Informacinė, žinių aplinka: struktūra, veikimas

338 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV LINAS KONTRIMAS Vy au o Didžiojo uni e si e as DOI: doi.o g/10.35321/all84-17 INFORMACINĖ, ŽINIŲ1 APLINKA: STRUKTŪRA, VEIKIMAS 0. ĮŽANGA Niekam nekyla abejonių dėl o, kad gy ename supami daik iškos, ma e ia- lios aplinkos. Jos egzis a imo ne eikia į odinė i, pakanka apž elg i a imą sa o aplinką, palies i ne oli esančius daik us, žmones. Lygiai aip pa neabejojame dėl sa o idinės, sakome – psichinės, d asinės aplinkos. Tačiau, ski ingai nei su egimais dalykais, ne egimieji eikalauja nuo- la juos pažin i, nuola su jais ku i sa o indi idualų a ba g upei būdingą san ykį. Taip y a su žmogaus idiniu pasauliu, aip y a i su socialine aplinka: ji nuo- la kin a isuomenei keičian is, ki ados galiojusios a kos g iūna a ba y a pe - žiū imos i į e inamos naujai. Bene plačiausia i daugiausiai likimų apiman i aplinka gali bū i pa adin a is o ija. Aki aizdu, kad i ji gali bū i dalijama į begales a ka pų: žemės, au os, als ybės, asmens… Pasi inkimas p iklauso nuo mūsų. Be ai ik pa odo, kad subjek y us požiū is čia y a lemiamas i (nes a - bu, subjek as y a ienas žmogus a iena bend uomenė, a iena als ybė. Jei oks požiū is inka daugeliui a ba gali pasiūly i aplinkų paaiškinimus, inkančius daugumai a ba ilgam laikui, oks požiū is, sakykime – eo ija, įsigalioja i lieka galio i ka ų ka oms. Taip y a a si ikę su iloso inėmis mokyklomis ( eo ijo- mis), į ai iomis š iesuoslių įž algomis, eligijomis i pan. 1 Rašau abu e minus – in o macinis i žinių, be de ė ų a o i ieną, jo u ė ų pakak i. Mano ši - dis links a p ie žodžio „žinios“, be a nebus ada dalykai sup an ami siau iau? Nes, pa yzdžiui, socialinėje e pėje ne e balinė komunikacija jos daly iams gali bū i in o macija, be ne žinia. Ki a e us, žinojimas apie konk ečius ne e balinės komunikacijos p iemones – i žinia, i in o macija ienu ka u. In o macinė, žinių aplinka: s uk ū a, eikimas Kalba i likimai / Language and des iny 339 Ma y , kad eikia su ik i su požiū iu, jog lygiai kaip iziniuose moksluo- se, ku ie juk nesuku ia naujų izinių ealybių, be didėjan išminčiai sup an- a i a anda naujus dėsnius, p incipus, aip i socialiniuose, humani a iniuose moksluose laikui ekan i isuomenei keičian is, a si anda naujos eo ijos, nauji paaiškinimai am, kad galė ume ge iau sup as i sa e i mus supančias aplinkas. Pa yzdžiui, echnologijos šiais laikais sukū ė speci inę aplinką, daik išką, be uo pačiu, jei siau insime echnologijų su okimą iki yšių, echnologijos paska- ino suku i i papildomą socialinę aplinką, šiandien ne isai eisingai adinamą socialiniais inklais. Lygiai aip pa šiuolaikinės isuomenės gy ena i š ose in o macinėse a ba žinių aplinkose, ge okai ki okiose nei, a kime, Go ikos a Renesanso žmogus. Toji aplinka nea si ado mode niais laikais, be bū en šiais laikais in o macinėje, žinių aplinkoje a si andan ys, ilgesniam a umpesniam laikui įsi i inan ys dalykai eikia mūsų sup a imus i elgesį. Ne e ai galima gi dė i, kad mes esame uo, kuo p ipildome sa e iš žinių aplinkos. Klausimas: a oji aplinka daba įgijo kiekybinę pe s a ą, a u i i kokybinių ski umų? A sakymo leng iausiai ieško i mėginan sup as i i paaiškin