Kristijono Gotlybo Milkaus žodyno „Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch“ (1800) prãtarmės: datavimas ir intertekstinės sąsajos

S aipsniai / A icles 71 ONA ALEKNAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-4704-6308 Mokslinių y imų k yp ys: li uanis ikos pa eldas, P ūsijos Lie u os kalbos, li e a ū os i kul ū os is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all85-04 KRISTIJONO GOTLYBO MILKAUS ŽODYNO LITTAUISCH-DEUTSCHES UND DEUTSCH-LITTAUISCHES WÖRTER-BUCH (1800) PRÃTARMĖS: DATAVIMAS IR INTERTEKSTINĖS SĄSAJOS The P e ace and Fo ewo ds o Ch is ian Go lieb Mielcke’s Dic iona y Li auisch- deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800): Da ing and In e ex ual Connec ions ANOTACIJA S aipsnyje analizuojamos ke u ios K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch- deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p a a mės, pa ašy os jo suda y o- jo kan o iaus Milkaus (Pilkalnis), kunigo Danieliaus Jenischo (Be lynas), Ka o i dome- nų ūmų a ėjo, Ry ų P ūsijos mokyklų inspek o iaus Ch is opho F ied icho Heilsbe go (Ka aliaučius) i iloso o Immanuelio Kan o (Ka aliaučius). Ty imo ikslas – p a a mių da- a imas i in e eks inių sąsajų į e inimas. Remian is Milkaus 1799 m. balandžio 11 d. laišku Heilsbe gui nus a oma, kad Milkus p a a mę galėjo pa ašy i 1799 m. balandį–gegužę pa agin as Heilsbe go. In e eks ualumo analizė odo, kad Immanuelis Kan as ėmėsi iso- mis imis, odėl jo p a a mė da uo ina po 1799 m. g uodžio 24 d. (po Heilsbe go p a a - mės). In e eks iniai yšiai sieja Jenischo p a a mę su Milkaus, o Heilsbe go – su Jenischo i Milkaus p a a mėmis. Kadangi Heilsbe gas inicija o Milkaus p a a mę, ieną pa ašė pa s, ONA ALEKNAVIČIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV bu o a pininkas a p Milkaus i spaus u ių, palaikė yšius su isais au o iais, u ėjo al- džios galių, ai galėjo suda y i sąlygas jiems em is ieni ki ų eks ais i aip su o muo i ak- ualų disku są lie u ių kalbos a ojimo i mokomųjų knygų leidybos klausimais. ESMINIAI ŽODŽIAI: K is ijonas Go lybas Milkus, Danielius Jenischas, Ch is ophas F ied ichas Heilsbe gas, Immanuelis Kan as, žodynas, p a a mė, in e eks ualumas. ANNOTATION The pape ocuses on he analysis o he p e ace and h ee o ewo ds o Ch is ian Go lieb Mielcke’s Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800). They we e w i en by can o Mielcke (Pilkalnis), he compile o he dic iona y, p ies Daniel Jenisch (Be lin), Ch is oph F ied ich Heilsbe g (Königsbe g), an assesso a he Wa and Domains Chambe and a school inspec o o Eas P ussia, and philosophe Immanuel Kan (Königsbe g). The esea ch was aimed a (1) he da ing o he p e ace and he o ewo ds and (2) he e alua ion o in e ex ual connec ions. Based on Mielcke’s le e o Heilsbe g o 11 Ap il 1799, i has been de e mined ha encou aged by Heilsbe g, Mielcke w o e he p e ace in Ap il–May 1799. In e ex ual analysis shows ha as Kan eso ed o he p e ace and wo o ewo ds, his o ewo d should be da ed a e 24 Decembe 1799 (a e Heilsbe g’s o ewo d). In e ex ual connec ions link he o ewo d by Jenisch wi h ha by Mielcke’s p e ace and he o ewo d by Heilsbe g wi h Jenisch’s o ewo d and Mielcke’s p e ace. Since Heilsbe g was he ini ia o o Mielcke’s p e ace, w o e one himsel , was an in e media y be ween Mielcke and he p in ing-house, main ained con ac s wi h all he au ho s and was also an o icial wi h ce ain powe s, he was in he posi ion o enable he au ho s o e e o each o he ’s ex s and hus o m a discou se ele an o he use o he Li huanian language and publishing o educa ional books. KEYWORDS: Ch is ian Go lieb Mielcke, Daniel Jenisch, Ch is oph F ied ich Heilsbe g, Immanuel Kan , dic iona y, p e ace, in e ex uali y. 0. ĮVADAS Apie K is ijono Go lybo Milkaus (Ch is ian Go lieb Mielcke, 1733–1807) žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p a a - mes kalbė a į ai iomis p ogomis i ikslais. Žodyne jos ke u ios: pi moji – pa- ies Milkaus, an oji – Danieliaus Jenischo (1762–1804), ečioji – Ch is opho F ied icho Heilsbe go (1726–1807), o ke i oji – Immanuelio Kan o (1724– 1804). Lie u ių kalbo y os i li e a ū ologijos is o iog a ijoje jos ak uo- os kaip solida i lie u ių au os i kalbos gynimo dekla acija, pasip iešinimo S aipsniai / A icles 73 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos ge manizacijai p og ama (Ricke ičiū ė 1968: 56–65; Koženiauskienė 1990: 546, plg. Gi dzijauskas 1990: 25–26), siekis išsaugo i lie u ių kalbą kaip s a bią au ai pažin i (Zinke ičius 1990: 266), mėginimas o muo i iešąją nuomonę knygų leidimo p oga (Ginei is 1990: 123–124). Vis dėl o dėmesio cen e daž- niausiai būda o Kan o p a a mė: is no ė a as i sąsajų a p okiečių klasiki- nės iloso ijos p adininko i lie u ių au os. Ma jo p a a mė „Nachſch i eines F eundes“ („D augo p ie ašas“) palanki iek lie u ių kalbai, iek lie u iams kaip e ninei P ūsijos Ka alys ės g upei. I lie u ių, i užsienio y ėjų da buose i ia- mos jos pasi odymo p iežas ys, idėjos, asmeniniai i dalykiniai Kan o yšiai su ki ų p a a mių au o iais (Ricke ičiū ė 1968: 56–65; Pu inai ė 2004: 287–299; Bense 2006: 209–212; Sidab ai ė 2020: 192–208 i k .), san ykis a p eiginių i iloso inių pažiū ų (Pu inai ė 2004: 298–299; Pu inai ė 2005: 34–40; Shell 2010: 1–38). Manoma, kad ai pasku inis jo pa ies publikuo as kū inys (Kan 2008: 431, plg. Ke n 2007: 82), odėl sa aime in iguojan is, a si ska inan is ieško i jo „baigiamojo žodžio“. No s apie p a a mes jau ašy a, ačiau iki šiol ebė a ak ualus klausimas dėl jų sukū imo laiko, is da ūks a duomenų dėl inicia o iaus i aplinkybių, ebe- kalbama apie ikė inas sąsajų e sijas (plg. Pu inai ė 2004: 294–295; Sidab ai ė 2020: 194–197, 202, 205). Šio y imo objek u laikan Milkaus žodyno p a- a mes, keliami okie ikslai: nus a y i pa ašymo ch onologiją, in e eks ines sąsajas i į e in i eiginių pe imamumą. Einan link šių ikslų, iškyla ys už- da iniai: 1) nus a y i p a a mių p iesky ą; 2) as i naujų duomenų da a imui i adimosi inicia y ai pa ikslin i; 3) išski i bend uosius eiginius i į e in i jų pe ėmimo s a egiją. Ti ian da a imą i sukū imo aplinkybes, emiamasi is o iniais me odais (a - chy inių dokumen ų analize), analizuojan in e eks inius yšius, kaip me odo- loginė p ieiga aikoma eks o ling is ikos eo ija in e eks ualumas, o apibend i- nan y imo duomenis – anali inis ap ašomasis i in e p e acinis me odas (dėl me odikos i e minų da ž . 