iš jų gali bū i pa eik os čia. Pi miausia, kaip ge ai žinoma, Bal ijos kalbos u i du p e e i inius šaknis: ā-p e e i i ē-p e e i . Be ku is eiksmažodis šiose kalbose u i ieną iš šių d iejų šaknų p aei yje, o ai eiškia, kad šie du šakniai y a papildomai paski s omi. Y a ik iena šios aisyklės išim is - senosios lie u ių kalbos b i […] o be[…] p e e i as. Tuo a pu p e e i inės Li h o mos. b i La . bû […] o be[…] y a bu o i biju s anda inėje lie u ių i la ių kalbose, a i inkamai OLi h. 3sg. P e . i bi i OP u. (bebeide bēi, bei) y a pa i in os kaip eiksmažodžio p e e i inės o mos, eiškiančios YOKO YAMAZAKI 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Bū i. A odo, kad šiose o mose nebu o šaknų o muojančio su ikso, okio kaip *-āo *-ē-. OP u. "Be" gali bū i p ilygin as "OCS bě", ku is y a "by i" " o be" ne obulas, be sujung as kaip ao is as (ž . S ang 1942: 85). OP u. aip pa gali bū i lyginamas su kažkuo panašiu į s a y ių eiksmažodžių ao is ą, p z., sėdjo o sėd i, sdi […] o be si ing[…], pa eik ą S ang (1966: 381), i jo is o inis pag indas a odo ne pap as as.2 Be Oli as. ik iausiai y a pag įs as *bhuh2-ye bi io- […] o become[…] (→ PBS *bh(w)ī-> PB *bī) nepilnamečiu, sujung u su a ema iniu pi miniu pabaiga 3sg. - i (S ang 1966: 380).3 4 La . biju u i ą pa į ne obulo pag indo kamieną, be y a išplės as Bal ijos p e e i o kamienu *-ā i pe aukos pe aukėju -j-, p z., 1sg. *bī-jā-ō. Taigi galima pas ebė i, kad ėliau nei ki i eiksmažodžiai, Li h p e e i as. b i p iėmė naują Bal ijos p e e i ų o ma imo aisyklę, naudojan su iksus *-ā i *-ē-, kai po bu usio ne obulo s iebo iesiogiai sekė pi minis pabaiga. Tai leidžia mums da y i iš adą, kaip bal iški eiksmažodžiai galėjo bū i ap ūpin i sa o p e e i inėmis šaknimis. Labiausiai ikė ina, kad p e e i inės Bal ijos kalbos šaknys iš p adžių bu o su o muo os su ne obulo ao is o pag indu, po ku io sekė ( ema inis a a ema inis) pi minis pabaiga. P e e i iniai su iksai *-ā i *-ē ėliau bu o į es i į isus eiksmažodžius dėl papildomų eiksnių, iš ku ių ben ienas iš jų iš ka o a ėjo į gal ą. Ne obulos o mos be kai ku ių eiksmažodžių papildymo bū ų dalijusios ą pačią o mą su daba inėmis o momis, jei ne obulos o mos p e e i inės o mos bū ų p adėjusios im is pi minių pabaigų p o o-bal iškoje kalboje, kaip ma y i OLi h. bi i, p z., PBS p es. *Ha [H]-ye- (i), imp . *Ha [H]-ye- (→ p es. imp . *a -ya- (i) > Li h. […] ia, […] ė o á i […] o plow[…])5. Klingenschmi (1982: 3[…]5) eigia, kad OCS bě i OP u. be y a išplės inio ne obulo *(h1)e-h1es- ęsinys, su an iniu b akenu iš susijusių o mų, okių kaip in . by i, bū on i . . 3 ModLi h. y a isiškai naujas o ma imas, pag įs as in ini y u b i bu o obulas ak y us daly aujan is bu su Bal ijos p e e i iniu su iksu *-( )ā-. 