i šią aplinką. Ži- noma, subjek y iai i ik ienu iš daugelio įmanomų būdų. Pie e’o Bou dieu laukų eo ija i in o mcinė, žinių aplinka P ancūzų sociologo, iloso o Pie e’o Bou dieu laukų eo ija y a s ip us eo- inis modelis, leidžian is analizuo i socialinę aplinką labai plačiai. Mėgindamas sup as i isaapimančią in o macinę, žinių aplinką, pakankamai dėsningai a si ė- miau į p ancūzo eo iją, ku is aip pa ieškojo būdo paaiškin i pasaulį kaip isu- mą, jungiančią labai daug ski ybių i į ai o ių. Įdomu bu o sužino i, kad „lauko koncepciją Bou dieu pi miausia p i aikė bū en li e a ū ai, ik po o pe kėlė ją i ki oms socialinėms e d ėms. Jo i i- nimu, lauko są oka li e a ū os s udijose p imena, kad kū iniai suku i konk e- čiame socialiniame pasaulyje su sa omis ins i ucijomis bei speci iniais dėsniais, sykiu ji a ikuliuoja san ykišką meninės p odukcijos sa a ankiškumą, užda u- mą, palygin i su pla esnėmis poli inėmis, ekonominėmis i socialinėmis s uk- ū omis pa i ies.“2 Man ai s a bu, nes čia eikia sa o iška analogija: in o macijos i žinių pa- galba, mes, lygiai kaip i li e a ū os kū iniuos, dėliojame, g upuojame, ku iame 2 Jakony ė Lo e a 2015: Pie e Bou dieu’s Sociology o Li e a u e. – Li e a ū a 47(1), 57–72. LINAS KONTRIMAS 340 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV sa o sup a imus, žinojimą. Visa ai gali lik i ik idiniais s a s ymais, o gali i s- i i į eiksmin u kū iniu – a kime, pasakojimu, nuomone i pan. Kaip eikia i kas s a bu laukų eo ijoje? Kaip i kiek ienoje eo ijoje, s a - bu p isimin i s a biausiais są okas i eikimo p incipus. Bou dieu laukas – so- cialinių yšių sis ema, u in i sa i ą eikimo logiką, s uk ū ą i aisykles. Tokių požymių u inčių socialinių junginių y a daug, odėl i laukų gali bū i ne ienas, pa yzdžiui, galios, kul ū os, meno, mokslo, poli ikos i pan. laukai3. Au o ius bu o eikiamas K. Ma kso eo ijų, odėl i laukų eo ijoje nema- žai ekonominių e minų, kai ku ne suskamba de mė su komunis inėmis kla- sių ko os eo ijomis. Tačiau ai žinan , p isimenan , kad eo ijos gali eik i mąs y ojus labai ski ingai įk ėpdamos, žinan , kad Bou dieu y imo objek as y a ki oks, nė a sunku skai y i i sup as i p ancūzo eo ijos logiką i g akš ų koncep ualumą. Taigi laukas u i sa o cen ą, b anduolį, ku iame elkiasi dominuojan ieji. Lauke y a i ie, ku iems dominuojama. Laukų s uk ū a nuola keičiasi, o kai os dinamiką apibūdina ko os są oka: čia nuola yks a kon lik ai, konku encinė ko a, o jos ikslas y a pasiek i lai- mėjimus – sukaup i galios i kapi alo. Jie bū ini am, kad galė umei dominuo i, eiškia – išsaugo i inkamą lauko s a us quo a ba keis i lauką pagal sa o suku - as aisykles. Kaupiamas y a į ai us kapi alas: ekonominis ( u as, pinigai i pan.), kul ū- inis (išsila inimas, žinios i pan.), socialinis (elgesys, yšiai i pan.). Da y a simbolinis kapi alas (įgy a padė is, epu acija i pan.), ku is a si apjungia pi mų ijų eikiamas naudas. Są okos kul ū inis kapi alas, simbolinis kapi alas y a Bou dieu suku os są okos. Analizuojan laukus y a labai s a būs san ykiai. Todėl eo ijoje a si anda agen as – eikėjas. Juo gali bū i asmuo, g upė, ins i ucija i . . Bou dieu šioje ie oje į eda da ieną sa o suku ą są oką – habi us. Tai y