Eduard Berend und die Anfänge der deutschen literarischen Onomastik

220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV VOLKER KOHLHEIM Bay eu h Mokslinės mokslinių k yp ies: Li e a inė Onomas ika, Namen heo ie, An h oponymie, Hodonymie. DOI: doi.o g/10.35321/all84-10 EDUARD BEREND UND DIE ANTAKÄNGE DEUTCHEN LITERARISCHEN ONOMASTIK Edua das Be endas i okiečių li e a ū inės onomas ikos iš akos ANNOTATION 1942 me ais publikuoda o Jean Paul's kū inių leidėjas, Edua d Be end, iš Š eica ijos Exil ieną esė apie Jean Paul's a dengimą, ku is kaip įkū imo eks as šiuolaikinės mokslinės Li e a inės Onomas ikos gali bū i. Jis jame ne ik odo į, kaip Jean Paul p ie sa o labai dažnai ekscen inių a dų a ėjo, be apibūdina de ail eich poe iškas a dengimas poe o. Tokiu būdu jis sup ojek uoja iš dalies explici iai, iš dalies implici iai me odiką būsimos mokslinės Li e a inės Onomas ik. SCÜSSELWÖRTER: Edua d Be end, Jean Paul, Li e a ische Onomas ik, Me hodologie, kompa a is ische Li e a ische Onomas ik, Phonoseman ik, Silbenzahl, Sozioonomas ik, edende Namen, an i he ische /geb ochene Name. ANNOTATION In 1942, he edi o o he wo ks o he Ge man poe Jean Paul (Rich e ), Edua d Be end, published om his Swiss exile an a icle on Jean Pauls poe ical naming p ac ices. This a icle can be conside ed as he ounding ex o scien i ic li e a y onomas ics. Be end no only shows how Jean Paul ound his names, bu gi es a de ailed analysis o his naming p ac ice. Thus, pa ly explici ly, pa ly implici ly, Be end de ises a me hodology o u u e scien i ic li e a y onomas ics. KEYWORDS: Edua d Be end, Jean Paul, li e a y onomas ics, me hodology, compa a i e li e a y onomas ics, phonoseman ics, numbe o syllables, socioonomas ics, alking/c a ylic names, an i he ic/ b oken name. S aipsniai A icles 221 / Edua d Be end und die An änge de deu schen li e a ischen Onomas ik 1. EIN PHILOLOGENLEBEN FÜR JEAN PAUL Tai ik ai nė a isai klaidinga, p adžią mokslinės okiečių Li e a inės Onomas ik į 1942 me us da uo i. Šiais me ais pasi odo ame ikie iškame zei sch i Publica ions o he Mode n Language a dengebung p ie Jean Paul nuo Edua d Be end. Jau daba bū ų Associa ion o Ame ica in deu sche Sp ache de um ang eiche Au sa z Die pasaky a, kad šis esė daug daugiau u i, nei i ulas žada, i bū en ne mažiau kaip ieną numa ymą siūlančią p ojek ą iki ada da neegzis uojančios Li e a inės Onomas ik, ykdomą pagal pa yzdingą iš aišką a dengimo echnikų poe o Jean Paul (Rich e ) (17631825). be kas bu o Edua d Be end? 1883 m. Hanno e yje gimęs, jis kilęs iš ge ai si uuo os, pilie inių žydų šeimos1. Jo ė as, Emil Be end (18461920), bu o eisininkas i no a as i a nešė ai iki slap am Jus iz a . Jau sa o s udijose ascina o jauną Edua d Be end Jean Pauls aš ai, aip kad jis 1907 jo s udijas su P omo ion Fach Deu sche Philologie su dise acija apie emą Jean Pauls Äs he ik užbaigė2. Iki Pi mojo pasaulinio ka o išsi e žimo bu o Be end P i a geleh e Miunchene, be sup a o uo me u jau planą gesam ausdoje kū inių Jean Pauls, palaikomas li e a ū os