Rita Miliūnaitė. Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys

Recenzijos / Re iews 309 ERIKA RIMKUTĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0858-8593 Mokslinių y imų k yp ys: eks ynų ling is ika, kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo ologinė analizė, au oma inė sin aksinė analizė, kalbos kul ū a, mo emika, pas o ieji žodžių junginiai. DOI: doi.o g/10.35321/all88-16 Ri a Miliūnai ė ĮVAIRUOJANTYS IR NAUJI LIETUVIŲ KALBOS REIŠKINIAI XXI A. PRADŽIOJE: SISTEMATIKA IR POKYČIŲ KRYPTYS Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2022, 721 p. DOI doi.o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai ISBN 978-609-411-322-2 2022 me ų pabaigoje Lie u ių kalbos ins i u as išleido Ri os Miliūnai ės mo- nog a iją Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema- ika i pokyčių k yp ys. Šioje ecenzijoje bus apž elg a ši knyga. Monog a ijos au o ė oliau sis emingai ęsia kalbos a ian iškumo y imus. Pasak R. Miliūnai ės, „[k]albos a ian iškumo y imai apima daugelį eo inių i p ak inių aspek ų: a ian ų apa umo, jų klasi ikacijos, unkciona imo a ose- noje, a pusa io konku encijos, kalbos pokyčių, san ykio su kalbos no momis bei kalbos plana imo i ki us panašius klausimus.“ (p. 9). Tokia y imų k yp is s eikin ina, nes išlaikoma R. Miliūnai ės į ai aus pobūdžio da buose akcen uo- jama min is, kad kalba u i bū i keičiama (kodi ikuojama) pe a ian us, o eo- inių i p ak inių (a pusiau eo inių, pusiau p ak inių) y imų apie a ian išku- mą, be pačios R. Miliūnai ės da bų, nė a gausu, odėl ši monog a ija – kalbos no minimu besidomin iems iek eo e ikams, iek p ak ikams labai eikalingas leidinys. ERIKA RIMKUTĖ 310 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Kaip eigiama p a a mėje (p. 9), „[s]kai y ojams šioje knygoje pa eikia- mas sis eminis požiū is į kai ųjį daba inės iešosios lie u ių kalbos a osenos sluoksnį.“ Tai ka u i „mėginimas paž elg i į neap ėpiamus lie u ių kalbos a osenos plo us i apčiuop i s a biausius o ien y us, ku ie leis ų su ok i, kaip XXI a. p adžioje unkcionuoja i kin a iešai a ojama bend inė lie u ių kal- ba i jos no mos.“ (p. 9). 11-ame puslapyje R. Miliūnai ė aiškiai p is a o sa o monog a ijos esmę i ka u eo inę bei p ak inę e ę: „pa eik oji klasi ikacija gali bū i pag indas bend inės lie u ių kalbos kodi ikaciją pada y i sis emiškes- nę i k yp ingesnę, į e in i naujus ne pa ienių kalbos eiškinių, o s ambesnių sis eminių jų g upių a ojimo polinkius. Tai leidžia iš laiko pe spek y os nuo- sekliau pe mąs y i kalbos ekomendacijų u inį i į e in i jų pa eikumą bend- inės lie u ių kalbos no mų aidai, o ž elgian da plačiau – pas a s y i apie pa- čios bend inės kalbos, kaip a mainos, p asmę i e ę pe mainingame šių dienų pasaulyje.“ Toliau keli žodžiai apie monog a ijos sanda ą. Knygos s uk ū a aiški i lo- giška. Ge iau pe p as i s uk ū ą padeda knygos p adžioje pa eik i ilius acijų i len elių są ašai (monog a ijoje gausu au o ės suda y ų schemų, len elių, iš ie- šosios a osenos paim ų eklamų, ek an aizdžių i pan., iesa, kai ku ių iš jų kokybė ne i in ge a, aizdas išplaukęs, p z., p. 179, 181, 185, 190, 387 i daug ku ki u ), aiškiai suda y as in o ma y us u inys. P a a mėje (p. 10) pa i au- o ė knygos s uk ū ą i esmę p is a o aip: „[m]onog a ija sumany a aip, kad, nag inėjan kin ančios šių dienų bend inės kalbos enomeną, bū ų einama nuo pačių konk ečiausių a osenos eiškinių i jų pokyčių p ie bend esnių daly- kų – bend inės kalbos, kaip ienõs iš nacionalinės kalbos a mainų, dinamikos ypa ybių, siekian a skleis i šių mik o- i mak opokyčių pokyčių yšį i k yp is.