a įsi ikinimų isuma, inkinys, lemian is agen o su okimus, aizduo ę, mąs ymą, emocijas, po eikius, mo y us i k . Habi us y a socializacijos ezul a as, įgy as kaupian pa i į, jo u inys - indi idualia pa i imi sukaup os dispozicijos. Ma osi, kad Bou dieu modelis y a su ęs as pakankamai i ai i juo emian- is galima aiškin i socialines aplinkas. Ma y , pa s au o ius labai nesunkiai į sa o sis emą į auk ų i in o macinę, žinių aplinką, gali bū i, kad ją iesiog pa adin- ų lauku. Juo labiau, kad Bou dieu suku os są okos kul ū inis kapi alas iena dedamųjų – žinios. 3 Pie e Bou dieu, Loïc J. D. Wacquan 2003: Į adas į e lek y iąją sociologiją, Vilnius: Bal os lankos. In o macinė, žinių aplinka: s uk ū a, eikimas Kalba i likimai / Language and des iny 341 Tačiau šioje ie oje aš da au ki okią p ielaidą: ski ingai nei Bou dieu, aš in- o macijos i žinių ku iamo pasaulio ne adinu lauku, o – a ski a aplinka. Lau- kas, no s i sunkiai, be eo iškai u i ibas. Aplinkos dažniausiai pasiduoda ap- ašymui, y imui, be ibų jos ne u i. Šiuolaikinis pasaulis, ealusis i i ualusis, suku ia in o macija i žiniomis užpildy as aplinkas, ku ios pačios ampa sis emomis, ku ios pačios eikia i ku- ia socialines aplinkas. Jei kalbė ume Bou dieu eo ijos ėmuose, in o macija i žinios gali bū i i p iežas is, i p iemonė, . y. gali bū i dominuojan i a ba i pa i dominuojama (pa yzdžiui, papildoma, išk aipoma i pan.). Ki as dalykas, kodėl Bou dieu laukų eo ija kol kas ik įk epia ieško i papil- domo būdo paaiškin i pasaulį, o ne sek i jau suku u modeliu y a as, kad ski - ingai nei laukų eo ija, in o macinės, žinių aplinkos modelis kalba ne ik i ne iek apie socialinius enomenus, be i apie isai ki ą, medijomis suku iamą i in o macija užpildomą ealybę, echnologijų pagalba galinčią egzis uo i uo pa- čiu me u kaip i įp as oji ealybė. 1. INFORMACINĖ, ŽINIŲ APLINKA4 1. a. Sanda a Ski ingai nei daik iškieji a ba, pa yzdžiui, echnologiniai laukai ( a oju daugiskai ą, nes mes gy ename labai ski inguose daik ų laukuose, jie p iklauso i nuo als ybės u ingumo, i nuo konk e aus asmens, šeimos pajėgumų su- siku i daik išką aplinką), in o macinė, žinių aplinka ne u i apčiuopiamų ibų. Skai meninė i echnologinė pažanga is labiau i labiau leidžia be ku iam alią i no ą pa eiškusiam asmeniui p isijung i p ie nesuskaičiuojamų žinių klo- dų, saugomų i ualiose laikmenose. Tokiais a ejais nebe pa s žinių aplinkos bu imas ampa s a bus, be no as juo naudo is i išmanymas, ku i kokių žinių ieško i. In o macinę, žinių aplinką suda o ijų ūšių enomenai: 1) naujienos; 2) ak ai: (a) į ody i; (b) abejo ini; (c) neį ody i; (d) pseudo / ne ik i; 3) nuomonės: (a) pag įs os (subjek y ios i objek y ios); (b) nepag įs os (sub jek y ios i objek y ios). 4 Toliau eks e aplinką apibūdindamas a osiu a ba abu e minus „in o macinė, žinių“, a ba po ie- ną, be isada jie eiks kaip sinonimai, ienas papildan is an ą. LINAS KONTRIMAS 342 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV G yna iš aiška žinios mums a siskleidžia e ai, iksliau, mes pa ys jas g y- nuoju pa idalu a ojame e ai. I ai y a no malu, nes okį a ojimą lemia ki- as s a bus dalykas – žinių kaupimo o mos. 1. b. Žinių kaupimas Mums įp as a many i, kad žinios y a