Frame Semantics as an Explanatory Model for Commercial Names Formation

244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV GALYNA ZYMOVETS O. O. Po ebnya Ins i u e o Linguis ics o he Uk ainos nacionalinė mokslų akademija ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6232-7469 Ty imų s i ys: onomas ika, ling osemio ika, kalba Kon ak ai, kogni y inė ling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all85-13 "FRAME SEMANTICS AS" Aiškinamasis modelis Kome ciniai pa adinimai K ali ika imas F eimų seman ika, kaip aiškinamasis kome cinių pa adinimų o ma imo modelis Ano acija S aipsnyje ap a iama sa ųjų a dų seman ika. Au o ius siūlo apibūdin i nuosa ų a dų eikšmę iš kogni y inės ling is ikos pe spek y os, . y. pagal ėmo eo iją. Ty imo objek as y a san ykinai naujos onomas ikos ka ego ijos kome cinių pa adinimų pa adinimo s a egijos, iksliau - jų a i ikimas penkių pag indinių elemen ų, ku ie suda o a i inkamą e slo sis emą: eiklos s i is business ame. Analysis o mo i a o s o company and o ganiza ion names has e ealed (p oduk as a paslauga), eiklos ie a, e slo a o ganizacijos ūšis, agen as (ad esa o ius) i ga ėjas (ad esa o ius), daugiausia pi mieji ys. Jie a spindi s a biausius e slo są eikos eiksnius. Pap as ai kome ciniuose i o ganizaciniuose pa adinimuose y a daugiau nei ienas mo y a o ius, dažniausiai ai y a eiklos s i is i ie a. Jie a nauja kaip in o ma y ios a ba į ikinamos s a egijos p iemonės, ku ias lemia kandida ų komunikaciniai ikslai. Axiologinė mo y acija aip pa pas ebima a p kome cinių pa adinimų a ba kaip aukščiau minė ų ie ų dalis, a ba a ski ai. Taigi, no in išaiškin i įmonių i o ganizacijų pa adinimų mo y aciją, eikia a siž elg i į eks aling is inę pa i į i žinias. Pag indiniai žodžiai: įmonių pa adinimai, seman ika, mo y acija, ėmas, komunikacijos s a egija. S aipsniai 245 s aipsnis F ame Seman ics as an Explana o y Model o Comme cial Names Fo ma ion ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjama ik inių a dų seman ika. Au o ius siūlo ap ašy i ik inių a dų eikšmę iš kogni y inės ling is ikos pe spek y os, . y. eimų eo ijos kon eks e. Ty imo objek as san ykinai naujų onomas inių kome cinių pa adinimų ka ego ijos į a dijimo s a egijos, iksliau, jų i e slo s uk ū os elemen ų a i ikmenys. Išanaliza us įmonių i o ganizacijų pa adinimus mo y uojančius eiksnius, paaiškėjo penki pag indiniai elemen ai, ku ie suda o a i inkamą e slo s uk ū ą: eiklos s i is (p oduk as a paslauga), eiklos ie a, e slo a o ganizacijos ipas, agen as i ga ėjas (ad esa as), dominuojan ims pi miesiems. Jie a spindi s a biausius e slo są eikos eiksnius. Pap as ai kome ciniuose i o ganizaciniuose pa adinimuose y a daugiau nei ienas mo y uojan is eiksnys, dažniausiai de inama eiklos s i is i ie a. Jie a lieka in o ma y iosios a ba į ikinamosios s a egijos unkciją, nus a omą nominan o komunikacinių ikslų. Viena iš anksčiau minė ų a ba sa a ankiška aksiologinė mo y acija aip pa y a s a bi kome cinių pa adinimų suda ymo dalis. Taigi, aiškinan įmonės i o ganizacijos pa adinimų mo y aciją, eikia a siž elg i į eks aling is inę pa i į i žinias. ESMINIAI ŽODŽIAI: įmonių pa adinimai, seman ika, mo y acija, eimai, komunikacijos s a egija. 