“ Kaip i įp as a mokslo da buose, monog a ija p adedama Į adu, jame p is a- omi bū ini elemen ai: ikslas, objek as, ak ualumas, naujumas i pan. Šioje da- lyje aip pa ap a i s a biausi e minai: bend inė kalba, subs anda as, a ian- iškumas, kalbos no ma, kodi ikacija; p is a oma y imo me odologija. Toliau pi moje monog a ijos dalyje „Į ai uojančių i naujų kalbos eiškinių sis ema i- kos kū imas“ p is a omi isi lie u ių kalbai suku i no minamieji leidiniai, į ai- ūs iš ekliai ( iesa, ne isi iešai p ieinami). Tai e in ina kaip ienas iš mono- g a ijos p i alumų, nes ją galima laiky i i daba inės ( aip pa i kiek anks esnių me ų) lie u ių kalbos no minimo da bų ado u, joje išsamiai paaiškinama, ką i ku galima as i, kuo ski iasi ienas a ki as leidinys. Šioje dalyje oliau dide- lis dėmesys ski iamas Į ai uojančių i naujų kalbos eiškinių są adui ( oliau – Są adas): paaiškinama, kokie duomenys i kaip suklasi ikuo i, labai išsamiai p is a oma Są ado sanda a, ši monog a ijos dalis baigiama akcen uojan eo inę Są ado e ę i jo p ak inio aikymo galimybes. Ri a Miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys Recenzijos / Re iews 311 An a monog a ijos dalis gana adicinė ( ai ne eiškia, kad neįdomi a ne e - inga): čia pagal įp as us kalbos lygmenis (leksikos, žodžių sanda os, mo olo- gijos i sin aksės) i no minamuosiuose leidiniuose įp as ą klasi ikaciją ap a ia- mos kalbos no mos, jų pokyčiai, į ai a imas, a ojimo endencijos. Šios dalies a i inkamuose posky iuose paaiškinama, kodėl i kaip a ijuoja kalbos iene ai, ieni pa yzdžiai labai išsamiai p is a omi, ki i pa eik i kaip a i inkamos po emės ilius aciniai pa yzdžiai, be eikia pagi i, kad šioje knygoje ne ūks a ge ai pa- ink ų pa yzdžių, iš ku ių galima sup as i, kaip keičiasi kalba, kas kelia neaišku- mų i laukia papildomų y imų. Įdomiausia (i u bū galima eig i – e ingiausia) pasi odė ečia knygos dalis „Bend inės kalbos i jos eiškinių dinamika“. Čia galima as i paaiškini- mų, ku link eina bend inė lie u ių kalba, kas ai lemia, kuo šios endencijos panašios į ki ų bend inių kalbų aidą. Reikia p ipažin i, kad lie u ių kalbo y os da buose ūks a moksliškai pag įs os bend inės kalbos pokyčių analizės, ki ų kalbų pa i imi pag įs os pe spek y os. Šiai daliai oliau bus ski iamas didelis dėmesys, pa eikiama daug ci a ų, kad ie, ku ie galbū ne as laiko pe skai y i isos čia ap a iamos monog a ijos, susida y ų kuo išsamesnį aizdą. Monog a ija baigiama apibend inamosiomis iš adomis, šal inių i li e a ū os są ašais, išsamia san auka anglų kalba. Tiek pačiame da be, iek li e a ū os są a- še ma y i, kad em asi daugybe užsienio i lie u ių au o ių da bų. Galima eig- i, kad au o ė y a ge ai susipažinusi su sa o y imų s i imi, odėl ki ų Eu opos kalbų kon eks e gali pa eik i gana objek y ų bend inės lie u ių kalbos aizdą. Kaip i galima ikė is, monog a ijos kalba aiški, logiška, aisyklinga. Teks as sklandus, leng ai skai omas. P asp ūdo ik kelios ko ek ū os klaidos, p z., p. 139 šiame sakinyje: „Pa yzdžiui, iš anglų kalbos a ėjusių skolin os šaknies naujažodžių a p isų naujų žodžių ND iksuo a apie 30 p oc., ku kas mažiau (mažėjimo a ka) – iš p ancūzų, i alų, japonų, usų, ispanų i a abų kalbų (da- lis jų aip pa neabejo inai pa eko pe angų (pajuodin a au o ės – E. R.) kalbą [...].“ Toliau apie s a biausias monog a ijos ypa ybes, ka u bus ap a os kelios ikslin inos, disku uo inos monog a ijos ie os. Kaip s a bus šios monog a ijos p i alumas akcen uojamas no as sis emiškai ap ašy i kalbos a ian us (ne el ui žodis sis emiškumas minimas i knygos pa adinime), nes ne e ai enka susidu i su dažnomis si uacijomis, kai am ik os kalbos no mos ne isai a i inka sis e- miškumo p incipą, dėl o jas sunku p ak iškai p i aiky i, ki iems paaiškin i, kaip i kodėl jos u ė ų bū i aikomos. Apibend in ai monog a ijos p i alumą galima p is a y i emian is pačios au- o ės Į ade (p. 22) su o muluo u ikslu: „Ty imo ikslas – suku i me odolo- ginį pag indą kiekybinei i kokybinei būdingiausių kaičiųjų bend inės lie u- ių kalbos a osenos eiškinių analizei, pa eik i sis eminį šių eiškinių są adą, ERIKA RIMKUTĖ 312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII nus a y i s a biausias bend inės kalbos a osenos polinkių bei pokyčių k yp- is.