saugomos, pa yzdžiui, enciklopedijo- se, knygose, žiniasklaidos kanalų u inyje i . . Taip, jos saugomos i en, a- čiau no in ge iau sup as i žinių aplinkos enomeną, eikia papildomos, saky- čiau, me as uk ū os, ku i leis ų aiškiau sup as i in o macinę aplinką i žinių ci kuliaciją. Žinios kaupiamos ijų ūšių alpyklose: 1) kin ančiose; 2) pe einamosiose; 3) (sąlygiškai) s abiliose. Kin ančios kaupyklos y a isos os, ku iose žinios ci kuliuoja, mainosi, lydo- si, žodžiu, keičiasi i pasiduoda kei imui abiem p asmėmis: jomis galima keis is i jas galima keis i. Tokių alpyklų pa yzdys – kalba pa i sa aime, žiniasklaidos, socialinių medi- jų u inys i pan. Ta kime, naujienos ne e ai eiškiasi i y a saugomos, apdo o- jamos bū en šioje kaupykloje (galima a o i i žodį „ e pė“). Pe einamosios alpyklos y a sub ilesnės i ne okios apčiuopiamos. Jų pa yz- džiai galė ų bū i nuos a os, s e eo ipai, pap očiai i pan. Beje, nuomonės ne e ai laikosi bū en šioje e pėje. Sąlygiškai s abilios žinių alpos y a mokslo žinios, enciklopedijos, kai ku ios eliginės, kul ū inės dogmos. Taigi ak ai mėgs a bū i saugomi šioje e pėje. Beje, gali kil i klausimas, koks ski umas a p kai ku ių pe einamųjų i są- lygiškai s abilių alpyklų jei, pa yzdžiui, kalbame apie kai ku ias dogmas i pap očius, o i a si no ė ųsi juos ma y i elkiamus a ba ienoje, a ba ki oje kaupykloje. Reikalas as, kad ski ingai nei ma e ialinei ik o ei pažin i i į a din i (o i ą pada y i ne e ai nė a pap as a i leng a), žinių aplinkoje esančių enomenų sup a imas i g upa imas y a susijęs su ge okai sub ilesniais dalykais. Ta kime, su išsila inimu, su galimybėmis da y i į aką, gebėjimu o muo i nuomones i išlaiky i jas ilgą laiką. Š ai žinių aplinkos ak as, ku is y a abejo inas i g eičiau ne ik as, pa em as subjek y ia nuomone, galė ų skambė i aip: mano die as y a ienin elis i pa- g indinis, odėl ki ų suku i die o aizdiniai i kul ai ne u i eisės egzis uo i. In o macinė, žinių aplinka: s uk ū a, eikimas Kalba i likimai / Language and des iny 343 Tokia o ma žinių lauke egzis uojan is da inys gali bū i pe einamoje kaupy- kloje – iki ją kažkas pa i ins, paneigs a ba į i ins. Lygiai aip pa ji gali bū i sąlygiškai s abilioje kaupykloje, nes čia ją išlaiko didelė, ne e ai o ali iso žinių lauko poli inė, jėgos kon olė. Žinių aplinka kaupyklose gali įgau i labai konk ečias iš aiškas. Tada sakome: kul ū os naujienos, mokslo žinios i pan. Si uacija aps aiškesnė, kai pe eisime p ie pag indinių in o macinės, žinių aplinkos eikimo p incipų. 1. c. Žinių aplinkos eikimas Jau minėjau, kad žinių aplinką suda o ijų ūšių enomenai. Pap as ai jie bū- a pasy ioje o moje, g ynoje iš aiškoje. Jie ak y uojami ada, kai kažkas ima uos enomenus a o i, kons uo i į ai aus sudė ingumo i į ai ios ap ėp ies žinių aplinkas5. Taigi a ėjome p ie aško, ku iame paaiškėja, kad in o macinė aplinka ga- li bū i pasy i i ak y i. Taip pa paaiškėjo, kad kiek ienas iš mūsų gali ku - i (kons uo i) sa o žinių aplinką a ba įsijung i į jau egzis uojančią i ap i jos daly iu- a o oju, o gal – kons uk o iumi. Šioje ie oje galima da y i ieną p ielaidą: pasy ios o mos žinios isai įmanomai galė ų bū i į a din os kaip in o macija, o ak y uo a in o macija – žinia, žinojimu. In o macinės, žinių aplinkos eikimas nė a sudė ingas. Visos žinios pi miau- siai a si anda kaip naujienos. Tai momen as, kai kažkas nežinomo ampa žino- mu. Gal odėl lie u ių kalboje žodis žinia y a pasy i o ma (galima saky i – s a- bili, įga usi iš aišką), o žinojimas, sužinojimas jau odo ak y ią, eikimo s adiją. Bū a laikų, kai naujienų gy enime nea si asda o labai daug, žinojimas, žinių aplinka bu o pakankamai s abili, s a iška. Įsi aizduokime kokį ylik ojo am- žiaus ju ely ą. Jo žinių aplinka bu o supin a iš e ų ama o naujienų, bend uo- menės gy enimo bei gal ienos ki os nesup an amos žinios apie kažką olimo, apie ką neseniai smuklėje auškė pi klys. 5 Aš nesileisiu į labai įdomią diskusiją, a žinios iš p incipo egzis uoja i jos y a ealios, a kime, ada, kai aš apie jas negal oju a ba jų nežinau. Apie kolek y inį žinojimą, kolek y inę sąmonę kalbame šiais laikais, o p aei yje, senose kul ū ose, a kime, jogų iloso ijoje, bu o kalbama apie am ik ą e d ę, ku ioje y a isi žinojimai i sup a imai, eikia ik išmok i p ie jų p isijung i. Kaip adijo bangos: jos egzis uoja i be mūsų įsikišimo, be am, kad jas galė ume įda bin i, mums eikia a- dijo im u ų. Šioje ie oje e a pas ebė i, kad kel i į ai aus kalib o klausimus, kai kalbame apie žmogų, sąmonę, p igim į, e a i de a nuola , kai ik pasikeičia gy enimo sąlygos, aplinkybės, ži- nojimo lygis. Tik okiu būdu galima as i kažką naujo, o ne suk is i suk is uo pačiu iš yp u a u, p i akin iems i a žinojimo g andine. LINAS KONTRIMAS 344 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Pas a ojo žinių aplinka, no s gy ena uo pa me u, nežymiai, be ski sis. Be galima spė i, kad naujienų ci kuliacija okiose isuomenėse nebu o labai in ensy i. Taip a si iko, kad mode niose isuomenėse už naujienų „gamybą“ didžia da- limi apo a sakingi žu nalis ai. Na, ne jie pa ys as žinias sukons uoja, be jie sukons uo as ap inka i pa eikia į žinių sklaidos kanalus. Pa ik in omis, pa ikimomis naujienos g įs a. Žu nalis ika da neseniai bu o s a bus žinių aplinkos sa gas i pildy ojas. Tai lėmė i pakankamai ibo as žinių anslia imo kanalų skaičius. Jų gausėjan , o jei į auksime socialinę žiniasklai- dą, ai ek ų saky i – žinių anslia imo kanalų skaičiui sp ogus iki begalybės, sp ogo i naujienų skaičius. S a bu pab ėž i, kad ne e ai ne ak ais, be emo- ciniu u iniu pag įs os i nebū inai pa ikimos bei pa ik in os žinios apo domi- nuojančia naujienų o ma. Nepaisan u inio, be i anų, i šių laikų in o macinės, žinių aplinkos eiki- mo p incipas liko oks pa s: pi miausiai žinojimas ampa naujiena, ėliau, o gal uo pa me u, ji ampa nuomone i (a ba) ak u. Jei žinių aplinkos eikimo p incipas nė a sudė ingas, kodėl aip nepap as a susigaudy i, ku kokia žinia egzis uoja, kodėl aip ski ingai sup an ame uos pačius dalykus, kas e čia keis i nusis o ėjusių žinių in e p e acijas i pan.? Šie klausimai siejasi su ki ais dalykais – su žinių aplinkos eikėjais (Bou dieu e - minu a ian – agen ais) i jų ku iamu, kons uojamu, audžiamu – kam kaip pa inka, inklu. 