2.1 sk.). In e eks ualumas – pla i są oka, apiman i i eks ų kū imą emian is ki ų au o ių eks ais (ci uojan , pe azuojan , modi- ikuojan ), i ų eks ų skai ymo eo iją (dėl są okų in e eks as, in e eks ualumas ž . Heinemann 1997: 21–37; Melniko a 2003: 5–99 i li .; Bi inienė 2005: 68– 72; Koženiauskienė 2007: 1; Pe auskai ė, Šinkūnienė 2015: 69–71). Kadangi ši eo ija į aukia ne ik šal inių i į akų nus a ymo p oblema iką, be i san ykius a p pe imamo i ku iamo eks o, ypač inka mokslinio s iliaus kū inių analizei. Juose nauja in o macija ku iama emian is jau žinoma, a si enkan pagal am i- k us k i e ijus i ka u su naujai ku iamu eks u nuk eipian ad esa ui ikin is olesnio dialogo. Rėmimasis pap as ai pa odomas sąmoningai, ačiau ne isada: anks esnis eks as dažnai pe azuojamas, in eg uojamas i asimiliuojamas, ad in e eks ualumas gali u ė i d i o mas: eksplici inę i implici inę (Bi inienė ONA ALEKNAVIČIENĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 2005: 69). Aki aizdžiausias in e eks inių yšių pa yzdys – iesioginis ci a i- mas, . y. eksplici inė apeliacija į ki ą eks ą, ku is į aukiamas į sa ąjį i uo pa me u a i olinamas pa odan jo „ki oniškumą“ kabu ėmis (Melniko a 2003: 55; Bi inienė 2005: 69; Helbig 1996), ačiau in e eks inius san ykius liudija i į kabu es neį auk os a ki aip neišski os ci a os, aliuzijos, užuominos – iek su šal inio nuo oda, iek be jos. 1. PRATARMIŲ PRIESKYRA IR CHRONOLOGIJA P a a mė – s a bus pa a eks ualumo elemen as, p is a an is eikalo paski - į i padedan is au o iui užmegz i yšį su skai y oju ilian is inkamo kū inio sup a imo. Milkaus žodyno p ã a mės pa ašy os okiškai. P mos ys eminių pa adinimų ne u i, jos ik sunume uo os: „E ſ e Vo ede“, „Ʒwei e Vo ede“, „D i e Vo ede“, o ke i oji pa adin a d augo p ie ašu: „Nachſch i eines F eundes“ (apie jų u inį i sąsajas ž . 2, 2.1–2.4 sk.). Vsos p ã a mės įdė os a p žodyno an aš inio lapo i eks o, odėl adiciškai ak uojamos kaip žody- no pa a eks ai. Jų s a bą liudija i žodyno an aš ė, ku pasakoma, kad skelbia- mas su p a a mėmis, o p ie au o ių nu odomos i pa eigos: Milkus – Pilkalnio kan o ius, Jenischas – Be lyno kunigas, Heilsbe gas – Ka o i domenų a ėjas, Kan as – p o eso ius: Li auiſch=deu ſches ǁ und ǁ Deu ſch=li auiſches ǁ W e =Buch, [...] ǁ e - meh e ǁ und e beſſe wo den ǁ on ǁ Ch iſ ian Go lieb Mielcke, ǁ Can o in Pillckallen. ǁ Nebſ eine Vo ede des Ve aße s, ǁ des He n P edige Ieniſch in Be lin, ǁ und des H n. K ieges= und Domainen=Ra hs ǁ Heilsbe g, ǁ auch eine Nachſch i des He n ǁ P o eſſo Kan (Mielcke 1800: 1 ). Tačiau iš iesų pa ies Milkaus p a a mė ski a d iem eikalams – ne ien žo- dynui, be i g ama ikai, išleis ai ais pačiais me ais Ha ungų spaus u ėje. Tai An angs-G ünde eine Li auischen Sp ach-Leh e (1800). Pi moje p a a mės da- lyje, o ien uo oje į žodyną, ap ašy as lie u ių kalbos a ojimo a ealas P ūsijos Ka alys ėje, jos a o ojai, leksikog a iniai šal iniai, pa engimo ikslai i p incipai (M 2 –4 )1. An oje dalyje nu ody i g ama ikos pa engimo p incipai, jos s uk- ū a i a mės pasi inkimas (M 4 –5 ). Kadangi p a a mėje kaip mokomosios p iemonės p is a omos abi knygos, jos uome laiky os leidybiniu kon oliu u, 1 Toliau p a a mių me ika suda oma iš pa a džių pi mosios aidės M, J, H, K i lapų nume io. S aipsniai / A icles 75 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos spausdin u ikin is, kad bus į išamos i pla inamos kaip iena knyga (no s ėliau okio sumanymo nesilaiky a, pla in a i a ski ai). Abi knygos pa eng os emian is eikalais, išėjusiais Ka aliaučiuje p ieš 53-ejus me us: pi mõsios pag indas – Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) žody- nas Li auisch–Deu sches und Deu sch–Li auisches Lexicon (1747), an õsios – jo sūnaus Po ilo F yd icho Ruigio (Paul F ied ich Ruhig, ~1721–~1784) g ama i- ka An angsg ünde eine Li auischen G amma ick (1747). Veikalai Milkaus a nau- jin i i papildy i, o ie oj Pilypo Ruigio p a a mės, bu usios žodyne, p idė os ke u ios naujos. G ama ika 1800 m. pe leis a be jokios p a a mės, no s 1747 m. leidime ji bu o – au o ius p is a ė leidimo mo y us i pa engimo p incipus. Jenischas sa o p a a mę sky ė Milkaus žodynui: laikė jį ypa ingos s a bos eikalu i p idėjo pagi iamųjų žodžių suda y ojui (J 7 ; J 11 ). Heilsbe go p a- a mėje y a apibend in as eiginys, kad sunku išmok i lie u ių kalbą ūks- an ge ų g ama ikų i žodynų. Tačiau kaip pa ikimiausią i mokymuisi isiškai pakankamą p iemonę jis nu odė žodyną: „e hieʒu das ſiche ſ e und hin ei- chend=ǁſ e Mi el gelie e ha “, o p a a mės pabaigoje, e indamas Milkaus eiklos i jo aš ų eikšmę, išsky ė i gi ik žodyną (H 15 ). O š ai Kan as neuž- siminė nei apie žodyną, nei apie g ama iką, nei apie suda y oją. Jo p a a ms pa adinimas odo, kad ai ik p iedas p ie o, apie ką jau kalbė a, ai am ik as pos sc ip um, ku iuo pap as ai pasakomas a ba šalu inis dalykas, nelabai ikęs p ie pag indinio, a ba ak uali min is, ku i bu o pami š a a pasiklydusi a p ki ų. Milkus sa o p a a mėje y a paminėjęs ik ieną iš au o ių – ik Heilsbe gą kaip d ąsinusį pa eng i naują žodyną i ka u su neį a dy ais d augais nulėmusį jo apsisp endimą o im is: Allein ǁ das And ingen meine F eunde, die Au mun e ung des ǁ He n K iegs= und Domainen a hs Heilsbe g, die No h=ǁwendigkei eines ſol- chen Buches, [...] alle dieſe G nde bewogen mich ʒu dem ǁ En ſchluß, ein neues W e buch ausʒua bei en (M 3 ). P ūsijos kul ū os pa eldo Slap ajame als ybiniame a chy e ( ok. Geheimes S aa sa chi P eussische Kul u besi z; GS A PK) Be lyne saugomi laiškai liudija, kad Milkus susi ašinėjo su Heilsbe gu. Šis uome (nuo 1787) ėjo Ry ų P ūsijos mokyklų inspek o iaus pa eigas (Mal e 1990: 20) (ž . 