0. INTRODUCTION Classi ica ion o all nouns in o wo dis inc ca ego ies o nomina p op ia and "Appella i a" u i ilgą is o iją. Ši p oblema jau bu o ap a iama seno ės g aikų adicijoje, ku A is o elis a sky ė isuo inius i indi idualius a dus pagal jų gebėjimo iš eikš i ieną a daugiau subjek ų k i e ijus. Jo inkamų i įp as ų a dų pa yzdžiai y a: "žmogus" y a isuo inis, "Callias" y a indi idualus (A is o eles 1963: 47). Šiuolaikiniais laikais Džonas S jua as Milas dalijosi A is o elio idėja apie unkcinį šių d iejų klasių ski umą: "Visapusiškas a das y a pažįs amas, a das, ku is gali bū i iš iesų pa i in as, a pačia p asme, kiek ienam iš neapib ėž o skaičiaus dalykų. Indi idualus a ienka inis bandymas name is a name which is only capable o being uly a i med, in he same sense, o one hing” (Mill 1882: 34). Thus, he e is a consensus ha p ope names a e linguis ic uni s asc ibed o indi idual en i ies. The dispu e a ises wi h an aiškiai i nekon o e siškai apib ėž i šių klasių eikšmės pobūdį. Labiausiai ginčy inas klausimas y a ai, a nuosa ieji a dai u i i iden i ikuojančius, i ka ego izuojančius komponen us sa o seman ikoje. J. S. Millas laikė ik papli usius a dus pilna e iais a dais, nes jie gali nu ody i am ik us subjek o a ibu us, o inkami a dai "nepa odo a ne eiškia jokių ų asmenų a ibu ų" (Mill 1882: 40). Pagal GALYNA ZYMOVETS 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV jam, nuosa ieji a dai y a ik naudingi indi idualiza imo į ankiai. J. S. Millas neigia jų ka ego iza imo po encialą, nes jie ne u i kono acinės eikšmės, . y. neįmanoma iš jų da y i iš adų apie subjek o sa ybes. Alanas Ga dine is aip pa p i a ia šiam požiū iui, pab ėždamas, kad nuosa ieji a dai daugiausia u i iden i ikuojančią i ski iamąją galią. […]Pi moje ie oje, daik ai, adinami inkamais pa adinimais, dažniausiai y a inkinio na iai, ku ių panašumai ge okai i šija ski umus, odėl, kaip bu o, eikia specialių e ike ų, kad bū ų galima a ski i […] (Ga dine 1954: 38). Todėl, kalban apie sa i us a dus, jie padeda a ski i ienai i ai pačiai subka ego ijai p iklausančius daik us. Šiuolaikiniai y ėjai labiau sup an a, kad nuosa ieji a dai y a klasė be deno acijos. Richa das Coa esas i ina, kad nuosa ieji a dai bep asmiškai nu odo iš aiškas, ku ios ne u i deno a y inės eikšmės (Coa es 2017). F an Colman mano, kad jie y a nominaliai, ku ie ne u i deno acijos diapazono (Colman 2008: 40). Willy Van Langendonk i Ma k Van de Velde aip pa i ina, kad bep asmiškas s a usas p iski iamas inkamiems a dams kalbos lygiu, a k eipdami dėmesį į ai, kad "nei pa adinimai, nei pa a dės, a odo, ne u i p asmės, . y. apib ėž inės leksikos eikšmės" (Van Langendonck, Van de Velde 2016: 27). P iešingai, O o Jespe sen palaikė p iešingą požiū į į sa ųjų a dų seman iką, nes jie p imena daugiau u inio nei bend i a dai: […] [...] u ėčiau d įs i pasaky i, kad sa ieji a dai (kaip jie iš ik ųjų naudojami) […] eiškia didžiausią a ibu ų skaičių […] (Jespe sen 1924: 66). Jo požiū iu, "negalima nus a y i yškios linijos a p nuosa ų i bend ų a dų, nes ski umas y a laipsnio, o ne ūšies" (Jespe sen 1924: 70 […] 71). A i inkamai, y a pokyčių iš ienos ka ego ijos į ki ą (žinomas kaip onimiza imas i deonimiza imas), ku ie y a gana daug pasaulio kalbose. Į ai ių eikšmių ipų egzis a imo idėja, įskai an leksikalinę, inkamą eikšmę i inkamą eikšmę (kaip naudojama aukščiau), kiek ienas inkamas a das am ik oje si uacijoje sukelia nouns is suppo ed by S a an Nys öm who s a es ha “apa om he lexical ieną a daugiau p ielaidinių eikšmių […] (Nys öm 2016: 47). Ta p išanks inės eikšmės y ėjas ski ia ka ego inę eikšmę, asociacinę eikšmę i emocinę eikšmę. A siž elgdami a idžiau į šias polia ines pozicijas, ampa aišku, kad ik asis jų nesude inamumas gali bū i susijęs su pag indine kalbos eo ija. O. Jespe senas pab ėžė kon eks o s a bą, . y. seman ika neapsi iboja ik kalbos s uk ū iniais aspek ais, odėl eikšmė labai p iklauso nuo kalbos ak o aplinkybių. XIX a. uk ainiečių ling is as Aleksand as Po ebenja aip pa palaikė panašią seman ikos poziciją, i