y ėjas Julius Pe e sen. Po ka o pabaigos, į ku į Be end daly a o kaip sa ano ius, jis įsigijo pi miausia leidinį Jean Pauls laiškų; 1927 užsakė jį P eußische Akademie de Wissenscha en su Jean Pauls kū inių leidimu, mammu au gabe, ku į jis iki 1938 sekė, kai manė jam p aneš i, jis u i Vokie iją nedelsian palik i. Tai pa yko jam no s, į Š eica iją iš yk i, ačiau e ho e Übe siedlung į JAV jis nepasiekė. Po ka oendų jį pa eikala o Vokie ijos mokslų akademija į, išleidimo da ūks amų omų is o inio-k i inio Jean-Paul-Ausgabe pe im i, be ik 1957 jis galėjo sa o eiklą Ma bach am Necka ęs i. P ieš sa o mi į 1973 me ais Edua d Be end da ga o daugybę pagy imų, a p ki ų bu o 1957 jam bu o Baden-Wü embe g iš žemės su eik as i ulas P o esso , 1963 jis ga o ga bendok o wü de nuo Lais ojo Be lyno uni e si e o. Tai g eičiausiai iš šios biog a inės eskizės išpi k a bū i, kad Edua d Be end, kai jis į p adžią 40e -jū e iš 20. XX a. sa o Š eica ijos Exil pa ašė esė apie Jean Pauls a dengimą, 1 Die biog a inės duomenys po Knickmann (1994/1995). 2 E schienen 1909 Ve lag Duncke , Be lin. VOLKER KOHLHEIM 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ge iausiai į ai bu o pa uoš as. Ne ik jis žinojo kaip edak o ius Jean Pauls kū inių šias kaip niekas an asis, jis bu o aip pa susipažinęs su dideliu kiekiu į ašų i iš aukų, ku ios bu o išsaugo os ašy ojo kladdenuose i he e (hie zu Mülle 1988). Tą, kad jis daba bū en su Jean Paul's a dengimu užsiėmė, bu o ik iausiai iena e us dėl o, kad Jean Paul jam am ik a p asme bu o pa odęs kelią, jis bu o ienas iš pi mųjų, ku ie apie poe iškų dass, im Gegensa z e wa zum „namenscheuen Goe he“ (824), Jean Paul eine Unzahl an Pe sonen- und O snamen e wende , ande e sei s wohl auch da - pa adinimų pasi inkimo klausimą eo e iškai iš eiškė (822)3. Šie iš a imai andami §74 an ojo leidimo jo Vo schule de Äs he ik iš 1804 i p asideda su Apho ismus: Se en he smallness o he name-gi ing is ha dly one (Jean Paul 2015: 175). Tačiau k eipiamės a gal į esė iš Edua d Be end i klausiamės, ką jis apie Li e a inę Onomas iką u i p aneš i. 2. ENTWURF EINER ZUKÜNTTIGEN LITERARISCHEN ONOMASTIK Be end sup ojek uoja į sa o esė isiona iai a ei į Li e a inės Onomas ik: Zwa pageidau ina, be übe aus sunku įgy endin i bū ų ai, kiek a siliepimų i p incipų po ku ių poe ai sa o išgal o us asmenis k ikš ė, plačiausiai laiko i e d inės apim ys a saky i; ski umai laikų, au ų, kalbų bū ų sau šiame eid odyje aiškiai įkap as leis i (820). Be endui pa s ai bu o u opinis p ojek as, ypač, nes jis da išima iš o, kad ienas a ski as mokslininkas šią užduo į imasi į a aką. Tačiau be šio e mino jau naudo i, Be end čia jau y a pasaulinę kompa a is inę Li e a inę Onomas iką sup ojek a o, koncepciją, ku i dėl daba inių kompiu e echnikos galimybių į apčiuopiamą a imumą judė a pasi odo. Nuo oda čia į Nyde landų kalbų y ininkės Ka ina an Dalen-Oskam da bus, ku i leido suku i kompiu e ines p og amas, ku ios y a pajėgios a dus digi alizuo uose eks uose plačiai eisingai a pažin i i aip pa klasi ikuo i