scieee Open visual document viewer

Produktyvieji daiktavardžių ir būdvardžių vedinių naujadarų tipai

Jolanta Vaskelienė

Abstract

    Straipsnyje analizuojami produktyviesiems darybos tipams priklausantys su priesagomis padaryti daiktavardžių ir būdvardžių naujadarai, surinkti iš lietuvių autorių tekstų. (Naujadaru laikomas atraminiuose šaltiniuose – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, Lietuvių kalbos žodyne ir Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje – nefiksuoti dariniai.) Tyrime remiamasi 374 naujadarų, priklausančių šešiems daiktavardžių ir būdvardžių darybos tipams, analizės duomenimis: straipsnyje aptariami priesagų -imas / -ymas ir -tis veiksmažodžių abstraktai, -umas, -ybė, -ystė vardažodžių abstraktai, taip pat priesagos -iškas, -a būdvardžiai. Tyrimu siekiama atskleisti šių tipų naujadarų darybos, semantikos ir vartosenos ypatumus. Empirinės analizės duomenys lyginami su žodžių darybos veikaluose ir gramatikose pateiktais šių darybos tipų aprašais, taip pat Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno tyrėjų įžvalgomis. Pateikiama keletas rekomendacijų leksikografams.

Full text

S aipsniai / A icles 177 JOLANTA VASKELIENĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8516-8608 Wissenscha lichen Fo schungs Rich ungen: Wo e da yba, Mo phologie, Tex iling is ik, S ilis ika. DOI: doi.o g/10.35321/all87-09 PRODUKTIONE DAIKTAVARDŽIŲ IR BŪDVARDŽIŲ VEDINIŲ NAUJADARŲ TIPAI P oduc i e Types o Noun and Adjec i e Neologisms ANOTATIUM Im A ikel analysie we den p oduk i wiesen Da bie ypen gehö enden mi Zusagen zu machen daik a a dzungen und būd a dzungen neue ada ai, zusammenge üg aus li auischen au o ien eks ü. (Naujada u gil a amlichen Quellen Bend ines li auische Sp achewö e ne, Daba liche li auische Sp achewö e ne, li auische Sp achewö e ne und li auische Sp achewö e ne E gänzungen ka o ekoje ne iksuo i da iniai.) In de Un e suchung basie sich 374 neue ada e , gehö enden sechsem daik a a dzungen und būd a dzungen da bie ypen, analysisda en: im A ikel besp ochen we den P eesags -imas -ymas und - is eiksmažodžių abs ak e, -umas, -ybė, -ys ė a dažodžių abs ak e, sowie auch P eesagas -ischkas, - būda a džiai. Un e suchungim ziel au zu o enba en diese Typen neue ada e Da bs , seman iken und a osenen Besonde hei en. Empi ische Analyses Da en we den e glichen mi Wo schiebesgeschä en und G amma iken angegebenen diesen Da bie e ypen ap ašais, auch li auische Sp ache naujažodžių duomenyno Ty ėjų einž algmen. Angebo en we den einige Emp ehlungen Leksikog a en. ESMINIAI WORDŽIAI: neue ada as, da ybos ipas, p oduk i umas, da inys, edinys, dū inys, p eesaga, (po encinis) g undleginis Wo . ANNOTATION The a icle analyzes he noun and adjec i e neologisms o he p oduc i e ypes o wo d o ma ion made wi h su ixes and collec ed om he ex s o Li huanian au ho s JOLANTA VASKELIENĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (neologisms a e de i a i es no eco ded in he suppo ing sou ces Dic iona y o he S anda d Li huanian Language, Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, Dic iona y ypes o he o he Li huanian Language and Supplemen Ca alogue o he Dic iona y o he Li huanian Language). The s udy is based on he da a o he analysis o 374 neologisms belonging o six o ma ion o nouns and adjec i es. The a icle discusses he abs ac s o e bs wi h he su ixes -imas/-ymas and - is, he abs ac s o nominals wi h he su ixes -umas, -ybė, -ys ė, as well as he adjec i es wi h he su ix -iškas, -a. The esea ch aims o e eal he peculia i ies o he o ma ion, seman ics and use o hese ypes o neologisms. Die da a om he empi ical analysis ha e been compa ed wi h he desc ip ions o hese ypes o o ma ion p esen ed in wo d o ma ion wo ks and g amma s, as well as wi h he insigh s compound, (po en ial) base o he esea che s o he Da abase o Neologisms o he Li huanian language. The a icle p o ides some ecommenda ions o lexicog aphe s. KEYWORDS: neologism, ype o wo d o ma ion, p oduc i i y, de i a i e, wo d. ĮVADAS Da ebos yp das abs ak i Wö ze mi (si)da ymo o mali und seman inė schema. Da ybos yp ealisie konk e us da iniai, su ampan ys d ei haup sächlichen da ybos di e enziellen (ski iamaisiais) zeichne n: 1) ka ego ine da ybine bedeu me, 2) g undlichen wo zes Sp achein e (a dalimis), 3) da ybos o man u. Da bo yp is ka u und schon bes ehenden zusammens ehenden Wö e n de aillie e allgemeine Cha ak e is ika, und zukün ige neue ada s Zusammense zungsp og amm (LKE 129; Keinys 1999: 107; U bu is 2009: 293308; plg. Soida 2009: 5661). Eine Da ybos Typen sind gegeben iele Da inien, nach ande en gemach nu ein ande es Wo . Gewöhnlich nach o handenen Da ybos ypen da biomi und naujada ai, de en meh ode wenige esama sowohl saky inėje, sowohl ašy inėje kalboje, e schiedenen ex en. Nemažai gegenwä ige Sp ach neue ada e gegeben in dem s ändig üllenden li auischen Sp ache naujažodžių duomenyne (ND). ND e ö en lich neuežodžiai (da p ihnen und naujada ai) in den le z en Jah en e hiel ė Fo sche innen Au me ksamkei (Mu mulai y ė 2021; Aleksai ė 2022; Dieses Un e suchungsobjek wählen aus li auensische Au o ä Tex en auszell i naujada ai1. apie duomenyną i jo y imo galimybes da ž . Mu mulai y ė 2016; Miliūnai ė 2015; 2018). (Naujada ae gel en a amlichen Quellen: Gegena lichen li auischen Sp achen Wö e ne 1 Kiekybiisch gausiusios edinių G uppen gehab ausanalysia us e wa 1500 