indamas, kad žodžio eikšmė gali bū i nus a y a ik konk ečiame kon eks e. Tačiau, jei y ėjas aiškiai a ski ia kalbų sis emą iš ienos pusės i kalbą iš ki os pusės, kas būdinga s uk ū alizmui, jis da o iš adą, kad nuosa ieji pa adinimai y a bep asmiški, nes jiems ūks a aiškių apib ėžimų pačioje kalbos sis emoje. Nepaisan o, ne i šiuo a eju kai ku ie nuosa ieji a dai gali pa ody i am ik ą S aipsniai 247 s aipsnis F ame Seman ics as an Explana o y Model o Comme cial Names Fo ma ion ka ego iza imo galią. A. Ga dine is a k eipė dėmesį į ai, kad am ik os kul ū os u i bend ų asmeninių a dų ka alogą, i jis juos laikė be kūno inkamais a dais, o ne mono e e enciniais įsikūnijusiais a dais (Ga dine 1954: 8[…]10). Šie pa adinimai ( inkamos lemos pagal W. Van Langendonk) u i klasi ikuojančią eikšmę, nes jie p iklauso įku ai onomas inei klasei kalbos sis emoje. Jespe seno pozicija šiuo klausimu a odo labiau pag įs a, nes ik kalba u i on ologinį ma menį, o kalbos sis emos są oka y a eo inis ap oksima imas, pag įs as ealaus kalbos naudojimo y imais. Be o, s a bu nepami š i, kad ne i nuosa ų a dų analizė iš semaziologinės pe spek y os odo, kad jie daugeliu a ž ilgių nesiski ia nuo įp as ų a dų. Pi ma, abi klasės u i bend ą ka ego inę eikšmę, . y. jos p iklauso a dinių a dų klasei (žyminčios medžiagas p ieš eiksmus a a ibu us) i daly auja a i inkamose hipe nimų i hiponimų aksonomijose (mies as, kalnas, žmogus i . .). An a, jie suda o iš es ines, o ai eiškia, kad jie įžengia į pa adigma inius san ykius kalbos sis emoje. T ečia, jų eikšmė gali bū i apibend inama dėl deonizacijos p ocesų (boiko as, panama, balacla a, sumuš inis). Taigi, nuosa ų a dų seman ika u i daug bend ų b uožų su bend ais a diniais, o s a biausias ski umas y a ai, kad pi mieji y a unikalų subjek ų pa adinimai. 1. TURTINS VARDIŠK SAVARBINS IR "FRAME" seman ika Kon eks ualinės a dų eikšmės idėja y a a i kogni y inės seman ikos, pagal ku ią žodinė koncep ualizacija y a pag įs a žmogaus kogni y inė ling is ika iki šiol expe ience. Consequen ly, linguis ic meaning is o embodied na u e and equi es aking in o accoun he ea u es and se ings o eal communica ion. sukū ė daugybę seman ikos in e p e acijos me odų, p z., scena ijus, aizdų schemas, kogni y inę me a o ą i . . Ma inas Minskis su o mula o žinių ėmų eo iją i apib ėžė ėmą kaip "duomenų s uk ū ą, a s o aujančią s e eo ipinę si uaciją" (Minsky 1974: 2). Cha les J. Fillmo e išsiaiškino sa o ėmo seman ikos e siją, pagal ku ią pa i ies ka ego izacija y a pag įs a "mo i uojančia si uacija, a si andančia žinių i pa i ies one" (Fillmo e 1982: 112). Taigi eikšmė sa o p igim imi y a enciklopedinė i jos analizė eikalauja GALYNA ZYMOVETS 248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV, papildomi ling is iniai duomenys. A odo, kad ėmo seman ika y a inkamiausias eo inis pag indas inkamų a dų eikšmės aiškinimui, nes ji leidžia apibūdin i pag indines pa adinimo si uacijos sudedamąsias dalis i leidžia s uk ū inį kon eks o ep ezen aciją. Iš ėmo seman ikos pe spek y os, pa adinimo su eikimo p ocesas y a susijęs su žinių ėmu, o inkami pa adinimai p iski ia am ik us b uožus am ik am subjek ui. Naujų iene ų ( e e en ų) pa adinimai g indžiami esamais ėmais ( izualiais, seman iniais i sk ip ais); Todėl naujų pa adinimų mo y acija gali bū i a sekama iki pag indinių a i inkamo ėmo elemen ų, . y. kogni y inėje seman ikoje oks eikšmės pasikei imas apibūdinamas kaip me onimija. Moksliniai y imai, susiję su inkamų a dų mo y acijos modeliais, gali a skleis i, a ėmo s uk ū a pab ėžia jų seman iką. Onomas inė e slo i o ganizacijų pa adinimų klasė (ap ašy a kaip e gonimai