Medicinos terminai grožiniame tekste

S aipsniai / A icles 67 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all84-04 MEDICINOS TERMINAI GROŽINIAME TEKSTE Medical Te ms in a Fic ional Tex ANOTACIJA S aipsnyje ap a iami medicinos e minai pasi ink ame g ožiniame eks e (Noah Go - dono omanas Gydy ojas. A icenos mokinys, 2020) i jų požymiai bei paski is. Medicinos e minai a ojami gausiai, dažniausiai nupasakojan į ai ias su gydymu susijusias si uacijas. G ildenamos d i yškiausiai išsiski iančių e minų g upės – ik ieji (moksliniai) medici- nos e minai i ne ik ieji medicinos e minai, a ba pseudo e minai, aip pa apibūdinamos medicinos e minų a liekamos unkcijos, jų kon eks inių pa ne ių (būd a džių, daly ių, eiksmažodžių) eikšmė ealizuojan s ilis inę unkciją, paliečiamas de e minologizacijos klausimas. Ap a ian medicinos e minų unkciona imą g ožiniame eks e, s aipsnyje ka u pa ei- kiama ki ų y ėjų įž algų apie e minų a ojimo kalbamajame eks e ypa umus bei siūlo- mas e minų ame eks e klasi ikacijas. ESMINIAI ŽODŽIAI: medicinos e minas, g ožinis s ilius, g ožinis eks as, kon eks as, kon eks iniai pa ne iai, unkcija, de e minologizacija. ANNOTATION The a icle add esses medical e ms in a selec ed ic ional ex (Noah Go don’s no el The Physician, 2020), hei ea u es and unc ions. The ex abounds in medical e ms. They a e usually used o desc ibe a ious medical ea men ela ed si ua ions. The a icle ocuses on wo mos p ominen g oups o e ms: p ope (scien i ic) medical e ms and imp ope medical e ms o pseudo- e ms. I also desc ibes he unc ions played by medical e ms, he meaning o hei con ex ual pa ne s (adjec i es, pa iciples, e bs) in pe o ming he s ylis ic unc ion and add esses he opic o de e minologiza ion. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV When discussing he unc ioning o medical e ms in he ic ional ex , he a icle also p esen s he insigh s o o he schola s conce ning he peculia i ies o he use o e ms in a gi en ex and he p oposed classi ica ions o e ms in he ex . KEYWORDS: medical e m, ic ion s yle, ic ional ex , con ex , con ex ual pa ne s, unc ion, de e minologiza ion. ĮVADAS Te minų unkciona imo g ožiniame eks e1 ypa umai. P igim inė i na ū ali e mino unkciona imo ie a y a mokslinis eks as, ku iame e minas a lieka sa o unkciją – umpai, iksliai, iena eikšmiškai į a dy i mokslinę są- oką, ki aip a ian – su auk i am ik ą in o macijos kiekį, i ku iame e mi- nas iksliai i iena eikšmiškai gali bū i dekoduojamas (ž . Лобанов 2008: 77; Самохина 2011: 210; Тамбиева, Текеева 2019: 236). Funkciniai s iliai nesuda o užda ų sis emų, ai iena ki ą eikiančios kalbos a mainos (Župe ka 1983: 115). Te minai, būdami mokslinio eks o a ibu ai, ne- e ai išeina už jiems įp as os specialiosios a ojimo s i ies ibų i ak y iai sk e - biasi į nespecialiąsias a ojimo s i is (ž . Самохина 2011: 169; Понамаренко, Уварова 2016: 95; Синелева 2020: 193). Viena iš okių y a g ožinė li e a ū a – meninio s iliaus a ojimo s i is (Pikčilingis 1971: 286; Župe ka 1983: 113). Šis s ilius, Juozo Pikčilingio žodžiais a ian , pla i upė, suge ian i į sa e į ai ius upelius bei upokšnius i jų mai inama. Čia mielai naudojamasi į ai iais ki ais s iliais, į ai iais jų elemen ais. Rašy ojo iš aiškos p iemonių paieškos laukas – isa kalba. Jam eikalingi i s ilis iškai neu alūs, i s ilis iškai žymė i, iek kny- giniai, dalykiniai, iek šnekamosios kalbos iš ekliai. Tačiau į g ožinę li e a ū ą pa ekę ki ų s ilių elemen ai y a ak ualizuojami (Pikčilingis 1971: 302; Župe ka 1983: 115, 116). G ožinis eks as ypa ingas uo, kad jame, kaip minė a, gali bū i a ojamos isų s ilių iš aiškos p iemonės ( aip pa i e minai) ( aigi, g ožinis eks as sa o p igim imi y a daugias ilis), be čia pakin a ų p iemonių unkcinis aidmuo, jos čia a lieka ki ą unkciją, nei uose s iliuose, ku iuose kalbamųjų p iemo- nių a ojimas y a įp as as (Pikčilingis 1971: 304; Немыка, Пешков 2015: 251; Синелева 2020: 193). Te minai g ožiniame eks e jau nebė a e minai įp as a 1 Plačiai i į ai iapusiškai šią emą y a y inėję usų au o iai (ž . li e a ū os są ašą). Lie u ių au o- iai apie e minų unkciona imą ne ipinėje jų aplinkoje y a ašę nedaug. Minė ini ik keli a lik i y imai. Kazimie as Župe ka y a nag inėjęs kalbo y os e minų a oseną publicis ikoje (Župe ka 2000: 75–182), o As a Mi ke ičienė y a ašiusi apie į ai ių s ičių e minų a oseną in e ne inėje žiniasklaidoje (Mi ke ičienė 2020: 108–127). S aipsniai / A icles 69 Medicinos e minai g ožiniame eks e šio žodžio p asme: jie ne ik pa adina konk ečius objek y ios ik o ės daik- us i eiškinius, be i įgyja emocinį a spal į, su eikia eks ui am ik ą kolo i ą (Глазкова 2008), aigi e minų mokslinis ikslumas susilpnėja, nes kalbamojo s iliaus eks as išeina už e minologinio lauko ibų (Суперанская, Подольская, Васильева 1989: 135). Ne ipiniame kon eks e e minai keičia sa o seman inę s uk ū ą, . y. pa i ia į ai aus pobūdžio ans o macijų, dėl o gali įgau i ki ą eikšmę a ba papildomų kono acijų, ne gi ap i azeologizmų komponen ais (Прокопова 2013: 169; Понамаренко, Уварова 2016: 95, 96). No s g ožiniame eks e e minai a ojami okie pa ys kaip i moksliniame, ačiau, kaip jau minė a, ų pačių e minų unkcijos ski ingų s ilių eks uose y a ki okios. G ožinis kū inys, nepaisan o, kad jame a ojami e minai, isų pi ma siejasi su emocijų i jausmų s i imi. Tokiame kū inyje e minai gali a - lik i isiškai jiems nebūdingas unkcijas (Шамсеева 2018: 116). Taigi e minas g ožiniame eks e, be sa o p igim inės, nomina y inės2 da a lieka kogni y inę, in o macinę, apibūdinančią (cha ak e izuojančią), emocinę-eksp esinę, es e i- nę, e inamąją, aizdinę3 unkcijas, o moksliniame disku se e minai a lieka ik nomina y inę unkciją (ž . Жидкова 2007: 85–88; Жидкова 2008: 5–23; Лобанов 2008: 77, 82; Самохина 2011: 207; Смирнова 2012: 158; Ланьлань 2013: 179–180; Мухамеджанова 2015: 168; Немыка, Пешков 2015: 251–252; Ремпель 2015: 34; Эфендиева, Дзасежева, Хутова 2015: 222–223; Бобырева 2016: 123; Воскресенская 2016: 353–354, 