2 sk.). Ben ys Milkaus laiškai, ašy i jam 1799–1800 m., odo in ensy ų bend a imą dėl li uanis inės eiklos: minimas ijų eikalų engimas, ašoma i apie s uden ų siun imą į se- mina iją (laiškų publikaciją ž . T iškai ė, Sidab ai ė 2019: 226–235). 1799 m. balandžio 11 d. laiškas eikia s a bios in o macijos dėl Milkaus p a a mės da a- imo i jos inicia o iaus. Milkus sako, kad a siž elgdamas į Heilsbe go pa a imą, pa ašys žodyno p a a mę i pe ke u ias sa ai es a siųs jam ka u su g ama ika. Šią da bu o numa y a duo i p o eso iui K ausei, kad galu inai „nušli uo ų“. ONA ALEKNAVIČIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV G ama ikos pe žiū ai Milkus laiške p i a ė i ai odo, kad i sumanymas pe žiū- ė i ją bu o ne jo pa ies, o Heilsbe go: Ew[e] Wohlgebo nen Hochgeneig em Ra h ʒu olge we de eine Vo ede ʒu ǁ dem li auiſchen Wö e =Buch en we en, und nebſ de G am[m]a ic in- ne =ǁhalb 4. Wochen ʒu übe ſchicken nich e mangeln, ſehe es auch als ei- ne ǁ beſonde e Ge älligkei an, wenn He P o esſo K auſe ſie öllig ausʒuǁ eilen ſich die Mühe geben wollen (Mielcke 1799-04-11: 11 ; T iškai ė, Sidab ai ė 2019: 226–229). Taigi p a a mę Milkus pa ašė a siliepdamas į Heilsbe go pa a imą i , sp en- džian iš laiško, ai u ėjo pada y i 1799 m. nuo balandžio idu io iki gegu- žės idu io. Laiške jis da pageida o, kad spaus u ininkai Go liebas Leb ech as Hee ingas i Geo gas Ka las Habe landas uo laiku a leis ų nuo pos ilės e i- mo2. Be o, Milkus siun ė Heilsbe gui ke u is pos ilės pamokslus i laišką, kad į eik ų spaus u ininkams (Mielcke 1799-04-11: 11 ; T iškai ė, Sidab ai ė 2019: 226–229). 1800 m. ko o 27 d. laiške Milkus ašė apie kelionę į Naujuosius Ry p ūsius i siun ė da ieną pamokslą, ki us du žadėjo a siųs i ėliau. Tai o- do, kad Heilsbe gas bu o a pininkas a p Milkaus i spaus u ės da i dėl pos- ilės. Vadinasi, ne ik žodyno p a a mė, be i ki i eks ai pi miausia pa ekda o į Heilsbe go ankas, o šis paskui numa yda o olesnę eigą. Heilsbe gas sa o p a a mę pa ašė ge okai ėliau negu Milkus: 1799 m. g uo- džio 24 d.: „Knigsbe g, den 24ſ en Decb . 1799. C. F. Heilsbe g“ (H 15 ). O š ai Jenischo p a a mė, ašy a Be lyne, da uo a pusan o mėnesio anksčiau ne- gu Heilsbe go: 1799 m. lapk ičio 7 d.: „Be lin, den 7 en No b . 1799. Ieniſch“ (J 11 ), ji ch onologiškai įsi e pia a p Milkaus i Heilsbe go. Kadangi Kan as ėmėsi i Heilsbe go p a a me ( ėmimąsi pag indžiančią analizę ž . 2, 2.1– 2.2 sk.), ai ji pa ašy a po 1799 m. g uodžio 24 d., galbū jau 1800 m. Pagal da- ba u imus duomenis, ikė ina okia p a a mių pa ašymo ch onologija: 1 LENTELĖ. K is ijono Go lybo Milkaus žodyno p a a mių da a imas Milkaus p a a mė 1799 m. balandis–gegužė, Pilkalnis Jenischo p a a mė 1799 m. lapk ičio 7 d., Be lynas Heilsbe go p a a mė 1799 m. g uodžio 24 d., Ka aliaučius Kan o p a a mė po 1799 m. g uodžio 24 d. – 1800, Ka aliaučius 2 Tuo me u Milkus ka u su ki ais e ė i Johanno Go lobo Heymo (1738–1788) pos ilę Volls ändige Sammlung on P edig en ü ch is iliche Landleu e übe alle Sonn- und Fes agse angelia des gan zen Jah s (1796), ją, pa adin ą Mišknygomis, minė ieji spaus u ininkai išspausdino i gi 1800 m. S aipsniai / A icles 77 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos 2. INTERTEKSTINĖS PRATARMIŲ SĄSAJOS Sp endžian iš pi mųjų ijų p a a mių pa ašymo laiko, Jenischas galėjo em- is Milkaus p a a me, Heilsbe gas – Jenischo i Milkaus, o Kan as – isomis imis. Kadangi ak ualiausias Kan o p a a mės pa ašymo laikas, ai pi miausia eikia į e in i in e eks ines sąsajas su ki omis i pagal jas pa ik in i ch onolo- giją. Analizei s a bu i pačių asmenų yšiai, odėl umpai apž elgiami iek jie, iek ikšiolinės nuomonės dėl p a a mių au o ių bend a imo. Kai ku ie y ėjai kėlė e siją, kad d augo p ie ašu pa adin a Kan o p a a - mė pa ašy a kaip Heilsbe go p a a mės papildymas (plg. Shell 2011: 7–9). Ma jie bu o s udijų d augai. Heilsbe gas kilęs iš Ragainės, į Ka aliaučiaus uni e - si e ą ima ikuliuo as 1742 m. gegužės 19 d.: „Heilsbe ge Ch is oph. F d ., Ragni . P uss.“ (E le 1911/1912: 396). Nuo 1767 m. jis bu o Ka o i dome- nų ūmų Ka aliaučiuje a ėjas, nuo 1787 – Ry ų P ūsijos mokyklų inspek o ius Ka aliaučiuje (Mal e 1990: 20), Ka ališkosios okiečių d augijos na ys. 1804 m. balandžio 17 d. laiške Samueliui Go liebui Waldui Heilsbe gas ašė, kad į uni e si e ą įs ojęs me ais ėliau negu Kan as (Mal e 1990: 18–20), ačiau sp endžian iš ima ikuliacijos da ų, Heilsbe gas įs ojo d ejais me ais ėliau už Kan ą. Šis ima ikuliuo as 1740 m. ugsėjo 24 d.: „Kand Eman., Regiomon e- P uss., manu s ip.