1. d. Žinių aplinkos eikėjai i jų inklai In o macinės, žinių aplinkos eikėjais eikė ų į a din i i laiky i isus, ku ie daly auja naujienų – nuomonių – ak ų a ojime i kons uoja ski ingo dy- džio i sudė ingumo žinių aplinkas. Visiška iesa: kaip isi plane os gy en ojai y a čia egzis uojančio deguonies a o ojai, aip i isi žmonės y a žinių aplinkos eikėjai. T i iali iesa nea odys okia pap as a, kai pasigilinsime į uos žinių eikėjus i jų ezgamus žinių inklus. Bū en šioje ie oje kyla didžiausios p oblemos, nesusikalbėjimas, kon lik ai, pasibaigian ys ka ais, o gal ienu, pasku iniu, ka u. D ima is modelis pa eik ų pe nelyg pap as ą aizdą: įsi aizduoki e apsk i i- mą, ku į i pa adinkime žinių aplinka. Aplink šį apsk i imą elkiasi ibo as (nes be koks lapas bus ibo as) kiekis eikėjų, d ipusėmis s ėly ėmis sujung ų su apsk i imo b iauna. In o macinė, žinių aplinka: s uk ū a, eikimas Kalba i likimai / Language and des iny 345 Tuos eikėjus į a dinkime ši aip: mokslininkai, e slininkai, kunigai, žu na- lis ai, mes, NVO, minis e ijos i . . Pildykime kol popie iaus lape lieka ie os. Min is aiški: žinių aplinką ku ia isi iš a din i i ne ilpę į ieną sakinį eikėjai. Lygiai aip pa žinių aplinka eikia i pačius eikėjus. Kodėl? Nes eikėjo y- šio su in o maciniu, žinių lauko kanalu yks a abipusis eismas, o iš anslia us sa o in o maciją, sa o žinias į bend ą apliną, ga an uo ai a gal gausi ne as pa- čias, be jau papildy as, pakeis as ki ų eikėjų paskleis a in o macija, žiniomis. In o maciniai ka ai ne e ai p alaimimi bū en odėl, kad y a aikomas oks d ima is sup a imo modelis. Žinias kon oliuojan ys bu o i bus linkę šios aplinkos a o ojus kuo ilgiau išlaiky i kaip ik d imačiame modelyje, nes aip y a leng iau i pap asčiau manipuliuo i indi idualia a kolek y ine sąmone. Realybėje gi d ima is modelis neegzis uoja. Sup as i jį izualiai, eikė ų ma- žiausiai imačio aizdo: įsi aizduoki e, kad milžiniškoje igū oje y a daugybė didesnių i mažesnių aškelių – žinių la aplinkos eikėjų. Jie isi aplinkui sa e paskleidžia am ik ą spal ą a ba spal ų de inį – žinių inklą. Dalis eikėjų susijungę, jų inklas – yškesnis i didesnis (sakykime, e- le izijos, po alo u inys, s ip ios ins i ucijos žinios, plačiai eikiančios kompa- nijos žinių inklas i pan.). Nepaisan o, laimei, o ka ais – nelaimei, šių inklų negali nei ma y i isi, nei pasiek i be kas. In o macinę, žinių aplinką bū ų galima palygin i su nak ies dangumi: am i- k omis sąlygomis – nak į, yškiausia ž aigždė Saulė pasi aukia iš mums ma o- mo lauko. Tada iš ys ame ki as ž aigždes, jų skleidžiamą š iesą, Mėnulio halą. Žinių aplinkos ypa ybė y a a, kad ji niekada ne u ėjo i ne u ės aiškių kon- ū ų, ibų, jos pa ies ki imas, a ba eikėjų kelia imas okia aplinka, gali bū i be- ibis i nesu aldomas. Idealiu a eju. Realybėje y a ki aip. Realybėje isada yks a ko a dėl žinių aplinkos aldymo. Hib idiniai ka- ai, ake news – ai is o ka o už domina imą in o macinėje, žinių aplinkoje pa yzdžiai. 