Pasvarstymai apie vietovardžių ir asmenvardžių rašymą senosios Lietuvos istorijos tyrimų vertimuose

S aipsniai / A icles 351 INGĖ LUKŠAITĖ Lie u os is o ijos ins i u as Mokslo y imų k yp ys: Lie u os kul ū os is o ija, Re o macijos is o ija, Mažosios (P ūsų) Lie u os is o iog a ija i šal iniai. DOI: doi.o g/10.35321/all84-18 PASVARSTYMAI APIE VIETOVARDŽIŲ IR ASMENVARDŽIŲ RAŠYMĄ SENOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS TYRIMŲ VERTIMUOSE Šiuo me u is daugiau senosios Lie u os is o ijos eikalų e čiama į s e imas kalbas: anglų, okiečių i k . Kyla pag įs ų klausimų, kaip u ė ų bū i e imuo- se ašomi asmen a džiai i ie o a džiai. Esama ne ieno požiū io. Vieną jų iš- kėlė habil. d . Ha aldas Bichlmeie is ecenzijoje Ingės Lukšai ės knygos e i- mui į okiečių kalbą (Bichlmeie 2020: 197–201). Recenzijos au o ius k i iškai ž elgia į e ime nusis a y us asmen a džių i ie o a džių ašybos p incipus i k i ikuoja dėl jų Leipcigo uni e si e o leidyklos da buo ojus. Jaučiu pa eigą kons a uo i, kad uos p incipus nus a ė au o ė, o leidykla bend ada bia o juos įgy endinan , odėl p isiimu isą a sakomybę. Recenzijos au o iaus nuomone, „Vokie ijos mokslinėje li e a ū oje pi miausia eikiamos iš ik o paliudy os asmen a džių o mos. Konk ečiai ai eiškia: jei len- kas i lie u is (ne jei jo asmen a dis y a ik pa eigūno polonizuo as) iš Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės minimas šal iniuose ik lenkiška (i / a ba lo yniška) asmen a džio o ma, ai u i bū i a ojama bū en a o ma, o ne lie u iška (ne jei iš ge ų paska ų ekons uo a); (išim is gali bū i a p au iniu mas u žinomo asmens lie u iška o ma, p z. Ma ynas Maž ydas i k .). Tai galioja ypač ais a ejais, kai lie u iškos asmen a džių o mos okiečių kalbos a ojimo zono- je nenaudojamos: Radziwił(ł) y a žinoma, be Rad ila?“ (Bichlmeie 2020: 198). Reikala imas a o i šal iniuose minimą asmen a džio o mą y a pag įs as i jo ecenzuojamoje knygoje laikomasi. Tačiau šal iniuose minimos dažniausiai ne d i, o žymiai daugiau o mų. Moksliniuose eks uose, kaip i ecenzuo oje knygoje, pi mą ka ą minin jos su ašomos isomis šal inių kalbomis. Lie u os INGĖ LUKŠAITĖ 352 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Didžiojoje Kunigaikš ys ėje pi muosius als ybės gy a imo šim mečius bu o a ojamos neolo ynų, usėnų (Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje gy enusių šiau ės y ų sla ų) / gudų kancelia inė aš o kalbos, susi ašinėjimui su kaimy- ninėmis als ybėmis – dažniausiai i ad esa ų kalbos: su Vokiečių i Li onijos O dinų als ybėmis – lo yniškai i okiškai, su Lenkija – lo yniškai i lenkiškai, su o o iais – jų kalba. P asidėjus anks y iesiems Naujiesiems laikams kalbų a ojimas aš ui apo da sudė ingesnis: nuo XVI a. idu io į aš o kalbos ie ą p e enda o i lenkų kalba, kaip lingua anca isoms daugiakalbės Abiejų Tau ų Respublikos e i o ijoms. Nuo XVI a. lenkų kalba paleng a p adėjo smelk is i į saky inės kalbos ie ą: ją p adėjo pe im i aukščiausi als ybės pa eigūnai, di- dikai; pe kelis šim mečius dalis kilmingųjų apo d ikalbiais: usėnų / gudų – lenkų kalba, usėnų / uk ainiečių – lenkų, lie u ių – lenkų. Mažosios (P ūsų) Lie u os dokumen uose y a o okiečių kalbos o momis už ašy ieji. A si adus lie u iškai aš ijai lie u ių kalba iš lė o aip pa p adėjo ap i aš o kalba, ačiau Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje ja nebu o ašomi adminis