4 Ski ingą is o inę o mos in e p e aciją siūlo Os owski (2008: 463[…]464), pagal ku ią pasku inis skiemenys - i bi i nė a asmeninis pabaiga, be is o iškai bū ų enkli inis pa a das, p z., d[…]si[…]- (duosiu au) […]Aš au duosiu[…] (BB Pa , 3,28). Tačiau ai palik ų klausimą, . y. a bi i bū ų ge ai su o muo as, nes numa y a o ma bi i ne u ė ų nei kamieną o muojančio okalo, nei asmeninio pabaigos. Kaip eisingai eigė Os owski (2008), a ema inis pi minis pabaiga ki aip niekada nebu o pa i in as Bal ijos p e e i inėse o mose. Tačiau, kadangi eminiai pi miniai pabaigimai naudojami p e e i inėse o mose (p z., 1sg. -au < * -ā-u, 2sg. -ai < * -ā-i p e e i iniam; 1sg. -iau < * -ē-u, 2sg. -ei < * -ē-i p e e i iniam, aip pa ž . Ba on 1980: 269), nė a nepag įs a da y i p ielaidą, kad a ema iniai pi miniai pabaigimai aip pa galėjo bū i naudojami p e e i iniuose o mose. Todėl šiame sky iuje nag inėjamas klasikinis S ango požiū is. 5 The i-apocope would also ha e played a ole in he p ocess. S aipsniai 15 s aipsnis Li h. mi i / La . mi ‘ o die’ and Li h. miš i / La . m s ‘ o o ge ’ in Eas Bal ic daba inės i p e e i inės o mos pagal kamienines o macijas, dėl ku ių galbū eikėjo į es i specialius p e e i inius su iksus. §3. A odo, kad plačiai papli usi nuomonė y a a, kad bal iškasis ā-p e e i su iksas daugiau a mažiau u i ą pačią kilmę kaip i sla ų ā-ao is as, a ba an asis ao is as -a ipo 1sg. Bje akas, 2⁄3. bь a […] o ake[…] (S ang 1942: 189; Jasano 1983: 62)), su o muo a iki nulinio laipsnio šaknies.6 P oblema su šia idėja y a Bal ijos ē-p e e i o kilmė, ku i, egis, ne u i iesioginio palyginimo ne a imiausiame sa o šakėje - sla ų kalboje. S ang[…]s (1942: 83) e inimas ik iausiai u ė ų bū i išlaiky as uo ašku, kad sla ų […]-impe ek as nesu ampa su Bal ijos ē-p e e i u, nes sla ų […]-impe ek as ypač nepasi eiškia su pe einamuoju eiksmažodžiu (be jo a si adimas y a onologiškai sąlyginamas), o Bal ijos ē-p e e i as aiškiai dažnai pasi eiškia su pe einamuoju eiksmažodžiu. Taip pa negalima igno uo i ski ingų okalizmų sla ų […]-impe ek o i Bal ijos […]-p e e i o šaknyje (S ang 1942: 84). Todėl anks esni y imai paliko is o inę ē-p e e i o kilmę kaip p oblemą, ku ią eikia išsp ęs i. Tiesa, bal iškasis ē-p e e i as dažnai pasi aiko (p z., nešė […]nešė[…]) en, ku s-ao is as pasi aiko sla ų kalboje (1sg. něšъ […]nešė[…]), odėl šios d i ka ego ijos u ėjo kažką bend o. Todėl Schmals ieg (1961) numa ė galimybę, kad ē-p e e i as išsi ys ė iš Indijos Eu opos ne obulas (2sg. *h1nee-s, 3sg. *h1nee- […] o ca y[…]), ku is pasi aiko s-ao is inės pa adigmos 2-ajame i 3-ajame asmenyje iena eikšmiškai sla ų kalboje (2sg. neše). Ki a e us, y a isiškai ki oks požiū is, ku is ma o ē-p e e i o su ikso ys ymąsi pe ga so pasikei imą (*iyā > ē (Ku scha 1876; Schleiche 1856: 224 .; La sson 2010: 71 .)). Tai gali bū i pa i in a uo, kad ē-p e e i as y a egulia us p iežas inio-i e a y iems eiksmažodžiams in . -y i, p es. *-ā PB *-iya- < PIE *eye/o) ipo móky i, s d. móko skambin i. mókia, išsi ys ė iš ne obulo pag indu pag įs o s iebo *-iyā- (ž . Pede sen 1926: 11). Neseniai Ba onas (1980) i Villanue a S enssonas (2005) išsamiai išnag inėjo šią hipo ezę. Ba onas mókė ‘ o each’, whe e he p e e i s em *-ē- can be assumed in all likelihood (1980) eigia, kad į 6 S ang (id.) bu o į es as ski ingas a p d iejų ā-p e e i ipų: 1) Bal o-Sla ų ā-ao is o palikuonys, paminė i iš ka o aukščiau, i 2) Bal o-Sla ų eminio ao is o palikuonys. Kaip minė a S ange (id. 383), eminis ao is as ik iausiai bu o pakeis as ā-ao is u. Todėl galima saky i, kad ā-p e e i o ā-su iksas y a bal o-sla ų ā-ao is o mo ologinis ęsinys. 