1. e. Kaip eikia žinių aplinkos eikėjai Veikimo p incipus bus pap asčiau sup as i pasi emian pa yzdžiu – analogija apie izinę e d ę. Įsi aizduokime žmogų, ku is, būdamas bū yje ki ų, y a užė- męs daugiausiai e i o ijos, įsikū ęs pa ogiausiai: a kime, spūs ies me u auki- nyje a au obuse sėdi pa ogiai įsi aisęs an d iejų kėdžių. A ba ki as š ai aldo didžiulius plo us g ažiausios žemės, ap e os nepe žen- giama o a. Seniau – be eik isada, daba – kai kada, oks izinės e d ės užė- mimo ak as bu o išski inumo, pe galės požymis. LINAS KONTRIMAS 346 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Šiais laikais ai gali bū i s a bu, be daug s a biau – aldy i žinių aplinką, do- minuo i joje i kon oliuo i jos u inį, žinias, nuomones, žodyną. An ai ką eiškia ki ados p asidėjusios ele izijos kanalų ei ingų a žy u ės? Siunčiama žinia, esą mes da ome į aką, mus e a sek i, žiū ė i, be lygiai aip pa siunčiama žinia, kad esame kažkieno ku iamo pasaulio žinių aplinkoje. To- kias a žybas daba pe ėmė elek oninė žiniasklaida, didieji po alai. Žinių aplinkos eikėjų elgesio modelis isada oks pa : eik i p imi y iai a ba labai so is ikuo ai i pageidau i pasiek i absoliu aus domina imo. Reikia kon o- liuo i ne ik žinių aplinkos sklaidos p iemones, be i jos u inį. Kieno ankose iesos, be ge iau – nusp endimo kas y a iesa, monopolis, as dominuoja in o - macinėje, žinių aplinkoje. Kaip i kokiomis konk ečiomis p iemonėmis kažkoks asmuo a g upė ima dominuo i žinių aplinkoje, y a a ski as i isada naujas y imas, nes siejasi su konk ečia si uacija, konk ečiais žmonėmis. Mes niekada nepa a gsime o da y i – aiškin is i ieško i, kodėl i kaip ban- guoja žinių aplinkos galios cen ai. Mes nepa a gsime o da y i, nes esame so- cialios bū ybės, esame bū yje i kiek ieną ka ą, pasikei us bū iui, ienam jo na iui a isumai, pasikeičia i si uacijos, jos eikalauja naujo y imo. Gal odėl socialiniai mokslai, ski ingai nei gam os, negali siek i ikslo išsiaiš- kin i isuomenės eikimo dėsnių i juos iksuo i aip iksliai i ilgalaikiškai, kaip ai da o iziniai a gam os mokslai. Pas a ieji u i eikalą su sąlygiškai nejudančia, s a iška ealybe, uo a pu socialiniai mokslai isada susidu s su nuola kin ančia y imo aplinka. Pasikei- us ben ienam jos na iui, keisis isa aplinka: nežymiai, jei o asmens į aka i daly a imas bu o silpnas, o gali keis i i adikaliai, jei asmens į aka socialinei aplinkai bu o didžiulė6. Kadangi žinių aplinkos y a ski ingos – jos gali bū i asmeninės, šeimos, d au- gų, p o esinės g upės, als ybės i . ., – ai i eikimo lygiai bus ski ingi. Ta- čiau bend i p incipai lieka ie pa ys: pi miausiai žinių aplinkos eikėjai no i 6 Vieno asmens dingimas iš als ybės žinių aplinkos didelio paki imo nesukels, okio dingimo po- eikis bus s ip us ik pačiam asmeniui, jo a imiesiems. Be š ai žymaus poli iko, didelę į aką u inčio aldininko a a nau ojo pasi aukimas gali pe o ma uo i žinių aplinką adikaliai. Ele- men a us okio pe o ma imo pa yzdys – inkimai, kai pasikei ę eikėjai be eik naujai ima ku i poli inių žinių aplinką. Ji isada bus ki okia, nepaisan mūsų no o pasiduo i iliuzijai, kad iskas y a as pa s, niekas nekin a, sup ask – ne eikėjai, be pa i poli inių žinių aplinka su eiks aip, kad mes galėsime įž elg i dėsningumus, bend us p incipus, aisykles. Be ai, kaip minėjau – ik iliuzi- ja. Žinių, in o macinė aplinka nuola kin a i u i keis is mūsų mąs ymas, san ykis su pasikei usia žinių aplinka. Ko mes u ime moky is, ai gebėjimo nuola adap uo is p ie besikeičiančių sociali- nių aplinkų, o mano ap a iamoje emoje – p ie nuola kin ančios žinių aplinkos, u ime mokė i plauk i i banguo i ka u su šiuo įdomiu andenynu.