Produktyvieji daiktavardžių ir būdvardžių vedinių naujadarų tipai

S aipsniai / A icles 177 JOLANTA VASKELIENĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8516-8608 Mokslinių y imų di ezioni: pa ole dei da yba, mo ologia, es o lingu is ica, s ilis ica. DOI: doi.o g/10.35321/all87-09 PRODUZIONI DAIKTAVARDŽIŲ IR BŪDVARDŽIŲ VEDINIŲ NAUJADARŲ TIPAI P oduc i e Types o Noun and Adjec i e Neologisms ANOTATIA L'a icolo analizza ano p odo i iamen e ipi di a iba appa enen i con p essaghi a e daik a a džių e būd a džių naujada ai, accol i da li a ians au o ių eks ų. (Naujada u conside a o a aminiuose šal iniuose Bend inės lie u ių kalbos žodine, Daba inės lie u ių kalbos žodine, lie u ių kalbos žodine e Lie u ių kalbos žodino papildymų ka o ekoje ne iksuo i da iniai.) Nell'indagine si basa 374 nuo iada , appa enen i a sei daik a a džių e būd a džių da ybos ipi, da i di analisi: nell'a icolo si discu ano p eesaghi -imas -ymas e - is eiksmažodžių abs ac i, -umas, -ybė, -ys ė a dažodžių abs ac i, nonché p eesagos -ischkas, - būda a džiai. Lo s udio mi a a i ela e ques i ipi di inno ada ì da ybos, seman ica e a osena peculia i à. Empi iche analisi da i sono pa agona i con le dice ie e le g amma iche o ni e da ques i ipi di da ybos, nonché le inż alghe dei ice ca o i duomenyno nuo ezodžių della lingua Li uania. Viene o ni a alcune accomandazioni lexicog a im. ESMINIAI VODŽIAI: naujada as, da ybos ipas, p oduk i umas, da inys, edinys, dū inys, p iesaga, (po encinis) ondamen inis e odis. ANNOTATION The a icle analyzes he noun and adjec i e neologisms o he p oduc i e ypes o wo d o ma ion made wi h su ixes and collec ed om he ex s o Li huanian au ho s JOLANTA VASKELIENĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (neologisms a e de i a i es no eco ded in he suppo ing sou ces Dic iona y o he S anda d Li huanian Language, Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, Dic iona y ypes o he o he Li huanian Language and Supplemen Ca alogue o he Dic iona y o he Li huanian Language). The s udy is based on he da a o he analysis o 374 neologisms belonging o six o ma ion o nouns and adjec i es. The a icle discusses he abs ac s o e bs wi h he su ixes -imas/-ymas and - is, he abs ac s o nominals wi h he su ixes -umas, -ybė, -ys ė, as well as he adjec i es wi h he su ix -iškas, -a. The esea ch aims o e eal he peculia i ies o he o ma ion, seman ics and use o hese ypes o neologisms. I da a om he empi ical analysis ha e been compa ed wi h he desc ip ions o hese ypes o o ma ion p esen ed in wo d o ma ion wo ks and g amma s, as well as wi h he insigh s compound, (po en ial) base o he esea che s o he Da abase o Neologisms o he Li huanian language. The a icle p o ides some ecommenda ions o lexicog aphe s. KEYWORDS: neologism, ype o wo d o ma ion, p oduc i i y, de i a i e, wo d. ĮVADAS D'o bo ipo ques o abs ak i pa ole di su(si)da imo o mali e seman inė schema. Da ybo ipo ealizza conc ūs da iniai, coincamban i e p incipali di e enciiais (ski iamaisiais) segni di da ybos: 1) ka ego ine da ybine signi icme, 2) pama inių žodžių dalimi (a dalimis), 3) da ybos o man u. Da iobo ipo è ka u e già esis en i composi ii pa ole de agli comune ca a e is ica, e u u i nuo iada ų o mazione p og amma (LKE 129; Keinys 1999: 107; U bu is 2009: 293308; plg. Soida 2009: 5661). Unho ipi di da ybos sono da ě mol i da inių, secondo al i a oi o solo uno al o pa ola. Soli amen e secondo espos i ipi di da ybos doomi e naujada ai, dei quali più o meno esama sia saky inėje, sia ašy inėje kalboje, a i ipi di es i. Nemažai a uale della lingua naujada ų da a nella cos an emen e pildoma Li u ians kalbos naujažodžių duomenyne (ND). ND pubblica i naujažodžiai ( ap lo o e naujada ai) negli ul imi anni ice u ė a enzione dei ice ca o i (Mu mulai y ė 2021; Aleksai ė 2022; L'obie i o di ques a ice ca sceglie e da es i di au o i li uani selezion i naujada ai1. (Naujada ai sono conside a i a aminiuose on i: Daba inės lie u ių kalbos žodyne 1 Kiekybiškai gausiusios edinių g upės gau os išanaliza us maždaug 1500 a ie apie duomenyną i jo y imo galimybes da ž . Mu mulai y ė 2016; Miliūnai ė 2015; 2018). doybos naujada ų, as ų į ai ių lie u ių au o ių keliose dešim yse knygų, ma lis a delle on i indica e solo quelle lib i, da cui a icolo iene o ni a a osenos pa yzdžių (p ie pa yzdžio ašomas knygos umpinys i puslapis). Va de o che i nuo iada i accoglie e manualmen e median e, osse ėsene A icoli 179 A icle / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai (DLKŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), Lie u ių kalbos žodyne (LKŽ) e Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje (LKŽPK) neuž iksuo i da iniai.) Lo scopo dell'a icolo chia i e, quali p eesagionali daik a a džių e būd a džių edinių naujada ų ipi sono p odu i iissimi, come ques o co eliuoja con le esis en i in uizioni su daik a a džių e būd a džių p oduk iuosius ipi, e discu e e p odo i inno ada ų da ybos bei a osenos. Nel la o o si basa 374 nuo iada ų (194 daik a a džių e 180 būd a džių), appa enen i a sei ipi di da ybos, da i della ice ca. Compi i: 1) da es i di au o i li uani es