Danguolė Mikulėnienė „Lietuvių kalbos instituto istorija: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija“

Recenzijos / Re iews 347 OLGA MASTIANICA Lie u os is o ijos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3094-3539 Mokslinių y imų k yp ys: XIX amžiaus sociokul ū iniai eiškiniai, in eligen ijos i bajo ijos apa ybė, a pe niniai san ykiai. VIOLETA MEILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0862-0709 Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all87-17 Danguolė Mikulėnienė LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO ISTORIJA: LIETUVIŲ KALBOS IR KALBOTYROS INSTITUCIONALIZACIJA Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021, 242 p. ISBN 978-609-411-310-9 (bend as), ISBN 978-609-411-311-6 (I dalis) Moksliniai lie u ių kalbos y imai u i gana ilgą i u iningą is o iją, ku ios p adžios galima ieško i da XIX a. idu yje i sie i su lyginamosios-is o inės kal- bo y os įsi i inimu ling is ikoje1. Tuo me u lie u ių kalbos y imų pasaulyje sužimba okios asmenybės kaip Augus as Schleiche is, F ied ichas Ku scha is, lie u ių kalba domisi pasaulinės ling is ikos a s o ai – Ka las B ugmannas, Augus as Leskienas, Adalbe as Bezzenbe ge is i ki i. Įk ėp i užsienio kolegų 1 Bene išsamiausiai lie u ių kalbos y imo i ap ašymo bandymus nuo pa seniausių laikų iki 2010 m. išsamiai ap a ė akademikas Algi das Sabaliauskas Lie u ių kalbos y inėjimo is o ijos i o- myje (I dalis, 1979; II dalis, 1982; III dalis, 2012). OLGA MASTIANICA, VIOLETA MEILIŪNAITĖ 348 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII gim ąją kalbą ima y inė i i Lie u os š iesuoliai – An anas Ba anauskas, Jonas Jablonskis, Kazimie as Būga, Kazimie as Jaunius i ki i. A odo, dėmesio lie u- ių kalbai nes inga: andasi mokslinės g ama ikos ( iesa, iš p adžių dažniau ne lie u ių kalba, nes ašomos ki ų šalių mokslininkų), imamasi kalbą kodi ikuo i i ku i bend inį, o icialųjį, a ian ą... Be isa ai yks a paski ų asmenų ini- cia y a, ski ingose š ie imo ins i ucijose i ne e ai apsi iboja ieno žmogaus pas angomis (kalban apie medžiagą eikusius s uden us a ki us pagalbininkus, labiau in o man us nei y ėjus-kolegas) i ienu gy enimu. Taigi kalban apie lie u ių kalbą apsk i ai, išsamius kompleksinius, ilgalai- kius, ikslinius, besi o muojančios als ybės po eikius a i inkančius y imus, pasaky ina, kad iso o labai s igo. XX a. pi mojoje pusėje kilo aki aizdi lie- u ių kalbos y imų konsolida imo i ins i ucionaliza imo bū inybė. Reikėjo į i in i lie u ių – als ybinės – kalbos pozicijas i s a usą, pag įs i jos u in- gumą i gilias is o ines šaknis, o an is o inių pama ų ku i i p og amuo i būsi- mą aidą. Tokia užduo is eko ke i ojo XX a. dešim mečio pabaigoje įku am An ano Sme onos li uanis ikos ins i u ui, ku io s eigimas i pi mieji žingsniai iki šiol pla esniam isuomenės a ui bu o menkai pažįs ami i eikala o a ides- nio ž ilgsnio. Galimybę ą is o iją pakeden i i ge iau pažin i su eikia naujausia Danguolės Mikulėnienės mokslo s udija2 Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacija3. Tai i in