pagal am ik us požiū io aškus. Mi les hese so called named en i y ecogni ion and classi ica ion ools can be la ge quan i ies o digi ized ex s ega ding 3 Wohnha in Gene a, applies E. Be end š eica ų o hog a ie an, which al eady hen no ß pažinojo. S aipsniai 223 A icles / Edua d Be end und die An änge de deu schen li e a ischen Onomas ik Pa adinimo naudojimas i pa adinimo unkcija analizuo i i palygin i ( an Dalen-Oskam 2016). Toliau pa eikia Be end eikala imus į in e p e enus li e a iskių a dų an . Tai a eina poe onomas iniame y ime nie aip daug į iesioginę p asmę i klangą a do an kaip eikiau į daugiaplaukius šalu inius onus, ku ie uo me u mi sch inge, į a imesnes a olimesnes associacijas, ku ios pasikabina p ie o (820). Jei Be end čia iena e us kalba apie mannig achen neben ones[n] i ki a e us apie oliesnes a olimesnes associacijas, aip galima jame u bū jau ado a o ž ilgsnio aškas į a sky imą nuo inne sys eminių i auße sys eminių selbe Di e enzie ung e kennen, die spä e un e einem sys em heo e ischen aleu s poe inio a dų sis ema: Į inne sines aleu s p iklauso onologinis lygis, p iklauso klangsymbolik a dų, iskas, ką galima pa adin i phonoseman ika, kaip p iklauso idu inis s ilis inis a das, paka o inis i pa alelizmas, opozicija i alli e a ion (Kohlheim 2019: […] 3236). Daggin y a kaip auße sys emische Valeu s in e ex uales i in e kon ex uales san ykius p ie ikcinių a ealių asmenų a ie ų įž elg i (Kohlheim V. 2019: 3640). Šiame kon eks e Be end aip pa palie ė ansla o ines klausimus, uo, kad jis a k eipia dėmesį į sunkumus, p ieš ku iuos sa e e čio ojas iš kalbančių, aigi seman iškai pe ma omų pa adinimų pas a y as ma o (821; c . Kohlheim V. 2019: 291309). Įdomiai aip pa y a, kad Be end sa o poe onomas iniame abėcėlėje jau ga ungs heo e inius aspek us palie ė: Jis kons a uoja, kad iena e us a p im ų i kominių, a p idealis inių i ealis inių dak ų ski is u i bū i, i u bū aip pa a p epinių i d ama inių kū inių; nes abiejuose p iklauso pa adinimai da labai ski ingų sąlygų (821). Tuo a pu scenoje išo inis įspūdis asmens i jos elgesys y a lemiami i a das ik ieną pa aldų aidmenį aidina, p isideda i pasakojime p iešingai [...] a das labai esminiai p isideda p ie o, iš nešėjo am ik ą aizdą sukel (321). Tai nuk yps a, kad Be end čia no s epiką i D ama iką paminėja, ne ačiau ly iką. Y a eilė aščių, ku ios ne u i nuosa ų a dų (Mö ike: Im nebel uhe da pasaulis, Siche Noch äumen Wald und Wiesen...), ačiau gali ki a e us pa adinimai p ąs uo i isą poezijos a mos e ą (Mö ike: Kaip adinasi König Ringango duk e lein? Schön-Roh au , Schön-Roh au ...)4. 