ella i e da i da ybiamen e analizza i nuo iada ų a lin a e abbondan i daik a a džių daik a a džių i būd a džių edinių g upes; 2) ap a i da iesiems ipams p iklausančius naujada us da ybos, seman ikos i a osenos aspek ais, 3) siekian užčiuop i naujada ams ca a e is iche endenzioni, gau us ispe o con ND delle ice che p esen i dei naujada ų (Mu i y ėmula 2021; Aleksai ė 2022) pe s udi quali a i i. ezul a ais. Pasaky ina, kad su ink a empi inė medžiaga pi miausia naudojama La o e applica e da ybinske, seman iche, me odi di analisi es o, u ilizzo asi in e p e azione, me odi di calcolo, g e inimu. Nell'indagine a iene inducciniu cammino da speci iche da inie analisiè ino apibend ina i o ca a e e insg algų. Viene o ni a alcune accomandazioni lexicog a im. TEORINS ĮŽVALGOS Nella eo ia del Ve bo di azione si edono due oppos i pun i di is a al p odu umà: del p imo la o si i iene che la p odu i à appa enga diac onijai (i.e. si manona che solo da una p ospe i a s o ica si possa pa la e di ipo di azione p odu umà), men e del secondo la o si sos iene che la p odu i à è un sos anziale segno del ipo, quindi solo i ipi di azione p odu osi sono assegna i al sis ema linguis ico e sono inclusi nella sinc oni del e mine da bu (U bis 2009: 309). In al i e mini, iene solle a a la ques ione g upisci à, i. i. si ichiede che da inys non solo abbia pama inio pa ola (pama inius žodžius), ma e in al i da iniuose pasika ojan į o man ą (i me odą analizzing o žinius kū inius, esė e li e a u ologų eks us ice ca a da inių, che po ebbe o esse e neuž iksuo i a aminiuose žodynuose. S iluppa o p elimina us naujada ų elenco (in en o ius) successi amen e i is a o. Be abejo, accogliendo empi inę ma e iale in modo manuale qualche qualche nelle dizionynus neį auk as da inys può e p asp ūs i. Qui di ei che au oma izza e naujada ų paieškos no imo s ilius es i non, ol e a ques o, ND è anche è manualmen e accumula i naujažodžių da abase, ma ques o non impedisce agli s udiosi s udia e in esso ipo a i uni i del lessico e o ni e apibend inan e ca a e e inzj algų su la condizione della la o azione naujažodžių della lingua li uania e su naujada os polinkius. JOLANTA VASKELIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII solo allo a iene conside a a che app esen i qualche ipo d'ope a)2. Si conside a, quale ca a e is ica quan i a i a, quali a i a o en ambe sono più impo an i pa lando di p odu i i à, nonapeinamas e enominio dell'analogia (a ibuisce a enzione al a o che nuo e pa ole si anno secondo analogia con ealiis, esamais). Ma comunque più spesso p odu i i à o da um iene conside a o quan i a i o o cos i ui o decine e cen inaia da ini. Quindi požymis, . y. p oduk y iu a ba da iu laikomas ipas, ku io pa yzdžiu suda y a la p odu i i à del ipo daybos sinc onizza a di pa ole dayboje o a gene almen e comp endu a ipo galia anda e di pa ole daymo esempium, il suo gebėjimas duo i ( ealių o po encinių) naujada ų (U bu is 2009: 309310; Keinys 1999: 107; plg. Plag 2003: 55; Booij 2005: 68; da . Baayen 1991; Baue 2001; Plag 2006; Liebe , Š ekaue 2014: 6783; Soida 2009: 63). Nelle lingue, nelle quali esis e le pa ole di da ybos, ci sono p odu i i e nonp oduk y ių (o da ių e neda ių) da ybos ipių. In u e le lingue secondo alcuni ipi di modelli si ende più, secondo al i meno inno ada (o in gene ale non si ende), ad esempio, nel linguaggio li uano kone da ogni e bo e bale con p e ix -imas o sua a ian e -imas3 si può a e un agg ega o, che è za issa o nelle on i lessicog a iche o che iene a o du an e il p ocesso di comunicazione, men e al i ipi di a ibili à possono i ene e p odu i imi e po enziali pe ipi di a i e non di ado possono esse e po enzi po enzia i (c . U bu is 2009: 31 Plag; 2003: 57)5. nepasižymi4. Be o, kai ku akcen uojama, kad bū en naujada ai i y a puikus p oduk y umo odiklis (B own 2005: 8421). I iš ies naujada ai dažnai p iklauso 2.PRODUTIVIE DIACTAVARGI IR BUDVARDŽI VEDINI TIPI D'ARTICOLI Raccogliu e analisi di ma e iale empi ico i elò che p incipalmen e nuo iada ų appa engono a qualche daik a a džių e uno būd a džių da ybos ipo. 2 S aipsnyje seguomasi Vinco U bučio (2009: 126) disposizioni e p incipale sogge iku, lemiančiu, se la pa ola è (ne)da inys, conside a o ondinio (-ių) pa ola (-ių) (ne)buo imen o. 3 Gli a icoli igua do le p eceggie -imas -ymas sono conside a e della s essa p eceggia a ian i, i. i. dello s esso ipo di daybos 4 p odu um e di di e se lingue di p odu i i à di e sa di ipi di (Jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 11; Amb azas 1993: 21–26; Mu mulai y ė 2021: 34). daybos m / da . G eenbaum 1996: 442, 457; Booij 2005, 6771; Pe uxina 2007; Liebe , Š ekaue 2014: 620630. 