“ (E le 1911/1912: 385). Kan as skolinda ęs jam naujosios iloso ijos knygų i d augiškai padėda ęs eng is semina ams; jie abu i da iš Pilkalnio kilęs s uden as Johannas Hein ichas Wlöme is (1726–1797) ka u žaisda ę bilia dą (Mal e 1990: 18–20). Heilsbe go laiškai Kan ui liudija a i- mus san ykius i ėliau, kai ku ie laiškai gana bui iniai, ypač ašy i pasku inį XVIII a. dešim me į (Heilsbe g 1795, 1796, 1798). Kan as iš ak y ios akademi- nės eiklos pasi aukė 1796 m.3 A siž elgian į jų bend a imą s udijų me ais i ėliau, i links ama many i, kad „D augo p ie ašas“ ski as bū en Heilsbe gui, nes šis adinęs jį d augu (Shell 2011: 7–9, plg. Pu inai ė 2004: 291, 294–295). Gana įsigalėjusi nuomonė, kad Kan as Milkų laikė sa o bičiuliu (plg. Koženiauskienė 1990: 548). Ieškan sąsajų a p Kan o i lie u ių au os, daug ašy a apie galimą lie u išką (i ško išką, ku šišką, š edišką) jo kilmę, ieško a gi- minys ės yšių su kai ku iomis P ūsijos Lie u os šeimomis, a p jų i Milkaus4. Ma iena Kan o p osenelė bu usi Anna Mielcke (Meye 1927: 122). Many a, kad bū en dėl giminys ės a ne bičiulys ės a si adusi i p a a mė, ačiau iek apie lie u išką Kan o kilmę, iek apie jo giminys ę su Milkumi iki šiol ūks a 3 1755 m. liepos 12 d. Kan as apgynė dise aciją i apo iloso ijos magis u, p i a docen u i p a- dėjo skai y i paskai as; 1770 m. apo logikos i me a izikos p o eso iumi; paskai as skai y i baigė 1796 m. (Mal e 1990: 24–32). 4 Anali inę Kan o kilmės y imų apž algą ž . Pu inai ė 2003: 389–396; Pu inai ė 2004: 299–316. ONA ALEKNAVIČIENĖ 78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pa ikimų duomenų. Milkus gimęs Ju ba ke ( ok. Geo genbu g, Įs u ies aps.) apie 1733 m., į Ka aliaučiaus uni e si e ą ima ikuliuo as 1751 m. gegužės 15 d.: „Mielcke, Ch is . Theophil., Mehlkem. Bo uss.“ (E le 1911/1912: 440). Nė a žinoma, a uni e si e ą baigė, nes kunigu ne apo. Į Pilkalnio e angelikų liu e onų bažnyčią kan o iumi į esdin as 1762 m. liepos 11 d. i juo čia di bo isą gy enimą (T iškai ė 2019: 94). Kan as bend a o su Jenischu. Šis bu o kilęs iš Š en apilės ( ok. Heiligenbeil), į Ka aliaučiaus uni e si e ą ima ikuliuo as 1780 m. ko o 8 d.: „Jenisch Daniel, Heiligenbeil. Bo uss.“ (E le 1911/1912: 559), s udija o eologiją i iloso i- ją, bu o Kan o s uden as. Kan as laikė jį ienu iš ijų ge iausių sa o mokinių (Mal e 1990: 158, 353). Po s udijų (nuo 1786) Jenischas gy eno Be lyne, bu o Š č. Me gelės Ma ijos i Š . Mikalojaus bažnyčių pamokslininkas, Be lyno me- no akademijos i Be lyno uni e si e o p o eso ius. Be lyne iešai aiškino Kan o iloso ijos eikšmę, su juo susi ašinėjo5, ačiau ai bu o ski ingų ka  žmonės. Jenischas – jauniausias iš p a a mių au o ių. 2.1. Kan o p a a mės sąsajos su Jenischo i Heilsbe - go p a a mėmis Kan o p a a mėje nė a ci a imo, išski o kokiomis no s p iemonėmis (kabu- ėmis, ki u š i u, pas aipos į auka), neminimas nė ienas iš p a a mių au o- ių, aigi nė a ben kiek aiškiau apib ėž ų ibų a p sa o i s e imo eks o. Kai eiginių ã ama apusios ki o asmens min ys neišski iamos i nedokumen uo- jamos, ikslinga a o i ne są okas ci a a i ci a imas, be pé ėma i pé ėmimas (apie jų apib ėž is i pé ėmų ipus ž . Alekna ičienė 2020: 158–161). Reikia iš ka o pasaky i, kad kai ku iuose Kan o sakiniuose andama sąsajų ne su ieno au o iaus eiginiais, o kelių, odėl analizės ezul a us ge iausia pa eik i lyginan ka u (2.1–2.2 sk.)6. Kan o p a a mėje ski inos d iejų ipų pé ėmos: e e en inė7 i pa a azinė. Re e en inė pe ėma – pi mame sakinyje esan i užuomina į ki ą eks ą a eks us: minimas anks esnis ap ašas: „iſ aus obige Beſch eibung deſſelben ʒu e ſehen“. Va ojama ienaskai os o ma, odėl kyla klausimas, ku i a ku ios iš p a a mių 5 Ž . laiškų egis ą: h ps://ko po a.zim.uni-duisbu g-essen.de/Kan /b ie e/gesam .h ml. 6 Kad analizė bū ų aiškesnė, pi miausia pa eikiami į lie u ių kalbą iš e s i i sunume uo i lygina- mos p a a mės eiginiai, o oliau ci uojama o iginalo kalba. Ve imai a naujin i, pa eng i emian is Liucijos Ci a ičiū ės e imais (Koženiauskienė 1990: 580–591). 7 Re e en ine pé ėma čia laikomas šal inio paminėjimas i jo u inio e e a imas. S aipsniai / A icles 79 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos u ė os gal oje, . y. su ku iomis gali bū i in e eks inių yšių iek čia, iek i oliau. (1) K 16 Iš aukščiau duo o ap ašymo ma y i, kad ik ai e a saugo i P ūsijos lie u io cha ak e io sa i umą, o kadangi s a biausia jo o ma imo i išsaugojimo p iemonė y a kalba, ai i jos g ynumą – iek mokan mokykloje, iek bažnyčioje. K 16 Daß de p eußiſche Li aue es ſeh e diene, in de ǁ Eigen hmlichkei ſeines Cha ac e s, und, da die Sp ache ǁ ein o ʒgliches Lei mi el ʒu Bildung und E hal ung deſ=ǁſelben iſ , auch in de Reinigkei de leꜩ e en, ſowohl im ǁ Schul= als Canʒelun e ich , e hal en ʒu we den, iſ aus ǁ obige Beſch eibung deſſelben ʒu e ſehen. P ūsijos lie u io cha ak e į palankiai ap ašė i Jenischas, i Heilsbe gas, ik pi masis iškėlė daugiau mo alines sa ybes – bičiulys ę, s e ingumą, sa a ankiš- kumą, do umą (J 10 –11 ), o an asis e ina uos b uožus, ku ie naudingi als- ybei: na sumą, iš e mingumą, da bš umą, paslaugumą, lojalumą, bend uome- niškumą (H 13 –14 )8. Abu iškėlė pa io izmą (J 10 ; H 14 ). O š ai požiū is į kalbos išsaugojimą Jenischo i Heilsbe go p a a mėse ge okai ski iasi. Heilsbe gas eigė, kad nepa a ina P ūsijoje į es i okiečių kalbos kaip bend os isos als ybės kalbos. No s jis bu o aukš as pa eigūnas – Ka o i do- menų ūmų Ka aliaučiuje a ėjas, be manė, kad als ybei ai nenaudinga i mo- ky is p o incijos kalbos u i als ybės a nau ojai, o ne a i kščiai. Heilsbe gas a gumen a o aip: jei lie u is p a as ų kalbą, ai p a as ų i au iškumą, nes jau esąs pas ebimas žalingas okiečių kalbos i pap očių po eikis lie u iams, gy e- nan iems p ie sienos a ne oli mies ų (H 15 ). Daba iniais e minais kalban , ai eikš ų au inės apa ybės p a adimą. Be o, pasak Heilsbe go, pa ys lie u iai įsi ikinę, kad išmainius kalbą, nuken ė ų do o ė, odėl sa o kalbą i saugan ys (H 14 ). Jenischas, no s i pab ėžė, kad lie u iai labai p isi išę p ie sa o kalbos, ačiau jei okiečių kalba ap ų s a bia p iemone š ie imui bei kul ū ai plės i, „ ai okio okiečių kalbos į edimo kilnumui nebū ų galima p ieš a au i“, be dėl ypa ingo lie u ių p isi išimo p ie kalbos o pada y i esą neįmanoma (J 10 –10 ). Negana o, Jenischas p anaša o lie u ių kalbai mi į, ku i būdinga mažoms au oms dėl šliejimosi p ie didžiųjų (J 6 –7 ). Tiesioginio eiginio, kad