acijai, diplo- ma ijai, poli ikai ski i dokumen ai. Tad jos eikiami duomenys apie asmen a - džius i ie o a džius bu o nesis eminiai, dažnai spo adiški. Nepaisan siau o lie u ių aš o kalbos a ojimo, ji p adėjo eik i mums duomenis i apie ie o- a džius, i apie asmen a džius. Ki as klausimas, a mes pakankamai pažįs a- me ą in o maciją. Lie u ių gy enamos e i o ijos i lie u ių kilmės asmenims y a da ienas šal inis, ku io u ė ume paisy i, jį paneig i bū ų ne is o iška. Tai saky inės lie u ių kalbos ęs inumas, sąlyginis kalbos o mų a umas: i as- men a džiams, i ie o a džiams u ime išlikusią saky inės kalbos in o maciją lie u ių kalba. Tu ime paisy i šių o mų XXI a., ypač kai jau oli y a pažengę onomas ikos, anden a džių y imai, u ime su ink ą in o maciją, žodynus i ap a us kalbos kai os dėsningumus. Tu ime p ipažin i saky inei kalbai šal inio s a usą i juo em is, kai enkamės lie u iškas asmen a džių i ie o a džių o - mas. Jos nė a ik eo inės ekons ukcijos a is o ikų sugal o os. Tiesa, is o io- g a ijose esama (i jis y auja) o malaus požiū io į ai, kad, jei asmen a džio a ie o a džio o mos nė a aš o kalba už ašy uose dokumen uose, eiškia, jos iš iso nė a. Toks požiū is nė a is o iškai pa ikimas i a gumen uo as. Tad nuo XVI a. šal iniuose asmen a džiai i ie o a džiai y a minimi šiomis aš o kal- bomis – neolo ynų, usėnų kancelia ine, lenkų kalbomis, okiečių, lie u ių, o pas a ąja da i saky inėje kalboje paliudy os. Tad laikydamiesi iš ikimybės šal- iniuose už iksuo oms o moms u ime ašy i mažiausiai 3–4 kiek ieno asmen- a džio i ie o a džio pa idalus. Šio p incipo laikomasi ecenzuojamoje kny- goje, joje su ašy os isos pi mą ka ą minimo asmen a džio o mos (išsky us nežymias už ašymo a ijacijas), ku ios su inkamos o me o šal iniuose (lie u ių kilmės asmenims da i saky inėje kalboje paliudy os), jos paka o inai su ašy- os asmen a džių odyklėje. Tačiau kiek ieną ka ą ašan isas o mas sakinyje Pas a s ymai apie ie o a džių i asmen a džių ašymą senosios Lie u os is o ijos y imų e imuose Įž algos / Insigh s 353 oks išskaičia imas g iauna sakinio sklandumą, odėl enka pasi ink i iš jų ie- ną – pag indinę. Ski ingomis aš o kalbomis už ašy i asmen a džiai ski iasi ša- knies ašyba i , be abejo, galūne. Knygoje apsisp ęs a pasi ink i ą, ku i a i in- ka asmens e ninę kilmę, jei ji y a žinoma. Šiuo me u jau y a ap a a Lie u os als ybėje aukš ųjų pa eigūnų, dalies didikų giminių e ninė kilmė, odėl jau y a galimybė pasi ink i jų asmen a džio o mą pagal asmens kilmę. Recenzijos au o ius su inka, kad bū ų a ojama pi mosios lie u iškos knygos suda y ojo Ma yno Maž ydo lie u iška asmen a džių o ma. Lie u iškąją o mą jis lai- ko ekons ukcija. Su uo galima su ik i. Y a išlikę du Ma yno Maž ydo an- ka pasi ašy i au og a ai lo ynų kalba M. Moſsuid, Ma inus Mossuid, ak os i- chai Ma inus Mos idius, Ma inus Mas idas, daug i į ai ių o mų andama jo knygų i uliniuose lapuose, pag indinės – M. Mossuidas Vai kunas, Ma inas Mos idas, Mosco idius i pan. Šio asmens pasiš en imas lie u ių kalba pa eng i knygas y a ka u i jo au inės apa ybės paliudijimas. Tad okios asmen a džio lie u iškos o mos a ojimas y a pa eisinamas. Tačiau ecenzen as nesu inka, kad bū ų a ojama Rad ilos i Paliaus Mėgo o (p ūso, 1564 m. ka ekizmo į p ūsų kalbą e imo alkininko) asmen a džiai. XVI a. i XVII a. pi mojoje pusėje asmen a džio Rad ila o mų šal i- niuose aip pa y a ne iena: neolo ynų Radi ilus (Rad anas 1592: 1 .), len- kų – Radziwiłł, Bogusla o Rad ilos pa ašai lo yniškuose, okiškuose eks uo- se – Radzi il / Radzi ill (Čapai ė 2020: 15, 20–23), lie u ių – Radi ilas (Pociū ė 2004: 7). Rū os Čapai ės didikų au og a ų y imai a skleidė, kad dauguma jų mokėjo kele ą kalbų, bu o la inami ašy i ne ienu aš u (Čapai ė 2019: 228– 230). XVII a. idu yje Kėdainių bu mis as S eponas Jaugelis Telega lie u iš- koje dedikacijoje Jonušui Rad ilai už ašė lie u išką pa a dės o mą Radiwilus: „Jonuſsie Radiwilay, Kunigaikſs i, Pone...“ (Pociū ė 2004: 7). Y a iki šių dienų išlikusi i a ojama pa a dės o ma Rad ila, Rad ilas (Vanagas, Maciejauskienė, Razmukai ė 1989: 241–249). Rad ilos bu o lie u ių kilmės, o XVI a. an osios pusės – XVII a. pi mosios pusės e angelikai, didikų giminės šakos a s o ai, o me o li e a ū oje bu o e inami kaip Lie u os als ybės gynėjai, jos in e esų saugo ojai, iš ikimybės Lie u ai i jos is o inės adicijos ęsėjai; ecenzuojamo- je knygoje skelbiamas Venclo o Ag ipos laiškas Mikalojui Rad ilai Rudajam, ku iame aiškiai eigiama, kad Lenkija i Lie u a u i ski ingus in e esus, kad Lenkija siekia pajung i Lie u ą, į Rad ilą Rudąjį k eipiamasi kaip į Lie u os als ybės in e esų gynėją (Lukšai ė 2017: 537–553). XVI a. – XVII a. pi mo- joje pusėje Rad ilas laiky i lenkais nė a is o inio pag indo. Remdamiesi isa šia in o macija, pag įs ai galime ink is lie u iškąją jų asmen a džių o mą kaip pag indinę, jei su inkame, kad asmen a džio pag indinę o mą enkamės a si- ž elgdami į e ninę kilmę. INGĖ LUKŠAITĖ 354 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Kebliau y a pasi ink i pag indinį p ūso - e ėjo iš okiečių kalbos į p ūsų kalbą pagalbininko Pauliaus Mėgo o asmen a dį. Šal iniuose išlikęs ik nežino- mo asmens okiečių kalba už ašy as asmen a dis Paull Mego a du pa ašy ame laiške. Au og a as šiuo me u nežinomas (Mažiulis 1981: 242). Taigi neaišku, a laiško už ašinė ojas iksliai pa eikė p ūso e ėjo asmen a dį. Recenzen o nuo- mone, a ba isai ne eikia asmen a džio li uanizuo i, a ba eik i okiškąjį, jo nuomone, ekons uo a p ūsiškoji asmen a džio o ma galė ų bū i Paul[i/as] Mego [i/as]. Kadangi galima abejo i, a ienin elį ka ą paminė as okiškasis asmen a dis y a iksliai už ašy as, o p ūsų kalba y a bal ų kalba, paka o inai minin asmen a dį pasi ink a li uanizuo a Vy au o Mažiulio nus a y a o ma (Mažiulis 1981: 241–249) . Recenzuojamoje knygoje pasi ink a paka o inai minin asmen a dį eik i jo e ninės kilmės o mą. Todėl knygoje paka o inai minin ašoma usėnų kilmės Valo ič, Chadke ič, Sapega, Eulašauski, lie u ių kilmės – Kęsgaila, Goš au as, Rad ila, lenkų – Kiszka, Łaski, okiečių K au mülle i . . Kai neaiški e ninė p iklausomybė, pasi enkama lo yniškoji o ma, jei ji y a. Panaši si uacija y a i su ie o a džių ašymu. Monog a ijoje ap ėpiama la- bai pla i e i o ija, ku ioje bu o lie u ių, usėnų, okiečių, lenkų kalbomis šal- iniuose a o ų ie o a džių. Dalis ų e i o ijų bu o miš ios e niniu požiū iu i pe amžius kei ė sa o poli inę p iklausomybę. Recenzijos au o ius mano, kad u ė ų bū i a ojami okiečių is o iog a ijoje papli ę ie o a džiai. Recenzen o siūlomas p incipas ik ų iems ie o a džiams, ku ie y a plačiai papli ę is o ikų da buose, o ai dažniausiai y a didžiųjų poli ikos cen ų, mies ų a poli inių į y- kių ie ų pa adinimai. Kai leidžiamės į Re o macijos laikų bažnyčių undacijas, kaip