4 Zu Mö ikes Schön-Roh au s. Schildbe g-Sch o h 1995: 183-142. Zu Eigennamen in de Ly ik s. Go schalk 2009. VOLKER KOHLHEIM 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Sugal odamas gamyboses e inius požiū ius Be end a neša į kalbą, iš iesų be šio e minus jau naudo i. Taip jis k i ikuoja misg i e, die kai ku iems ašy ojams p ie pasi inkimo užsienio šalių pa adinimų un e gėlę y a, z.B. Ca lyle, ku is sa o omano Sa o Resa us (1834) den neįmanoma pa adinimo Teu elsd öckh da ė (820). S a čiau y a oliau: Kai jis nus a o, Jean Paul say ieną ka ą ne isai be p iežas ies, he ojinės i he ojai jo omanų galė ų be jų skanus inių a dų ne ne egzis uo i (821), a eina jis apž algos, kad ai iš ik ųjų a das, ku is igū ą kons i uie e (Kohlheim V. 2019: 2528), jau labai a i. 3. JEAN PAULS ZUKUNFTSWEISENDE NAMENVAHL No in Jean Paul's pa adinimo y ą jos o iginalumoje e in i, jis ją pi miausia nus a o nuo li e a u inių a dengimogeb uochų sa o laikmenų i iekia su uo pa s pi muosius nu odymus li e a ū os is o ijos ašymui om pa adinimo. Taip y a o p ie Jean Pauls laikų, ašo Be end, da daug ka ų senąją si e a unsi e, asmenųo ie o ų pa adinimus ik su a ski ais aidėmis, dažniausiai p adines aidę, a ba su ž aigždu ėmis pažymė i, z.b. Gelle o is o ijoje š edų g a ės on G. (823). Ki i, z.B. Goe he, da ė ie oj a do dažnai ik ieną p o esiją a šeimos padė į: de a chi ec , de Haup mann; mo ina, de Oheim (823). Daggin bu o Jean Paul Anonymi y unsympa he ic, aip pa ealiame gy enime: Jeigu aš nuo nepažįs amos bū ybės, ci uoja Be end poe as, ik a dą žinau, aip y as man indi idualesnis i mano ši džiai a čiau nei be šių (824). Šiuo Be endas p isipažįs a poe ui namen heo e inę įž algą į, ku i sau ik lė ai a odo pe im i, kad bū en ne iden i ika imo unkcija y a pag indinė nuosa ų a dų unkcija, o indi idualiza imo unkcija ( sl. Windbe ge -Heidenkumme 2011: 20, Fußn. 1). Taip pa uome įp as ą pap o į, kiek įmanoma mažai įžymėjan ys, ačiau poe iškai skamban ys pa adinimai kaip Waldheim, S e nheim, Hohen hal a iduo i, mied Jean Paul (825). Taip pa jis daly a o be eik į laikme inės Mode, oman igu us su į jų eiklą inkamais p o esiniais pa a dėmis pa adin i, aigi ieną Schus e Pech a P iem pa adin i a ba ieną Kau mann P e e (826) iš ik ųjų aip pa ik iena ipo anonimumas. Übe haup ha e Jean Paul einen Wide willen gegen Namen, die di ek eden: Hiess ich Va e ode Kind ode Gu smu hs, längs hä ich diese Namen abgeleg , ci ie Be end aus Jean Pauls au obiog a ischen No izen, dem sog. Vi abuch (826). Be end ma o čia Jean Paul kaip Inno a o li e a ische a dengimas, ačiau y a S aipsniai A icles 225 / Edua d Be end und die An änge de deu schen li e a ischen Onomas ik ai jam 19. Šim me yje a me ime kalbančių a dų ne sek a: Realizmo li e a ū a ne ik okiečių y a pilna jų. Inso a mu bu o Jean Paul sa o šim mečiui oli p iekyje; ai ik 20. amžius p adėjo, plaka i kalban ys pa adinimus a me i. Kaip pa yzdį bū ų ci uo as ašy ojas Hans Bende , ku is 1991 m. laiškai į ieną užklausą link iš eiškia: Aš magu p ieš, kaip jis sau igū as įsi aizduo i u i: gesbėžian is, nich die male ischen, i onischen, komischen Namen. [...] Sie geben dem Lese dickbäuchig, ai el, schäbig i . . (Debus 2002: 130). Taigi aip pa aikomi Jean Pauls a dengimui p anašiški žodžiai, ku ie Ludwig Bö ne sa o gedenk ede į Jean Paul an 2. g uodžio mėnesį F ank u e am Main kalbėjo: Jis be s o i kan iai p ie d ylik o amžiaus po hos i laukiasi šypsodamas, kol jo šlykan is olk jam paskui a ei ų (Bö ne 1825 1993: 184). 