eikšmingas i labai lauk as y imas, ski - as lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacijos p adžiai. Lie u ių kalbos ins i u o gimimo diena ebesiejama su Lie u os mokslų aka- demijos įkū imu 1941 m. sausio 16 d., no s da 1999 m. is o ikas An anas Tyla siūlė pe žiū ė i humani a inių ins i u ų įs eigimų iš akas4. Danguolė Mikulėnienė Lie u ių kalbos ins i u o is o iją, iksliau lie u ių kalbos i kalbo- y os ins i ucionalizaciją, sieja su An ano Sme onos li uanis ikos ins i u o įkū i- mu 1938 me ais (jei emsimės eisės ak ais) a 1939 me ais, kai Ins i u as p adė- jo eiklą (p. 9). Siekian pag įs i An ano Sme onos li uanis ikos ins i u o, kaip 2 Leidinio apim is, pa eikiamų ak ų išsamumas i nauji duomenys, be jokios abejonės, leis ų adin- i jį monog a ija, odėl p isky imas s udijų žan ui, iena e us, gali bū i laiky inas au o ės kuklu- mo iš aiška, o, ki a e us, nu eikia skai y oją lauk i olesnių didelės apim ies y imo dalių. 3 A k eip inas dėmesys į ai, kad šis y imas nuosekliai ęsia mokslininkės ykdomus lie u ių kal- bo y os is o ijos y imus – 2018 m. pasi odė a mė y os is o ijai ski a monog a ija Lie u ių a - mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai (I dalis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen - as). Kadangi lie u ių kalbos y imams p adžią da ė a ski ų egioninių kalbos a ian ų ap ašai, šią monog a iją galima laiky i nuosekliu pasi engimu ap a iamajai s udijai, o skai y ojas čia gali as i lie u ių kalbos ins i ucionaliza imo p iešis o ę. 4 Tyla (1999: 13). Danguolė Mikulėnienė Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacija Recenzijos / Re iews 349 daba inio Lie u ių kalbos ins i u o pi m ako, idėją, mokslo s udijos Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacija objek u au- o ės pasi ink a Lie u ių kalbos sky iaus eikla. An ano Sme onos li uanis ikos ins i u e eikė ys sky iai: Lie u ių kalbos, Lie u os is o ijos i Tau osakos sky- ius. Lyginan su ki ais Ins i u o sky iais Lie u ių kalbos sky iaus eikla, kaip eigia s udijos Au o ė, bu o išski inė – kalbininkai u ėjo kelis papildomus už- da inius: „o ganizuo i i ealizuo i als ybinės kalbos a kybą, o ka u su ja – ak y in i i mode nizuo i kalbos mokslą Lie u oje“ (p. 10). Pi majame mokslo s udijos sky iuje „Ins i ucinė An ano Sme onos li ua- nis ikos ins i u o cha ak e is ika“ y ėja ekons a o ne ien mokslinę bei o - ganizacinę Lie u ių kalbos sky iaus, be i iso Li uanis ikos ins i u o eiklą. Iki šiol Lie u os is o iog a ijoje y inė as ien ideologinis i sociokul ū inis Li uanis ikos ins i u o kū imosi kon eks as i jo p iešis o ė5, ačiau Li uanis ikos ins i u o ikslai, užda iniai, s uk ū a, aldymas, o s a biausia, Ins i u o pe - sonalas i jo kai a nebu o Lie u os is o iog a ijos dėmesio cen e. A k eip inas dėmesys į ai, kad Li uanis ikos ins i u o Lie u os is o ijos sky iaus eikla y a isiškai apleis as is o ikų eiklos a uodas, y inėjamos ien a ski os asmenybės i jų is o inis palikimas6. Tačiau, kaip odo naujausias Danguolės Mikulėnienės y imas, a p is o ikų i kalbininkų bū a glaudaus