365; Понамаренко, Уварова 2016: 96; Воскресенская 2017: 261; Рахимова 2017: 66–68; Сергеева 2018: 292; Шамсеева 2018: 147; Якунина 2018: 577–579; Маджаева 2020: 37; Синелева 2020: 194–198 i k .). Ki a e us, e minai g ožiniame eks e gali bū i a o- jami i ien ik sa o iesiogine, e minine, eikšme, į a dy i as pačias są o- kas kaip i specialiajame eks e i ne u ė i kokių no s papildomų a spal ių (ž . Попова, Гамов 2019: 97). Tačiau, nepaisan o, be ku is žodis, a sidū ęs jam neįp as ame kon eks e, šiek iek keičia sa o eikšmę. Te mino g ožiniame eks e p igim is y a d ilypė. Čia e minai ( iek au o iaus, iek i eikėjų kalboje, ž . Немыка, Пешков 2015: 250) a ojami sa o iesio- gine, specialia, eikšme, kaip i moksliniame eks e, . y. pe eikia in o maciją, be , ski ingai nuo minė o, g ožiniame eks e jie u i į ai ių epi e ų, neįmano- mų specialiajame eks e, ku ie su eikia emocinę, e inamąją eikšmę. Te minai čia a lieka aizduojamąją, emocinio po eikio paski į, . y. i s a specialiomis iš aiškos p iemonėmis: jie pe p asminami, me a o inami, įgyja ienokį a ki o- kį eksp esinį pobūdį (Pikčilingis 1971: 304; Самохина 2011: 170; Смирнова 2 Da adinama nomina y ine-ap ašomąja (Немыка, Пешков 2015: 252). Šioji laikoma esmine e - mino unkcija. 3 Da adinama menine- aizdine unkcija (Немыка, Пешков 2015: 252). PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 2012: 159; Ланьлань 2013: 179–180; Бобырева 2016: 124, 125). Te minai g o- žiniame eks e ne enka specialiajai leksikai būdingų ypa ybių i įgyja bend o- sios leksikos žodžiui būdingų požymių (ž . Немыка, Пешков 2015: 251–252; Тамбиева, Текеева 2019: 238). Te minas iš p igim ies ne u i emocinio-eksp esinio a spal io4, . y. jis y a s i- lis iškai neu alus, be g ožiniame eks e e minas p a anda s ilis inį neu alumą i įgyja emocinį-eksp esinį a spal į (Самохина 2011: 206; Бобырева 2016: 123; Синелева 2020: 197). Jis ampa aizdinio mąs ymo, ku is y a g ožinio s iliaus pag indas, p iemone (Ланьлань 2013: 179–180; Синелева 2020: 198). Mokslinio i g ožinio eks o ad esa ai y a ski ingi. Manoma, kad g ožinio, p iešingai nei mokslinio, eks o skai y ojas ą pa į e miną neiš engiamai su- oks supap as in ai (Самохина 2011: 170, 171). Skai y ojui e minas g oži- niame eks e gali bū i nežinomas, uome jo deši a imas padeda gau i nau- ją in o maciją. Šiuo a eju e minas a lieka kogni y inę unkciją (ž . Лобанов 2008: 77; Самохина 2011: 207; Смирнова 2012: 158; Немыка, Пешков 2015: 251; Бобырева 2016: 123; Воскресенская 2016: 355; Рахимова 2017: 66, 68; Шамсеева 2018: 117). Kai e minas pa enka į g ožinį eks ą, jis ne ik pa s keičiasi, be dažnai kei- čia i ą eks ą (Александровна, Халифовна, Руслановна 2015: 218). Koks gi e minų a ojimo g ožiniame eks e ikslas? Teigiama, kad e minai a o- jami no in suku i mokslinį oną (Жидкова 2007: 88; Матвеева 2012: 150; Шамсеева 2018: 117). Anas asijos Sinele os manymu, ai y a pag indinė e mi- no g ožiniame eks e unkcija (Синелева 2020: 194). Rašy ojai sa o kū iniuose e minus a oja sąmoningai – dažnai no ėdami kuo iksliau ap ašy i am ik as daik ų, eiksmų a eiškinių, apie ku iuos pasakoja, ypa ybes, a ba eikėjų p o- esiją, eiklos s i į ( okių eikėjų kalboje esama daug specialiosios leksikos). Be 4 XX a. pabaigoje bu o manoma, kad emocinė-eksp esinė kono acija mokslo kalbai i e minijai iš is nebūdinga. Tačiau ėliau p adė a kel i min is, kad mokslo kalba nė a isiškai s ilis iškai neu ali, kad joje y a sa i ų emocinės-eksp esinės kono acijos b uožų. Kalbamoji kono acija eikalinga mokslo kalbos pa eikumui – mokslininkas negali ien ik kons a uo i ak ų, be u i juos i e in i. Te minologijoje aizdingumo dažniausiai ne engiama ada, kai siekiama iš yškin i ski iamąją (dis ink y inę) e minų unkciją, kai ski iamuoju požymiu imamas y ėjo įspūdis, ku į jam da- o pa adinamasis augalas a gy ūnas, a ba subjek y iai e inamos ku ios no s augalo a gy- ūno ypa ybės (p z.: skiau e inis papa is (D yop e is c is a a), šalmuo oji geguž aibė (O chis mili a is), puošnusis g azdikas (Dian hus supe bus), lieknasis š ylys (E iopho um g acile)). To- kie e minai y a aizdingi i as jų aizdingumas specialiai suku iamas mokslo kalboje. Ki ais a ejais aizdingumas į mokslo kalbą pe keliamas iš liaudies kalbos ( e minologizuojan iš aiš- kingus pa adinimus), p z.: pe kūn opė (Sempe i um), kiškio aša ėlės (B iza media)). Taigi ieni e minai emocinę-eksp esinę kono aciją įgyja ka u su e minologizacija, o ki i dėl e - minologizacijos jos nep a anda, nes pasikeičia ik jų leksinė eikšmė, įgydama e mininių semų (Gai enis 2002: 44–46). S aipsniai / A icles 71 Medicinos e minai g ožiniame eks e o, ašy ojai e minus a oja i odėl, kad skai y ojas galė ų ge iau sup as i i įsi- aizduo i į ykių, aplinkybių ie ą i laiką, į e in i i pajaus i uos į ykius, apie ku iuos ašoma. Rašy ojui ai i puiki galimybė pademons uo i sa o e udiciją, os s i ies išmanymą, pa ody i, kaip giliai jis žino ai, apie ką ašo (Самохина 2011: 173; Тамбиева, Текеева 2019: 238). Apsk i ai daugeliu a ejų e minų pasi odymas g ožinio kū inio eks e dažniausiai nuspėjamas, nes pa i kū inio ema i siuže as kokiu no s būdu susiję su moksline, echnine žmogaus eik- los s i imi (Самохина 2011: 171; Самохина 2011: 209; Бобырева 2016: 123; Якунина 2018: 579). Te minų a ojimas g ožinėje li e a ū oje y a s ilis iškai pa eisinamas, nes e minai padeda a skleis i kū inio idėją (Жидкова 2007: 86; Глазкова 2008; Немыка, Пешков 2015: 251). Jie y a meninių au o iaus užda inių sp endimo p iemonė (Бобырева 2016: 123). Te minai papildo g ožinio kū inio aizdinių kalbos p iemonių a senalą (Мухамеджанова 2015: 174; Немыка, Пешков 2015: 251). Jie kaip aizdiniai i eksp esiniai g ožinio kū inio kalbos elemen ai pade- da suku i eikėjų kalbinę i po e inę bei jų aplinkos cha ak e is iką, komišką e ek ą, su eikia pasakojimui iš aiškingumo i o iginalumo (Жидкова 2007: 88; Мухамеджанова 2015: 175; Немыка 2015: 180–181; Немыка, Пешков 2015: 251). Te minai aip pa sus ip ina kū inio pažin inę eikšmę, nes leidžia ašy o- jui iksliai pe žodį