4. JEAN PAULS NAMENQUELLEN Be kaip ado Jean Paul jo daugybę a dų? Apie ai e mag Be end bes ens in o maciją duo i, jis is iek pažįs amas su poe o palik omis da bo medžiagomis. Taip jis p aneša apie ik iausiai jau 1789 p adė ą Sammelhe Jean Pauls, ku is y a labai išsamus są ašas o sund asmens a dų (828). Iš šios skaičiuojamai 2000 O sund asmens a dų (832) u inčios kolekcijos ma y i, kad Jean Paul kiek ieną sau siūlan ę galimybę naudojo, sa o a dų kolekciją daugin i (833). Iš p adžių jis u i sau daugybę a dų sa o i šu änkų gim osios no i uo i: Man eikia ik ka ą Ho a ba Bay eu h ga ėse pasi aikščio i, aip nuk en a ienam isas akimi kas an Tü odo pa duo u ės ženklo ienas iš Jean Paul's kū inių pažįs amas a das į akis (833). I jo eisee s ellings galima paskui iksliai pe s a s y i an ko os (Kohlheim V. 2015). Tada be , aip Be end, jis exze pėjo kalendo ius, p ancūzų i anglų žodynių knygas i g ama ikas. Al deu sche pa adinimus kaip Theoda išėmė jis 1800 išleis oje knygoje Apie okiečių a dus i ly inius a dus iš Tilemann Do hias Wia da, O snamenis exze pie e jis iš angių geog a inių ankbū ių jo abgeände . Jis bu o sau į šį ikslą p i aiky as oponiminių mo emenų inkiniai, kaip Obe -, Un e -, Mi el-, Al -, F ei-, Ki ch-, -be g, - hal, - ode, -ho en, - ingen, - weile , -hagen, -s e en (835). Taip pa jis e ka čiais su ealiais ie o ės pa adinimais ap ūpin as ie as į ki as ie o es pe sikėlė, Zei (833 .). F ei e unden ha Jean Paul seine eilweise doch ech au allenden Namen nu seh sel en (834), wohl abe ha e o ge undene Toponyme leich VOLKER KOHLHEIM 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV aip in he Roman Siebenkäs (1796) das sächsische Kuhschnappel po Schwaben ( gl. Kohlheim V. 2019: 179181). Be end a k eipia dėmesį į da ieną, ge ai ienka inę ypa ybę Jean Pauls a dų inkiniuose, bū en padalinimą į gu e i schlech e a ba schlimme a dus, iek pas o swie pas asmeninumus. Čia kalbama, kaip Be end su okė, ne ik apie mo aliai ge ų i blogų igū ų a sky imą, be i apie socialinį a sky imą nuo aukš o i niuod igo, kuo adicinėje p asme E ns i komikas ko espondiuoja (830). Bezeiknend y a jame, ašo Be end, dadas a p ‘gu en‘ a dų užsienio s ip i i šija, z.b. Machy, Selis, Lo gna, Düchau ou , Ancillon, Alme ia, le Bau , Da ila [...] (830). Schlimme pa adinimai p iešingai y a: S eiche , Meusele , As mann, S echmann, Bans pach, Beez, F anzen, Fokeln [...] (831). Gilesnį p iežas į Jean Paul's pa adinimo iel al ma o Be end des poe o įž algoje apie humo ą: Jean Paul, aip Be end, ha ė [...] su okė, [...] kad humo as, nes jis an kon as o ju imo pasaulio į idėją emiasi, iską iki mažiausio žemyn kiek įmanoma u i indi idualizuo i (828). Pe šį meną humo is inio indi idualiza imo isų asmenų i būsenų Jean Paul, aip Be end, uošia ėlesnį XIX amžiaus ealizmą. amžiaus p ieš i an icipiuoja jį į dalį (828). 