kalba y a s a biausia cha ak e io o ma imo i iš- laikymo p iemonė, anks esnėse p a a mėse nė a, ačiau pag indo okiai minčiai 8 Apie Kan o au ų cha ak e io su okimą ž . Pu inai ė 2005: 34–38. ONA ALEKNAVIČIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV Jenischas, ap ašydamas lie u ių kalbą, p ilygino ją mažų i pap as ai gy e- nančių au ų11 kalbai, ne u inčiai pakankamai p iemonių mokslinėms są okoms iš eikš i: (7) J 7 Kaip kiek iena mažos i pap as ai gy enančios au os kalba, ji nedaug e u i okių žodžių i są okų, ku ias sa o po eikiams suku ia ik kul ū a i iloso ija Plg. da Jenischo nu ody as lie u ių sa ybes, panašias į ki ų pap as ai i izoliuo ai gy enančių au ų („ein ach= und ǁ abgeſonde =lebende Vlke “ J 10 ). Tokie socialinius i kul ū inius kalbos a ojimo aspek us pa odan ys apibūdinimai siejasi su esančiais Milkaus p a a mėje, ku ašoma, kad lie u iš- kai kalba „ ik pap as i žmonės“ („ſie blos on dem gemei=ǁnem Manne geſp o- chen wi d“ M 2 ), „pap as i ie iniai gy en ojai“ („ on dem eingebo nen ǁ ge- meinen Manne geſp ochen“ M 2 ), „ ik pap as as sa i ų pap očių i adicijų kaimo žmogus“, negalin is ne su eik i in o macijos apie sa o kalbą: J 7 Wie jede Sp ache eines kleinen und ein ach leben=ǁden Volkes, iſ ſie a m an Wo en und Beg i en, die ǁ nu E ʒeugniß und Bed niß de Cul u und Philoſophie ǁ ſind M 2 daſſelbe nu ǁ on dem, in Si en und Geb uchen ganʒ un e ſchie- de=ǁnen, gemeinen Landmann, de be ſeine Sp ache keine ǁ Auskun geh ig ʒu geben e ſ eh , geſp ochen wi d. Jenischas iškėlė pa a lių bei p iežodžių e ę kaip au os jausenos, mąs y- senos, e ybinių nuos a ų a spindį, ęsdamas oman inį Johanno Go iedo He de io (1744–1803) mi ą apie kalboje i au osakoje įsikūnijusią au os d asią: (8) J 9 pa a lės bei umpi pasakojimai pasižymi sąmojumi, įž algumu i gy enimiška išmin imi, kaip ai įp as a ge iausiems okio pobūdžio d asios kū iniams. Tai Jenischo p a a mę sieja su Milkaus. Šis dėl pa a lių i p iežodžių gau- sos i in e ino ank aš inį T empų p ecen o iaus Jokūbo B odo skio (Jacob B odowsky, 1692–1744) žodyną Lexicon Ge manico-Li h anic m e Li h anico- Ge manic m (p ieš 1744) (M 3 –3 ), iš ku io iš iesų pe ėmė daug mažųjų au- osakos žan ų, ypač p iežodžių i pa a lių. Šiose, pasak Milkaus, labiausiai a - siskleidžian i kalbos d asia (M 3 –4 ), o Jenischas juos p ilygina ge iausiems d asios kū iniams (J 9 ): 11 Pap as ą gy enimo būdą eikė ų sup as i kaip sėslų, žemdi bišką, ibo ą. S aipsniai / A icles 87 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos J 9 Sp chw e und kleinen E ʒhlungen ǁ abe haben das Gep ge des Wiꜩes, des Beobach ungs=ǁgeiſ es und de E ah ungsweishei , wie es den beſ en ǁ Geiſ ese ʒeugniſſen dieſe A eigen ſeyn kann. M 3 –4 Meine o nehmſ e So ge gieng nun dahin, ǁ [...] iele li auiſche ǁ Sp chw e , in welchen de Genius de Sp ache ſich ǁ o nehmlich en deck , beyʒu gen I Milkus, i Jenischas lie u ių kalbą laikė inkama giesmėms e s i (plg. M 5 –5 i J 7 ). Visos Jenischo pé ėmos ne iesioginės, implici inės, Milkaus min ys pe azuo os i in eg uo os12. 2.4. Heilsbe go p a a mės sąsajos su Milkaus i Jeni scho p a a mėmis Heilsbe go p a a mė pa ašy a maždaug sep yniais mėnesiais ėliau negu Milkaus i šešiomis sa ai ėmis ėliau negu Jenischo, odėl jis galėjo em is jomis abiem. Vis dėl o yškių in e eks inių sąsajų su Milkaus p a a me nė a, neben nu odymas ų aukš esniųjų isuomenės sluoksnių, ku ie u i mokė i lie u iškai, o ge ai išmok i kalbą ūks an žodynų i g ama ikų esą sunku: (9) H 15 Jie u i išmok i kalbą, o ūks an ge ų g ama ikų i žodynų, ai pada y i labai sunku. Todėl dažnai i jų kalbos žinios, i kalbėjimo įgūdžiai būna oli g ažu ne obuli. H 15 Dieſe mſſen die Sp ache le nen, welches ih=ǁnen beym Mangel gu e G amma iken und W e bche ǁ ſeh e ſchwe wi d. Dahe bleib auch ih e Sp achkenn =ǁniß und Sp ach e igkei o ſeh un ollkommen. M 2 Selbſ alſo um dies Mi el ʒu benuꜩen, be haup abe , ǁ um in k ʒe e Ʒei , einige maaßen ollſ ndig und ich=ǁ ig dieſe Sp ache ʒu aſſen, iſ ein W e buch ſam eine ǁ G amma ik ein unen beh liches, und ollends in dem jeꜩi=ǁgen Ʒei punk uße ſ d ingendes Bed niß. 12 Reikia p idu i, kad Jenischas, p a a mėje ap ašydamas lie u ių kalbos giminys ę su sla ų, g ai- kų i ki omis kalbomis, ėmėsi i Pilypo Ruigio ak a u Be ach ung de Li auischen Sp ache, in ih em U sp unge, Wesen und Eigenscha en (1745), i ki ais šal iniais. Kai ku ie jau nu ody i (ž . Koženiauskienė 1990: 629–630, Sidab ai ė 2020: 197–200), ačiau ėmimosi šal iniams nus a y i da eikia specialaus y imo. ONA ALEKNAVIČIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV Daugiau sąsajų andama su Jenischo p a a me: ienais eiginiais Heilsbe gas emiasi, o ki iems p ieš a auja, be nei ienu, nei ki u a eju nenu odo eiginių au o iaus, aigi in e eks inės sąsajos ik implici inės. Jau minė a, kad Jenischas mažų au ų, jų pap očių i kalbos p isišliejimą p ie y aujančių e ino kaip sa aiminį, a si andan į „dėl kul ū os pažangos“ (J 6 ), . y. kaip akul ū aciją. Jis nebu o linkęs p ieš a au i i okiečių kalbos į edimui P ūsijos Lie u oje (J 10 –10 ), ne gi s a s ė apie naudą kul ū ai i š ie imui, ik jį „nuginkla o“ ypa ingas lie u ių p isi išimas p ie gim osios kalbos, dėl o ai pada y i jam a odė neįmanoma (J 9 –10 ). Heilsbe gas sa o p a a mę i gi p a- dėjo s a s ymais apie galimą bend õs k aš o kalbos naudą als ybei, ačiau g ei- ai pasuko ki a k yp imi: „p anašumai pasi odo eikiau a iami negu ik i, o jos siek i g eičiau nepa a ina negu pa a ina“ (H 12 –12 ). Šie s a s ymai iš p a- džių susieja abi p a a mes, ačiau ki oks olesnės k yp ies ma ymas jų au o ius išski ia: Heilsbe gui a odo na ū aliau, kad als ybės a nau ojai moky ųsi p o- incijos kalbos, o ne a i kščiai. Lie u ių kalba palik ina dėl o, kad, p a adus kalbą, bū ų p a as as i au iškumas (H 14 –15 ). Tačiau kalbos į aka mo alei pab ėžiama abiejose p a a mėse (ž . 