a ku i eikėjų p o esinį gy enimą, cha ak e izuoja juos kaip sa o s i ies p o esionalus (Немыка, Пешков 2015: 251; Сергеева 2018: 293; da plg. Якунина 2018: 577), aip pa ap ašomiems į ykiams su eikia ealis iš- kumo (Воскресенская 2012: 137; 2015: 45). Kalban apie e mino unkciona imą g ožiniame eks e, negalima nepaminė- i de e minologizacijos5 eiškinio. A e minas, pa ekęs į bend ąją a oseną, is da išlieka e minas? A jis nep a anda sa o s a biausių požymių, kai p adeda- mas a o i bend inėje kalboje? Vale ijos Danilenko manymu, ai oli g ažu ne neginčijamas klausimas (Даниленко 1977: 5–6). De e minologizacija susijusi su kokybiniais e mino pokyčiais. Ji sup an a- ma kaip laipsniškas, lė as, ilgas p ocesas, kai e minas išeina už e minologinės sis emos ibų, p a anda yšį su są oka (ji supap as ėja, ampa sup an ama ne- specialis ams), iena eikšmiškumą, ikslumą, ne enka sa o specialiosios eikš- mės i įgyja naujų požymių (Суперанская, Подольская, Васильева 1989: 133, 135–136; Собянина 2011: 22). 5 Kazimie as Gai enis šiam eiškiniui į a dy i a ojo e miną de e minizacija (Gai enis 1997: 6), Regina K ašy ė – de e miniza imas (K ašy ė 2005: 29). Plačiau apie de e minologizaciją ž . Татаринов 2006: 47; Середюк 2013: 150–155; Salamakha 2017: 70–71; Mincu 2018: 32–33; Humbe -D oz, Pic ion, Candamines 2019: 2–5; Константинова 2019: 83–88). Šio s aipsnio au o ė sa o da be a oja e miną de e minologizacija. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV De e minologizacija gali yk i d iem e apais. Pi majame e ape e minas į e- damas į bend inę kalbą e mininę eikšmę u inčio žodžio pa idalu. An ajame e ape, jau bend inėje kalboje, yks a o žodžio eikšmės pe kėlimas i pap as- ojo žodžio (dažnai me a o os) a si adimas. Te minas, išėjęs už sa o unkcio- na imo s i ies ibų, nebū inai pe eina abu e apus. Pi masis e apas, kai e mi- nas pe žengia minė ą s i į, nepakeisdamas sa o eikšmės, gali bū i ienin elis (Синелева 2020: 198). Valen ina Sobianina ski ia d i pag indines de e minologizacijos k yp is. Pi - muoju a eju e minas pa adina specialų deno a ą, ačiau šio e mino a ojimo s e a plečiasi, jis andamas nespecialis ų kalboje, a ojamas saky inėje kalboje, publicis ikoje, g ožinėje li e a ū oje i k ., aigi yks a e mino seman inės s uk- ū os supap as inimas (dalinė de e minologizacija6). An uoju a eju specialus deno a as pakeičiamas nespecialiu, i ku iama nauja, pe kel inė, eikšmė asoci- acijų i analogijų keliu (Бычкова 2011: 45; Собянина 2011: 24). De e minolo- gizacija7 emiasi me a o iniu e mino pe mąs ymu, ačiau, ki a e us, pas a asis pa s sa aime ne isada byloja apie ai, kad e minas įgauna pe kel inę eikšmę, ku i sa o uož u eda p ie de e minologizacijos, ma e minas minė ąja eikšme gali bū i pa a o as a si ik inai (au o inis okazionalizmas) (Бычкова 2011: 461). Te minų g ožiniame eks e klasi ikacijos. Galima bū ų išski i ke u- ias e minų g ožiniame eks e klasi ikacijas. Pi mojoje klasi ikacijoje e minai ski s omi į d i g upes pagal ai, kokiomis eikšmėmis jie a ojami eks e, . y. iesioginės eikšmės i pe kel inės eikšmės e minus (Маджаева 2020: 37). An ojoje klasi ikacijoje išski iamos ys e minų g upės, . y. e minai ski s- omi emian is jų a ojimo apim imi: plačiai a ojami e minai, specialieji e - minai i labai specializuo i e minai (Жидкова 2007: 84; Жидкова 2008: 4). T ečioji i ke i oji klasi ikacijos y a labai panašios. Čia e minai ski s omi a siž elgian į ai, a skai y ojui jie gali bū i sup an ami a ne i a au o ius e - minus aiškina a ne. Taigi ečiojoje išski iamos ke u ios e minų g upės: 1. Nepaaiškin i e minai, ku ių eikšmė sup an ama skai y ojui. 2. Te minai, ku ių eikšmė skai y ojui neaiški i au o iaus nepaaiškin a. 3. Te minai, ku ie skai y ojui nesup an ami i ku iuos au o ius paaiškina. 4. Te minai, ku ie skai y ojui aiškūs, be au o ius jų eikšmę paaiškina (Эфендиева, Джасежева, Хутова 2015: 220–222). Ke i ojoje klasi ikacijoje aip pa ski iamos ke u ios e minų g upės: 1. Skaid ūs nepaaiškin i e minai – e minai, ku ie skai y ojui nesup an ami i au o iaus nepaaiškin i. 6 Olga Byčko a dalinę de e minologizaciją adina despecializacija (Бычкова 2011: 460). 7 Te mino de e minologizacija galima ik po jo despecializacijos, . y. e mino pe ėjimo į ki us s i- lius (Бычкова 2011: 459). S aipsniai / A icles 73 Medicinos e minai g ožiniame eks e 2. Neskaid ūs nepaaiškin i e minai – e minai, ku ie skai y ojui nesup an- ami i au o iaus nepaaiškin i. 3. Neskaid ūs paaiškin i e minai – e minai, ku ie skai y ojui nesup an ami i au o iaus paaiškin i. 4. Skaid ūs paaiškin i e minai – e minai, ku ie skai y ojui sup an ami, be au o iaus paaiškin i (Самохина 2011: 174). Reikia pasaky i, kad medicinos e minų s aipsnyje nesiimama klasi ikuo i, ačiau šiomis klasi ikacijomis pasinaudo a aiškinan is medicinos e minų unk- ciona imo g ožiniame eks e ypa ybes. S aipsnio objek as – g ožiniame eks e a ojami medicinos e minai. Pasi- ink as šal inis – Noah Go dono omanas Gydy ojas. A icenos mokinys. Tai ame- ikiečių ašy ojo iš anglų į lie u ių kalbą Leono Judele ičiaus iš e s as, leidyklos „Alma li e a“ 2020 m. išleis as kū inys. Knyga skai y oją nukelia į XI amžių. Tai pasakojimas apie be niuką Robe ą Koulą, ku is anks i pajun a pašaukimą gy- dy i žmones, užsib ėžia ikslą ap i gydy oju i a kakliai jo siekia. Iš idu amžių amsos i p ie a ų aldomo Anglijos pasaulio R. Koulas leidžiasi į klajones su jį p iglaudusiu ba zdaskučiu chi u gu i išeina gydymo p adžiamokslį. Išgi dęs apie s ebuklus da an į Pe sijos gydy oją Ibn Siną (A iceną), leidžiasi į ilgą ke- lionę į k aš ą, ku musulmonai išgy ena mokslo i kul ū os aukso amžių. Ro- mane ne ik pagauliai pasakojama pag indinio eikėjo apsmo gydy oju is o ija i nuo ykiai, aizdžiai ap ašomos šalys i mies ai, a gdienių bui is i aldo ų p abanga, be i pa eikiama daug medicinos is o ijos i p ak ikos žinių, ku ios sumaniai įpinamos į omano siuže ą (Riaubai ė 2016). S aipsnio ikslas – išsiaiškin i medicinos e minų unkciona imo ne ipinė- je jų aplinkoje8 – g ožiniame eks e – ypa umus. Siekian šio ikslo iškel i okie užda iniai: iš ink i sakinius, ku iuose a ojami medicinos e minai, k eipian dėmesį į ai, kokiuose omano mik okon eks uose9 pasi aiko medicinos e mi- nų i kokia jų leksinė apsup is, nus a y i medicinos e minų emines g upes i jas suda ančių e minų a ojimo dažnumą, išsiaiškin i, kokias unkcijas a lie- ka medicinos e minai, pa ekę į g ožinį eks ą. S aipsnyje pasi elkiami ap a- šomasis anali inis, kon eks inės in e p e acinės analizės, skaičia imo me odai. Gausiai pa eikiama eiginius ilius uojančių omano sakinių. Kiek ienas sakinys 8 Tipinė medicinos e mino unkciona imo aplinka y a mokslinis eks as, ku iam būdingos okios s ilis inės ypa ybės kaip logiškumas (nuoseklumas, išlumas), dalykinis ikslumas, apib ėž umas, objek y umas, glaus umas, aiškumas (ž . Pikčilingis 1971: 314–323; Župe ka 1983: 102–103). 