5. FEINALYSE VON JEAN PAULS NAMENGAVIMAS Tai seka Be endo abs ac ą pa yzdinė Feinanalyse iš Jean Paul's li e a ische a dengebung. Taip jis i iasi silbenų skaičių nuosa ų a dų i nus a o, kad p ie Jean Paul neb angūs asmenys a ie o ės iensilbige pa adinimai gau i (Kob, Kolb, Lind, Kne , Le ch, S a k, Fisch [...]), o pa adinimai eikšmingų objek ų y a daugsilbig (837). Jis u i uo u bū bend ą galiojančią ak ą a pažino. Be end pa s paminėja da Fon ane, ku is panašiai į ykęs bū ų (836 .); į ai, kad aip pa anglų kalbos s i yje aukš esnis silbenų skaičius su aukš esniu socialiniu s a u ko eliuoja, odo z.b. M Chucks iš aiška F ede ick Ma ya s Roman Pe e Simple de h ee syllables (ci . po Hengs , Sobanski 2000: 81). Be end aip pa eina į Jean (1834): „When I was in good socie y, I [...] seldom bowed, Si , o any hing un- Pauls nuosa ų a dų konsonan izmą i kons a uoja, kad daugelis a dų baigiasi an [s], kas ka u su ienu anks esniu konsonan u a s ongly lau male ische o ce and mos ly a mo e o less komische e ec has (838). Kaip pa yzdžius ci a o Be end Kuhpanz, S aipsniai A icles 227 / Edua d Be end und die An änge de deu schen li e a ischen Onomas ik Reno anz, Veldenz [...] (839). Mėgs a Jean Paul an sa o a dų pakabina diminu i endungen -lein a pie deu ėnų su umpinimus -le i -el, kas jo igū oms aukš inius, ha mlosen, unheldischen Ans ich su eikia. Todėl p iklauso be eik isi ‘helden‘ iš Jean Pauls Idyllen i Humo esken į šią g upę: Fixlein, K önlein, Schmelzle, Fälbel, F eudel, Fibel, Vie neissel (839). Bedeu sam y a isų pi ma phonoseman ik okale. : Nepageidaujami asmenys dažnai u i ilgą Ö onsilbe, z.B. Oe el, Oeh mann [...] (842). Nega y iai užim i y a aip pa ilgas Ä i E: Blaise, Flä z, [...] Egelk au lichen cha ak e neša, ilgas A i O p iešingai edle, e habene ges al en, z.B. Albano, Cesa a, (842). Wenn Be end wei e hin es s ell , dass „langes I einen en schieden eund- Liane, Bea a [...] pažymė i (842), jis y a čia imis isiškai su ienijęs su naujausiais mokslinių y imų ezul a ais į Phonoseman ik, ku ie besaky i, kad su okalu [i] nahezu uni e saliai aizdinimas mažo y a susijęs, su okalais [o] i [u] be as didžiojo (Elsen 2015: 29). Be end aip pa diagnozuoja sozioonomas inius aukus Jean Pauls a dengime, kai jis nus a o: Pe sonos iš i šu inių s onių u i [...] dažnai užsienio pa adinimus, ne jei jie ki aip nė a apibūdinami kaip užsieniečiai. P ancūziški a dai be nešio pe ažiuoja siaubingi a ba is iek leng a a i cha ak e iai (842). Į ai, kad Jean Paul kalbende, ai y a seman škai pe ma omi pa adinimai a sisakė, jau bu o nuk eip as. Tačiau galėjo jis jas, nus a o Be end, p ie jų didelio pla inimo ne isai pašalin i, be e ai jis jas naudoja aip, kad jos aiškiai į cha ak e į a s a usą nešiojo nu odo. Taigi leiski e sau okį yšį p ie dem Schul a S ie el, [...] dem Schul heissen Ha nisch, dem F ühp edige Flachs i ki ų ga ne a ba da ik labai di b inai au zeigen (846). Galiausiai Be end da o į onomas inę ypa ybę Jean Pauls a k eip i dėmesį, ku i nuo ealizmo ašy ojų ge ai ėl bu o p iim a: as į sa e p ieš a ingai iš eikš as a das. Be end paminėja čia A ila Schmelzle A ila Schmelzle iš e zählung Des Feldp edige s Schmelzle Reise nach Flä z (1809) y a aizduojamas kaip ienas be eik pa ologinis a ejis iš Ängs lichkei ; hie au nu odo jo šeimos a das, ku is aizdą schmelzenden, Weichen e ocijuoja. Jis pa s pasi odo ačiau labai d ąsus i ma o sa e pe sa o o ną A ila, ku is kaip įkūnijan is a das į hunų Hee üh e , ku i Geißel Die o, nu odo, inkamai a s o aujama ( sl. Kohlheim V. und Amandus Ka zenbe ge (848). De Kon as lieg hie in den un e schiedlich konno ie en Teilen des Gesam namens, dem Vo - und dem Familiennamen. 