e schiedena Da bie neue ada e , as ů e schiedene li auens Au o ä in einigen zehim yse Büche n, abe Quellenlis e angegeben nu die Büche , aus denen im A ikel angegeben wi d a osens Beispiels (p ie Beispiels gesch iebenes Buchs ku znis und Sei e). Zu sagen is , dass Neuada ai sammeln manuelle Me hode du ch, Beobach ungen A ikeln 179 A icle / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai (DLKŽ), Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BLKŽ), Lie u ių kalbos žodyne (LKŽ) und Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekoje (LKŽPK) neuž iksuo i da iniai.) Das Ziel des A ikels auszuklä en, welche o esaglichen Daik a a dzungen und būdwa dzungen edlichen Neuada e n Typen sind p oduk i ies , wie das ko eliuoja mi bes ehenden Einschlägen übe daik a a dzungen und būdwa džių p oduk iuosius Typen, und zu besp echen Neuada s Da bie sowie Wo osens Besonde hei en. Die A bei basie au 374 neue ada e (194 daik a a dzungen und 180 būd a dzungen), gehö enden sechsem Da bie e ypen, Da en de Un e suchung. Au gaben: 1) aus li auischen Au o en-Tex en ausgeselek en und i būd a džių edinių g upes; 2) ap a i da iesiems ipams p iklausančius naujada us da ybos, seman ikos i a osenos aspek ais, 3) siekian užčiuop i da ybiisch Da en ausanalysie en neue ada e auszuwählen gausies e daik a a džių daik a a džių neue ada e n cha ak e ische Tendenzien, gau us ezul a ais. Pasaky ina, kad su ink a empi inė medžiaga pi miausia naudojama e gleich mi ND o handenden neue ada ų Fo schungs (Mu i y ėmula 2021; Aleksai ė 2022) quali yblichen Un e suchungen. We be anzuwenden da ybliche, seman ische, Tex analyses Me hoden, benu z o asi In e p e a ionen, Be echnungs Me hoden, g e inim. Un e suchime geh man indukciniu Wegu on konk e en Da inien Analysis bis beschend inendem Cha ak e Einz algü. Angebo en we den einige Emp ehlungen Leksikog a en. TEORINS ĮŽVALGOS Wo degese zungs heo ie sieh zwei en gegengese z e Ansich en in p oduk i um: E s e es šalininkai glaub , dass p oduk i hei gehö diach onijai (d. h. manch , dass nu aus his o ische Pe spek i e man übe de P oduk ungs ype sp echen kann), und zwei e ische šalininkai behaup en, dass P oduk i um ein wesen liches Typzeichen is , dahe nu p oduk i wüsse und ak i uschen We bs ypen in die Sp achsys em einges u und sind synch onie (U bu is 2009: 309). Mi ande en Wo en, e heb sich G uppenischkei s age, . i. e lang sich, dass da inys nich nu hä e g undliches Wo (pama liche Wo e), abe und in ande en da nissen sichika ejan į o man ą (i me odą analysie end g ožinie We bine, esė und li e a u ologų Texus eche a Da inien, die könn en sein nich ž iksuo i a amischen Wö e büchen. Suda i e p elimina us neue ada e Lis e (in en o ius) spä e übe p ü . Be abejo, sammelnd empi inę Ma e ialien handiniuweise i gendeins in Wö e ynen nich ge ück es da inys kann und du chp ūs i. Hie sage ich, dass au oma isie e neue ada s paeseškos no imo s ilus ex en nich gib , auße dem, ND auch is manuellem Weise akkuambienden naujažodžių da abase, abe das hinde Wissenscha le n nich un e suchen da in angegebene Leksikosenhei en und geben beschend inendem Cha ak e Einzählungen übe li auensche Sp ache naujažodžių da i s zus and und übe neue ada os polinkius. JOLANTA VASKELIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII nu dann gil , dass e ep äsen ie i gendeine A des We kes)2. Be ach e wi d, welche Cha ak e is ika quan i a i , quali a i ode beide sind wich ige bei de Rede übe P oduk i i ä , unapeinde und Analogie eškinj (a ipie wi d an dem, dass neue Wö e gemach we den nach Analogie mi ealiais, esamais). Abe dennoch meis ens P oduk i um ode Da um gil quan i a i ische ode zusammengese z zehnys und Hunde e Da inių. požymis, . y. p oduk y iu a ba da iu laikomas ipas, ku io pa yzdžiu suda y a Dahe daybos- yp P oduk i um sinch onische Wo zusa z in daby wi d je z no male weise e s anden ype galia gehen Wo zusa zem Beispielum, sein Gebüh geben ( ealen ode po en iischen) neue ada (U bu is 2009: 309310; Keinys 1999: 107; plg. Plag 2003: 55; Booij 2005: 68; da . Baayen 1991; Baue 2001; Plag 2006; Liebe , Š ekaue 2014: 6783; Soida 2009: 63). In Sp achen, in denen o handen Wö e de Da ybos, sind p oduk i ių und nep oduk y ių (ode da ių und neda ių) Da ybos Typen. in allen Sp achen nach einige Typen Modellen gemach wi d meh , nach ande en wenige neue da e (ode gene ell neda oma ), z. B., im li auischen Sp achkon aus jedem Ve bwö e mi Be angenhei -ims ode ih e Va ian e -ymas3 kann gemach we den, de ü die Leksikog aphiequellen be iss is ode de gemach wi d wäh end des Kommunika ionsp ozesses, und ande e Da bie ypen hal en solche p oduk i en und po en imischen Da bie ypen und nepasižymi4. Be o, kai ku akcen uojama, kad bū en naujada ai i y a puikus p oduk y umo odiklis (B own 2005: 8421). I iš ies naujada ai dažnai p iklauso sel en können po enziellen Ve wendungen (siehe U bu is 2009: 31; Plag 2003: 57)5. 2.PRODUTSYVIEJI DAIKTAVARDŽ IR BÜDVARDŽI VEDINI DARYPOTS Typen Gesammel e empi ische Ma e ie Analyse en hüll e, dass haup sächlich Neuada e gehö en zu ein paa daik a a dzungen und einem būd a dzungen da we ks Typ. 2 S aipsnyje gehal enas Vinco U bučio (2009: 126) Bes immungen und haup sächlichem Subjek , lemiančiu, ob das Wo is (ne)da inys, gil G undinium (-ių) Wo es (-ių) (ne)bewesen. 