judėjimo ealijas enka nu ody i mažus mies elius, kaimus, d a us, pali- a kus. Dauguma iš jų okiečių is o iog a ijoje nė a žinomi a menkai papli ę. Taigi išsiski ia ys g upės ie o a džių, ku iuos eikia a ski ai ap a i i nusis a- y i, kaip jie u ė ų bū i ašomi: 1) plačiai papli ę didelių mies ų a žinomų is o- ijoje ie o ių a dai; 2) mažų gy en iečių a dai, papli ę ski ingose e ninėse e i o ijose i ski ingų kalbų zonose; 3) miš iose e ninėse e i o ijose esančių i kei usių poli inę p iklausomybę e i o ijų ie o a džiai. Kaip i asmen a džiams, mokslo da buose su ašomos šal iniuose mini- mos ie o a džių o mos, ačiau kiek ieną ka ą minin ie o a dį isas jo o mas minė i y a ne ikslinga. Vokie ijos is o iog a ijoje Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės ie o a džiai dažniausiai y a pe im i iš Lenkijos is o iog a ijos, ai lėmė XIX a. – XX a. pi mosios pusės is o inės aplinkybės. Lenkų is o iog a- ija apo į aigi XIX a., o ypač eikšminga XX a. Iš iesų, kele ą šim mečių ją kū ė k ali ikuo i is o ikai, ji ap ėpia daug emų, y a au o i e inga, Lenkijos als y- bė išlaiko daug is o ijos mokslo ins i ucijų. Lenkų is o iog a ija pe XIX–XX a. apo minkš ąja galios jėga. Tačiau da iki šiol joje esama požiū io, kad Abiejų Pas a s ymai apie ie o a džių i asmen a džių ašymą senosios Lie u os is o ijos y imų e imuose Įž algos / Insigh s 355 Tau ų Respublika y a Lenkija, kad lenkiškai ašan ys XVI–XVII a. isi bu o len- kai i ai ansliuojama į ki as is o iog a ijas. Nuo XX a. p adžios p adėjo kil i i ų k aš ų, ku ie daugiau kaip p ieš šim ą me ų suda ė Abiejų Tau ų Respubliką, nacionalinės is o iog a ijos, jos ypač sus ip ėjo Lie u ai, Bal a usijai i Uk ainai paskelbus sa o als ybingumą. Šios is o iog a ijos jau šim me į žengia į a p au- inę žiniją. A eina laikas a siž elg i i į Lie u os, Bal a usijos, Uk ainos is o io- g a ijas, o jose ie o a džiai y a ki okie, nei bu o ašomi lenkų kalba, jie u i išlikusias ie o a džių o mas i dauguma jų y a a ojamos lie u ių, bal a usių i uk ainiečių kalbose. Šiuo me u lenkų kalba ose e i o ijose nė a lingua an- ca, odėl a gu a y a p asminga oliau polonizuo i minė ų als ybių i au ų ie o a džius. Išlaikan p incipą, pagal ku į u i bū i paminė os šal iniuose su- inkamos ie o a džių o mos ( eks e a su elk os odyklėse), enka, kaip i as- men a džių a eju, ink is jų pag indinę o mą. Recenzuojamoje knygoje ji pa- si ink a okia, kokia y a daba a ojama e i o ijoje pagal jos daba inę poli inę p iklausomybę. Tai išsp endžia klausimą i uo a eju, kai ie o a džiai y a e i- o ijoje, ku i pe amžius ėjo iš ankų į ankas, šie y a als ybių i au ų pasienių zonose i odėl u i kelias ski ingomis kalbomis į a dijamas o mas: Gdanskas / Dancigas, V ocla as / B eslau, Bia esce / B es , Ošmiany / Ašmena. Išim į suda o Mažosios (P ūsų) Lie u os ie o a džiai, kadangi daba iniai iš jų nė a susikū ę e oliucijos keliu pe šim mečius, o poli ine alia į es i be sąsajų su bu usiomis (anks esnėmis) o momis. Jiems a o i pasi ink as ki as kelias: e ime į okie- čių kalbą pi mą ka ą nu odomos okiečių i lie u ių ie o a džių o mos, pa- g indinė o ma eikiama okiškoji, o daba inės usiškos nu odomos odyklėje. Šie ie o a džių i asmen a džių ašybos p incipai ecenzuojamoje knygo- je y a ap a i asmen a džių i ie o a džių odyklių paaiškinimuose (Lukšai ė 2017: 635, 653). Tenka p ipažin i, kad knygoje liko neišsp ęs a, kokiais