7 Pace Ko land (2005: 168) i Jasano (2017: 229, n. 107), ku ē-p e e i as y a susijęs su s a y iniais eiksmažodžiais *-ē- (p z., ek i […] o low[…], gūž[…] i […] o lie (unde some hing wa m)[…]), ku is y a kilęs iš o iginalaus ins umen inio pabaigos *-eh1 pagal Jasano (1978: 123[…]).125 YOKO YAMAZAKI 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII p e e i šaknis analogiškai iš daba inio šaknio *-ya- (< PIE *-ye/o-), ypač kai ku ių eiksmažodžių a ejais, įskai an mi š a (( *mi ia( )). Siūlomas analoginis p ocesas gali bū i su o muluo as aip: anks y ojo p o o-bal iškojo p es. *mi -ya-:p e . *mi -ā- ↓ *mi ya-:*mi -yā- → *mi -ēThe -ēsu ix galėjo išsi ys y i iš *-(i)yā pe pa adigmą ē-p e e i (1sg. *-ēu > -iau, 2sg. *-ēi > -ei (Ba on 1980: 269)). Villanue a S ensson (2005) laikosi adikalesnės pozicijos, siūlydama, kad iš p adžių p o o-bal iška kalba u ėjo ik ā-p e e i ą, o ē-p e e i ai iš esmės išsi ys ė iš *-iyā-s amo, ku le eling igge ed by he 1s and 2nd pe son singula endings (1sg. *-yāu > -iau, 2sg. *-yāi > -ei), which would ha e esul ed in he same o ms as hose o pi miau minė a analogija į edė *-(i) elemen ą į o iginalų ā-p e e i ą iš ia-p esen ų.8 Tai ik ai gali paaiškin i, kodėl ē-p e e i as y a egulia us ia-pa odymui, kaip ap ašy a okiose g ama ikose kaip Endzelīns (1923: 590) i S ang (1942: 191; 1966: 377). Tačiau aikan šią hipo ezę mi[…] i i mi[…]š i a ejui, bū ų galima numa y i, kad abu eiksmažodžiai u ė ų im is ē-p e e i o, i ai nepaaiškin ų, kodėl mi[…]š i p e e i as išlieka ā-p e e i u. Tiesa, bū en aip eikia analogija, . y. ji nepada o egulia aus po eikio kalbinėms o moms, kaip ai da o ga so įs a ymas. Tačiau šiuo konk ečiu a eju galbū galima as i p o ingesnę p iežas į, kodėl šie du eiksmažodžiai Bal ijos kalboje u i ski ingas p e e i ines šaknis. §4. Galima pas ebė i ben du ski umus a p šių d iejų eiksmažodžių. Vienas iš jų - alencijos ski umas. No s abu u i idu inio balso seman iką, pagal ku ią subjek ai u i mažai kon olės pe į ykius, ku iuos nu odo šie eiksmažodžiai, Li h. miš i La . m s y a pe ėjamasis eiksmažodis, nes jis (iš esmės) paima objek ą, o Li h. mi i La . Mi as neno i nieko pasaky i. Be ši sa ybė na ū aliai a edė į Li hą. miš i La . m s ėmėsi ē-p e e i , o ne ā-p e e i , i aip nepadėjo galu iniam ezul a ui. La . Mi as u i d igubą aspek inį cha ak e į, . y. jis gali bū i skai omas kaip ne obulas a ba obulas, p iklausomai nuo kon eks o (ž . Amb azas 1997: 235), ai nė a 8 Šiuo au o iaus požiū iu, y a įmanoma, kad ē-p e e i u i kele ą ski ingų is o inių šal inių, c . Schmals ieg (1961). The second di e ence can be seen in hei lexical aspec s. While Li h. mi i / S aipsniai 17 s aipsnis Li h. mi i / La . mi ‘ o die’ and Li h. miš i / La . m s ‘ o o ge ’ in Eas Bal ic Panašu, kad aip y a i su Li u. miš i La . Pi miausia. Pap as ai lie u ių kalba eiksmažodžiai be jokių p e ikso y a g ama iniu požiū iu ne obuli (ž . Damb iūnas e al. 1990: 385; Amb azas 1997: 234235) i Li h. mi i La . kaip pa ody a 3a, b, mi as nė a šios aisyklės išim is. La ijos pa yzdys (3d) gali ge iausiai pa ody i įp as ą p iešingumą a p be p e ikso i su p e iksu eiksmažodžių. Tačiau, kaip i (3c), ne obulos Li h o mos. mi i La . mi p e e i iniame laikais gali pe eik i obulą eikšmę konk ečiame kon eks e: 3) a. Jis m š a. "Jis mi š a - mi š a" (Lie u os, Amb azas 1997: 235) Jis mi š a. T ys p esai. ; b. Žmónės m ė kasdien. Žmogus mi da o kiek ieną dieną. (Lie u ų kalba, id.) […]people[…] pl. nom. […] die imp . 