3 A ipsnyje P eßagen -is -is gel en de selben P eßagens Va ian enin, . i. einem Daybos ipi 4 P oduk i um und e schiedene Sp achen e schiedene P oduk i i ä sda bie yp (Jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 11; Amb azas 1993: 21–26; Mu mulai y ė 2021: 34). on -is noch. G eenbaum 1996: 442, 457; Booij 2005, 6771; Pe uxina 2007; Liebe , Š ekaue 2014: 620630. 5 A k eip ene Au me ksamkei in e minus po en ial wo ds und ac ual wo ds e s e im li auischen sp achgeb auch üblich und beg ei end so auch, und zwei es es ges indises ( isų ienodai e wendamos) e m im li auischen sp achgeb auch gib es nich , gesp ochen wi d übe ealeus, esamus, leksikog aphischen kä en iksuo us, sys ema ische wo žius und pan. A ikeln A icles 181 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai 2.1. P iesaginių daik a a džių p oduk y iųjų da ybos ypų naujada ai Daik a a djien cha ak e isie en alle Haup linien de Da bie ungsweisen und gemisch usis de Da bie ungsweise. Am meis en sind p eesagų edinių, den zwei en Pla z nimm galūnių ediniai, nich was wenige gib und dū inių, und am wenigs en o dėlių edinių (LKE 112116, 121; Keinys 1999: 36; Ružė 2008: 5871). Nach de handwe klichen Bedeu ung we den Beesaginiai und galūnin die Obiek a o zeige in 14 Handwe kska ego ien un e eil , und inne halb diese we den un e schiedliche P oduk i i ä s ypen Handwe ks un e schieden6. Išanaliza us empi inę ma e ial zu s elle e, dass zahl eichs e daik a a dzungen neue ada e G uppen bilden ün abs ak e Da bie ypen (ž . bild.). PAV. P iesaginių daik a a džių da ieji Typen 2.1.1. Veiksmažodžių abs ak en (ode Ak ionsnamen) da ybos Ka ego ien da iniai gemach om mi e schiedenen P eisagomen und Galūnekin. In diese He s ellungska ego ie gewohns P eesagų He s ellungs ypen, die nach P oduk i um aussidäs üen wie: -imas, -ymas, - is, -esys, -ulys, -yba (-ybos), -smas, -sena, - ynės und . . (ž . LKG 1965: 289297; DLKG 2005: 9497; Keinys 1999: 3941; 6 In Einen da ybos-Ka ego iie ungen sind hunde , in ande en zelzehn wenige ode einige de Da ybos-Typen. Daik a a džių da ybos ypen z . LKG (1965: 251473). JOLANTA VASKELIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII plg. Amb azas 1993: 20–86). Naujada ų y imas odo okią pa da iausių ipų seką in e schiedenen au o ischen Tex en haup sächlich akzmažodžių abs ak ů machen mi den Zu ügen -imas -ymas7 (75 ediniai) und - is (14 edinių /). P iesagos - wissenscha - wissenscha neue ada ai s ü z sich o mals au leksikog aphischen Quellen iksie en G undwo en, beispielsweise: apsimokslie ung (: apsimokslin i8 ‘kiekin is LKŽ), ap e ka, a sig ęždinėjimas, įsi asojimas, apmigdymas i k .9 Kai ku ių naujada ų leksinė eikšmė iš esmės su ampa su da ybine ( ediniais iesiog daik iškai pa adinamas eiksmas), p z.: išgy enusi in ensy aus [...] blūkčiojimo akimi kų SN92; eilė aščio įbanga imo pi minis būdas R203; klegiojimas ils a KPN13; džiugaus i į eikaus pa ada imo SRIV388; o anoji min elė [...] kaip [...] a klio ž angenimas A132. blūkčiojimas, g emženimas, Naujada u apsimokslinimas ( a amu bedeu me ‘šiokių okių žinių įgijimas) und seinem g undmajo ischen Geschwo d siejami g e imi sak ojami, auße dem, die Ad essa o Au me ksamkei und Ka e (pi e ai): Tamsuoliškas apsimokslισμός. Tamsuoliisch apsimokslin i adinas, nich ugebė e eichen wede de wah en Kenn nis, noch [...] Igno imis G enzen K78. Einige -imas -ymas abs ak konk e isie ( e b auchami ieliskai a, ha ma kiimen sche Wö e und so), z. z.: in elliginge pakliedungen du ch ele izions MP69; aiko nuobodulį umpais susi ka ė KK KK88 (pakliedungen wi ksam bedeu e ‘schmin nei, k ailos kalbos, susi ėka imai ‘šūksnei). Alle dings sagei ige, dass häu ige neue ada a mi -imas -ymas be uhisi po en iciniaal in Wö e ynen neį auk en g undlichen Wo en. D. Mu mulai y ė (2021: 35, 3637) is auch da au hingewiesen, dass g öß e Teil ND gesag e -imas -ymas edinių pama iniai eiksmažodžiai duomenyne nich ž iksuo i, obwohl einige on ihnen ealie pa a ojami. Aus g undleglichen Wo nissen žiü auszu üh en neue ada e sind meis ens die 2. pakopos da nisse, beispielsweise: apgeležėjimas 7 P iesagos -imas po enc -ymas neue ada ů sind in allen au o ien Tex en, und Da nissen häng und om We kens Cha ak e , und on unkcinio sowie indi idualaus s ilaus. Sagy ile, dass -ymas neue ada ů is un e gleichlich wenige als da inių mi -imas. Pa enkama so G undniswo o m, welche da inys be uh di ek , und wenn, z. B., alle g undlegenden 8 P ie pi mojo naujada o nu odomas i pama inis žodis, o p ie olesnių jis dažniausiai nebe ašomas. Geschmažodis o men Kamienai zu i , sch eib bend a is. Bei Wö e n Bedeu ungen wi d angegeben Quelle, und neue ada e Bedeu ungen e klä en so, wie e an a A ikel au o ė. BLK P ieŽ, pab aukiami. DLKŽ, LKŽ, LKŽPK neuž iksuo ų naujada ų pama inių žodžių ašoma ž aigždu ė (*), pa yz- džiai pa eikiami ku sy u, naujada as pa yškinamas, o žodžiai, į ku iuos no ima a k eip i dėmesį, 9 Leksikog aphischen Quellen angegebenen g undlegenden Wö e n be uh und auspe šėjimas, į eškėjimas, iškuka imas, iš ikimas, klegiojimas, li uaniza imas, ma e iaginimas, niužgėjimas, pakliedėjimas, palinksėjimas, pa ada imas, p askylėjimas, sudyla imas, suga bėjimas, su augėjimas, susi ėka imas, už amsiojimas, aiz angendijimas, žimas. Sagy ile, dass edischen Eingabangauen und Rhymaie ung in a amlichen Wö e büche n nich , abe sie ü iksie bikkalbiigen Wö e büche n. S aipsniai / A icles 183 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai (: *apgelėžėjo: geležė i), duonėjimas (: *duonėjo: duona), ausbū inimas (: *išbū in i: bū in i), k ežkelėjimas (: *k yžkelė i: k yžkelė), nuliaudėjimas (: *nuliaudėjo: liaudė i) und k .10. 