okie- čių kalbos ženklais u ė ų bū i už ašy i ga sai č, ž, ku ių lie u iškuose i usė- niškuose asmen a džiuose bei ie o a džiuose y a daug: juose liko lie u iškos abėcėlės aidės, kaip ženklas, kad e s a iš lie u ių kalbos. Panašų kelią jau išbandė Zigman as Kiaupa Lie u os is o ijos sin ezės e i- me į anglų kalbą (Kiaupa 2002) i Da ius Ba onas su S i enu K is o e iu Ro elu mokslinėje monog a ijoje apie pagoniškosios Lie u os žengimą į k ikščioniškų- jų als ybių g e as (Ba onas, Rowell 2015 ). Z. Kiaupos knygos e ime į anglų kalbą lie u ių kilmės asmen a džiai ašomi lie u iška o ma, ačiau daugumos Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės usėnų, lenkų kilmės asmenims pasi ink- a lenkiškoji. Ba ono i Ro elo knygoje Lie u os is o ijos isi asmen a džiai ašomi lie u iška o ma, o ie o a džių ašyba į ai uoja: ieni y a daba inės e i o inės p iklausomybės kalba: Ge ia y, Gdansk, B iansk, ki iems išlaikoma adicinė lie u iška is o inė o ma (K ė a, no s ji daba y a Bal a usijos e i o i- joje), o B es (Li o sk) – is o iog a ijoje papli usia usų i bal a usių kalbų o ma. INGĖ LUKŠAITĖ 356 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Kadangi bal a usių kalboje y a a ojamos ne ke u ios šio ie o a džio o mos (B es , Be ascie, Bie ascie, Be es je), oks pasi inkimas y a pa eisinamas. Is o inių asmenybių i ie o a džių ašyba e imuose y a sudė inga, jau o muojasi apib ėž os nuos a os, o a jos p igis, pa odys laikas. LITERATŪRA Ba onas Da ius, S ephen C. Rowell 2015: The Con e sion o Li huania om Pagan Ba ba ians o La e Media al Ch is ians, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Bichlmeie Ha ald 2020: Ingė Lukšai ė, Die Re o ma ion im G oss ü s en um Li auen und P eussisch-Li auen (1520e Jah e bis zum Beginn des 17. Jah hunde s), Leipzig: Leipzige Uni e si ä s e lag GmbH, 2017 [ ecenzija]. – Ac a Linguis ica Li huanica 82, 197–201. Čapai ė Rū a 2020: Bogusla o Rad ilos au og a as XVII a. lo yniškojo ku sy o kon- eks e. – Lie u os is o ijos me aš is 2020 2, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 5–39. Čapai ė Rū a 2019: Lo yniškojo ku sy o į ai o ė Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje asmens au og a o aspek u (XV a. pasku inysis ke i is – XVI a.). – Ženklai. Simboliai. P asmės. Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės y imai pagalbinių is o ijos mokslų aspek u, sud. R. Čapai ė, G. Zujienė, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 185–230. Kiaupa Zigman as 2002: The His o y o Li huania, Vilnius: Bal os lankos. Lukšai ė Ingė 2017: Die Re o ma ion im G oss ü s en um Li auen und P eussisch-Li auen (1520e Jah e bis zum Beginn des 17. Jah hunde s), Leipzig: Leipzige Uni e si ä s e lag. Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Mokslas. Pociū ė Daino a 2004: Knyga nobažnys ės k ikščioniškos 1653, Vilnius: Lie u ių li- e a ū os i au osakos ins i u as. Rad anus Ioannus Li [uanus] 1592: Radi ilias, si e de i a e ebus [...] Nicolai Radi ili [...], Vilna: Ioannus Ka zanus. Vanagas Aleksand as, Maciejauskienė Vi alija, Razmukai ė Ma y ė 1989: Lie u ių pa a džių žodynas 2: M –Ž, a sak. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas. Į eik a 2021 m. ko o 2 d. INGĖ LUKŠAITĖ Lie u os is o ijos ins i u as Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės sky ius A chi ek ų g. 25–87, Vilnius LT-04105, Lie u a luksai [email p o ec ed]om