9 Mik okon eks u čia laikomos omane ap ašomos į ai ios su medicina susijusios si uacijos, pa yz- džiui, ligonio apžiū a, ligos nus a ymas, jos apibūdinimas i gydymas i pan. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV (dažniausiai) ašomas naujoje eilu ėje, sakinio gale lenk iniuose skliaus uose nu odomas omano puslapis. Te minai sakiniuose išski iami ku sy u (p i eikus pab aukiami) s aipsnio au o ės. MEDICINOS TERMINAI NOAH GORDONO ROMANE GYDYTOJAS. AVICENOS MOKINYS Iš omano ankiniu būdu bu o iš ink i 1556 sakiniai, ku iuose as a medici- nos e minų, . y. jie nag inė i pla esniame kon eks e. Reikia pažymė i, kad pas- a asis e minų eikšmei moksliniame eks e apib ėž i i su ok i nebū inas, ma e minas čia a ojamas aip, kad nekel ų jokių ne eikalingų asociacijų i nebū ų ski ingai sup an amas, ačiau g ožiniame eks e kon eks as aidina s a bų ai- dmenį. Ma ik kon eks e iš yškėja į ai iausi žodžių ( aip pa i e minų) p as- miniai a spal iai bei papildomos kono acijos (ž . Pikčilingis 1971: 315; Župe ka 1983: 103). Te minų po eikį g ožiniame eks e lemia kū inio ema ika. Pa yzdžiui, Liu- bo ė Vosk esenskaja, analizuodama e minų, einančių g ožinių kū inių an - aš ėmis, apib ėž is i nus a ydama ų e minų aidmenį a skleidžian kū i- nių emą, eigia, kad kū inio pa adinimą galima laiky i glaus u jo kon eks u (Воскресенская 2012: 141). Jau pa s pasi ink o omano pa adinimas Gydy ojas. A icenos mokinys signali- zuoja apie emą. Tai medicina. O šioji implikuoja medicinos e minų bū inumą. Be jų pasakojimo nebū ų galima įsi aizduo i, nes kaipgi ašy i apie mediciną be šios s i ies e minų. Medicinos e minai omane dažniausiai a ojami ap ašan į ai ias medicinines si uacijas, . y. daugiausia au o iaus (pasako ojo), no s, ži- noma, jų ben kiek esama i eikėjų ( iesioginėje) kalboje. Galima bū ų išski i kele ą pag indinių mik okon eks ų, ku iuose a ojami medicinos e minai. Visų pi ma be jų neįmanoma išsi e s i pasakojan apie gydančiųjų asmenų ( omane ai ba zdaskučiai chi u gai, gydy ojai, medicinos mokiniai) kasdienį da bą, . y. apžiū in ligonius i nusakan jų izinę būklę, p z.: Ba zdasku ys palie ė suodinus iešus i pi š us, s iuku pi š u baks elėjo į iš inu- sią alkūnę (88); Paž elgęs į a kiš ą kai ės ankos smilių, jau sma kiai pažeis ą gang enos, Robas os susi a dė nea sidusęs (139); <...> apžiū ėjo piemenį, šio oda bu o pamėlyna usi, aumenys kie i i sus ingę (402); Jis ėmė i idu ia o, pakai omis jį k ė ė ai šal is, ai s ilino ka š inė (459); S aipsniai / A icles 75 Medicinos e minai g ožiniame eks e Jį kama o ka š ligė i okia pūlių gausa k ū inėje, kad nuga oje a si ado didelis, minkš as gumbas (612). Medicinos e minai dažnai a ojami žmonių ligoms, liguis oms būsenoms i jų požymiams apibūdin i, p z.: Ma as p asideda nes ip ia ka š ine, ima skaudė i gal a, ka ais sma kiai. Ka ščiui i in pakilus, a si anda paki imų ki kšnyse, pažas yse a už ausų, juos įp as a adin i bubonais (408); Ka š inė p asidėjo jau senokai – ė as ėmė em i, jį kama o klaikus skausmas dešinėje pil o pusėje (458); Pi mas aiškus ligos požymis y a s aigus pil o skausmas. Skausmas pap as ai būna s ip us, ka ais i silpnesnis. Re ka čiais k ečia d ebulys, dažniau užeina pykinimas i emiama. Paskui kyla ka š is, ai an as būdingas požymis (630). Medicinos e minų neabejo inai p i eikia ope acijoms i ki okioms medici- ninėms manipuliacijoms i in e encijoms ap ašy i, p z.: Ba zdasku ys išg andė iš žaizdos negy us audinius, paskui a idžiai ją apžiū ėjo, geležinėmis žnyplėmis š elniai i iksliais judesiais is aukdamas šipulėlius i smul- kiausius pašinus (90); Apipjo ęs odą a u aplink pi š ą, a sik ėpė, nusausino skudu ėliu k aują, ada įpjo ė s eikąją pi š o dalį iš abiejų pusių i a sa giai a lenkė odą link k umplio, palik- damas du a a us (140); Ki i ligoniai spa čiai ėjo ienas po ki o: Robui eko g ąžin i į ie ą išni usią kulkš- nį, su a s y i aikui ankoje pjau u o pada y ą gilią žaizdą (140–141); Čiupęs sužeis ą koją už čiu nos i blauzdos, gydy ojas įsi ežęs ėmė suk i pe sik ei- pusią koją, mėgindamas iš iesin i (178); Tada b auk ada os smaigaliu į išo inio akies kampo pusę šiek iek aukščiau, be lygiag ečiai su yzdžiu. Tada d ums is nusileis žemyn, po juo. Jei ope uoji dešinę akį, ada ą laikai kai e anka, i a i kščiai (363). Medicinos e minai bū ini pe eikian medicinos mokiniams žmogaus ana- omijos žinias, p z.: – A k eipki e dėmesį į šlaunikaulį, – a ė Džalalas, – čia pa s didžiausias i i - čiausias kūno kaulas (425); A ma o e, kaip sep ynios i šu inės šonkaulių po os lanksčiomis k emzlėmis p i- si i inusios p ie k ū inkaulio? Ki as is ka u laiko jungiamasis audinys, <...> (425). Iš apž elg ų medicininių mik okon eks ų ma y i, kaip ašy ojas, pasi elkda- mas pag indinį medicinos e minijos a senalą, piešia į aigų p o esinį medicinos specialis o kasdienio gy enimo pa eikslą. Kadangi omano eiksmas yks a idu amžiais, neapsieinama be is o inių medicinos e minų, ku iais į a dijami anuome gydymu besi e čian ys i ki i su medicina susiję asmenys, p z.: ba zdasku ys chi u gas, p ibu ėja, šundak a is, žindy ė, p z.: PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Tačiau ka š inė ėl su elkė jėgas i puolė (412); <...