2-osios pakopos da iniai į eiksminimas (: *į eiksmin i: eiksmin i) und keiksmažodžia imas (: *keiksmažodžia o: keiksmažodis) basie au ND o ges ell en eiksmažodžiais į eiksmin i (‘įgalin i), keiksmažodžiau i (‘keik is; e wenden keiksmažodžius). Einige neue ada e mi -imas Einige -ymas sind 3-iosios pakopos da iniai, beispielsweise: įsilaikinimas (: *įsilaikin i: *laikin i(s): zei ), š en žodžia anje (: *š en žodžia o: *š en žodis: heiliges, wo )11. Üb igens, Donaldo Kajokos Tex en gewand sowohl neue ada heiligžodžia anje (klampaus š en žodžia imo ibą MRR39), als auch sein G undwo heiligžodžiau i (Š en i und sykiu heiligžodžiaujan ys Wo e? K222). Leich ekons uie und 3-iße pakopos neue ada schūdmalia ing da ybos chaininė: schūdmalia ing: *šūdmalia o: *šūdmala: šūdas, mal i (ND schon angegebenen neue ada as šūdmala ‘ yčinis niekų pais ymas). Obwohl aus po enzienden G undwö e n gemach wü de 2. und 3-iße Pakopos neue ada e Bedeu ung zu e s ehen schwie ige , abe Kon ex und ziemlich kla es Da yboschen diese R216 (pas a ajame beispizdyje ad essa o pozo nos a k eipia wö ze mi šaknim skambka ojimas). Einige po enziellen g undlegenden Ve bmažodžiais besi emienden Neuada a we den meh zahli a e wende , also lenke konk e ė i, z. keiksmažodžia imai kann we den e s anden als ‘keiksmai, keiksmažodžiai, und užduo į paleng ina: Apsaugo i nuo [...] nuliaudėjimo AŽII220; sugal ojo slap ą žodį – pasilabanak inimas KE200; Kalbos skambėjimas y a i sąskambėjimas pik aakia imai als ‘pik i zglgsniai: Su seinem [...] Keiksmažodžia imais AŽII201; Mažiau klas ų, pik a imakia AŽII207. Naujada as nusakalėjimas is Ve seki chs Naming und seine Bedeu ung wi d paside aus kla τερη nu pe schauch ich das ganze Kü in, in dem pa a o s Ta y um iš ai plunksns jam peši. // Und selbs zusammen mi ihm nusakaläji JSI393. Naujada ų seman ika e laub manchmal ich ig zu bes immen G undwo in, z. o ensich lich, dass po en iinem G undwo em basie abs ak es duonėjimas (: *duonėjo: duona)12: Ja, es wa nich B oonos s eonėjimas, sonde n s eines duonėjimas K288 (a k eip ine Au me ksamkei in abs ak es mi -imas ka ojimą und in neįp as ą Wo e bindnis s eines duonėjimas im po encinis pama inis eiksmažodis nusakalė i i ku iame sakal- šaknį u in ys leksikos iene ai a lieka eks o siejimo unkciją: I pasiėmęs sakalą an ankų / li auischen Sp ach s eh me apho isch, dass das B oona kie į, in S ein wi d, abe nich umgekeh dass S ein in B oona wi d). Manchmal 10 Tokie is und apka sdinigung, apne dinigung, įspal inigung, ause d igung, zusammenskambie ung, s y uokligung, pik aakia ung. 11 Tokie y a i į eks inimas, nusakalėjimas, pasilabanak inimas, s ibuka imas. 12 No s LKŽ y a eiksmažodis duonė is („ el is duona“), kon eks as odo, kad abs ak as duonėjimas s ü z sich nich ihm, sonde n is gemach aus duonė i, beinhal enden Bedeu ung ‘ i s i duona, und de wiede um aus de Waik a a džio duona abgelei e is . JOLANTA VASKELIENĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII neuada o da ybai und bedeu me zu e s ehen b auch g öße es Kon ex , beispielsweise, naujada o s ibuka imas leksinė aplinka (už mano s ibuka imą da ė man p iku y Č112) e laub zu e s ehen, dass es gesp ochen übe die Exis enz eine s ibu, aigi ekons uo ina aka neue ada o da ybos pokopų a ka: s ibuka imas: *s ibuka o: *s ibukas: s ibas. Kele as -imas neue ada de basiesi g undlichen handmachodzien, u inčiais p iešdėlį ne-13, beispielsweise., ne oškimas, nich enimas, nesida imas. Solche po en iionen de ine können als da inig mi nich nenusis o ėjusi de ibes pakopü e o dnung14, i. i. neuada ai bilden könn en po zwei da ibes opposi ionen: ne oškimas (: ne okš i oškimas), nich enimas (: negi en i leben), nesida imas (: nesida ė gy enimas), okš u [...] diesus nich ne oškimo MRR42; p asidėjo gila enimas AŽII85. ND en hal en Geschmazwodžių Abs ac e haben auch meis den Vo sa z -im Da en -ymas so zeig Dai os Mu mulai y ės (2021: 3438) und Agnės Aleksai ės (2022) S udie15. Dahe kann man sagen, dass -imas -ymas im Allgemeinen is am da es ens daik a a džių abs ak e neue ada ü de Da ybos Typs. Hinsich lich, in e schiedenen Quellen o handenen neue ada e Un e suchungen bes ä ig Sauliaus Amb azo (1993: 21) die Behaup ung, dass [p] iesagos -imasymas - ediniai is de am häu igs en Typs de Handlungsnamennahmen da s ellung sowohl in de heu igen als auch in de al en li auischen Sp ache16. Sowohl in de heu igen li auischen Sp ache [...], als auch in al en Sch i en [...] p eisagen nach edischen zahlen (Amb azas 1993: 42). -Kad is is zwe a nach da umus Beesaga zeig ND Un e suchung (Aleksai ė -(s) is ediniai užima an ąją ie ą a p isų p iesaginių eiksmų pa adinimų 2022: 45, 49) und eingesamm en empi ischen Ma e ialanalyse. Absoliu i neue ada s mi - is meis en be uh leksikog aphischen Quellen iksuo enis g undlichen Wö e n, beid es, aki aizdi endenz p eesagas - is edinius zu machen aus o gdėlischen eiksmažodžių17 nep iešdėliniu g undlichen Wo zi basie i neuada as neig is (: neig i), und ande e machen o ausdėlnis ausgaub is, e meiden, e gessenis, sammelk is, su elk is, su ik is. Naujada as nich min is (: nich min i a min is) gel eny inas da iniu mi nich usis o ėjusia da ybos pakopųo dnung. LKG (1965: 290291) sch eib , dass eiksmažodžių: apgaub is, apmi is, a i e is, a liep is, a pi k is, įgaub is, mi P eesaga - is Maßnahmen zu machen 13 A ski ais an aš lichen Wö e n eiksmažodžiai mi neiginiu in Wo ynus no male weise nich aukie we den, weil mi dalely ischen U sp ungs Vo dėliu kann nich we den gemach da inys aus kone jedes eiksmažodžio. 