3p e . […]kiek ieną dieną[…]; c. Me gai ė mi ė aka . […]me gai ė mi ė aka […] (li uaniškai, id.) […]me gai ė[…] sg. a das. […]diep .)[…] imp . 3p e . […] aka […]; d. Dažu dienu mi a un nenuomi a. […] daug […] dienų […] gen. pl. […] mi i […] imp . 3 […]p e and bu […] […]die[…] p . 3p e . […] (jis) mi ė daugelį dienų, be jis nemi ė. […] (La ija, Endzelins 1948: 241). Tai y a ai, ką eiškia "dual aspec ual" b uožas (Amb azas 1997: 235) Li h. mi i La . Mi as. Daba , Li o a eju. m š i La . Pi miausia, a odo, kad p iešingybė a p nep e iksuo ų (ne obulių) i p e iksuo ų ( obulių) o mų y a ski inga. Mi šau d ejus me us, ką jis sakė. […] užmi š i […] imp . 1sg. […]du (kol.)[…] […]me is[…] pl.acc. el-p on. ak, […] jis […] sg. a das. […] sakyki e […] 3p e . […]D ejus me us bandžiau pami š i, ką jis sakė. […] b. Užmi šau pe d ejus me us, ką jis sakė. […] pami š i […] 1sg. P e . p . […]du ing[…] […] wo (coll.)[…] pl. acc. […] me ai […] pl.acc. el-p on. ak. […] jis […] sg. a das. […] sakyki e […] 3p e . "Po d ejų me ų isiškai pami šau, ką jis pasakė". C. Rusiškai a jaũ nemi šiù. (Lie u ų kalba, LKŽe) 9 Esu skolingas sa o lie u ių in o ma o iui, MA G e a Klimai ė, už jos kalbos pa ik inimą dėl duomenų (4) i e imų, aip pa už jos ling is inius pa a imus dėl duomenų. Ne eikia saky i, kad isos likusios klaidos y a mano. YOKO YAMAZAKI 18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII […]Rusijos […] […] aip[…] […]jau[…] NEG- […]užmi šk[…] imp . 1sg. u .10 "Aš ik ai nepami šiu usų kalbos". d. Mi šaũ mi šaũ i užmi šaũ isa, k js sãkė. (Lie u ų kalba, LKŽe) […] o ge […] 1sg. P e . imp . […] i […] pami š i […] p . 1sg. P e . […] isas, isiškai[…] el-p on. ak. […] jis […] sg. a das. […] sakyki e […] 3p e . Aš nuola pami šau i isiškai pami šau iską, ką jis sakė. (Lie u ų kalba, LKŽe) […]cow[…] sg. a das. […]kal as […] sg. ak. […] jau […] […] p adė i […] 3p es. […] iš dalies pami š i […] p . in . […]Ka ė p adėjo pami š i sa o e šį.[…] . Ká ė e[…]šį jaũ p àdeda užmi šin[…] i. ka ė […] sg. a das. […]kal as […] sg. ak. […] jau […] […] p adė i […] 3p es. […]maždaug pami š i[…] p . (i e acinis). […]Ka ė p adėjo pami š i sa o e šį.[…] Li as. Mi š i pap as ai užima pe ek y ias (p e iksines) o mas,11 o jos impe ek y ios (nep e iksinės) o mos p e e i e gali bū i susijusios su ypa inga si uacija, okia kaip "ak y us pami šimas", kai į ykis "pami šimas" gali už uk i šiek iek laiko, o subjek as gali su ok i šį p ocesą, p z., bandydamas pami š i auminį a nemalonų p isiminimą, kaip (4a). Tai odo, kad mi š i gali u ė i g ama ines ne obulas o mas; Tačiau jie e ai naudojami. A ei ies laikais, a odo, kad ne obulos o mos ie oj o siūlo obulią eikšmę, kaip (4c). Ne eikia saky i, kad pe ek inės o mos nu odo pe ek inį aspek ą, kaip i (4d), kaip i galima ikė is (ž . Damb iūnas 1958).12 Šie ak ai aiškiai odo, kad eiksmažodis mi š i y a obulas žodynas. Tai gali bū i pa i in a: pe ekciniai in ini y ai gali bū i naudojami p adė i (p adė i, im i) i baig i (baig i), kaip i (4e), be okie kons ukcijos skamba ge iau su i e a y ių (leksikiškai impe ekcionizuo ų) eiksmažodžių pe ekciniais in ini y ais, kaip užmi šin i, kaip i 4 (ž . Damb iūnas 1958: 260). Fak as, kad ne obulos Li h o mos. mi š i La . Mi s e ai naudojami gali nu ody i, iš is o inės pe spek y os, kad gali bū i aip, kad senieji ao is ai bu o sus ip in i Bal ijos (i sla ų) kalbose p idedan p e iksai, jei Os owski (2019: 57) pasiūlymas u i bū i p iim as mūsų daba iniame 10 Negacinis ženklas neis ik ai p e iksas, be ai ne u i į akos žodiniam aspek u (Damb iūnas) 1958: 255). 11 La . Mi s aip pa pap as ai a ojamas su p e iksu aizo pie-, ž . ME II: 634. 12 Pe ek inės o mos aip pa gali nu ody i ezul a y ią būseną, iman laikiną azę, iš eiškiančią laiko p a ęsimą, kaip (2d). S aipsniai 19 s aipsnis Li h. mi i / La . mi ‘ o die’ and Li h. miš i / La . m s ‘ o o ge ’ in Eas Bal ic diskusija. Pasak Os owski, okie eiksmažodžiai, ku iems ūks a ne obulos o mos i ku iems naudojamos ik obulos o mos (p z., *žin i, pažin i […] susipažin i[…]), ik iausiai y a pag įs i jų p e e i inėmis o momis, ku ios kilusios iš senesnių ao is ų. Jų ao is inis a ba pe ek inis aspek inis b uožas bu o sus ip in as bal o-sla ų kalboje p idedan p e ikso ( . y. suda an pe ek ines o mas). Fonologiniu požiū iu negalima paaiškin i, a Li h. mi š- La . mi sis kilęs iš o iginalios daba inės a ba ao is inės kamieno, nes šaknies okalizmas bu o nulinis laipsnis (*ms- > *mi ś-) abiejuose idu inio balso laikais. Nepaisan o, oks eo inis pasiūlymas kalbė ų už seną ao is ą kaip p e e i o *mi ša kilmę. §5. Kalban apie aukščiau pa eik ą spėliojimą, galima pas ebė i, kad Li h giminaičiai y a panašūs. mi i La . i Mi as. mi š i La . Mi s iš Indijos (ž . 1 i 2 ski sniuose 1). Įdomu pažymė i, kad iek ao is inė, iek daba inė įpa eigojimo o ma y a pa i in a […]m[…], o Ti us sansk i o duomenų bazėje […]m[…] įpa eigojimo nė a.13 Šis kon as as gali bū i as as ik indų kalboje, nes sla ų kalboje nebu o pa eldė jokių *me so in lekcinių o mų, ačiau dėl *me -14 pa i in os i ne obulos (3pl. mь ěx, Sup asliensis 398, 24) i ao is inės (3sg. umь ě ъ Assemanianus 11c28, m ě ъ, Assemanianus 11d2) o mos. Tai ben jau eiškia, kad i ne obulos, i ao is inės ka ego ijos ik iausiai bu o naudojamos p o o-bal o-sla ų kalboje, no s i naujo iška sla ų ne obulos o ma. Tiesą sakan , daba inis […]m[…] įsakymas ne andamas nei Rig Vedoje (RV), nei A ha a Vedoje (AV), be kai į aukiami Sama Vedo Jaiminīya B āhmaa (SV JB) i Jaiminīya Upaniad B āhmaa (SV JUB) kūnai, keli iš jų y a (p z., 3.sg m iya a SV JB 1, 242, 34a; SV JUB 3, 8, 10a), o […]m[…] - ne. No s ikslus ski umas a p ao is o i ne obulo indika y iosios nuo aikos bu o daug disku uojamas, a odo aišku, kad isi čia ci uojami Rig edų i A ha a edų duomenys bu o paim i iš Ho mann (1967). Sama edos B āhmaas duomenys bu o pa eik i iš duomenų bazės, esančios Ti us (P ieinama: h p:// i us. kidg1.uni- ank u .de/da abase/ i usinx/wo dwhl.h m#dS a [įei a 2020 m. ko o 1 d.]). Kadangi ao is o i ne obulo aspek inis ski umas bu o už emdy as nu odomojoje nuo aikoje, be ge iau išsaugo as įsakomojoje nuo aikoje, aš p idėjau įsakomųjų o mų palyginimui. Tokios g ei os duomenų bazės apž algos nepakanka, kad bū ų galima išsamiai sužino i am ik ų o mų pa i inimus, ačiau daba inės diskusijos ikslais pakanka, kad bū ų galima pama y i bend ą pa i inimų būklės endenciją. 