Podolskaya 1988: 151) y a ge iausias okio y imo pag indas, nes 1) ai y a nauja klasė, ku ią galima s ebė i is da s a u nascendi, 2) ai y a labai dinamiška klasė su daugybe pokyčių i p isi aikymo p ie esamų socialinių i poli inių aplinkybių, 3) pa adinimų su eikimo p ocesas y a ins i ucionalizuo as, o ai leidžia gana d as iškus i g ei us pokyčius šioje s i yje. Duomenys paim i iš e slo knygos "Uk ainos gel onieji puslapiai 2006 m". Visi pa adinimai pa eikiami ansli e uo ais iš uk ainiečių kalbos, p i eikus pa eikian e imus. Šio s aipsnio ikslas - nus a y i galimus ko eliacijas a p pag indinių e gonimų mo y acijos modelių i a i inkamo e slo ėmo. Mo i acijos modelių pasi inkimas p iklauso nuo y aujančios komunikacinės s a egijos - in o ma y ios a į ikinamos. In o macinė s a egija siekia dalin is esminėmis in o macija apie įmonę i jos p oduk us, o į ikinamoji s a egija g indžiama e o inėmis p iemonėmis i da o į aką po encialių klien ų emocinei s e ai. Rėmo seman ika pab ėžia abi šias s a egijas, nes klien ai y a e slo ėmo dalis. In o macinio pobūdžio pa adinimai y a idealūs pa adinimai iš P. G ice'o komunikacijos maksimų, . y. s a bos i aiškumo, pe spek y os. Tačiau jų ūkumas y a ai, kad įs a ymai apima emocijas i į ikina; Todėl jie y a mažiau įsimin ini i ne eikšmingi. Ve slo eiklos sis ema y a s e eo ipiška d iejų daly ių (bend o ės a o ganizacijos i po encialaus klien o) są eikos si uacija, susijusi su am ik a e slo sando iu a eikla. Ty imai a skleidė penkis y aujančius šio ėmo elemen us (slo as), naudojamus kaip e slo i o ganizacijos pa adinimo mo y acijos šal inis: 1) eiklos s i is (p oduk as a paslauga), 2) ie a, 3) e slo a o ganizacijos ipas, 4) agen as (ad esa o ius, nomina o ius), 5) ga ėjas (ad esa o ius). Kadangi e slo pa adinimai pap as ai u i daugiau nei ieną leksikinį šaknį, jie pap as ai u i kele ą mo y a o ių, o labiausiai papli ęs modelis y a lauko i ie os de inys. Daugka inė mo y acija aip pa y a ezul a as S aipsniai / A icles 249 F ame Seman ics as an Explana o y Model o Comme cial Names Fo ma ion polisemijos i nuola inio naujų są okų, a si andančių a ojime, p oceso. Šių mo y a o ių eikšmė pa ody a 1 pa eiksle. Be o, y a kele as ki ų kul ū inės i ideologinės e ės mo y a o ių klasių, o ai pa i ina Jespe seno eiginį, kad […]sa o a dų a eju cha ak e is inių b uožų skaičius y a didesnis nei bend o a dų a eju[…] (Jespe sen 1924: 66). 1 pa eikslas. Ski ingų ipų mo y a o ių san ykis 2.Didžiųjų laiko linijų analizė Ve slo ėmas AND THEIR MOTIVATORS 2.1. Field o Ac i i y Veiklos s i ies ėmas y a labai s a bus, nes jis suda o e slo sando io (p ekių mainų) pag indą. Apeliacijų, naudojamų kaip mo y a o ių, eikšmės apim is gali labai ski is nuo gana abs akčios iki konk ečios seman ikos. Funkciniu požiū iu okie pa adinimai a i inka P. G ice'o s a bumo eikala imą, nes jie su eikia s a bią i naudingą in o maciją, akcen uojan GALYNA ZYMOVETS 250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV apie kalbos nuo odinę unkciją. Nepaisan o, aiškumo i inkamumo k i e ijai g upėje labai ski iasi, nes e slo pa adinimų mo y ų i jų nuo odų san ykis gali bū i ikslesnis a ba neaiškesnis, p adedan bend u e slo s i ies ap ašymu i baigian konk ečiu p oduk ų a jų dalių pa adinimu, p iklausomai nuo pasi ink os pa adinimo s a egijos. Y a ke u i pag indiniai mo y acijos modeliai. 1) Bend as eiklos s i ies apž alga: "A ia", "Ah o", "Inzhene -Se ice" "inžine ijos paslauga", "P omyslo i ekhnolohii" "p amonės echnologijos". Tokie pa adinimai y a in o ma y ūs; Tačiau jų ski iamoji galia y a labai maža, nes jie gali nu ody i daugybę glaudžiai susijusių e slo šakų įmonių. 