14 Übe sie sieh. Vincas U bu is (2009: 110111). 15 A. Aleksai ės (2022: 45) eigim, haup sächlich 20112019 m. ND za iksue en neue ada de und is machen mi Be age -imas, und mi -ymas nich ž iksuo a. 16 Übe gegenwä ige li auische Sp ache -imas -ymas De inien sieh / Mu mulai y ė 1997. 17 Dies sieh auch aus ND gesag en - is edinių, beispielsweise: ableis is, umäp is, a g ęž is, a pažin is, e we um is, eingmes is, aus eikš is, aus in is, aus es is, inkluuk is und k . A ikeln A icles 185 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai namensinimai sind no male weise konk e ese negu -imas -ymas abs ak ai. Naujada ų seman ika dieses Behaup ung bes ä ig eilweise. Ne e ai - is neue ada ai behäl ka ego ische abs ak e Bedeu ung ( eiškia dasselbe wie und -imas abs ak ai), beispielsweise. :Gam os be ub das e le usiam SS19; pe eini alle un e meidamas s adijass a ionen: šoką [...], apa iją. Apmi į... DK145; blockada, sukelian i [...] klaikią a i e į on allen und allem K207; eise, kelio, kelei io a liep is E138; Memb aniškoji a liep is TK73; Schme mas schon wä e a pi k s An ang. O a pu ch ies hie nė K155 (a k eip ine Au me ksamkei in naujada o wiede ojimą); ingaub ies akimi ka K449; ih e Ve miedenhei bedeu e s e i E235; was in sich ha maldos i sukaup ies alandėlių K403; Su ik ies ame is o ka olius Jas136. Kai absolu e Neig ung E362; abge ich e Menschen on denen - is edlichen a osena zeig sie konk e gehend, z. B., neue ada as su elk is manchmal is kla es abs ak es ( eiškia ‘susi elkimas, z. I. Besonde e su elk is in li auische wel u osei [...] E73), und manchmal nähe e sich den Namen des Ak ionse gebnisses ( eiškia ‘san alka, z. R82). Daugiskai a und s a nehme zeig konk e liche wah nehmamen neue ada us e gessenš is, nich min is: Tenai, nich žliūliuojamose Pami š yse, k ū om idenamas la onai budi AŽII342; su i po / Nea miny AŽII111. Naujada as išgaub is eikiausiai sup as inas ne iek kaip ‘iš(si)gaubimas’, o kaip ‘išsigaubian is (banguojan is) anduo’: paž elgsime į apias [...] k iaukles, slap ingos išgaub ies andenyno s ande K414. / 2.1.2. Va dažodžių abs ak en (ode besonde hei en benennungen) daibaka ego ien edinių da yba e gleich neį ai i gene inėje sp äche üblichesni 15 p eesagų ediniai, noch 6 p eesagų edinių pa a ojama ien a mėse (Keinys 1999: 45), und die selbs da s en sind d ei p eesagen: -umas, -ybė und -ys ė (ž . LKG 1965: 306; DLKG 2005: 100102)18. Naujada ü-Analyse en hüll e, dass a dažodžių abs ak en laiky ini ediniai meis gemach we den mi dem Zu ag -umas (56 ediniai), zwei en Pla z nimm -ybė (36 ediniai), o -ys ė edinių G uppe nach Viel al d ečia (13 edinių). Am häu igs en mi Zu all -um abs ak we den aus būd a d 19, Teilnehme n und (sel en) aus ande en Sp achen eilen gemach (ž . DLKG 2005: 100101). Naujada ų Analyse im Wesen lichen diese Tendenz bes ä ig : 49 neue ada ai machen aus Eigwa dzungen und 7 aus Teilnehme n. Ma i i Tendenz neue ada us mi -umas zu machen aus p eesagą -ischkas, -a beinhal enden būdwa džių solche sind 73 p oc. alle da inien. -ischkas, -a-eigennumme de -ischkas, de neuosada e G undwo em gehende Vo beugung wi d in a amlichen Leksikog aphiequellen angegeben, beispielsweise: augališkumas (: augališkumas), budeliškumas, je z iškumas, giesmiškumas, gynybiškumas, gulbiškumas, 16-k ypėliškumas, kalbiškumas, 18 In Al en Sch i en wa es äuße s gausu - und - edinių, o - ediniai ėmė plis i, dann kam de Da um de e s en (Amb azas 2000: 8, 17, 21). 19 Mi Be angenhei -um kann man machen Abs ac zu aus allen quali yblichen Eigennwa dzen. JOLANTA VASKELIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII G oßes aka a und paskenduoliškos gedys MS439; Tokios ih e einkiemiškos godos GĮT131 und an.43. Einigen Tex en in Ka ojami gemeins achakniai Wö e ode einen solchen auch da ybos a iksą u in ys da iniai, beispielsweise. : Das doch so almodo a iška. Ai inė lieb Almodo a . Ma ijus nich KK35; Und Žiogo ap e scheinung, dessen Namens e was kasdieniška, gam iška, abališka e ein mi dem, was gehö wunde klu GĮT140. Sch eibenswe is die Ta sache, dass einige BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK un iksuo i -ischkas, -a Eigennamen in de gegenwä igen li auischen Sp ach ziemlich wei e b ei e e wende we den, z.B., nich eines Au o iaus Tex en e wende wi d Eigenname čiu lioniškas, -a44. Bicolbiese Wö e büche n ü iksie en himniškas, kupoliškas, p anciškoniškas, sa i eikliškas, gib es und pa aidiškumas, žan iškumas, abe gib ih e G undis ischen Wö e n einisch -kas, -aančių būd a džių pa aidiškas, žan iškas, LKŽ is p ie eiksmis šeškiškiškas und daik a a dis isa iškumas, abe gib es de en G undiniens Wö e šeškiškas, isa iškas. Dazu Leksikog aphen soll e Au me ksamkei au wenden einige Wö e Nich einschluss in Leksikog aphie eikalus kann sein und Apsi ikim. Būdis schekspy iisch, -a eingeschlossen in ND (ki e neue ada ų eks yne gib ). IŠVADOS 1. li auensische Au o s Tex en ge undene neue ada s Da bau zeig s e sin dieselben p oduk i iuosius P eesagischen daik a a dzungen und Eigwa dzungen Da bys Typen, nepaki ę e bleib und g undlegende neue ada s Da ybos B uožai. 