5 A en i a e mini po en ial wo ds e ac ual wo ds il p imo nel linguaggio li auo habi ual e comp endomas così s esso, e del secondo adicinoso ( isų ienodai a ojamo) e mine nel linguaggio li auo non, si pa la di ealius, esamus, leksikog a ijas šal iniuose iksuo us, sis eminius žodžius e pan. A icoli A icles 181 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai 2.1. P iesaginių daik a a džių p oduk y iųjų da ybos ipų naujada ai Daik a a dji sono ca a e is ici u i i p incipali modi di da ybos e mis usis modo di da ybos. Sop a u o sono p eesaghi dei edinių, secondo pos o occupa galūnių ediniai, non che meno ci sono e dū inių, e almeno p iešdėlių edinių (LKE 112116, 121; Keinys 1999: 36; Ružė 2008: 5871). Secondo il a icoso signi ica o apesaginiai e galūnin gli ogge i a o i sono suddi isi in 14 ca ego ie daicazione, e all'in e no di ques e si dis inguono di e si ipi d'a i icazione di p odu i i à6. Išanaliza us empi inę ma e iale isul ò, che i più abbondan i daik a a džių naujada ų g uppi cos i uiscono cinque abs ac ų da ybos ipi (ž . ig.). PAV. P iesaginių daik a a džių da ieji ipi 2.1.1. Veiksmažodžių abs ak ų (o nomi di azioni) daybos ca ego ie da iniai pada omi con a ie p eesaghi e galūnėmis. In ques a ca ego ia di abb icazione abbuono p eesaghi di ipi di abb icazione, che secondo p odu i à sisidės è come: -imas, -ymas, - is, -esys, -ulys, -yba (-ybos), -smas, -sena, - ynės e . . (ž . LKG 1965: 289297; DLKG 2005: 9497; Keinys 1999: 3941; 6 In alcune ca ego ie di da ybos ci sono cen inaia, in al e undici pochi o di e si ipi di da ybos. Daik a a džių da ybos ipi s . LKG (1965: 251473). JOLANTA VASKELIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII plg. Amb azas 1993: 20–86). Naujada ų y imas odo okią pa da iausių ipų seką nei es i di a i au o iı p incipalmen e azionimažodžių abs ak ų a e con i p e ix -imas -ymas7 (75 ediniai) e - is (14 edinių /). P iesagos - science - science nuo iada ai spesso si basa su on i lessicog a iche issa e a pa ole ondamen ali, ecc.: apsimokslinimas (: apsimokslin i8 ‘kiekin is LKŽ), ap e ka, a sig ęždinėjimas, blūkčiojimas, g emženimas, Naujada u apsimokslinimas ( a ojamu signi icme įsi asojimas, apmigdymas i k .9 Kai ku ių naujada ų leksinė eikšmė iš esmės su ampa su da ybine ( ediniais iesiog daik iškai pa adinamas eiksmas), p z.: išgy enusi in ensy aus [...] blūkčiojimo akimi kų SN92; eilė aščio įbanga imo pi minis būdas R203; klegiojimas ils a KPN13; džiugaus i į eikaus pa ada imo SRIV388; o anoji min elė [...] kaip [...] a klio ž angenimas A132. ‘šiokių okių žinių įginimas) e il suo a imo ondamen ale apsimodžiu siejami g e imi, ol e a ciò, si i olge anche a ka o i segni (epi e ai): Tamsuoliškas apsimokslymas. Tamsuoliamen e apsimocsli i adina, non iuscė aggiunge e né del e o conoscimen o, né [...] igno aggio limi i K78. Alcuni -imasimas -ymas conc e ezza as a a (us ojami plu iskai a, ha segnalimen iji pa ole e e c.), ecc.: in elligen i pakliedėjimai pe ele isioni MP69; aiko nuobodulį umpais susi ka ė KK KK88 (pakliedėjimai eikiausiai eiškia ‘šmin iniai, k ailos kalbos, susi ėka imai ‘šūksnei). Tu a ia dicii aba che più spesso nuo iada i con -imas -ymas si basa po enzici […] in dizionynu inclusi […] pa ole ondamen ali. D. Mu mulai y ė (2021: 35, 3637) è anche a i a a l'a enzione sul a o che la maggio pa e delle ND pa eik ų -imas -ymas edinių pama iniai eiksmažodžiai duomenyne neuž iksuo i, sebbene alcuni di lo o ealmen e pa a ojami. Dal ondamen ini pa ole žiù de i a e inno ada ai spesso sono 2-oji pakopos da iniai, ecc.: apgeležėjimas 7 P iesagos -imas po enc -ymas naujada ų engono in u i au o ių es i, e quan i à dei da iniai dipende e dal ca a e e del la o o, e dal uncinio bei indi idualaus s iliaus. Di ei ena che -ymas naujada ų iene incompa abilmen e meno negu da inių su -imas. Pa enkama quella o ma del e mine ondamen ale, alla quale da inys si basa di e amen e, e se, ad esempio, di u e le p incipali o me di azione si 8 P ie pi mojo naujada o nu odomas i pama inis žodis, o p ie olesnių jis dažniausiai nebe ašomas. coincide, si sc i e bend a is. P esso le pa ole signi icazioni iene indica o on e, e naujada ų signi icazioni spagna e così, come cap an a l'a icolo au o ė. BLK P ieŽ, pab aukiami. DLKŽ, LKŽ, LKŽPK neuž iksuo ų naujada ų pama inių žodžių ašoma ž aigždu ė (*), pa yz- džiai pa eikiami ku sy u, naujada as pa yškinamas, o žodžiai, į ku iuos no ima a k eip i dėmesį, 9 Le on i lessicog a iche o ni e a pa ole ondamen ali si basano e espe šėjimas, į eškėjimas, iškuka imas, iš ikimas, klegiojimas, li uaniza imas, ma e iaginimas, niužgėjimas, pakliedėjimas, palinksėjimas, pa ada imas, p askylėjimas, sudyla imas, suga bėjimas, su augėjimas, susi ėka imas, už amsiojimas, aiz angendijimas, žimas. Di ei che che edinių in odubangazione e i mazione negli a aminiuose dizionini non, ma essi зафиксированы b ikalbi negli dizionini. S aipsniai / A icles 183 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai (: *apgelėžėjo: geležė i), duonėjimas (: *duonėjo: duona), izbū inimas (: *išbū in i: bū in i), k yžkelėjimas (: *k yžkelė i: k yžkelė), nuliaudėjimas (: *nuliaudėjo: liaudė i) e k .10. La 2-oji pakopos da iniai į eiksminimas (: *į eiksmin i: eiksmin i) e keiksmažodžia imas (: *keiksmažodžia o: keiksmažodis) si basa ND o ni i azionimažodžiais į eiksmin i (‘įgalin i), keiksmažodžiau i (‘keik is; u ilizza e keiksmažodžius). Alcuni naujada a con -imas Alcuni -ymas sono 3-iosios pakopos da iniai, ecc.: įsilaikinimas (: *įsilaikin i: *laikin i(s): empo), š en žodžia imas (: *š en žodžia o: *š en žodis: san o, pa