2.1 sk., (1) pa yzdžio analizę). Heilsbe gas, kaip i Jenischas, ap ašo lie u io cha ak e į, ik da labiau iš- plė oja. Ap ašai ski iasi, be sąsajų a p būdingų b uožų y a: 1) abiejuose pa- b ėžiama meilė ė ynei i gim ajai kalbai, bend uomeniškumas, d augiškumas, s e ingumas, kilnumas, san ū umas, pas o umas, p ie a ingumas (H 13 –14 ; J 10 –11 ); 2) mo e ų do umas (H 14 –14 ; J 11 ). Tačiau Jenischas naciona- linį išdidumą p isky ė ūkumams (J 11 ), o Heilsbe gas san ū umą ki ų au ų a ž ilgiu, ypač a sik ausčiusių s e imšalių, laikė ne yda, o cha ak e io i umu, pas o umu. Šioje ie oje i gi ma y i diskusijos elemen ų: Heilsbe gas oponuoja sakydamas, jog ie, ku ie jau žino, kad ši au a y a paju usi neigiamus a ėjūnų p ime amų naujo ių pada inius, pasipū ėliškas p e enzijas i panieką, a laidžiau e ins i okį jos san ū umą (H 13 –14 ). Heilsbe gas a k eipė dėmesį į ai, kad s e imšaliai p e enduoja užim i lie u- ių pamokslininkų i moky ojų ie as. Jis paminėjo a yks ančius iš Silezijos, Pama io (Pome anijos) i apsk i ai okiečius – jie u i išmok i lie u iškai, odėl eikia ge ų mokomųjų p iemonių: g ama ikų i žodynų (H 15 ). Jenischas aip pa ašė, kad P ūsijos Lie u oje bažnyčios a nais i moky ojais di ba daugiau- sia okiečiai – p ūsai a sileziečiai – i jiems labai eikalingas išsamus lie u ių kalbos žodynas: (10) H 15 Kaip ik odėl lie u ių pamokslininkų i moky ojų ie as s engiasi užim i s e imšaliai: sileziečiai, pome aniečiai, umpai a ian , okiečiai. Jie u i išmok i kalbą, o ūks an ge ų g ama ikų i žodynų, ai pada y i labai sunku. S aipsniai / A icles 89 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos H 15 Eben dahe ſind es F emde, ǁ Schleſie , Pomme n, be haup Teu ſche, die ſich ʒu li =ǁ auiſchen P edige = und Schul=S ellen ʒu quali ici en ǁ ſuchen. Dieſe mſſen die Sp ache le nen, welches ih=ǁnen beym Mangel gu e G amma iken und W e bche ǁ ſeh e ſchwe wi d. J 10 Da es nun mei=ǁſ en heils Teu ſche, ʒ. B. P eußen ode Schleſie ſind, ǁ welche ſich den Schul= und Ki chen=Aem e n in Li hauen ǁ widmen; ſo muß dieſen insbeſonde e ein e beſſe es ǁ und ollſ ndiges W e buch de li auiſchen Sp a=ǁche ein willkommenes Geſchenk ſeyn Heilsbe gas pab ėžė pasi ikėjimą, ku į įgyja moky ojai i eisėjai, jei moka lie u ių kalbą. Jenischas eigė panašiai: i šininkai niekaip ki aip negali įgy i lie u ių pasi ikėjimo, ik kalbėdami su jais jų kalba: (11) H 15 Neį ikė ina, kokį didelį pasi ikėjimą įgyja moky ojas i eisėjas, jo mokymas i įsakymas, jeigu jis moka au os kalbą. H 15 Es iſ unglaublich, wie iel de Leh e und Rich e ǁ an Ʒu auen  ſich, ſeine Leh e, und ſeine Be ehle ge=ǁwinn , wenn e de Volksſp ache mch ig iſ . J 10 ih e Vo geſeꜩ en ǁ jede Ga ung knnen ſich au keinem ſiche n Wege ih ǁ Ʒu auen e we ben, als dadu ch, daß ſie in de Sp ache ǁ ih es S ammes ʒu ihnen eden. Jenischas, apibūdindamas P ūsijos lie u ius, eigė, kad jie u i isus kukliai i izoliuo ai gy enančių au ų p anašumus i nedaugelį jų ūkumų, pas a ie- siems p iski damas au inį išdidumą, polinkį į gi a imą i p ie a ingumą (šis eikiausiai sup as inas kaip senosios ikik ikščioniškosios eligijos laikymasis). T ūkumus pašalin i padėsiąs š ie imas: išdidumas dėl aka inių kaimynų š ie- čiamųjų idėjų i siąs bend a paga ba žmogui, polinkis gi au i, eikiamas kul- ū os, pamažu išnyksiąs, o nuo p ie a ingumo i išanks inių nuos a ų sugebė- sią apsaugo i apsiš ie ę moky ojai (J 10 –11 ). Heilsbe gas a i a ė, kad lie u is ge biąs eligiją, be da nesąs isiškai lais as nuo p ie a ų, ačiau dėl š ie imo po eikio jau spa čiai žengiąs į p iekį: (12) H 13 i no s šiuo me u da nė a isiškai lais as nuo p ie a ų, ačiau neginčy ina, kad jis is labiau š iečiasi. ONA ALEKNAVIČIENĖ 90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV H 13 und wenn e ǁ gleich noch nich ganʒ ey om Abe glauben iſ : ſo kann ǁ man doch auch ihm nich beſ ei en, daß e in de Au =ǁkl ung o ſch ei e . J 11 Au gekl e und gewiſſenha e Iugend= und Volks=ǁleh e endlich we den ihn o abe glubiſchen I h=ǁme n und Vo u heilen ʒu bewah en wiſſen. Jenischas, kalbėdamas apie isas kalbas apsk i ai, a p jų i neišsila inusių au ų, išsky ė galimybę pe eik i sąmojingumą, pa ody i pas abumą, sugebėjimą e in i, įž algumą, odėl mokslininkams medžiagos eikian i sa i a kiek ienos kalbos sanda a, žodžių da yba, jų de inimas, posakiai i pa a lės (J 6 –6 ). Be o, jis pab ėžė, kad lie u ių pa a lės i umpi pasakojimai pasižymi sąmoju, įž al- gumu i gy enimiška išmin imi (J 9 ) (apie Jenischo eiginių sąsają su Milkaus eiginiais ž . 2.3 sk., (8) pa yzdį). Heilsbe gas, pe azuodamas Jenischo eigi- nius, pa eikė panašių minčių: pi muoju a eju sąmojį, pas abumą, gebėjimą e - in i ak a o kaip pasi eiškiančius duodan aiklias p a a des, o an uoju – ma- žosioms au osakos o moms p isky ė jaunimo auklėjamąją unkciją: (13) H 14 Jie pasižymi sąmoju, e indami ki us, i sugebėjimu e in i eisingai, iš čia os aiklios p a a dės, ku ias jie sugal oja, i ku ios aip iksliai apibūdina indi idualią, nea siejamą cha ak e io sa ybę. H 14 Ih Scha ſinn, in Beu heilung ande e , und die ǁ Rich igkei ih e U heile ʒeichnen sich aus; dahe das ǁ T e ende de Beynahmen, die ſie geben, und die das In=ǁdi iduelle, das Vo ſ echende des Cha ak e s ſo ich ig ǁ beʒeichnen. J 6 –6 In jede Sp ache, ſo oh und ungebilde ſie imme ǁ ſeyn mag en wickel de Geiſ des Menſchen eine Maſſe ǁ on Wiꜩ, Beobach ungsgabe, U heilsk a und Scha =ǁſinn [...] bie e eine jede Sp ache du ch ǁ eigen hmlichen Bau, du ch Wo bildung, Wo gung, ǁ Rede=Wendungen, und Sp chw e eichen S o . (14) H 14 Pačioje kalboje gausu pamokančių a o izmų, posakių i eikšmingų p iežodžių. Jais jie įdiegia į jaunimo sielas pado umo i au inių do ybių