bend ada bia imo, apie ką puikiai byloja Mykolo Bi žiškos na ys ė Lie u ių kalbos sky iaus Ta yboje (p. 31). Todėl mokslo s udija Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacija y a didžiulis aks inas is o ikams p adė i lygina- mąsias s udijas, juolab, kad Danguolė Mikulėnienė su s ebė inu k uopš umu, pasi emdama pi miniais a chy iniais šal iniais (Li uanis ikos ins i u o eiklos planai, p o okolai, iešosios kalbos, a askai os), ku ių dauguma pi mą ka ą į e- dama į mokslinę apy a ą, išsamiai apibūdino Li uanis ikos ins i u o ado ybę, Ins i u o a ybos na ius, Lie u ių kalbos sky iaus i jo įs aigų pe sonalo sudė į, į e ino Li uanis ikos ins i u o bend ada bių mokslinį po encialą, a ski ai pa- eikdama jų s udijų užsienio uni e si e uose analizę (p. 33–34). Šį išsamų y- imą puikiai papildo mokslo s udijos p iedai „Biog amos. An ano Sme onos Li uanis ikos ins i u o Ta ybos na iai, adminis acinis pe sonalas i kalbos da - bininkai“ (p. 178–195), „Dokumen inės biog amų ilius acijos“ (p. 196–207), ku iuose pa eik a nauja, iki šiol nežinoma dokumen inė medžiaga apie Napalį G igą, Eleną Ho odničiū ę (Samaniū ę), Vik o ą Kaman auską, Aleksand ą Leng iną, ne is o iką Vincą T umpą, pa ikslinami ak ai dėl Mykolo Bi žiškos, kaip Li uanis ikos ins i u o di ek o iaus, ykdy ų pa eigų. 5 Mačiulis (2002: 19–38); Juze o ičius (2019: 88–103). 6 Gieda (2017). OLGA MASTIANICA, VIOLETA MEILIŪNAITĖ 350 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII A ski ą dėmesį Danguolė Mikulėnienė sky ė pi miesiems Li uanis ikos ins- i u o so ie inimo ženklams. Knygoje Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacija pa ody a, kaip 1940 m. bi želio mėn. iš knygynų, skai yklų, biblio ekų u ėjo bū i šalinamos isos An ano Sme onos knygos i leidiniai apie jį, kaip iš pa eigų bu o a leis as Li uanis ikos ins i u o di ek o ius Kazimie as Masiliūnas, disku uojama su Aldonu Pupkiu dėl mėgi- nimų Juozą Balčikonį pašalin i iš didžiojo Lie u ių kalbos žodyno edak o iaus pa eigų, pa eik i Vinco K e ės-Micke ičiaus nu odymai da buo ojams p i alo- mai daly au i e oliucijos me inių eisenoje, aizdžiai pa odoma, kaip Lie u os žmonių suėmimai i ėmimai palie ė Li uanis ikos ins i u o da buo ojus. Mokslo s udijoje Danguolė Mikulėnienė kalbinės i kalbo y inės eiklos i- ziją i misiją nag inėja pasi emdama pi miniais šal iniais – š ie imo minis o Jono Tonkūno, Li uanis ikos ins i u o di ek o iaus Kazimie o Masiliūno š en i- nėmis kalbomis Li uanis ikos ins i u o a ida ymo p oga i Lie u ių kalbos sky- iaus Ta ybos posėdžių p o okolu (1939 m. ko o 18 d.), ku iame už iksuo i Ins i u o kalbininkų įsipa eigojimai Lie u os isuomenei. Ši i in e inga kal- bos is o ikui i is o ikui dokumen inė medžiaga p is a oma knygos p ieduose (p. 208–226). Įdomu pas ebė i, kad K. Masiliūnas ke i uoju (be ik ai nepa- sku iniu) užda iniu numa ė lie u ių kalbos is o ijos i senųjų aš ijos paminklų y imą bei jų leidybą (p. 95). Šį užda inį, kaip odo Danguolės Mikulėnienės y imas, Lie u ių kalbos sky ius sėkmingai ykdė (p. 126). Danguolė Mikulėnienė, nag