2) P oduk o a paslaugos speci ikacija: "Ke amika" - ke amika, "Vyna Uk ainy" - Uk ainos ynai, "Budi elni ishennia" - s a ybos sp endimai, "Domasniy eks yl" - namų eks ilė, "Sys emy bezpeky" - saugos sis emos, in o ma y ios, kaip bu o anks esnėje g upėje, i , aigi, k an i e o, kokybės i s a bos seman inis pe ėjimas. 3) Mo i a o iai, ku ie apibūdina eiklos Tepla pidloha ‘wa m loo ’, A ozbi ne y obnyc o ‘ca assembling p oduc ion’, Deko a y ne sadi ny s o ‘deco a i e ga dening’. This mo i a ion pa e n is also ikslą, u i aksiologinę sudedamąją dalį, be o, in o ma y ią, ku i padidina e slo is based on he deno a i e meaning o he mo i a o . F om he pe spec i e o p agmalinguis ics, such e gonyms a e e icien names since hey mee P. G ice’s a dų į ikinamumą: Siai o "š iesa" (elek iniai daik ai i apš ie imo p ie aisai), A oma udachi "sėkmės k apas" (pa ume ija), Vysokyi ozhai "aukš us de lius" (aukš os augalų apsaugos p oduk ai), k edi o unija Tu bo a "gydymas". 4) leksikaliniai iene ai iš a i inkamo gamybos ėmo, . y. onizacija yks a pe sinekdocho seman inį pe ėjimą: Pali a […]pale e[…] ( ašybos paslaugų bend o ė), in es icinis ondas Tes amen , chemijos bend o ė Syn ez […]syn hesis[…], d audimo bend o ė Veksel […]change le e […], Podil[…]s[…] xolod […]Podillya šal is[…] (mėsos p oduk ai), Mo s[…]ka x ylia […]sea wa e[…] (ku o inė ie a). Šios subka ego ijos pa adinimai gali u ė i didžiulę kul ū inę eikšmę; jie y a labiau emocingi i odėl u i didesnę į ikinamojo galios. Tačiau kyla kele as p oblemų dėl įmonių pa adinimų, kilusių iš a dinių a a dinių azių, ku ios nu odo eiklos s i į dėl o, kad bend as žodynas u i pe nelyg plačią eikšmę i hei high le el o ambigui y. E iden ly, h ee seman ic g oups o mo i a o s do no e icien ly de ine a pa icula ield o ac i i y. 1) Se e al nouns om he odėl gali apim i daugybę bend o ių, p z., apeliacinę paslaugą: Ry m se is […] y m se ice[…] (s a ybos da bai), Sp a a-se is […]business se ice[…] (medienos apdo ojimas). 2) kai ku ie echniniai e minai kilę iš ski ingų s ičių i gali bū i naudojami kaip į ai ių eiklos p o ilių įmonių pa adinimai: Indeks ( e ybinių popie ių e slas, elek onikos, d abužių, du ų gamyba); "K an " (medicininės p ekės, žemės ūkio mašinos, k o inių ežimas, nealkoholiniai gė imai). S aipsniai 251 s aipsnis F ame Seman ics as an Explana o y Model o Comme cial Names Fo ma ion 3) Gene al business e ms ha can e e o a wide ange o companies: Ne o- balans (alkoholiniai gė imai), Hud il […]goodwill[…] (namų chemija), KSK-In es (me allu gija). 2.2 Vie o ė Vie o ė y a an as s a biausias e slo i o ganizacijos pa adinimų mo y as, ku io eikšmę galima paaiškin i keliomis p iežas imis. Pi ma, jis odo e d inį įmonės a umą p ie klien o, ku is y a s a bus am ik i p i alumai, susiję su jų na ū aliomis in o ma ion o logis ics decisions. Second, some places a e associa ed wi h sa ybėmis i iš ys y omis adicijomis a įgūdžiais konk ečiose gamybos s i yse. Dėl o kai ku ių oponimų eikšmėje susida o e inimo komponen as. Tokia mo y acija y a gana papli usi deonimuose, ku ie p iklauso seman inei mais o p oduk ų g upei, kai ku ie iš jų y a eisiškai saugomi, pa yzdžiui, šampanas, kamembe as, konjakas i . . Taigi geog a inė kilmė y a s a bus eiksnys kai ku ioms įmonėms i ji sukelia daug eisinių ginčų i ap ibojimų, susijusių su oponimų naudojimu p oduk ų pa adinimuose. Tokiais a ejais ie o ių pa adinimai y a į ikinan ys į ankiai. T ečia, oponimai i jų da iniai a spindi nominuo ojų nacionalinę apa ybę i , odėl, pa odo jų e ybių sis emą i kul ū inius jausmus. Kele as ie o ių pa adinimų subka ego ijų nu odo e slo a o ganizacijos