daigus. H 14 Die Sp ache ſelbſ iſ eich an mo aliſchen Ke n= und ǁ Denkſp chen und bedeu enden Sp chw e n. Du ch ǁ dieſe p lanʒen ſie in die Seelen de Iugend, die Keime de ǁ Rech ſcha enhei und ih e Naʒional ugenden. S aipsniai / A icles 91 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos J 9 Sp chw e und kleinen E ʒhlungen ǁ abe haben das Gep ge des Wiꜩes, des Beobach ungs=ǁgeiſ es und de E ah ungsweishei , wie es den beſ en ǁ Geiſ ese ʒeugniſſen dieſe A eigen ſeyn kann. Jenischo p a a mė inspi a o i Heilsbe go min į apie lie u ių dainas, ik Heilsbe gas iš p adžių iškėlė pomėgį dainuo i apsk i ai, daina imą p ieš da - bą i jį pabaigus, o paskui eiginį papildė meilės ema ikos dainoms būdingais jausmais: (15) H 14 Lie u iai mėgs a dainuo i. Jie dainuoja i džiaugiasi p ieš da bą i jį pabaigę, o jų dainos (Daynos) d elkia š elniausiais meilės i d augys ės jausmais. H 14 Die Li aue ſind Liebhabe des Geſanges. ǁ Sie ſingen und ſind hlich, o und nach de A bei , ǁ und ih e Liede (Daynos) hauchen die ʒ lichſ en Ge=ǁ hle de Liebe und F eundſcha . J 9 Die kleinen Liebesliede des Li aue s, Dai=ǁnos genann , a hmen eine Na  lichkei , Innigkei und ǁ Ʒa ge hl Jenischas dainas e ino ypač palankiai, p a a mėje paminėjo i okiečių li e a ū os eo e iką Go holdą Eph aimą Lessingą (1729–1781). Šis 1759 m. p is a ė jas okiečių li e a ams paskelbdamas d iejų dainų, publikuo ų Pilypo Ruigio ak a e Be ach ung de Li auischen Sp ache, in ih em U sp unge, Wesen und Eigenscha en (1747), e imus į okiečių kalbą. Heilsbe go pé ėmos su o muo os panašiai kaip Jenischo i Kan o: pe a- zuojan i in eg uojan , o kai ku iuos eiginius išplė ojan i sukonk e inan . Heilsbego p a a mėje ma y i polemikos su Jenischu elemen ų, ypač dėl lie u ių kalbos išlikimo i au os cha ak e io e inimo. IŠVADOS 1. K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch- li auisches Wö e -Buch (1800) p a a mių, pa ašy ų suda y ojo kan o iaus Milkaus (Pilkalnis), kunigo i iloso o Danieliaus Jenischo (Be lynas), Ka o i domenų ūmų Ka aliaučiuje a ėjo, Ry ų P ūsijos mokyklų inspek o iaus Ch is opho F ied icho Heilsbe go (Ka aliaučius) i iloso o Immanuelio Kan o (Ka aliaučius), eiliškumas a i inka jų pa ašymo ch onologiją. Remian is Milkaus 1799 m. balandžio 11 d. laišku Heilsbe gui nus a y a, kad Milkus p a a mę galėjo pa ašy i jo pa agin as 1799 m. balandį–gegužę. ONA ALEKNAVIČIENĖ 92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV Kadangi in e eks ualumo analizė odo, kad Kan as ėmėsi isomis imis, odėl jo p a a mė da uo ina po 1799 m. g uodžio 24 d. (po Heilsbe go p a a mės). 2. Milkaus p a a mė ski a ne ik žodynui, be i g ama ikai An angs-G ünde eine Li auischen Sp ach-Leh e (1800), Heilsbe gas pamini abu eikalus, Jenischas – ik žodyną kaip ypa ingos eikšmės eikalą, o Kan o p a a mė „Nachſch i eines F eundes“ nesusie a nė su ienu eikalu – ji a lieka pos sc ip um unkciją i iškelia min į dėl kalbos g ynumo s a bos i bū inybės jį išsaugo i. 3. In e eks iniai yšiai sieja Jenischo p a a mę su Milkaus, Heilsbe go – su Jenischo i Milkaus, o Kan o – su Milkaus, Jenischo i Heilsbe go p a a - mėmis. Pé ėmos pa a azinės, implici inės, išsky us ieną e e en inę Kan o p a a mės p adžioje. Pé ėmos su o muo os dažniausiai de inan kelių p a- a mių eiginius i aikan išplės inę s a egiją – modi ikuojan i p idedan papildomos in o macijos. 4. Kadangi Heilsbe gas inicija o Milkaus p a a mę, ieną pa ašė pa s, bu o a pininkas a p Milkaus i spaus u ių, palaikė yšius su isais au o iais, u- ėjo aldžios galių, ai galėjo su ink i isas p a a mes, suda y i sąlygas jų au o iams em is ieni ki ų eks ais i aip su o muo i ak ualų disku są lie- u ių kalbos a ojimo bei mokomųjų knygų leidybos klausimais. 5. Pag indiniai eiginiai, u in ys sąsajų keliose p a a mėse: P ūsijos lie u io cha ak e io sa i umas i kalba kaip jo o ma imo i išsaugojimo p iemonė (Jenischas, Heilsbe gas, Kan as); lie u ių kalbos senumas i eikšmė moks- lui, ypač is o ijai (Jenischas, Kan as); lie u ių au os i kalbos izoliuo u- mas e i o iniu požiū iu (Milkus, Jenischas, Kan as); kalbos i mo alės są- saja (Jenischas, Heilsbe gas); lie u ių kalbos a ojimo plė imas (Milkus, Heilsbe gas, Kan as); bū inybė moky is kalbos k aš e di ban iems nelie u- iams (Milkus, Heilsbe gas); galimybė įgy i pasi ikėjimą ik lie u iškai mo- kan iems a nau ojams (Jenischas, Heilsbe gas); žodyno i g ama ikos, kaip kalbos mokomųjų knygų, po eikis i e ė (Milkus, Jenischas, Heilsbe gas); lie u ių meilė sa o kalbai (Jenischas, Heilsbe gas); dainuojamosios au o- sakos nuoši dumas i š elnumas (Jenischas, Heilsbe gas); mažųjų au osa- kos žan ų e ė (Milkus, Jenischas, Heilsbe gas); pa io izmas (Jenischas, Heilsbe gas); au inis išdidudamas (Jenischas, Heilsbe gas, Kan as); nepa- si ikėjimas s e im aučiais (Jenischas, Heilsbe gas); lojalumas y esnybei (Heilsbe gas, Kan as); sąmojis, įž algumas i gebėjimas e in i (Jenischas, Heilsbe gas); mo e ų do umas (Jenischas, Heilsbe gas); p ie a ingumas i galimybė į eik i jį š ie imu (Jenischas, Heilsbe gas). S aipsniai / A icles 93 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Alekna ičienė Ona 2020: Po ilo F yd icho Ruigio An angsg ünde eine Li auischen G amma ick (1747) – penk oji P ūsijos Lie u os lie u ių kalbos g ama ika. – Alekna ičienė Ona, Blažienė G asilda. Po ilas F yd ichas Ruigys. Monog a ija, g ama i- kos indeksai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 123–271. Bense Ge ud 2006: Mielcke, Kan und Königsbe g. – Na icula li e a um Bal ica um, h sg. on S . Kessle , Ch. Schille , Wiesbaden: Ha assowi z Ve lag, 209–212. Bi inienė Aud onė 2005: Mokslinis s ilius i jo in e eks ualumas. – Žmogus i žo- dis 1, 68–72. E le Geo g 1911/1912: Die Ma ikel und die P omo ions e zeichnisse de Albe us- Uni e si ä zu Königsbe g i. P . 