2019: 6771). Taip pa pas kauzigeną medizine į Amandus Ka zenbe ge iš e zkėlio D . Ka zenbe ge s Bade eise (1809) s o i šeimos a das už jo bū ybę, ku is į sa o bend ažygį labai k a zig i p iešbo s ig eikia. VOLKER KOHLHEIM Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXXIV Jo Vo namas Amandus be , ge undi um, apibūdina ieną, ku is, kaip ai E. T. A. Ho mann (1995: 952) pa enkamai o muliuoja, da u i i p i alo, bū en mylė i. A jis gali, s o i dahine, ačiau e ocijuoja jo a do sub ex ą, ku is u bū aip pa p isidėjo p ie o, die In e p e en į p iešingiausias deu ungen su ilio i (Ueding 1993: 174). Tokiems pa adinimams bu o Pe e Deme z (1964: 197201) į edęs e minus an i he ische Name i kaip pa yzdį čia Theodo Fon anes Alonzo Gieshüble (E i B ies , 1895) i D . Niels W schowi z (De S echlin, 1898) pa adin as ( sl. Kohlheim. R 2019: 176). Gun e P esch sa o uož u pažymėjo okius pa adinimus, į ku iuos p iklausomybės į ež i gali (P esch 2002: 100), aigi jie šį eiškia i p iešingą, kaip geb ochene name (ibid., 5) i sky ė jiems isą monog a iją. Jo li e a u inis pa yzdys bu o Thomas Manns Tonio K öge aip pa ai an i he ische a das isai į požiū ą Jean Pauls. Be end užbaigia sa o s aipsnį su bend ąja Jean Paul's a dengebung paga bą. Jau laikmenams, p aneša jis, bu o neįp as i a dai poe o pas ebė i. Ne isada jie ga o sa o beileipą. Cha lo e on Kalb ža ėjosi Jean Paul, nepaisan o ji eisė: Kiek daug aš aip pa pusdie ei Jean Paul [...] pasida ęs esu, aip esu su jo a do pasi inkimu is iek labai nepa enkin a (849). Be end p isipažįs a k i ikams, kad Jean Paul's pa adinimo pasi inkimas į dalį labai ge auk as bū ų (850), ačiau jis duoda į gal ą, kad Jean Paul neno ėjo ašy i ealis inių omane, o, bei isam ealizmu a ski ai, da ik oman išką an asiewo ld no ėjo pas a y i (850). Fak iškai u i, sako Be end į eisę, ausgesp okšne ealis ai [...] sau da ka ais daug daugiau leidžiama, z.b. [...] Fon ane su Sahnepo , Thomas Mann su Klö e jahn, Lobgo Piepsam; Sesemi Weichb od , ypač Raabe su a dais kaip Schlo e beck, Ulebeule [...], Knacks e e c. (850). I kai Be end sa o kelią ženklinan į esė su žodžiais beda is iek isi jo iesioginiai a ne iesioginiai mokiniai bu ę (850), aip bus apie Be end i li e a u inių pa adinimų y inė ojų san ykį nuo XX a. idu io. amžiaus ą pačią iš a imą pasiek i gali. schließ : „Die g ossen Meis e de E zählungskuns im 19. Jah hunde [...] sind 6.ZAMYNINKAS: BERENDS AUFSATZ ALS GRÜNDUNGSTEXT DER LITERARISCHEN ONOMASTIK Tai o ans ehan is u ė ų au zeigen, kad as 1942 me ais Edua d Be end, edak o iui kū inių Jean Pauls, publicino essa z su