ie ą. Dažniausi y a oikonimai (mies ų i kaimų pa adinimai) a ba iš jų pagamin i būd a džiai: ag a inė bend o ė "B usyli ", "Vasylki na a" "Vasylki na a". Ki os d i p oduk y ios subka ego ijos y a kalnų pa adinimai i upių pa adinimai (hid onimai), ačiau jų galimybė pab ėž i konk ečią eiklos ie ą y a ibo a, nes jie susiję su gana plačia e i o ija i iš ik ųjų gali bū i naudojami kaip įmonių pa adinimai gana a okiose ie ose. Hid onimų a eju ai p iklauso nuo upės ilgio - kuo didesnė upė, uo d ip asmiškesnė jos apib ėž a e i o ija. Pa yzdžiui, mažesnių upių pa adinimai, pa yzdžiui, Vo skla (Pol a a) i Zb uch (Te nopil), y a gana išski inis eiksmo ie os ap ašymas, o didžiausios Uk ainos upės […] Dnip o pa adinimas i jos is o iniai pa adinimai Bo ys en i Sla u ych y a pe nelyg neaiški. Nepaisan o, jie y a gana papli ę kome cinėje onomas ikoje Uk ainoje. Taigi čia mes susidu iame su a pačia pe nelyg bend os a skai os zonos p oblema, kaip i kai ku ių ūšių eiklos s ičių ap ašymų a eju. Populia iausias o onimas (kalno pa adinimas) y a Uk ainos pa adinimas Ka pa ų kalnų k an ui: P yka pa ya k an as, ku o inė ie a Ka pa y, baldų gamykla Ka pa y. Pasku iniais d iem pa yzdžiais ie a y a s a bus e slo eiksnys, odėl oponimai apibūdina iek ie os, iek ie os pobūdį. GALYNA ZYMOVETS 252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV i bend o ių specializacija. Ki i o onimai y a e as i jie nu odo mažesnes s i is: k edi o sąjunga Beskyd, ku o inė ie a S ia i ho y (Slo ianohi sk). Toponimas "Uk aina" i iš jo kilęs būd a dis y a bend i e slo i o ganizacijos pa adinimų mo y ai: agen ū a "Uk aina", "Uk ainska a iacijna lizynho a kompanija" "Uk ainos a iacijos nuomos kompanija", "Uk ainskyj cen menedzhmen u zemli a esu si " "Uk ainos žemės aldymo i iš eklių cen as". Tokiuose pa adinimuose ne aldo ie inės seman ikos, nes nuo odų zona y a pe nelyg pla i i jie negali in o muo i apie įmonės bu imo ie ą. Galima da y i p ielaidą, kad y a d i pag indinės p iežas ys, dėl ku ių jie naudojami kaip įmonių i o ganizacijų pa adinimai: 1) išplės i bend o ės eiklos s i į; 2) iš eikš i nacionalinę kandida ų apa ybę. Taigi kai ku ie oponimai ne ik apibūdina įmonių bu imo ie ą, be i a nauja kaip ideologiniai žymekliai. Zapo izhyja mies as; Ta yda, Ta ida, Ta ika, Ta iia […] is o iniai K ymo i Pie ų Uk ainos pa adinimai, Luchesk […] is o inis Lu sko Besides oponym Uk aine, symbolic alue is inhe en o his o ical oponyms, i.e., Sich, which is a name o he base o Uk ainian Cossacks nea he mode n mies o pa adinimas, Sichesla […] is o inis Dnip o mies o pa adinimas, Ka a […] is o inis Feodosijos mies o pa adinimas, Ol ia […] is o inis seno ės g aikų kolonijos pa adinimas Juodojoje jū oje Jū a. Pažymė ina, kad šie nuosa ieji a dai ka ais suda o įmonių pa adinimus už jų e i o ijos ibų. Šiuo a eju jų in o ma y i e ė y a be eik nulinė, o jie labiau a spindi am ik us asmeninius kandida ų pageida imus. Tačiau ie o ių pa adinimai daugiausia nu odo ik ąją ie o ę a eiklą. Panašiai i papli ę a diniai, eiškian ys pasaulio dalis, aip pa apibūdina eiksmo ie ą. Jie lokalizuoja įmones Uk ainos žemėlapyje. Naudojami i uk ainiečių, i usų a diniai, o ai a spindi masinio uk ainiečių i usų d ikalbių in ensy umą Uk ainoje: Vos ok (kompanijos Cha ko e i Sumyje) iš usų " y o", Pi den (Mykolayi ) iš uk ainiečių "pie ų", Zaxid (Te nopil) iš uk ainiečių " aka ų". Iš es iniai būd a džiai daugiausia y a uk ainiečių kilmės: Pi denna-Xoldynh […] pie inė aldžia[…] (K ymas), ku o inė ie a Pi dennyj […] pie inė […] (Fo os), Zaxidnouk ainʹke s axo e ahen s o […] Vaka ų Uk ainos d audimo kompanija[…], Sxidnouk ainsʹka p