ola)11. Inciden almen e, nei es i di Donaldo Kajoko usa o sia inno ada š en žodžia imas (klampaus š en žodžia imo ibą MRR39), sia il suo ondamen o pa ola š en žodžiau i (Š en i i sykiu š en žodžiaujan ys žodžiai? K222). Non di icilmen e icos uisce e 3-iosios pakopos naujada o šūdmalia imas da ybos chaininė: šūdmalia imas: *šūdmalia o: *šūdmala: šūdas, mal i (ND già ipo a o naujada as šūdmala ‘ yčinis niekų pais ymas). Sebbene dalle po enziini basi delle pa ole ende ebbe la 2° e 3° pakopos naujada ų signi ica o capi e più di icile, ma con es o e abbas anza chiškia da ybos chaininės šią R216 (pas a ajame pa yzdyje ad esa o dėmesį a k eipia wo ds sa šaknimi skambka ojimas). Alcuni po enziali ondamen ali e bmažodžiais besi emian ys naujada ai engono u ilizza i plu isci a, quindi endę konk e ė i, ecc., keiksmažodžia imai può esse e in eso come ‘keiksmai, keiksmažodžiai, e pik aakia imai come ‘pik i ž ilgsniai: Su suo [...] Keiksmažodžia imais užduo į paleng ina: Apsaugo i nuo [...] nuliaudėjimo AŽII220; sugal ojo slap ą žodį – pasilabanak inimas KE200; Kalbos skambėjimas y a i sąskambėjimas AŽII201; Mažiau klas ų, pik a imakia AŽII207. Naujada as nusakalėjimas è il i olo del poema e il suo signi ica o di en e à chia oτερη solo pe scau issimo u o kū inį, nel quale pa a o as Ta y um iš ai plunksns jam peši. // E s esso insieme con lui nasakalėji JSI393. Naujada ų seman ica al ol a pe me e adegua amen e s abili e base pa ola, ad esempio, o iamen e che po enziiniu base pa ola si basa abs ac donazione (: *duonėjo: duona)12: Sì, si a a a non del pane pie enamen o, ma del pie o duonamen o K288 (a k eip ina a enzione in abs ac os con -imas ka ojimą e in neįp as ą combininio pa ole il pane del pie o A ol e 10 Tokie è e apka sdinazione, apne dinazione, įspal inazione, iše d ėjimas, sąskambėjimas, s y uoklėjimas, po encinis pama inis eiksmažodis nusakalė i i ku iame sakal- šaknį u in ys leksikos iene ai a lieka eks o siejimo unkciją: I pasiėmęs sakalą an ankų / pik aakia imas. 11 Tokie y a i į eks inimas, nusakalėjimas, pasilabanak inimas, s ibuka imas. 12 No s LKŽ y a eiksmažodis duonė is („ el is duona“), kon eks as odo, kad abs ak as duonėjimas si basa non da lui, ma è a o da duonė i, con enen e signi ica o ‘ i s i duona, e che a sua ol a de i a o da daik a a džio duona. JOLANTA VASKELIENĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII nuo iada o da ybai e signi ica omi capi e se e un più g ande con es o, ecc., naujada o s ibuka imas leksinė aplinka (už mano s ibuka imą da ė man p iku y Č112) pe me e di capi e che si pa la di esse e s a a una s ibu, aigi ale icos uo ina no ada o da ybos pakopų a ka: s ibuka imas: *s ibuka o: *s ibukas: s ibas. Kele as -imas naujada ų baseasi pama iniais eiksmažodžiais, u inčiais p iešdėlį ne-13, p z., ne oškimas, negy enimas, nesida imas. Tali po enziini da ini possono esse e conside a i da inami con non nuusis o ėjusia da ybos pakopų a ka14, i. e. naujada ai po ebbe o o ma e po due da ybos opozicije: ne oškimas (: ne okš i oškimas), negy enimas (: negy en i gy enimas), nesida imas (: nesida ė gy enimas), okš u [...] neius ne oškimo MRR42; p asidėjo gila enimas AŽII85). ND ipo a i azionimazodžių abs ac anche più spesso hanno p e iagą -im da i -ymas così indica Dai os Mu mulai y ės (2021: 3438) e Agnės Aleksai ės (2022) s udio15. Quindi si può di e che -imas -ymas in gene ale è il più da iausias daik a a džių abs ak ų naujada ų da ybos ipas. Hence, in a ie on i esis en i s udi dei naujada ų con e ma Sauliaus Amb azo (1993: 21) l'a e mazione che [p] iesagos -imasymas - ediniai è il più abbondan e ipo di da ibazione dei nomi di azioni sia nella a uale che nella ecchia lingua Li uania16. Sia nella a uale lingua Li uanea [...], sia in an ichi sc i i [...] p egiughi secondo edinių skaičių (Amb azas 1993: 42). -Kad is è seconda secondo da umą p eesaga indica ND esame (Aleksai ė 2022: 45, 49) e accol e empi iche ma e iale analizė. Absoliu i naujada ų su - is maggio anza si -(s) is ediniai užima an ąją ie ą a p isų p iesaginių eiksmų pa adinimų basa lexicog a ije on i issio ai ondamen iniais pa ole, be o ha , aki aizdi endenza p eesaga - is edinius a e da p iešdėlinių eiksmažodžių17 nep iešdėliniu ondamen iniu pa ola si basa naujada as neig is (: neig i), e al i a e p iešdėlinių išgaub is, e eng is, pami š is, sukaup is, su elk is, su ik is. Naujada as nea min is (: nea min i a min is) laiki inas da iniu con nonusis o ėjusia da ybos pakopų a ka. LKG (1965: 290291) si sc i e che con p eesaga - is degli a i a e 13 A ski ais an aš iniais žodžiais eiksmažodžiai su neiginiu į žodynus pap as ai ne aukiami, pe ché con dalely inės kilmės eiksmažodžių: apgaub is, apmi is, a i e is, a liep is, a pi k is, įgaub is, p iešdėliu non può esse e pada omas da inys iš kone kiek ieno eiksmažodžio. 14 Pe ques e edi. Vincas U bu is (2009: 110111). 15 A. Aleksai ės (2022: 45) segnimo, p incipalmen e 20112019 m. ND зафиксированных новодаров и является сделать с присога -imas, а с -ymas нежфиксирована. 16 Ci ca le a uali lingue li uanee -imas -ymas de ini c . / Mu mulai y ė 1997. 