14 c . Ai ze mülle 1977: 252, 664. 15 Ao is inis indika y us pap as ai laikomas nuo oda į neseniai p aei į, o ne obulas - į olimą a is o inę p aei į (Delb ück 1876; Tichy 1997); Todėl ne obulas pap as ai naudojamas pasakojimuose ėlesniuose ediniuose eks uose (Ho mann 1967). Tačiau y a i ki ų nuomonių. Kai ku ie (p z., Gonda 1962; Kipa sky 1998) mano, kad jų unkcijos y a labiau aspek inės nei YOKO YAMAZAKI 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Lie . mi i / la . mi ‘mi i’ i lie . miš i / la . m s ‘pami š i’ y ų bal ų kalbose SANTRAUKA Veiksmažodžiai lie . mi i la . mi i i lie . (-)miš i la . - m s ‘pami š i y a paliudy i y ų bal ų kalbose, o giminiški žodžiai y a gana plačiai paliudy i ki ose indoeu opiečių kalbose. Šių d iejų eiksmažodžių i giminiškų žodžių analizė odo, kad jie u i kele ą bend ų is o inių mo ologijos ypa ybių: abu šie eiksmažodžiai u i esamojo laiko s akamieną, nepaisan giminiškų indoeu opie iškų esamojo laiko *-ye/okamienų o mų; iš indoeu opiečių p okalbės galima ekons uo i, kad šių eiksmažodžių šakniniai ao is ai linksniuojami kaip medijai; abu šie eiksmažodžiai pasižymi medijų seman ika. Vis dėl o jų p e e i ų kamienai ski iasi: lie . m ė la . (ē) i lie . mišo mi u la . m su (ā). S aipsnyje pa eikiamas išsamus šių eiksmažodžių mo ologijos p iešis o ės, seman ikos i leksikos aspek ų y imas, įskai an lyginamuosius duomenis iš sla ų i indų kalbų. Ty imas suponuoja, kad lie . mi i la . mi inis eikslas galė ų bū i impe ek inis a ba ao is inis, p iklausomai nuo kon eks o, o lie . (-)miš i la . (-)m s a eju impe ek inė eikšmė y a e a; šis ski umas galėjo egzis uo i da p iešis o iniame e ape. Ki a e us, anks esniame y ime eigiama, kad iš ao is o kamienų kilę eiksmažodžiai dažnai ne u i g ama inio impe ek o o mų ( . y. ne u i p iešdėlių) bal ų kalbose. Taip gali bū i i lie . (-)miš i la . (-) m s a eju, nes šis eiksmažodis e ai a ojamas be p iešdėlio. Taigi p ielaida, kad lie . (-)miš i la . (-)m s ik iausiai y a kilęs iš ao is o kamieno, o lie . mi i la . mi galė ų bū i kilęs iš senojo impe ek o kamieno, galimai susi o ma usio iš esamojo laiko *-ye/okamieno, pa i inama iek seman iniu, iek o maliuoju aspek u. Senasis impe ek o kamienas *mi ya ik iausiai ga o bal iško p e e i o kamieną suda ančią p iesagą *-ā-, iš ku ios kilo *mi yāi išsi u uliojo į *mi ēbal ų p okalbėje. Da oma iš ada, kad ski ingos lie . mi i la . mi i i lie . (-)miš i la . (-) m s ‘pami š i p e e i o kamienų o mos a spindi jų ski ingus is o inius kamienus, . y. impe ek o i ao is o kamienus, iš ku ių jie i kilo. Į eik a 2020 m. liepos 27 d. YOKO YAMAZAKI S okholmo uni e si e as Ciu icho uni e si e as Seile g aben 53, 8001 Zü ich, Š eica ija yoko.yamazak[email p o ec ed]