omyslo a kompaniia […] Ry ų Uk ainos p amoninė bend o ė […]. Kele as ki ų a dinių g upių su e d inė seman ika aip pa y a p oduk y ūs e slo pa adinimuose. Ve a paminė i, kad y a ko eliacija a p ie inės e d inės seman ikos elemen ų pa adinimuose, iš ienos pusės, i e slo šakos, iš ki os pusės. Visų pi ma šie komponen ai y a ipiški poilsio e slo mo y ai. Šios pa adinimų s a egijos pag indas y a į ikinan i pa adinimų, u inčių e d inę seman iką, ku i pab ėžia s a bų p ak išką ku o ų e ę: Holubaya lahuna […]mėlynosios lagunos[…], S aipsniai 259 s aipsnis F ame Seman ics as an Explana o y Model o Comme cial Names Fo ma ion Ridna ha anʹ […] gim oji uos as[…]. Taigi, g upės yšių kū imas y a s a bi kome cinės pa adinimo ak ika. Ki os p onominalinės ka ego ijos y a mažiau yškios a p įmonių pa adinimų. Y a pa i in a kele as pi mojo asmens ienka inio nume io pa yzdžių (žu nalas "Ya spozhy ach […]I am a consume […]", sa ai inis "Ya […]I[…]; an asis asmuo daugiskai a (Mebli dlya as […] baldų jums […], Ne uxomis ʹ dlya as […] nekilnojamojo u o jums […]; Spo dlya six […]Spo as isiems[…] (s eika os cen as). P onomai naudojami inkamuose a duose, nes jie u i didžiausią galimą išplė imo i , odėl, ikslinės g upės can e e o any en i y wi hou a aching o i any speci ic sense, in pa icula , sa ybes, sus ip inan į aukiamą s a egiją. 3. Iš ados Todėl ginčų dėl sa ųjų a dų eikšmės negalima išsp ęs i pap as u būdu. A sakymas į klausimą, a nuosa ieji a dai u i p asmę, a y a bep asmiški nominaliai, p iklauso nuo o, kokia ling is inė eo ija emiasi y imu, . y. a mes laikome kalbą abs akčia sis ema, a ealaus bend a imo į ankiu, į e p u į socialinę są eiką. Pas a uoju a eju leksikinė eikšmė gali bū i in e p e uojama pagal ėmo seman iką, inkamai analizuojan pa adinimo su eikimo p oceso aplinkybes. Ve slo pa adinimų mo y ai apš iečia jų koncep ualizaciją kalba. Ty imai a skleidė, kad y a penkios pag indinės e slo sis emos s i ys, ku ios egulia iai mo y uoja įmonių i o ganizacijų pa adinimus, . y. eiklos s i is (p oduk as a paslauga), ie a, e slo ipas, agen as i ga ėjas. Apsk i ai jie aizduoja be kokios e slo są eikos koncep ualizacijos bend ą s uk ū ą. Tam ik os ie os eikšmė ski iasi, pag indinės ie os y a eiklos s i is i ie a, ku ios p iklauso pag indiniams e slo są eikos komponen ams. Mažiausiai in o ma y i ie a y a e slo ūšis, nes ji nesu eikia papildomos in o macijos apie konk ečius įmonės b uožus i odėl linkusi bū i p aleis a, ypač junginiuose, o ai y a ling is inės ekonomikos iš aiška. Agen o ie a pab ėžia s a biausius eiksmo ykdy ojo b uožus e slo kon eks e, . y. p o esijoje. A odė, kad ši sa ybė nė a s a bi ga ėjo ka ego ijai, ku ioje dominuojan i pa adinimų s a egija y a a dų, ku ie pa auklūs plačiajai audi o ijai, o ma imas. Pažymė ina, kad šie laiko a pai a i inka pag indines kalbos ak o sudedamąsias dalis, p z., iek komunika o ius, iek jo kon eks ą, akcen uojan pasku inę […] s a biausią e slo są eikos dalį. Ne isi bend o ių pa adinimai y a e ek y ūs pa adinimai, nes jie ka ais y a pe nelyg plačiai apibūdinami i nesu eikia a i inkamo ga ėjo. GALYNA ZYMOVETS 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV in o ma ion abou company’s p o ile. The e o e, he in o ma i e s a egy is ne isada ge iausias sp endimas e slo pa adinimuose. Be apibūdinamųjų pa adinimų, aizduojančių ealius įmonių b uožus, y a pa adinimų, ku iuose y a aksiologinės eikšmės mo y a o ių. Ve inamojo laiko a pa y a in eg uo a į penkis pi miau minė us laiko a pas i y a papildomas mo y acijos ipas. Todėl kai ku ie įmonių pa adinimai iš p igim ies y a e o iniai i a nauja kaip į ikinamos s a egijos į ankiai