inėdama Lie u ių kalbos sky iaus planus i a as- kai as, p iėjo p ie i in eikšmingos iš ados, e os a ski o ci a imo: „Li uanis ikos ins i u o kalbininkai kū ė mode niąją lie u ių kalbo y ą, ideo- logiškai i me odologiškai u ėjusią p anok i XX a. p adžios [Kazimie o] Būgos i [Jono] Jablonskio mokyklas i aip į auk i lie u ių kalbo y ą į mokslinį ling- is ikos Eu opoje disku są“ (p. 101). Ki aip a ian , galima eig i, kad nuo a ski ų, pa ienių i ne e ai umpalai- kių y imų i jiems keliamų ikslų, pe ei a p ie sis eminio, kompleksinio i il- galaikio mokslinių lie u ių kalbos y imų plana imo i o ganiza imo. Telkian mokslininkų g upes, siek a išsamesnio, gilesnio i į ai iapusiškesnio i iamųjų objek ų į e inimo. Be o, eikia nepami š i, kad o ien uo asi ne ik į, pa a- dinkime, ie inę inką, be gal o a i ku kas plačiau – siek a įei i į „mokslinį ling is ikos Eu opoje disku są“, ki aip a ian , panaikin i Lie u os kalbo y os a ski į. Tai aki aizdu i iš o, kad Ins i u e di bo mokslininkai, mokęsi užsie- nio ins i ucijose i ne iš nuogi dų pažįs an ys ą eu opinį disku są (ž . 1 p iede pa eik as biog amas). A ski ai mokslo s udijos an ajame sky iuje „Kalbinės i kalbo y inės ei- klos izija i misija: ekons ukcinė pe spek y a“ į e in a, kuo sky ėsi Lie u ių kalbos sky iaus sumanymai dėl e minologijos su a kymo nuo anks esnių Danguolė Mikulėnienė Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacija Recenzijos / Re iews 351 sumanymų, išsiaiškin a, kaip didžiojo Lie u ių kalbos žodyno edakcija p isidėjo p ie li uanis ų engimo, kaip Lie u ių kalbos sky iui ūpėjo aikomosios kal- bo y os s i ys – pa yzdžiui oponimika i an oponimika Vilniuje i Vilniaus k aš e. S a bu pažymė i, kad ši išsami analizė pi mą ka ą Lie u os is o iog a- ijoje leidžia a skleis i i į e in i, kokį aidmenį Vilniaus ada imo akcijose a liko An ano Sme onos Li uanis ikos ins i u as, o konk ečiau – Lie u ių kal- bos sky ius7. Danguolei Mikulėnienei aip pa ūpėjo kalbininkų komunikaci- nės poli ikos aspek ai – yšiai su užsieniu bei ie inėmis š ie imo i iešosios kul ū os įs aigomis. Tiesa, mokslo s udijoje mažiau dėmesio ski a a pdalyki- niam An ano Sme onos Li uanis ikos ins i u o Lie u ių kalbos sky iaus (i jo įs aigų) bei Lie u os is o ijos sky iaus na ių bend ada bia imui. Tačiau oks Danguolės Mikulėnienės pasi inkimas isiškai sup an amas – An ano Sme onos Li uanis ikos ins i u o Lie u os is o ijos sky iaus eikla is o iog a ijoje nė a a s- ki ai nag inė a. Ve a paminė i i ai, kad ši s udija y a ik pla esnio y imo dalis – šalia pa- adinimo skai y ojas leng ai pas ebės skai menį „1“, ku is leidžia ikė is, kad i iamasis da bas bus ęsiamas – analizuojami ėlesni laiko a piai, ak ualizuo- jama a ski ų y imų aida i ęs inumas, ski iama dėmesio asmenims, nu eiku- siems lie u ių kalbo y oje daug, be gana menkai pažįs amiems ne ik plačiajam skai y ojų a ui, be ne e ai i pačiai kalbininkų bend uomenei (p isiminkime naujojo ins i u o di ek o ių Kazimie ą Masiliūną – kiek apie jį galėjome pasa- ky i iki šios s udijos?). Gausūs dokumen ai, pa eikiami p ieduose, ne