17 Ques o si ede anche da ND accon a e - is edinių, ad esempio: apleis is, ap èp is, a g ęž is, a pažin is, a s um is, įmes is, iš eikš is, iš in is, iš es is, į auk is e k . A icoli A icles 185 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai nomi in gene e sono conc e esni negu -imas -ymas abs ac a. Naujada ų seman ica ques a asse zione con e ma in pa e. Ne e ai - is naujada ai man iene ca ego ica signi ica o degli abs ac s ( eiškia lo s esso come e -imas abs ac i), p z. :Gam os engaub į pa y usiam SS19; pe eini u i ine i abile s azionis azioni: šoką [...], apa iją. Apmi į... DK145; blocca, causelian i [...] klaikią a i e į da u i e u o K207; iaggioės, calio, kelei io a liep is E138; Memb aniškoji a liep is TK73; dolo e già sa ebbe edenzione inizio. O a pu ch ie qui nė K155 (a k eip inas a enzione in naujada o ip ojimen o); ingaub ia del empo akimi ka K449; la sua e i a e signi ica mo e E235; che in se s essa ha assolu a negazione E362; a i a e gli uomini da cui - is edinių maldos i sukaup ies alandėlių K403; Su ik ies ame is o ka olius Jas136. Kai a osena li indica conc e ėjan , eg., inno ada as su elk is a ol e è chia o as a o ( eiškia ‘susi elkimas, eg., I ypa inga su elk is į lie u iškos pasaulu osėja [...] E73), e a ol e si a icina ai isul a i dell'azione ( eiškia ‘san alka, eg., su elk is uni e si e inės is o inės-kul ū inės pa i ies R82). Daugiskai a e icinis indica conc e amen e pe cepi i nuo iada us dimen iš is, nonmin is: Tenai, nonžliūliuojamose Pami š yse, k ū om idenamas sul li o ano oceano K414. / la onai budi AŽII342; su i po / Nea miny AŽII111. Naujada as išgaub is eikiausiai sup as inas ne iek kaip ‘iš(si)gaubimas’, o kaip ‘išsigaubian is (banguojan is) anduo’: paž elgsime į apias [...] k iaukles, slap ingos išgaub ies 2.1.2. Va dažodžių abs ak ų (o peculia i à denominazioni) da cos uzione ca ego ia edinių da yba palygin i neį ai i comun inėje pa lò consue udesni 15 p eesagų ediniai, anco a 6 p eesagų edinių pa a ojama ien a mėse (Keinys 1999: 45), e s esse da mos is sono e p eesagi: -umas, -ybė e -ys ė (ž . LKG 1965: 306; DLKG 2005: 100102)18. Naujada ų analizė i elò che a dažodžių abs ak ais laiky ini ediniai più spesso si anno con il su isso -umas (56 ediniai), secondo pos o occupa -ybė (36 ediniai), o -ys ė edinių g upė secondo l'abbondanza ečia (13 edinių). Più spesso con p e iego -um abs ac i sono a i da būd a džių19, pa ecipan i e ( a amen e) da al e pa i della lingua (ž . DLKG 2005: 100101). Naujada ų analisi in sos anza ques a endenza con e ma: 49 naujada ai a e da būd a džių e 7 da pa ecipan i. Ma i i endenza naujada us con -uma a e da p eesagą -ischkas, -a con enen i būd a džių ali sono 73 p oc. di u i da inių. -iscas, -a a ibu i o del p eesago che a al e mine ondamen ale dei nuo iada , -a a ibu i o ipo a o in a aminali on i lexicog a iche, eg.: ege ališkumas (: ege ališkumas), daba iškumas, giesmiškumas, gynybiškumas, gulbiškumas, išk ypėliškumas, kalbiškumas, 18 Nei ecchi sc i i e a pa icola men e abbondan e - e - edinismo, o - ediniai ėmė plis i, quando il p imo da um (Amb azas 2000: 16, 8, 17, 21). 19 Con p eesaga -um è possibile a e abs ac à da u i i quali a i i a ibu a džių. JOLANTA VASKELIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII G ande aka a e paskenduoliškos minys MS439; Tokios lo o ienkiemiškos godos GĮT131 e pan.43. Alcuni es i in cui ca ojami comun ašakniai pa ole oppu e ale s esso da ybos a iksą u in ys da iniai, ecc. : Ques o dopò così almodo a iška. I ish p e e isce Almodo a ą. Ma ijus non KK35; E Žiogo apa eškimas, il cui nome qualcosa kasdieniška, gam iška, abališka uni a con quello che appa iene mi acullui GĮT140. A enzione a i ol a al a o che alcuni BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK non issuo i -iškas, -a a ibu i i nella a uale lingua li uana abbas anza ampiamen e u ilizza i, ecc., non uno au o eus es i usa o a ibu i o čiu lioniškas, -a44. Bicolbici diziona i зафиксировать гимнический, куполический, p anciškoniškas, sa i eikliškas, c'è e pa aidiškumas, žan iškumas, ma non esis e le lo o ondamen ali pa ole einisch -kas, -aančių būd a džių pa aidiškas, žan iškas, LKŽ sono p ie eiksmis šeškiškas e daik a a dis isa iškumas, ma non esis e le lo o ondamen ali pa ole šeškiškas, isa iškas. A ques o lexicog a i do ebbe o a i a e a enzione l'insu icienza di alcune pa ole nei eicalus della lexicog a ia può esse e e apsi ikimo. Būdis shekspy iškas, -a incluso in ND (al ų naujada ų eks yne nė a). IŠVADOS 1. Au o i Li uanei nei es i o ano nuo i da ìi da iba indica ussan gli s essi p odo i iuosius p eesaginių daik a a džių e būd a džių da ybos ipi, nepaki ę imane e p incipali nuo i da ìi da ibai b uožai. 2. Tu i i da iby ipi dei nuo iada i più spesso si basano sulle on i lexicog a iche o ni e dalle pa ole ondamen ali, aigi sono 1-osios pakopos da iniai essi cos i uiscono 77 p oc. di u i nuo iada ų. 23 pe c. naujada ų si basano po enciniais ondamen ali pa oleie e più spesso sono 2-osios pakopos da iniai. 