e slo disku se, u in ys gana didelę eikšmę ealaus įmonės ap ašymui. Kai ku iais a ejais a dai, su o muo i pagal į ikinamą pa adinimų s a egiją, gali bū i laikomi manipuliaciniais i , a i inkamai, pažeidžia komunikacijos maksimas. Aksiologinės eikšmės mo y a o iai į akoja am ik ą įmonės e inimą pagal ecipien , poin ing ou i s ad an ages. Thus, comme cial and o ganiza ional naming is based on eal and ele an kon eks o b uožus, o a dų mo y a o iai pab ėžia elemen us, ku iuos nomina o iai laiko e ek y iais sa o ikslams už ik in i nesunkų bend a imą su sa o klien ais i kolegomis. REFERENCES A is o le 1963: Ca ego ies and De In e p e a ione, ansla ed wi h No es by J. L. Ack ill, Cla endon P ess, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Coa es Richa d 2017: The meaning o names: A de ense o The P agma ic Theo y o P ope hood (TPTP) add essed o Van Langendonck, Ande son, Colman and McClu e. – Onoma 52, 7–26. Colman F an 2008: Names, de i a ional mo phology, and old English gende . – S udia Anglica Posnaniensia 44, 29–52. C o William 2006: The ole o domains in he in e p e a ion o me apho s and me onymies. – Cogni i e Linguis ics: Basic Readings, edi ed by D. Gee ae s, Be lin New Yo k: Mou on de G uy e , 269–302. Fillmo e Cha les J. 1982: Seman ics. – Linguis ics in he Mo ning Calm, selec ed Pape s om SICOL-198, Hanshin Publishing Company, Seoul, Ko ea, 111–137. Ga dine Alan 1954: The Theo y o P ope Names, A Con o e sial Essay by Si A. Ga dine , ellow o he B i ish Academy, second Edi ion, London: Ox o d Uni e si y P ess. Jespe sen O o 1935: The Philosophy o G amma , London: Geo g Allen and Unwin LTD, 1935 ( ep in ed). S aipsniai / A icles 261 F ame Seman ics as an Explana o y Model o Comme cial Names Fo ma ion Mill John S ua 1882: A Sys em o logic, a iocina i e and induc i e, being a connec ed iew o he p inciples o e idence, and he me hods o scien i ic in es iga ion, eigh h Edi ion, New Yo k: Ha pe & B o he s. Minsky Ma in 1974: A F amewo k o Rep esen ing Knowledge. – A i icial In elligence. Memo No. 306, Massachuse s Ins i u e o Technology A. I. Labo a o y. Nys öm S a an 2016: Names and meaning. – Handbook o names and naming, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 39–51. Podolskaya Na alya 1988: Slo a usskoi onomas ycheskoi e mynologii, Moscow: Nauka. Po ebnia Alexande 1993: Mysl y yazyk, Kyi : SYNTO. Van Langendonck Willy 2005: P ope names and p op ial lemmas. – P oceedings o he 21s In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences, Uppsala, 19–24 Augus , 315–323. Van Langendonck Willy , Van de Velde Ma k 2016: Names and g amma . – Handbook o names and naming, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 17–38. F eimų seman ika, kaip aiškinamasis kome cinių pa adinimų o ma imo modelis SANTRAUKA Tik inių a dų eikšmę siūloma in e p e uo i emian is eimų eo ija, a siž elgian į eks aling is inę pa i į i žinias. Į a dijimo modeliai kome cinių pa adinimų s i yje y a pag įs i e slo eimo elemen ais, . y. penkiomis pag indinėmis jo s i imis: eiklos s i imi (p oduk u a paslauga), eiklos ie a, e slo a o ganizacijos ipu, agen u i ga ėju (ad esa u), dominuojan pi mosioms ims. Dažniausias mo y uojančių eiksnių de inys y a eiklos s i is i ie a. Kai ku ie e slo pa adinimai aip pa u i aksiologinę i simbolinę eikšmę. Minė i mo y uojan ys eiksniai y a in o ma y iosios a ba į ikinamosios s a eg- jos į ankiai. Į eik a 2020 m. sausio 20 d. GALYNA ZYMOVETS O. O. Po ebnya Uk ainos Nacionalinės mokslų akademijos Linguis ikos ins i u as Polko nika Po ekhina ga ė, 12, app. 138, Kije as, 03127, Uk aina galynazymo e [email p o ec ed]om