ik leidžia pag įs i mokslinin- kės eiginius, be i suda o sąlygas ki iems y ėjams sa a ankiškai įsigilin i į šią medžiagą i ją panaudo i sa o y imams, ku iuos, be abejo, ap a iamoji s udija gali (ma y , i u i) paska in i. Taigi neabejo ina, kad Danguolės Mikulėnienės mokslo s udija Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: lie u ių kalbos i kalbo y os ins i- ucionalizacija eikia i ą eo inį i me odologinį pag indą, y a s ip us aks i- nas ne ien kalbos is o ikams, be i is o ikams, a sig ęž i i p adė i i i sa ųjų mokslo s ičių ins i ucionaliza imosi p ocesus bei šiuos p ocesus lygin i i e - in i. Be o, čia su eikiama daug naujų duomenų ne ik apie Ins i u o, apusio Lie u ių kalbos ins i u o lopšiu, eiklos p adžią, pi mąsias y imų k yp is i apim is, be i leidžia susida y i įspūdį apie bend ąjį o me o Lie u os gy enimą, kon eks us, kylančius iššūkius i juos sp endusias asmenybes. Kaip ik dėmesys asmenybėms, kū usioms kompleksinių lie u ių kalbos y imų pama us, o ma- usioms naujausiomis žiniomis pag įs as me odologijas, b ėžusioms als ybinės kalbos aidos gai es, kū usioms a puka io Lie u os in eligen ijos eidą, y a da ienas i be galo s a bus šios s udijos išski inumas. 7 Mačiulis, S aliūnas (2015). OLGA MASTIANICA, VIOLETA MEILIŪNAITĖ 352 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Taigi belieka palinkė i Au o ei kuo ge iausios sėkmės i lauk i ki ų dalių, ski ų lie u ių kalbos i lie u ių kalbo y os ins i ucionalizacijos aidai. LITERATŪRA Gieda Au elijus 2017: Mani es uojan i Klėja. Is o ikai i is o ika Lie u oje 1883– 1940 m., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Juze o ičius Romualdas 2019: Li uanis inių mokslų ins i ucionaliza imas 1939– 1955 m.: kul ū ologinio disku so b uožai. – Li uanis ica 65, 2(116), 88–103. Mačiulis Dangi as 2002: An ano Sme onos Li uanis ikos Ins i u o įkū imas. – Li uanis ica 2(50), 19–38. Mačiulis Dangi as, S aliūnas Da ius 2015: Vilnius – Lie u os sos inė: p oblema au inės als ybės p ojek e (XIX a. pabaiga – 1940 m.), Vilnius: LII leidykla. Mikulėnienė Danguolė 2018: Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lū- žiai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Sabaliauskas Algi das 1979: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: iki 1940, Vilnius: Mokslas. Sabaliauskas Algi das 1982: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1940–1980, Vilnius: Mokslas. Sabaliauskas Algi das 2012: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tyla An anas 1999: Is o ija li uanis ikos kon eks e. – Li uanis ika: adicijos, da- ba is, pe spek y os: mokslinės kon e encijos, ski os Li uanis ikos ins i u o įs eigi- mo 60-mečiui paminė i p anešimai, ed. kolegija A. Kalėda, Z. Kiaupa, K. Mo kūnas, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u o leidykla, 13–30. Į eik a 2022 m. spalio 23 d. OLGA MASTIANICA Lie u os is o ijos ins i u as Til o g. 17, LT-01101, Vilnius, Lie u a mas ianic[email p o ec ed]om VIOLETA MEILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a iole a.meiliunai [email protected]