>, o ada pil o skausmas ėl pik ai p iminė sa e (608); Ka u iš i siu šlapimą, i s ebėsime, a liga žengs oliau (695). Medicinos e minai g ožiniame eks e medicinos ema ika a ojami aiz- dingam palyginimui suku i. Čia e minas a lieka d ejopą aidmenį – jis y a a ba žymimasis, a ba žymin ysis palyginimo elemen as. Taigi galima išski i du palyginimų ipus. Pi mojo ipo palyginimuose mokslinė są oka apibūdina- ma pe bui inę; čia mokslinės są okos speci iškumas a si nus umiamas į an- ą planą, an ojo ipo, a i kščiai, – bui inė są oka apibūdinama pe mokslinę (Жидкова 2007: 87). Romane ne e i medicinos e minai, dažniausiai o ganai a jų dalys, įeinan ys į pi mojo ipo palyginimų sudė į, p z.: Gimdydama isada melsda o sa o a do š en ąją, i š en oji Agnie ė padėda o, be šį ka ą isas pasaulis bu o ien nea lėgs an is skausmas, o kūdikis įsčiose – nely- ginan didžiulis kamš is (15); Po jo Robas už užuolaidos į edė k esną plinkan į y ą pabalusiomis a si pienas akimis (108); Ža nos bu o aus os kaip dažy as Velykų kiaušinis, k aujas yškiai audonas (133); Po ge okos alandėlės pe pil o aumenis jis paju o, kaip didelė, a si kempinė minkš a gimda susi aukia į nedidelį s andų kamuoliuką (170); <...> Robą ėl a si senas d augas pas eikino jū ligė (307); <...> čiuopda o pulso dūžius, silpnus i plas ančius nelyg inkle įs igusio paukš elio spa nai (412); Pil as dešinėje pusėje a odė kie as a si len a (459); Jis aiškiai įžiū ėjo kelis aus us pieno la akėlius, susijungiančius ies speneliu, jie bu o a si upės a šakos, susiliejančios p ie žiočių (511); Gy uliui užmynus, jo žas as iokš elėjo kaip šakaliukas, <...> (518); Robas da ba osi kan iai, p apjaudamas aumenis, piešdamas juos lyg ielas a i - ių pluoš us (631); Nak į jis p apjo ė senio palaikus, no ėdamas sužino i, kas sukėlė okią amią mi į, i pama ė, kad a e ija, mai inan i ši dį i apa inę kūno dalį, sudžiū usi i susi- aukusi lyg s aga as (632); <...> nupiešė įsčias išsipū usiame pil e a si ap e s ą au ę, saugančią joje augan- čią gy ybę (632); Jo žandikauliai bu o su akin i, bu na pilna supu ojusių seilių, be eik nep asi- sk e biančių p o sukąs us dan is, o kūnas išsi ie ęs lyg į emp as lankas – pil as iškel as aukš yn, į lo ą ėmėsi ik kulnai i gal a (674). Ap ik a medicinos e minų, einančių azeologizmų, p z.: <...> ne su pa ydu pa aukė pe dan į pi mininką, ka aliaus d a o gydy oją D ai- ildą, <...> (667), S aipsniai / A icles 83 Medicinos e minai g ožiniame eks e a ba ki okių aizdingų pasakymų sudedamosiomis dalimis, p z.: – Ma y , nebu ai mies e pas a uosius po ą me ų, kai siau ė aupų ykš ė? (124); <...>, jie jojo į sodybą an kal os, ku ioje y ojo ligos k apas, – en mi imi a- da osi Os iko žmona A disė (704). Taigi ap a us pas a uosius penkis medicinos e minų pa a ojimo a ejus ky- la klausimas – a galima eig i, kad isi čia minė i e minai y a de e mino- logizuo i? A , pa yzdžiui, būd a džiai aš us (aš us dieglys), kaulė as (kaulė a k ū inė) i pan., eiksmažodžiai ės i (ma as ėda), pul i (liga puolė) i pan. elimi- nuoja e minų dieglys, k ū inė, ma as, liga deno a us? Čia g eičiausiai bū ų gali- ma kalbė i apie dalinę de e minologizaciją, a ba despecializaciją, ki aip sakan , medicinos e minai, no s a ojami i ki okioje, nemokslinėje, s e oje, į a dija specia lius deno a us, ačiau kon eks inių pa ne ių apsup yje sup an ami pa- p asčiau nei įp as oje jų unkciona imo aplinkoje. Moksliniame eks e medicinos e minas negali bū i pakeičiamas ki u žodžiu, išsky us absoliučiosios sinonimijos a ejus, pa yzdžiui, ka iesas i ėduonis, epi- lepsija i nuoma is, g iaučiai i skele as, pe ika das i ši diplė ė. Kas ki a g ožinis eks as. Čia e minas įgyja daugiau lais ės, ampa seman iškai paslankesnis. Romane ka ais medicinos e minai pakeičiami ki ais bend inės kalbos žo- džiais a žodžių junginiais. Pa yzdžiui, ie oj e mino aisiaus andenys a o- jamas sa asis andenynas, p z.: Agnesė p idėjo delną p ie pil o i paju o, kaip muis osi kūdikis, plūdu iuodamas sa ajame andenyne jai a p s ėnų (13). No s pasi aiko i e minas andenys, p z.: P ieš gimdydama Aną Me ę i po jos kelis ka us pe sileido, be i Džona anas, i me gy ė, os ik nu ekėjo andenys, iš jos kūno ada osi leng ai, i glo nios sėkly ės, nejučia p asp ūs ančios a p pi š ų (15). Vy o a pa (lo . penis) adinama smaigu, daik u, p z.: <...> p isimins, kaip ka š as i s ebuklingas jos y o smaigas sujungia juos abu, jai įsileidus jį į sa o kūno gelmę (506); Alos daik as, užuo s y ojęs s ačias lyg lazdelė, bu o ge okai nulinkęs, <...> (581), a ba eu emizmu, p z.: Tik iausiai ai bu o susiję su apka py u jo pimpalu (256); Pimpalas a odė mažesnis už Robo i amsesnis (580). Chi u gijos specialis as į a dijamas e minu chi u gas, ačiau ka ais jis pa- keičiamas okiais aizdingais pasakymais kaip kaulų žino as, kaulų i galūnių ai- sy ojas, p z.: <...> Robas ėl pe ėjo isą ligoninę, ik šį ka ą paskui hakimą Džalalą ul Diną, kaulų i galūnių aisy oją, jo ligoniai gulėjo ap aizgy i i ėmis, <...> (364); Robas nesup a o, be kaulų žino as linksmai mi k elėjo (616); PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Dėl okios gausybės ana omijos i gydymo klaidų kaulų žino as Džalalas bū ų su- kėlęs ik ą aud ą (674). Mažybinių p iesagų a ojimas g ožiniame eks e laikomas iena iš s ilis i- nių p iemonių. Te minai su šiomis p iesagomis okiame eks e gali bū i a o- jami ne ik są okai apibūdin i, ki aip a ian , jie ne ansliuoja jokio e inimo, be i am ik iems emociniams a spal iams iš eikš i (ž . Маджаева 2020: 39; Ланьлань 2013: 181). Tačiau e mino eikšminiam u iniui okios p iesagos į a- kos ne u i (Жидкова 2007: 86–87). Kalbamieji deminu y iniai ediniai daž- niausiai pa adina ą pa į dalyką, kaip i jų pama iniai žodžiai, ik pa adinamasis dalykas pap as ai būna mažesnis už os pa ūšies dalyką, žymimą pama iniu žo- džiu (ž . Keinys 2005 [1975]: 65). Pasi aiko medicinos e minų su mažybinėmis p iesagomis i nag inėjamame omane. Tokie e minai ne u i kokių no s papildomų kono acijų, p z.: Viljamas S iua as ne eko ape i o, jo eidukas a odė is smailesnis, o akys – di- desnės (210); – Pūlinė angina, – galų gale pasakė Fe a onas, odydamas amsiai audonoje ė o ge klėje bal as žaizdeles (26); Šį ka ą jis pa odė naujų augliukų, p idygusių ki kšnyse (243); Pasak y iausiojo gydy ojo, iš p adžių a si adęs gumulėlis i s a maža ši dele; pas- kui a si anda an as gumulėlis, iš jo ys osi kepenys; ečioje pakopoje susida o isi ki i s a biausi o ganai (508); Teko jam gydy i žmogų, ku iam į kaklą bu o įkandęs asilas, p apjo ė ne ieną šun o ę, a i aisė išna in ą iešą, g ąžino į ie ą sulaužy o pi š o kauliukus (673). Kaip jau ašy a, dažniausiai medicinos e minai omane a ojami iesioginė- mis e mininėmis eikšmėmis, pasi aikė ik po a medicinos e minų me a o ų. In ekcinė liga pes is omane, be iesioginės eikšmės e mino ma as, da adina- ma i pe kel inės eikšmės e minu juodoji mi is, ku is su eikia eks ui aizdin- gumo i gy umo, p z.: <...> y iausiasis gydy ojas paskelbė siunčiąs juos į Anšaną ko o i su juodąja mi - imi, <...> (397); Kadangi juodąją mi į gali sukel i o u pe duodamas i pu imo ga ų skleidžiamas užk a as, manyčiau, u i e i p ie ligonių, i p ie s eikųjų ku i kuo didesnius k a- piųjų medžių laužus (397); <...> kai e kilus juodajai mi čiai iš kiek ienų penkių ligonius p ižiū ėjusių gydy- ojų ke u i pa ys užsik ė ė i mi ė (401); <...>, kuo g eičiausiai išnešėme uos la onus už mies o i sudeginome, be bu o pe ėlu, juodoji mi is pasi odė i pas mus (403); Tas pa s pasaky ina i apie e miną mi is, ku į keliais a ejais pakeičia aiz- dinga animis inė me a o a, p z.: Mėgina pe gud au i p akeik ąjį Juodąjį i e į (582); S aipsniai / A icles 85 Medicinos e minai g ožiniame eks e I su okė, kad ko odamas su p akeik uoju Juoduoju i e iu ko oja, kad pa s išlik- ų (665). Moksliniame medicinos eks e įp as a g e a e minų pa eik i jų lo yniškus a i ikmenis. Romane aip pa pasi aikė oks mokslinis in a pas, kai g e a lie u- iško o gano pa adinimo p i ašy as jo lo yniškas a i ikmuo, p z.: Tai žino kiek ienas mėsininkas, nes jis kasdien ma o, ku y a inks ai, ma o nuo kiek ieno inks o į šlapimo pūslę edan į šlapim akį ( adinamą u e e 13), ad nag inė- damas okią ana omiją sup an a jų paski į i a liekamą da bą (385). Didžioji dalis omane a ojamų medicinos e minų y a aiškūs skai y ojui, ne u inčiam medicininio išsila inimo. Jų au o ius pap as ai neaiškina. O jei e - minas i aiškinamas, ai dažniausiai pap as ai, bui iškai, no s aip pa i iš aiš- kingai, p z.: Ši dis – k aują a inėjan is siu blys (566). Vienas iš būdų, ku iuo au o ius aiškina skai y ojui neaiškius e minus g o- žiniame eks e, y a neskaid aus e mino eikšmės išaiškinimas, emian is ki ais g e a esančiais e minais, ku ie sa o uož u y a daugiau a mažiau aiškūs (ž . Самохина 2011: 165). Romane keli medicinos e minai skoliniai aiškinami sinonimais, . y. jų lie- u iškais a i ikmenimis, p z.: Todėl senieji pe sijos gydy ojai adino ši ą ligą nazul-i-ab, ki aip – „ andenų nuo- ėkiu“. Šis pa adinimas ėliau supap as ėjo iki „ andenk ičio ligos“, a ba ka a ak os (362–363); Robas pasiju o nejaukiai, p isiminęs nuo opis o onuso mi usį a klininką,<...> (674); <...>; ai bu o opis o onusas, a galinis mėšlungis (674). Pasi aikė keliolika medicinos e minų a sudė inių medicinos e minų dėme- nų, ku ie eiliniam skai y ojui gali bū i neaiškūs, ačiau au o ius jų neaiškina, i ai su eikia pasakojimui paslap ingumo, p z.: – Laikino pobūdžio supu a y us uždegimas (26); Išeidamas paliko mažu į bu eliuką su skys o kalomelio i š end ių anglių mišiniu <...> (26); Ba zdaskučiui eikėjo po ulakų, užpil os Ypa inguoju jos s abdyda o i slopin- da o ka š inę (99); Moku nupjau i sužalo ą pi š ą, kad bigė a ody ų kuo pado iau (184); Baigian is jo mokslo laikui, kiek ienas mokės a lik i lebo omiją, p idegin i, įpjau i a e ijas i šalin i akių alk is (193); <...> idu iuose y a bubonas (194); 13 Ku sy in a o iginale. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV <...> ši dis; ši di ba a si nuola susispaudžian is kumš is, pe sis olę k aują išs u- mian is, paskui a sipalaiduojan is i pe dias olę ėl p isipildan is k aujo (495); Jis lankė juos is dienas paeiliui, da ė i ž i blia ūčių, i sagapeno, i Ibn Sinos y ės, ik nema ė jokio po eikio, <...> (574); Į Kasimo audonąjį yną įbė ęs opijaus i buingo, nuskubėjo pas ligonį (618); Pe o uojan is pil o negala imas s ebė as šešiais a ejais, isi ligoniai mi ė (630); Bu o kaip ik as me as, kai ima siaus i k upas, i Robui daba bū ų p a e usios pe siškos ais inės medžiagos <...> (669). Cen iniu omano medicinos e minu galima laiky i gydy oją. Beje, jis eina i omano pa adinimu. Šis e minas a ojamas dažniausiai – suskaičiuo a pe 300 jo pa a ojimo a ejų (ki ų medicinos e minų pa a ojimo omane skaičių ž . 1 len elėje). Gydy ojo kon eks iniai pa ne iai – d ejopos – eigiamos (daž- niausiai) i neigiamos – kono acijos žodžiai, p z.: <...> ad silpnumo akimi ką pak ie ė ik ą gydy oją <...> (25); <...> – Tik š ai blogai, – pyk elėjo jis, – kad okiam sumaniam gydy ojui niekaip nesiseka padė i man a sik a y i kaulų i sąna ių skausmo, <...> (175); Robas miglo ai p isiminė Ba zdasku į kalbėjus apie ga sų gydy oją Adoilesen olį <...> (191); Gal ku no s y a koks didis gydy ojas, galin is jam padė i (238); <...>, be jis – nuos abus gydy ojas, <...> 420); <...>, ge biamas i kles in is gydy ojas, <...> (423); – Esi puikus gydy ojas, Jese, <...> (446); Tačiau esi sąžiningas i ga bingas, i da nepap as as gydy ojas (490); <...> ge iausias būdas ap i žinomu gydy oju – laimė i ča i ą (495); Ibn Sina bu o iškiliausias gydy ojas Ry ų i Vaka ų kali a uose, <...> (513); Didžiausio i nuos abiausio gydy ojo, ku iam lygaus nė a isame pasaulyje (637); Ilgainiui abu sup a o, kad aldo as nieko nesiims, no s gydy ojų P incų p incas – iškilus žmogus, o Ka imas – šacho numylė inis (590); <...> a ų i šininkas Ibn Sinai pa odė įp as ą gydy ojų kunigaikščiui paga bą, <...> (590); <...