2. Allų da ybos ypų naujada ai meis basie en au leksikog aphischen Quellen angegebenen g undlegenden Wö e n, aigi sind 1-osios pakopos da iniai sie bilden 77 p oc. alle naujada ų. 23 p oc. neue ada e basie po en iellen G undzeugen Wö e n und meis sind 2-osios pakopos Da iniai. 3.1.Übe e schiedene Neuada ungen sowohl gesag e ND, als auch gesammel en aus li auischen Au o isch Tex en Un e suchung o enba die allgemeine Tendenz, dass li auischen Sp achbenu ze , 43 Meh Ve bindungen mi -ischkas, -a ednischen: binkiška eakcija, bi liška še eliū a, b adūniška azė, c e aje iška p igim is, c i kiškas pašmaikš a imas, čiu lioniškas pa asa is, čiu lioniška paukš ė, smu lioniškas, chaldėniški ži nis, deka iškasis, emig an iškas, emig an ska, sk adoniška, mačiškiai sie ai, mačiškiai, mačiškiai, ais , medjiški, eikališki, a oma iski, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, šak, 44 DLKT inden 67 Eigennwa des čiu lioniškas, -a a osens Beispiele. S aipsniai / A icles 193 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai da möch en daik ich ig namensinie en eiksmą, meis ens leksikos eine us e s ell nach bes ehenden, üblichen da ybos modellos und dass g amma iken angege e eiksmažodžių abs ak ų da iųjų ipų seka (-imas -ymas, - is) bleib dieselbe. 3.2. Va dažodiniai naujada ų ypen nach p oduk i umą aussidės ę auch, wie angegeben in G amma iken: -umas, -ybė, -ys ė. Und obwohl ND zu ischsuo en y imas y a a skleidęs kiek ki okią da iųjų a iksų seką (-ys ė, -umas, -ybė, ž . Aleksai ė 2022: 49–56), ys da iausi a dažodžių abs ak ų da ybos ipai išlieka nepaki ę. 3.3. No s eiksmažodžių i a dažodžių abs ak ų naujada ai iš esmės nesiski ia nuo ealių da inių, nemaža jų dalis da omi iš po encinių (į žodynus neue da e nich auk en) G undinnen Wö e n: solche sind 63 p oc. -imas p oc-ymas edinių und 52 /. - edumasinių. 4. 1. Da iauss es Eigwa dzungen neue ada s Types is P eesag -ischkas, -a. Dieses Typ neue ada ai häu ige gemach we den aus lebus Daik us eiškiančių daik a a džių (psenwa džių, gemeinsinių asmenų ode ande e gy ų pada ų pada inimų), sie bilden 60 p oc. alle -ischkas, -a neue ada . Ryškėja Tendenz be uh nich (so wie angegeben wi d in Wo e de ybos Geschä en und G amma iken) wie ein a e e S uk u en, und ziemlich komplexen mo emischen S uk u en g undlegenden Wö e n. 4.2 P iesagos -ischkas, -a Typen p oduk i um zu zeig ija nich nu gausiai in Tex en e wende we den Eigwo zes mi -ischkas, -a neue ada ai, abe und aus po encinių -ischkas, -a eigwa dzes pada y ų -umas abs ak es gausa: -ischkas, -a neue ada ais emiasi 45 p oc. -umas neue ada ų. 5. Aus minimalalem ode b ei e en Kon ex e klä sich alle Da bie s ypen neue ada e Bedeu ungen. Ve s e as i Bedeu ung hil und Typ p oduk i i i ä , analogische Realen (Zodynen iksuo ų) Da inien Wissen. Dahe bei de Sache en s eh ein Neuada nach ipiškus Modelius, und des Tex es, in dem Neuada ge unden wi d, Au o ius wi kungsweise nė nich a ia e wendend in 6. No s didelę naujada ų dalį galima laiky i po enciniais da iniais, is dėl o Leksikog aphischen Quellen nich auk es Ve häl nis. einige on ihnen ich e ad essa augen, is nich ipiški wegen po en iinis G undniswo es ode wegen nich ipiškos a osens. Manchmal neue ada ai e ledig Tex e bindungs unk ion, ealių da inių dėl da ybinio panašumo (ka ojamas as pa s da ybos a iksas), a ojami keli bend ašakniai da iniai (ka ojama šaknis), a ojami analogiški und nich sel ene e wende we den wegen e schiedene Spal ung: neue ada ai e wende we den g e a Wo es Ve bindungen (ka ojamas Ve bindungs modelis) und pan. 7. Labai yški endencija būd a džiais mi -iškas, -a besch eiben daik a a džiu eiškiamą предметą absoliu i naujada ų dauguma geh di ek e ode pe kel ine Bedeu ung u inčiais epi e ais. Einige -ischkas, -a Adjek i en we den e wende wie e schlep i Ve gleichimai (laiškiškas als liško, penš ukiškas als JOLANTA VASKELIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII ą pa į eiškian į žodžių junginį, pasakoma umpiau i į aigiau, aigi eikia penš uko). Da übe hinaus, neue ada ai mi -ischkas, -a glaudina eks ą e wendend būd a dį, und nich e wa ekonomies P inzip. 8.1. 21 Neuada o gib keine BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, abe sie be es ig in bilsp achlichen Wö e büche n Leksikog aphen in das soll en Au me ksamkei lenken und einige ypische Da bie bilsp achlichen Wö e büche n be es igen und in de heu igen Sp ache e wende e Neuada e könn en in DLKŽ ode BLKŽ au genommen we den. 10 neue ada ů schon geben ND (naminasi, sie we den e wende und ande e au o ů). 8.2. Leksikog a en Au me ksamkei wü den und die Fälle e wa en, wo BLKŽ, DLKŽ, LKŽ, LKŽPK ode bilsp achigen Wö e büche n angegeben sind da iniai, abe in ihnen keine ih e G undniswö e (Wodynen sind isa iškumas, pa aidiškumas, žan iškumas, šeškiškai, i uališkai, abe nich isa iškas, -a, pa aidiškas, -a, žan iškas, -a, šeškiškas, -a, i uališkas, -a). LEKSIKOGRAFINIAI IR KITI ŠALTINIAI BLKŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė ( y . ed.), D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys. P ieiga in e ne : h ps:ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/ eks ynas/ [sieh 2022-06-09]. [žiū ė a 2022-06-09]. DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / DLKŽ Daba ischen li auischen Sp ache Wo yns, y . ed. S . Keinys, 8-as p lich . und zusä z. Ausgabe, e. a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne : h ps:// ekalba.l . G Pache-We kzeug Google. LKŽ Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: www.lkz.l ; h ps://ekalba.l . LKŽPK Lie u ių kalbos žodino Papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne : h ps://ekalba.l . ND Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. li auische Sp ache neuežodžių da uynas [Tęs inis onlineinis žinynas sei 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne : h ps://ekalba.l /naujazodziai/naujienos [sieh 2022-06-09]. TŽ In e na ionale Wo sch eibwö e , Vilnius: Alma li e a, 2003. VLE Visuo inė lie u ių enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u s, 2001. A ikeln A icles 195 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai ŠALTINIAI A – Apu is Juozas 1986: Gegužė an nulūžusio be žo, Vilnius: Vaga. AŽ – Žukauskas Albinas 1986: Rink iniai aš ai 1–2, Vilnius: Vaga. Č – Čig iejus Hen ikas Algis 2011: I pa nešė apynio k apą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. DD – Sabaliauskai ė K is ina 2012: Danielius Dalba & ki os is o ijos, Vilnius: Bal os lankos. DK – Kalinauskai ė Danu ė 2015: Ske s ėjų namai, Vilnius: Ty o alba. DRT – S aponku ė Dalia 2014: Iš d iejų enkuosi ečią, Vilnius: Apos o a. E – Daujo y ė Vik o ija 2001: Esė apie poeziją i esimą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. GĮT – Daujo y ė Vik o ija 2017: G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė. Jas – Jasukai y ė Vidman ė 2002: Tik asis nebū ies eidas, Vilnius: Ei koma. JS – S ielkūnas Jonas 2009: Ly ika. Rink inė 1–2, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. K – Kajokas Donaldas 2002: Lie aus migla Lu kalne, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. KE – Kajokas Donaldas 2012: Eže as i ki i jį lydin ys asmenys, Vilnius: Ty o alba. KK – Ka aliauskai ė Ak ilė 2020: Kūnai, Vilnius: BALTO leidybos namai. KM – Daujo y ė Vik o ija 2009: Kalba i jos menas, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. KPN – Ka čiauskas Mykolas 2007: Kada pa siklausim namo, Vilnius: K on a. LS – S aponku ė Dalia 2007: Lie umi p ieš saulę, Vilnius: Apos o a. MP – Ma čėnas Aidas 2005: Pasauliai, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. MRR – Kajokas Donaldas 2000: Mi i eikia udenį, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. MS – Ma inai is Ma celijus 1998: Sug įžimai, Vilnius: Ty o alba. PI/II – Sabaliauskai ė K is ina 2021: Pe o impe a o ė II, Vilnius: Bal os lankos. PM – Daujo y ė Vik o ija 2001: Pa ašy a mo e ų, Vilnius: Alma li e a. R – Daujo y ė Vik o ija 2003: Raš ai i pa aš ės apie Jus ino Ma cinke ičiaus kū ybą, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. JOLANTA VASKELIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII S Daujo y ė Vik o ija 2002: Sakiniai, Vilnius: Ty o alba. SN Daujo y ė Vik o ija 2004: Salomėja Nė is. F agmen o poe ika, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag. SR Sabaliauskai ė K is ina 2008: Sil a Re um, Vilnius: Bal os lankos. SRIV Sabaliauskai ė K is ina 2016: Sil a Re um IV, Vilnius: Bal os lankos. SS Daujo y ė Vik o ija 2007: Saugan i sąmonė, Vilnius: Dailės akademijos Ve lag. ST Ga elis Riča das 2002: Sun- zu Vilniaus S ad , Vilnius: Ty o alba. ŠAMS Rad ila ičiū ė Gied a 2010: Šiąnak ich schla osiu bei de Maue , Vilnius: Bal os lankos. TK Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys, Vilnius: Kul u . UM Jonuškai ė Bi u ė 2011: Užsags yk mane, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla. Vaič – Vaičiūnai ė Judi a 2000: Ske sga ių šešėliais aš a eisiu, Vilnius: Žu ėd a. VP Papie is Valdas 2010: Ei i, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag. LITERATŪRA Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba2019 m. Naujažodžių duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos ins i u . Amb azas Saulius 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u as. Baayen Ha ald 1991: Quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. Yea book o Mo phology 1991, eds. G. Booij, J. an Ma ie, Do d ech : Kiuwe , 109149. Baue Lau ie 2001: Mo phological P oduc i i y, Camb idge: Camb idge Uni e si y Das is eine seh gu e Idee. P ess. Booij Gee 2005: The G amma o Wo ds. An In oduc ion o Linguis ic Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. S aipsniai / A icles 197 P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai Kei h B own 2005: Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion, ed. in chie K. B own, eBook, San Diego: Else ie Science Imp in ; Else ie Science & Technology Books. DLKG 2005: Daba ischen li auischen Sp achen g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . G eenbaum Sidney 1996: The Ox o d English G amma , Ox o d: Ox o d Uni e si y p ess. Jakai ienė E alda, Laigonai ė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o publikla. Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2014: The Ox o d Handbook o De i a ional Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų e lagsins i u , 2008. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių aus anka und dankimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Leksikog aphie und Leksikologie 5, 161184. Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas und paeškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė sp ich 91, 121. daik a a džių seman ische und s a is ische Mu mulai y ė Dai a 1997: „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ eiksmažodinių analyse (p iesagos -imas -ymas und galūnės -a ediniai): dak a o dise a ions zusammen auka, Vilnius. Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujažodžių duomenynas und naujada ų Fo schungspe spek i en. Bend inė sp ich 89, 127. Mu mulai y ė Dai a 2021: Daik a a džių da ybos und mo emikos Un e suchungspe spek i (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pе uхinа I inа J. 2007: Первухина, Ирина Ю. Продуктивные типы и модели современного словообразования (на материале Нижегородской прессы конца XX начала XXI века) [P oduk i nye ipy i модели so emennogo slo oob azo anija (na ma e iale Nižnego odskoj p essy XX načala XXI века]: disse a ion kandida ilologische Wissenscha en nauk [disse acija kandida a ilologičeski nauk], Новгород: Нижегородский государственный университет им. Н. И. Лобачевского [Nižnij No go od: Nižego odskij gosuda s ennyj uni e si e im. N. I. Lobače skogo]. JOLANTA VASKELIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plag Ingo 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Plag Ingo 2006: P oduc i i y. The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s, A. McMahon, Ox o d: Blackwell, 537556. Ružė Albe as 2008: Lie u ių kalbos mo ologija 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Soida Emīlija 2009: Vā dda ināšana, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. U bu is Vincas 2009: Woodžių da ybos eo ie, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų s udy. The a icle analyses su ixed nouns and adjec i es belonging o he leidybos ins i u as. P oduc i e Types o Noun and Adjec i e Neologisms SUMMARY Neologisms ound in he ex s o Li huanian au ho s we e selec ed as he objec o his p oduc i e ypes o wo d o ma ion. The esea ch is based on he da a om he s udy o he o ma ion, seman ics and use o 374 neologisms (194 nouns and 180 adjec i es) belonging o six ypes o o ma ion. In summa y es kann gesag we den ha he o ma ion o neologisms s ill shows he same p oduc i e ypes o he o ma ion o su ixed nouns and adjec i es, he main ea u es o he o ma ion o neologisms also emain unchanged. Neologisms o all ypes o o ma ion a e usually based on he base wo ds p o ided in he sou ces o lexicog aphy, hus, hey a e i s -le el de i a i es ( hey make up 77 pe cen o all neologisms). Twen y- h ee pe cen o neologisms a e based on po en ial base wo ds and a e mos ly second-le el de i a i es. Die S udie on e schiedenen Neologismen bo h p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language and collec ed om ex s by Li huanian au ho s o enba eine allgemeine Tendenz ha in o de o nominally name an ac ion, he use s o he Li huanian language mos o en c ea e lexical uni s acco ding o he usual pa e ns o wo d o ma ion and ha he sequence o he mos de i able ypes o e b abs ac s p esen ed in g amma s (-imas, -imas, - is) emains he same. The nominal ypes o neologisms a e a anged acco ding o p oduc i i y in he same way as indica ed in he g amma s: -umas, -ybė, -ys ė. Al hough he s udy o he neologisms eco ded in he Da abase o Neologisms he h ee mos de i able ypes emain unchanged. Obwohl he neologisms o he abs ac s o e bs and nominals do no in p inciple di e om eal de i a i es, a conside able pa o hem a e o med o he Li huanian language has e ealed a sligh ly di e en sequence o de i able a ixes, om po en ial base wo ds: such a e 63 pe cen o he -imas/-ymas de i a i es and 52 pe cen o he -umas de i a i es. The mos de i able ype o adjec i e neologisms is he su ix -iškas, -a. A ikeln A icles 199 / P oduk y ieji daik a a džių i būd a džių edinių naujada ų ipai Neologisms o his ype a e mo e o en o med om nouns deno ing li ing hings ( hey make up 60 pe cen o all he adjec i es). A endency o be based on wo ds wi h a a he complex mo phemic s uc u e is becoming p onounced. The p oduc i i y o he ype o he su ix -iškas, -a is o igu a i e meaning. Some adjec i es wi h -ischkas a e used as hidden compa isons. In addi ion, neologisms wi h -ischkas comp ess he ex . The meanings o he neologisms become clea om a minimal o wide con ex . P oduc i i y o he ype and knowledge o analogous eal de i a i es also also e idenced by he abundance o abs ac s wi h -umas made om he po en ial -iškas, -a adjec i es: 45 pe cen o neologisms wi h -umas a e made om he neologisms wi h he su ix -iškas, -a. The absolu e majo i y o adjec i es wi h -iškas a e epi he s wi h a li e al helps us o unde s and he meaning. Obwohl a la ge pa o neologisms can be conside ed po en ial de i a i es, ne e heless, some o hem ca ch he eye o he add essee, hey a e no ypical because o a po en ial base wo d o because o a ypical usage. Manchmal neologismen also ha e he unc ion o linking he ex and a e o en used o a ious epe i ions. A o al o 21 neologisms a e no lis ed in he suppo ing dic iona ies, howe e , hey a e eco ded in bilingual dic iona ies i would be wo hwhile o lexicog aphe s o pay a en ion o his. Ten neologisms a e al eady p esen ed in he Da abase o Neologisms o he Li huanian language, which means ha hey a e also used by o he au ho s. The a en ion o lexicog aphe s should also be d awn o hose cases whe e he dic iona ies con ain de i a i es, bu hey do no con ain hei base wo ds. Eingelei e 2022 m. 12. Sep embe d. JOLANTA VASKELIENĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija Vy au o g. 84, LT-76352 Šiauliai, Lie u a jolan a. aske[email p o ec ed]u.l