2, Leipzig: Ve lag on Duncke & Humblo . Ginei is Leonas 1990: K is ijonas Donelai is i jo epocha, Vilnius: Vaga. Gi dzijauskas Juozas 1990: K is ijonas Go lybas Milkus. – K is ijonas Go lybas Milkus. Pilkainis. Poezija, p oza, pa . L. Ci a ičiū ė, J. Gi dzijauskas, Vilnius: Vaga, 5–34. H – Heilsbe g Ch is oph F ied ich 1799 [1800]: D i e Vo ede. – Mielcke Ch is ian Go lieb. Li auiſch=deu ſches und Deu ſch=li auiſches W e =Buch [...], Knigsbe g: Im D uck und Ve lag de Ha ungſchen Ho buchd ucke ey, 1800, [12 –15 ]. Heilsbe g Ch is oph F ied ich 1795-11-07: B ie an Immanuel Kan . P ieiga in e ne e: h ps://ko po a.zim.uni-duisbu g-essen.de/Kan /b ie e/686.h ml [žiū ė a 2021-06-04]. Heilsbe g Ch is oph F ied ich 1796-05-22: B ie an Immanuel Kan . P ieiga in e ne e: h ps://ko po a.zim.uni-duisbu g-essen.de/Kan /b ie e/705.h ml [žiū ė a 2021-06-04]. Heilsbe g Ch is oph F ied ich 1798-02-27: B ie an Immanuel Kan . P ieiga in- e ne e: h ps://ko po a.zim.uni-duisbu g-essen.de/Kan /b ie e/800a.h ml [žiū ė a 2021-06-04]. Helbig Jö g 1996: In e ex uali ä und Ma kie ung. Un e suchungen zu Sys ema ik und Funk ion de Signalisie ung on In e ex uali ä , Heidelbe g: Win e . Heinemann Wol gang 1997: Zu Eing enzung des In e ex uali ä sbeg i s aus ex linguis ische Sich . – Tex beziehungen. Linguis ische und li e a u wissenscha liche Bei äge zu In e ex uali ä , h sg. on J. Klein, U. Fix, Tübingen: S au enbu g Ve lag, 21–37. ONA ALEKNAVIČIENĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV J – Jenisch Daniel 1799 [1800]: Ʒwey e Vo ede. – Mielcke Ch is ian Go lieb. Li auiſch=deu ſches und Deu ſch=li auiſches W e =Buch [...], Knigsbe g: Im D uck und Ve lag de Ha ungſchen Ho buchd ucke ey, 1800, [6 –11 ]. Jenisch Daniel 1796: Philosophisch-k i ische Ve gleichung und Wü digung on ie zehn äl e n und neue n Sp achen Eu opens […], Be lin: bei F ied ich Mau e . K – Kan Immanuel 1800: Nachſch i eines F eundes. – Mielcke Ch is ian Go lieb. Li auiſch=deu ſches und Deu ſch=li auiſches W e =Buch [...], Knigsbe g: Im D uck und Ve lag de Ha ungſchen Ho buchd ucke ey, 1800, [16 –16 ]. Kan Immanuel 2008: An h opology, His o y and Educa ion, eds. by G. Zölle , R. Louden, Camb idge e al.: Camb idge Uni e si y P ess. Ke n Udo 2007: Denn ich bin ein Mensch gewesen. Ein üh ung in Leben und We k Immanuel Kan s. – Ke n Udo (H sg.). Was is und was sein soll. Na u und F eihei bei Immanuel Kan , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 43–92. Koženiauskienė Regina 1990: XVI–XVIII amžiaus p akalbos i dedikacijos, Vilnius: Mokslas. Koženiauskienė Regina 2003: In e eks ualumas: e e encija, a iamas dialogas i ki os s ilis inės aiškos o mos. – Lie u ių kalba 1, 1–10. M – Mielcke Ch is ian Go lieb 1800: E ſ e Vo ede. – Mielcke Ch is ian Go lieb. Li auiſch=deu ſches und Deu ſch=li auiſches W e =Buch [...], Knigsbe g: Im D uck und Ve lag de Ha ungſchen Ho buchd ucke ey, 1800, [2 –5 ]. Mal e Rudo , h sg. 1990: Immanuel Kan in Rede und Gesp äch, Hambu g: Felix Meine Ve lag. Meye William 1927: Kan s U g oßmu e Anna Mielcke. – Al p eußische Geschlech- e kunde 1, 121–122. Melniko a I ina 2003: In e eks ualumas: eo ija i p ak ika, Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. Mielcke Ch is ian Go lieb 1799-04-11: B ie an Ch is oph F ied ich Heilsbe g. GS A PK: XX. HA, Rep. 5, Ti el 22, N . 13, 12 ; publikuo a: T iškai ė, Sidab ai ė 2019, 226–229. Mielcke Ch is ian Go lieb 1800: Li auiſch=deu ſches und Deu ſch=li auiſches W e =Buch [...], Knigsbe g: Im D uck und Ve lag de Ha ungſchen Ho buchd ucke ey. Pe auskai ė Rū a, Šinkūnienė Jolan a 2015: Da ka ą apie in e eks ualumą. Ką jis sako apie mokslinį eks ą? – Kalbo y a 67, 67–85. S aipsniai / A icles 95 K is ijono Go lybo Milkaus žodyno Li auisch-deu sches und Deu sch-li auisches Wö e -Buch (1800) p ã a mės: da a imas i in e eks inės sąsajos Pu inai ė Ne ija 2004: Pasku inioji p o o e oliucija. Kan o p ak inės iloso ijos s udija, Vilnius: Aidai. Pu inai ė Ne ija 2005: Kan as i Donelai is apie lie u io cha ak e į. – Naujasis židinys-Aidai 1–2, 34–40. P ieiga in e ne e: h ps://nzidinys.l /wp-con en /uplo- ads/2018/12/NZ-2005-n -1-2.pd [žiū ė a 2021-06-03]. Pu inai ė Ne ija 2003: (Ne)lie u is Kan as. – Naujasis židinys-Aidai 7–8, 389–396. P ieiga in e ne e: h ps://nzidinys.l /wp-con en /uploads/2018/12/NZ-2003-n -7-8. pd [žiū ė a 2021-06-04]. Ricke ičiū ė K is ina 1968: I. Kan o požiū is į lie u ių kalbą i kul ū ą. – P oblemos 1, 56–65. Shell Susan 2011: ‘Nachsch i eines F eundes’: Kan on Language, F iendship and he Concep o a People. – Kan ian Re iew. Camb idge Uni e si y P ess. P ieiga in e - ne e: h ps:// documen s.mx/nachsch i -eines- eundes-kan s-pos sc ip -o -a- iend. h ml [žiū ė a 2021-05-06]. Sidab ai ė Ža in a 2006: K is ijonas Go lybas Milkus. Gy enimas i li e a ū inė ei- kla, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Sidab ai ė Ža in a 2020: Immanuelio Kan o p akalba Ch is iano Go liebo Mielke’ės žodyne (1800). – Res Humani a iae 28, 192–208. P ieiga in e ne e: h ps://e-jou nals. ku.l /jou nal/RH/a icle/2240/in o [žiū ė a 2021-06-06]. T iškai ė Bi u ė 2019: Milkų šeima XVII–XVIII a. P ūsijos Lie u oje: genealo- gijos ekons ukcija. – A chi um Li huanicum 21, 73–216. P ieiga in e ne e: h ps:// e alpykla.li uanis ikadb.l /objec /LT-LDB-0001:J.04~2019~1602792393041 /J.04~2019~1602792393041.pd [žiū ė a 2021-05-06]. T iškai ė Bi u ė, Sidab ai ė Ža in a, pa ., 2019: Li uanis inio sąjūdžio XVIII amžiaus P ūsijoje a odangos 2. Dokumen inis Milkų šeimos palikimas = Die Hin e g ünde de li uanis ischen Bewegung im 18. Jah hunde in P eußen 2. Das dokumen a ische E be de Familie Mielcke, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4. Lie u ių kalba XVIII–XIX a., Vilnius: Mokslas.