> Vi š ši ų apgailė inų žmogelių – audonsk uosčiai pasipū ę gydy ojai, besi ū- pinan ys kilmingaisiais, nes lupa kaip niekas ki as (66); Visi kalba, esą as mokslas niekam ikęs, o jį baigusieji – ne ikę gydy ojai (109); Žinoma, a p žydų pasi aikyda o ik ų bukagal ių, ku ie paskui apda o p as ais gydy ojais, <…> (514); Gi dėjau kalban , kad gydy ojas aganius gali aip pa eik i ligonį, kad iš bu nos ima e ž is pu os i jis sus ings a lyg negy as (674). Tokių kon eks inių pa ne ių apsup yje iš yškėja p ieš a ingi požiū iai į gy- dy ojo p o esiją anais olimais laikais. S aipsniai / A icles 87 Medicinos e minai g ožiniame eks e 1 LEN ELė . Medinos e minų pa a ojimų omane skaičius Medicinos e minas Pa a ojimų skaičius gydy ojas 384 ligonis 202 ligoninė 64 liga, kūnas, ba zdasku ys chi u gas 61 medicina 56 skausmas 50 ais as 42 anka 38 k aujas 37 pil as 36 žaizda 33 akis 32 ma as 31 chi u gas 30 kaulas, koja 25 oda, ka š inė 24 gydymas 20 ... mažiau nei 20 Baigian galima p i a i minčiai, kad meninis medicininis disku sas negali apsiei i be e minų, a skleidžiančių medicinos specialis o p o esinio i kalbinio pasaulio aizdą įdomiau i giliau (Маджаева 2020: 39), aip pa i iksliau, ea- lis iškiau, į aigiau. No s y imas bu o a lik as emian is ienu šal iniu, ačiau is dėl o am ik- os pag indinės medicinos e mino unkciona imo g ožiniame eks e endenci- jos iš yškėjo. Jos gali bū i pa i in os a ba paneig os, papildy os a ba pako e- guo os olesniuose šios k yp ies y imuose. APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS 1. Medicinos e minų po eikį, adimąsi i neiš engiamą bū inumą g ožinia- me kū inyje lemia o kū inio ema ika. Medicinos e minai omane Gydy ojas. A icenos mokinys dažniausiai a ojami ap ašan į ai ias medicinines si uacijas, a skleidžiančias gydy ojų da bo kasdienybę i speci iką. Medicinos e minai PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV su eikia pasakojimui mokslinio suges y umo i ealis iškumo. Jie suku ia p o- esinę, medicininę, aplinką i ją cha ak e izuoja, aigi ampa ašy ojo idėjinio sumanymo įgy endinimo p iemone, pasakojamosios is o inės epochos – idu- amžių – s eika os i medicinos eikalų padė ies a spindžiu. 2. Išski i ke u i pag indiniai omano mik okon eks ai, ku iuose a ojami medicinos e minai: ligonių apžiū a i jų izinės būklės nusakymas, ligų, liguis ų būsenų i jų požymių apibūdinimas, ope acijų i ki okių medicininių manipu- liacijų i in e encijų ap ašymas, ana omijos žinių pe eikimas. 3. Išski os d i omane a ojamų medicinos e minų g upės: ik ieji (moks- liniai) medicinos e minai, daugiausia į a dijan ys ana omines i klinikines są- okas, i ne ik ieji medicinos e minai, a ba pseudo e minai, ku ie ik apy iksliai žymi medicinos są okas. Pas a ieji omane aip pa aidina nemažą aidmenį, ma a liepia aizduojamąjį laiko a pį, kuome dauguma ligų da nebu o iden i- ikuo os, odėl jos apibūdinamos ap ašomuoju būdu, pa yzdžiui, aklosios ža - nos uždegimas (apendici as) omane adinamas šono negala imu, pil o negala- imu, pil o negalia, pil o liga, negala imu s o ojoje ža noje, šono liga, pil o šono negala imu, pil o šono liga. 4. Teminiu a ž ilgiu omane a ojami medicinos e minai suda o 7 s a - biausias g upes: žmogaus kūno dalys, o ganai i jų dalys, ligos, liguis os būse- nos i jų simp omai, ais ai, ais inės medžiagos i a slia a, gydymo p ie aisai, į ankiai i įnagiai, gydymo p ocese daly aujan ys asmenys, gydymo įs aigos i pa alpos, medicininės p ocedū os, manipuliacijos i in e encijos. Taigi, galima saky i, kad ašy ojas skai y ojui pa eikia isą medicinos e minijos a senalą. 5. P iešingai nei moksliniame eks e, ku iame e minas y a iena unkcis, g ožiniame eks e jis pasižymi daugia unkciškumu. 5.1. Pag indinė medicinos e minų omane a liekama unkcija y a nomina- y inė (į a dijamoji), . y. jie dažniausiai a ojami sa o iesiogine, e minine, eikšme kaip i moksliniame eks e i ne u i jokių papildomų emocinių, e i- namųjų i pan. a spal ių, ki aip a ian , y a s ilis iškai neu alūs. 5.2. Ki a s a bi medicinos e minų omane a liekama unkcija y a aizdinė, . y. e minai padeda ku i ik o iškus gydy ojo kasdienio da bo pa eikslus. 5.3. Dauguma medicinos e minų y a aiškūs i sup an ami skai y ojui, ne- u inčiam medicininio išsila inimo. Neaiškių medicinos e minų pasi aikė ik kele as. Šiuo a eju okie e minai a lieka pažin inę unkciją, ma jų eikšmės aiškinimasis padeda gau i naujos medicininės in o macijos. 5.4. Medicinos e minų, ku ie a lieka emocinę-eksp esinę, . y. s a biausią g ožinio s iliaus eks ų unkciją, omane palygin i nedaug. Tačiau eikia pasaky- i, kad ši unkcija jiems būdinga ik ada, kai e minai eks e a ojami ne ieni, be su sa o kon eks iniais pa ne iais – į ai iais apibūdinamaisiais, e inamai- siais būd a džiais, daly iais. Ypač medicinos e minus suasmenina, sugy ina S aipsniai / A icles 89 Medicinos e minai g ožiniame eks e eiksmažodžiai, ku ie sa o uož u pa ys u i p iklausomųjų kon eks inių pa - ne ių (dažniausiai p ie eiksmių). Pasi aiko medicinos e minų, dažniausiai į a - dijančių o ganus a jų dalis, įeinančių į okios seman inės s iliaus p iemonės kaip palyginimai sudė į. 5.5. Minė ina da iena medicinos e minų unkcija – edukacinė. Medicinos e minai, išliai įpin i į g ožinį eks ą i apę nea siejama aizdų i emocijų pa- saulio dalimi, aip pa su eikia skai y ojui medicinos is o ijos žinių a jas pagili- na bei dalykiškai jį p ap usina. 6. A lik as y imas iš esmės paneigia eiginį, esą e minas pa ekęs į jam nebū- dingą aplinką (g ožinį eks ą) pa i ia de e minologizaciją. Šio eiškinio ap aiškos i iamajame omane, išsky us pa ienius me a o izacijos a ejus, e os, ma daž- niausiai medicinos e minai iksliai į a dija są okas, nep a asdami sa o e mi- ninių eikšmių, . y. išlaiko skaid ią seman inę s uk ū ą. Kiek dažnesni iš dalies de e minologizuo i, a ba despecializuo i, medicinos e minai. ŠALTINIS Noah Go don. Gydy ojas. A icenos mokinys. Iš anglų kalbos e ė Leonas Judele ičius, Vilnius: Alma li e a, 2020. LITERATŪRA Gai enis Kazimie as 1997: Te minizacija i de e minizacija. – Te minologija 4, 4–7. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/804/895. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla. Humbe -D oz Julie, Pic ion Au élie, Condamines Anne 2019: How o build a co pus o a ool-based app oach o de e minologisa ion in he ield o pa icle physics. – Resea ch in Co pus Linguis ics 7, 1–17. DOI 10.32714/ icl.07.01. P ieiga in- e ne e: h ps://a chi e-ou e e.unige.ch/unige:126482. Keinys S asys 2005 [1975]: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u- ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21–76. K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni- e si e o leidykla. Mincu Eugenia 2018: Sis emul e minologic medical: modela e şi emodela e. – Philologia LX, 30–36. P ieiga in e ne e: h ps://ibn.idsi.md/si es/de aul / iles/imag_ ile/30-36.pd . PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Mi ke ičienė As a 2020: Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y i- mas). – Te minologija 27, 108–127. Pikčilingis Juozas 1971: Lie u ių kalbos s ilis ika 1, Vilnius: Min is. Riaubai ė Ša ūnė 2016: „Gydy ojas. A icenos mokinys“ nukels į paslap in- gus XI amžiaus pasaulius. P ieiga in e ne e: h ps://www.15min.l /kul u a/naujie- na/li e a u a/gydy ojas-a icenos-mokinys-nukels-i-paslap ingus-xi-amziaus-pasau- lius-286-722622?copied ). Salamakha M. Ya. 2017: Seconda y Nomina ion as he Way o English En i onmen al Te m-Fo ma ion. – Science and Educa ion a New Dimension. Philology V (32), Issue: 122, 70–73. P ieiga in e ne e: h ps://seanewdim.com/uploads/3/4/5/1/34511564/m._ ya_salamakha_seconda y_nomina ion_as_ he_way_o _english__en i onmen al_ e m- o ma ion.pd . Župe ka Kazimie as 1983: Lie u ių kalbos s ilis ika, Vilnius: Mokslas. Župe ka Kazimie as 2000: Kalbo y os e minai publicis ikoje. – Da bai i dienos 24, 75–182. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l /publikacijos/zupe ka. Багиян Александр Ю. 2014: Детерминологизация как результат размытости границ между специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 7–2(37), Тамбов: Грамота, 28–33. P ieiga in e - ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_21587875_75452096.pd . Баранова Ирина А. 2010: Литература и медицина: трансформация образа врача в русской литературе XIX века. – Вестник Самарской гуманитарной академии. Серия: Философия. Филология 2(8), Самара: Самарская гуманитарная академия, 186–194. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_16753803_39260384.pd . Беглова Елена И. 2018: Детерминологизация как лексический процесс в русском литературном языке конца XX–XXI вв. – Русский язык в славянской межкультурной коммуникации. Сборник научных трудов по итогам международной научной конференции, посвящённой 75-летию со дня рождения доктора филологических наук, профессора К. А. Войловой, отв. ред. О. В. Шаталова, Москва: Московский государственный областной университет, 30–35. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_35148088_93354318.pd . Бобырева Наталья Н. 2016: Художественные функции шахматной терминологии в романе В. Набокова „Защита Лужина“. – Филология и культура 4(46), Казань: Казанский (Приволжский) федеральный университет, 123–128. P i- eiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_27530703_10169961.pd . Бычкова Ольга Н. 2011: Детерминологизация как функционально- коммуникативная трансформация термина. – Язык. Текст. Дискурс 9, Ставрополь: S aipsniai / A icles 91 Medicinos e minai g ožiniame eks e Северо-Кавказский федеральный университет, 458–462. P ieiga in e ne e: h ps:// elib a y. u/download/elib a y_21188095_19170510.pd . Воскресенская Любовь И. 2012: Роль терминов в заголовках произведений на английском языке. – Омский научный вестник 5(112), Омск: Омский государственный технический университет, Омский государственный университет путей сообщения, 137–141. P ieiga in e ne e: h ps://www.elib a y. u/download/eli- b a y_18425202_27156197.pd . Воскресенская Любовь И. 2015: Социолингвистические функции научно- технических терминов в романе А. Кронина „Цитадель“. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 1–2(43), Тамбов: Грамота, 45–48. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_22662412_94875924.pd . Воскресенская Любовь И. 2016: Семантическое и функциональное тождество технических терминов в научном и художественном дискурсе. – Омские социально- гуманитарные чтения. Материалы IX Международной научно-практической конференции. Министерство образования Омской области; Омское отделение Российского общества социологов; Омский государственный технический университет, Омск: Омский государственный технический университет, 352–356. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_26729900_54089181.pd . Воскресенская Любовь И. 2017: Полифункциональность научно-технических терминов в англоязычной художественной литературе. – Омские социально- гуманитарные чтения 2017. Материалы X Международной научно-практической конференции, отв. ред. Л. А. Кудринская, Омск: Омский государственный технический университет, 259–263. P ieiga in e ne e: h ps://www.elib a y. u/do- wnload/elib a y_29667141_69625222.pd . Гаврилова Инеса А., Клестер Анна М. 2020: Терминологизация, детерминологизация и ретерминологизация специализированного слова (на примере немецких специализированных языков). – Язык науки и техники в современном мире. Материалы IX Международной научно-практической конференции, Омск: Омский государственный технический университет, 24–30. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_44079928_28878304.pd . Глазкова Валерия С. 2008: Функционально-стилистические особенности терминов в художественной литературе (на примере романа Е. Замятина „Мы“). P ieiga in e ne e: h ps://u ok.1sep . u/a icles/511969. Головина Елена В. 2019: Семантические особенности специальной лексики в произведении “The moons is a ha ch mis ess” Р. Хайнлайна. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 12(1), Тамбов: Грамота, 93–98. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y_36690274_39548776.pd .