3.1.L'analisi dei a i nuo iada […] sia accon a i ND, sia accol i da li uani au o i di es i i ela la endenza gene ale che i consuma o i di lingua li uana, 43 Più combinazioni con -ischka, -a edu e: binkiška eakcija, bi liška še eliū a, b adūniška azė, c e aje iška p igim is, c i kiškas pašmaikš a imas, čiu lioniškas pa asa is, čiu lioniška paukš ė, smu lioniškas, chaldėniški giesmonijos, deka iškos gies, emig an i, emig an i, sksidoniška, mačiškiai sie ai, mačiškiai, mačiškiai, medji ais , eplikiai, a oma izai, eplikia, šaklis, šaklis, šaklis, šaklis, šaklis, šaklis, šak, šaklis, šak, šaklis, šak, šiklis, šik, šiklis, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šikš, šik 44 DLKT o a e 67 būd a džio čiu lioniškas, -a a osenos esempi. S aipsniai / A icles 193 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai olendo daik iamen e chiama e azione, spesso le uni à lexiciche c ea secondo esami, consuas i da ybos modelli e che g amma iche da a eiksmažodžių abs ak ų da iųjų ipų seka (-imas -ymas, - is) imane quella s esso. 3.2. Va dažodiniai naujada ų iphi secondo p oduk i umą išsidės ę anche, come indica o nelle g amma iche: -umas, -ybė, -ys ė. E sebbene ND p e ixsuo i y imas y a a skleidęs kiek ki okią da iųjų a iksų seką (-ys ė, -umas, -ybė, ž . Aleksai ė 2022: 49–56), ys da iausi a dažodžių abs ak ų da ybos ipai išlieka nepaki ę. 3.3. No s eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ų naujada ai iš esmės nesiski ia nuo ealių da inių, nemaža jų dalis da omi iš po encinių (į žodynus naujada ų neį auk ų) delle pa ole ondamen ali: ali sono 63 pe cen o. -imas p oc-ymas edinių e 52 pe cen o. - edumasinių. 4. 1. Da iaus ca a e is i dei nuo iada ų ipas è p eesaga -iškas, -a. Ques o ipo naujada ai più spesso do i da i us daik us eiškiančių daik a a džių (p omen a džių, bend inių asmenų a ba ki ų gy ų pada ų pada inimų), essi cos i uiscono 60 p oc. di u i -iškas, -a naujada ų. Ryškėja endenza appoggia si non (come indica o in negozi di da ybos di pa ole e g amma ici) quan o più sempli ica e s u u e, e piu os o complesse s u u e mo emiche ondamen ali pa ole. 4.2 P iesagos -ischkas, -a ipo p odu umą liudija non solo abbandonia i nei es i engono usa i degli a ibu i i con -ischkas, -a naujada ai, ma e da po encinių -ischkas, -a būd a džių pada y ų -umas abs ac ų gausa: -ischkas, -a naujada ais emiasi 45 p oc. -umas naujada ų. 5. Dal minimo o più ampio con es o si spiega u i i ipi di da iba inno ada ų signi ica i. Cap as i signi ica o aiu a e ipo p odu i i à, analogiškų ealių (žodynuose iksuo ų) da inių conoscenza. Quindi in caso di ques ione nuo oada as iene c ea o secondo ipiškus modelius, e es o, nel quale nuo oada as o a o, au o ius eikiausiai nė neį a ia usando in lexicog a ije on i una au ą da inio. alcuni di lo o ichiama 6. No s didelę naujada ų dalį galima laiky i po enciniais da iniais, is dėl o indi a o occhi, non ipiški a causa po enziinio baseio pa ola o a causa non ipškos a osenes. A ol e naujada ai esegue la unzione di collegamen o es o, a non a i engono u ilizza i a causa di a iososia del iggio: naujada ai u ilizza i g e a pa ole ealių da inių dėl da ybinio panašumo (ka ojamas as pa s da ybos a iksas), a ojami keli bend ašakniai da iniai (ka ojama šaknis), a ojami analogiški conjuginiai (ka ojamas combininio modelis) e pan. 7. Labai yški endencija būd a džiais su -iškas, -a desc i e e daik a a džiu eiškiamą dalyką absoliu i naujada ų dauguma a di e aina o pe kel inę signi ica o u inčiais epi e ais. Alcuni -ischkas, -a a ibu i i engono u ilizza i come nascèp i pa agioni (laiškiškas come liško, penš ukiškas come penš uko). Inol e, naujada ai con -ischkas, -a glaudina eks ą u ilizzando būd a dį, e non maždaug p incipio dell'economia. JOLANTA VASKELIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII ą pa į eiškian į žodžių junginį, pasakoma umpiau i į aigiau, aigi eikia 8.1. 21 inno ada o non BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, ma essi зафиксированы в двуязычных словниках lexicog aphe s in ques o do ebbe a i a e a enzione e alcuni типичной дабы в двуязычных словниках зафиксировать и в современном языке используемые новодары могли быть включены в DLKŽ или BLKŽ. 10 nuo iada ų già o ni e ND (nominasi, essi u ilizza i e al i au o ių). 8.2. L'a enzione dei lessicog a i do ebbe a ende e e quei casi, quando BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK oppu e bibilingbi nei diziona i sono ipo a i da iniai, ma in essi non le lo o basi delle pa ole ( elodynas sono isa iškumas, pa aidiškumas, žan iškumas, šeškiškai, i uališkai, ma non isa iškas, -a, pa aidiškas, -a, žan iškas, -a, šeškiškas, -a, i uališkas, -a). LEKSIKOGRAFINIAI IR KITI ŠALTINIAI BLKŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė ( y . ed.), D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys. P iega in e ne : h ps:ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/ eks ynas/ [ isualizza o [žiū ė a 2022-06-09]. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / 2022-06-09]. DLKŽ Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8as pi u a. i supplemen . edizione, e. a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P iega in e ne : h ps:// ekalba.l . G Paesaggio s umen o Google. LKŽ Lie u os kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: www.lkz.l ; h ps://ekalba.l . LKŽPK Lie u os kalbos žodino Papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne : h ps://ekalba.l . ND Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P iega in e ne : h ps://ekalba.l /naujazodziai/naujienos [ isualizza o 2022-06-09]. TŽ In e nazionali diziona i di pa ole, Vilnius: Alma li e a, 2003. VLE Visuo inė lie u ių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2001. A icoli A icles 195 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai ŠALTINIAI A – Apu is Juozas 1986: Gegužė an nulūžusio be žo, Vilnius: Vaga. AŽ – Žukauskas Albinas 1986: Rink iniai aš ai 1–2, Vilnius: Vaga. Č – Čig iejus Hen ikas Algis 2011: I pa nešė apynio k apą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. DD – Sabaliauskai ė K is ina 2012: Danielius Dalba & ki os is o ijos, Vilnius: Bal os lankos. DK – Kalinauskai ė Danu ė 2015: Ske s ėjų namai, Vilnius: Ty o alba. DRT – S aponku ė Dalia 2014: Iš d iejų enkuosi ečią, Vilnius: Apos o a. E – Daujo y ė Vik o ija 2001: Esė apie poeziją i esimą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. GĮT – Daujo y ė Vik o ija 2017: G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė. Jas – Jasukai y ė Vidman ė 2002: Tik asis nebū ies eidas, Vilnius: Ei koma. JS – S ielkūnas Jonas 2009: Ly ika. Rink inė 1–2, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. K – Kajokas Donaldas 2002: Lie aus migla Lu kalne, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. KE – Kajokas Donaldas 2012: Eže as i ki i jį lydin ys asmenys, Vilnius: Ty o alba. KK – Ka aliauskai ė Ak ilė 2020: Kūnai, Vilnius: BALTO leidybos namai. KM – Daujo y ė Vik o ija 2009: Kalba i jos menas, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. KPN – Ka čiauskas Mykolas 2007: Kada pa siklausim namo, Vilnius: K on a. LS – S aponku ė Dalia 2007: Lie umi p ieš saulę, Vilnius: Apos o a. MP – Ma čėnas Aidas 2005: Pasauliai, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. MRR – Kajokas Donaldas 2000: Mi i eikia udenį, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. MS – Ma inai is Ma celijus 1998: Sug įžimai, Vilnius: Ty o alba. PI/II – Sabaliauskai ė K is ina 2021: Pe o impe a o ė II, Vilnius: Bal os lankos. PM – Daujo y ė Vik o ija 2001: Pa ašy a mo e ų, Vilnius: Alma li e a. R – Daujo y ė Vik o ija 2003: Raš ai i pa aš ės apie Jus ino Ma cinke ičiaus kū ybą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. JOLANTA VASKELIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII S Daujo y ė Vik o ija 2002: Sakiniai, Vilnius: Ty o alba. SN Daujo y ė Vik o ija 2004: Salomėja Nė is. F agmen o poe ika, Vilnius: Li uania sc i o i unios edi ice. SR Sabaliauskai ė K is ina 2008: Sil a Re um, Vilnius: Bal os lankos. SRIV Sabaliauskai ė K is ina 2016: Sil a Re um IV, Vilnius: Bal os lankos. SS Daujo y ė Vik o ija 2007: Saugan i sąmonė, Vilnius: Dailės akademijos leidykla. ST Ga elis Riča das 2002: Sun- zu Vilniaus mies e, Vilnius: Ty o alba. ŠAMS Rad ila ičiū ė Gied a 2010: Šiąnak aš miegosiu p i pa e e, Vilnius: Bal os lankos. TK Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys, Vilnius: Kul ū a. UM Jonuškai ė Bi u ė 2011: Užsags yk mane, Vilnius: Li uanian ašy ojų sąjungos leidykla. Vaič – Vaičiūnai ė Judi a 2000: Ske sga ių šešėliais aš a eisiu, Vilnius: Žu ėd a. VP Papie is Valdas 2010: Ei i, Vilnius: Li uania sc i o i unios edikla. LITERATŪRA Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba2019 m. Naujažodžių duomenyno pag indu): do a o disse azione, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. Amb azas Saulius 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Baayen Ha ald 1991: Quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. Yea book o Mo phology 1991, eds. G. Booij, J. an Ma ie, Do d ech : Kiuwe , 109149. Baue Lau ie 2001: Mo phological P oduc i i y, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Booij Gee 2005: The G amma o Wo ds. An In oduc ion o Linguis ic Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. S aipsniai / A icles 197 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai Kei h B own 2005: Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion, ed. in chie K. B own, eBook, San Diego: Else ie Science Imp in ; Else ie Science & Technology Books. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i eniklopedijų leidybos ins i u as. G eenbaum Sidney 1996: The Ox o d English G amma , Ox o d: Ox o d Uni e si y p ess. Jakai ienė E alda, Laigonai ė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2014: The Ox o d Handbook o De i a ional Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų publybos ins i u as, 2008. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka e pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Lessicog a ia e lessicologia 5, 161184. Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė pa la 91, 121. daik a a džių seman inė i s a is inė analizė (p iesagos -imas -ymas i galūnės -a Mu mulai y ė Dai a 1997: „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ eiksmažodinių ediniai): dak a o dise azione sin auka, Vilnius. Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujažodžių duomenynas e naujada ų ice che p ospe i e. Bend inė pa la 89, 127. Mu mulai y ė Dai a 2021: Daik a a džių da ybos e mo emikos ice ca p ospe i e (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pе uхinа I inа J. 2007: Первухина, Ирина Ю. Продуктивные типы и модели современного словообразования (на материале Нижегородской прессы конца XX начала XXI века) [P oduk i nye ipy i модели so emennogo slo oob azo anija (na ma e iale Nižnego odskoj p essy XX načala XXI века]: диссертация кандди филологических наук [disse acija kandida a ilologičeski nauk]], Новгород: Нижегородский государственный университет им. Н. И. Лобачевского [Nižnij No go od: Nižego odskij gosuda s ennyj uni e zi e im. N. I. Lobače skogo]. JOLANTA VASKELIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plag Ingo 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Plag Ingo 2006: P oduc i i y. The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s, A. McMahon, Ox o d: Blackwell, 537556. Ružė Albe as 2008: Lie u ių kalbos mo ologija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Soida Emīlija 2009: Vā dda ināšana, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. U bu is Vincas 2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų s udy. The a icle analyses su ixed nouns and adjec i es belonging leidybos ins i u as. P oduc i e Types o Noun and Adjec i e Neologisms SUMMARY Neologisms ound in he ex s o Li huanian au ho s we e selec ed as he objec o his o he p oduc i e ypes o wo d o ma ion. The esea ch is based on he da a om he s udy o he o ma ion, seman ics and use o 374 neologisms (194 nouns and 180 adjec i es) belonging o six ypes o o ma ion. In summa y i can be said ha he o ma ion o neologisms s ill shows he same p oduc i e ypes o he o ma ion o su ixed nouns and adjec i es, he main ea u es o he o ma ion o neologisms also emain unchanged. Neologismi o all ypes o o ma ion a e usually based on he base wo ds p o ided in he sou ces o lexicog aphy, hus, hey a e i s -le el de i a i es ( hey make up 77 pe cen o all neologisms). Twen y- h ee pe cen o neologisms a e based on po en ial base wo ds and a e mos ly second-le el de i a i es. Lo s udio di a i neologismi bo h p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language and collec ed om ex s by Li huanian au ho s i ela una endenza gene ale che in o de o nominally name an ac ion, he use s o he Li huanian language mos o en c ea e lexical uni s acco ding o he usual pa e ns o wo d o ma ion and ha he sequence o he mos de i able ypes o e b abs ac s p esen ed in g amma s (-imas, - isymas). The nominal ypes o neologisms a e a anged acco ding o p oduc i i y in he same way as indica ed in he g amma s: -umas, -ybė, -ys ė. Al hough he s udy o he neologisms eco ded in he Da abase o Neologisms he h ee mos de i able ypes emain unchanged. Anche se he neologisms o he abs ac s o e bs and nominals do no in p inciple di e om eal de i a i es, a conside able pa o hem a e o med om po en ial base wo ds: such a e o he Li huanian language has e ealed a sligh ly di e en sequence o de i able a ixes, 63 pe cen o he -imas/-ymas de i a i es and 52 pe cen o he -umas de i a i es. The mos de i able ype o adjec i e neologisms is he su ix -iškas, -a. Neologisms o his ype a e mo e A icoli A icles 199 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai o en o med om nouns deno ing li ing hings ( hey make up 60 pe cen o all he adjec i es). A endency o be based on wo ds wi h a a he complex mo phemic s uc u e is becoming p onounced. The p oduc i i y o he ype o he su ix -iškas, -a is o igu a i e meaning. Some adjec i es wi h -iškas a e used as hidden compa isons. In addi ion, neologisms wi h -iškas comp ess he ex . The meanings o he neologisms become clea om a minimal o wide con ex . P oduc i i y o he ype and knowledge o analogous eal de i a i es also helps us o unde s and also e idenced by he abundance o abs ac s wi h -umas made om he po en ial -iškas, -a adjec i es: 45 pe cen o neologisms wi h -umas a e made om he neologisms wi h he su ix -iškas, -a. The absolu e majo i y o adjec i es wi h -iškas a e epi he s wi h a li e al he meaning. Anche se a la ge pa o neologisms can be conside ed po en ial de i a i es, ne e heless, some o hem ca ch he eye o he add essee, hey a e no ypical because o a po en ial base wo d o because o a ypical usage. A ol e neologismi also ha e he unc ion o linking he ex and a e o en used o a ious epe i ions. A o al o 21 neologisms a e no lis ed in he suppo ing dic iona ies, howe e , hey a e eco ded in bilingual dic iona ies i would be wo hwhile o lexicog aphe s o pay a en ion o his. Ten neologisms a e al eady p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language, which means ha hey a e also used by o he au ho s. The a en ion o lexicog aphe s should also be d awn o hose cases whe e he dic iona ies con ain de i a i es, bu hey do no con ain hei base wo ds. inse i a 2022 m. 12 se emb e d. JOLANTA VASKELIENĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija Vy au o g. 84, LT-76352 Šiauliai, Li uania jolan a. aske[email p o ec ed]u.l