“ Reikia pab ėž i, kad au o ei pa yko pasiek i užsib ėž ą ikslą. Taigi leidi- nyje akcen uojama me odologija, sis emiškumas. Są ado sanda ai, jame pa ei- kiamų eiškinių klasi ikacijai paaiškin i monog a ijoje ski iama daug dėmesio. Monog a ijoje ap a iamo Są ado e ę ge iausia ilius uoja ši iš auka iš ap- a iamos knygos p. 129: „Są ado suda ymas i pildymas iš esmės y a sis emiškas daba inėje a osenoje unkcionuojančių ĮNKR1 ipų i konk ečios jų aiškos iksa imas. Tai bū ina olesnių bend inės kalbos a ian iškumo i iamųjų da bų sąlyga i a spi ies aškas. Ki aip a ian , Są adas eikalingas no in i i a ose- nos pokyčius i polinkius. Ne u in a skai os aško, nežinan , kokia a osenos i kodi ikacijos padė is, negalima nus a y i i pačių pokyčių, sunkiau a pažin i naujus eiškinius. Taigi ĮNKR są adas – me odologinis į ankis a osenos po- kyčiams ma uo i, ge iau ma y i jų pobūdį: a ai naujas poky is, a jau esančio eiškinio ans o macija, a pa ienis, a sis eminis ki imas.“ Reikia pab ėž i, kad monog a ijoje „pasi ink as ling is inis, o ne socioling- is inis požiū is į kalbos a ian iškumą“ (p. 24). Viena e us, ai adicinis požiū is į kalbos no mas, ki a e us, kaip oliau ašo pa i au o ė (p. 24): „so- cioling is inis aspek as monog a ijoje aip pa nė a isai apeinamas: jis s a bus su ok i bend ajam isuomenės i kalbos san ykių kon eks ui, ku is lemia bend- inių kalbų dinamiką“. Su šiuo eiginiu galima su ik i, nes ypač ečioje mono- g a ijos dalyje galima as i i socioling is inį kalbos analizės aspek ą, . y. kaip yks a bend inės kalbos aida pos anda izacijos laiko a piu. No s au o ė u bū ne u ėjo okio ikslo, be galima eig i, kad ši knyga gali bū i naudojama i kaip s udijų medžiaga, nes joje pa eikiami s a biausi susis- emin i apib ėžimai, p is a omi kalbos no minimui ak ualūs šal iniai, ap a iami gausūs kalbos lygmenų no minimo a ejai, pa eikiama ak ualių pa yzdžių. Žiū in iš is o inės pe spek y os, gali p a e s i R. Miliūnai ės pa eik a no - minamųjų leidinių apž alga. Ypač daug dėmesio ski a Kalbos p ak ikos pa a i- mams (abiem leidimams) ap a i, be ai galima sup as i, nes šis leidinys – da- ba inės (nuo p aei o amžiaus aš un ojo–de in ojo dešim mečio) lie u ių kalbos no moms ap a i ski a knyga, jos pag indu pa eng a i daug ki ų leidinių a e- komendacijų; nemaža dalis daba galiojančių kalbos no mų a eina iš šio leidi- nio (žinoma, y a i daug anksčiau pa i in ų no mų, ku ios ak ualios i daba ). Leidinys p is a omas objek y iai, ne engiama pa ody i i nenuoseklumų, be , a siž elgian į jo suda ymo aplinkybes, okie ūkumai sup an ami. Kaip da ieną a gumen ą, kad Są adas gali bū i naudojamas i mokymo(si) ikslais, galima paminė i šią R. Miliūnai ės min į: „Suda ius ĮNKR są adą, yš- kėja labiausiai į ai uojančios kalbos eiškinių s i ys i ma y i, ku bend inės 1 Monog a ijoje šia san umpa žymimi į ai uojan ys i nauji kalbos eiškiniai. Ri a Miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys Recenzijos / Re iews 313 kalbos no ma nė a s ip i. Šiuos duomenis galima panaudo i bend inei kalbai moky i, sus ip inan pačių no mų diegimą i a skleidžian no mos a ian ų a - spal ius, o ne aikan a gy enusį klaidų aisymo me odą.“ (p. 27). Kažin a e ėjo pa eik i pasenusių kalbos eiškinių, p z., iš kalno eikšme ‘iš anks o’, daba inėje kalboje labai ne ipiškų a minių a ejų, p z., p ie su įnagi- ninku (p ie okiečiais). Žinoma, galima pap ieš a au i okiai ecenzijos au o ės nuomonei i eig i, kad Są ade eikia pa eik i isus iki šiol nus a y us neno mi- nius, a ijuojančius a ejus ( eikia pab ėž i, kad eks e, išsamiau ap a ian kai ku iuos a ejus, neski iamas dėmesys okiems e iems, ne ipiškiems a ejams). Be kyla klausimas, kiek ilgai šiuolaikiniuose į ai iuose są aduose, no mina- muosiuose leidiniuose bus minima ai, kas daba inėje kalboje nebeak ualu? Juk okie a ejai už iksuo i anksčiau išleis uose leidiniuose, esan eikalui, en galima susi asi, odėl naujuose da buose nebe e a jų ka o i. Su nepa ydė ina si uacija au o ė susidu ia, kai no i ap a i daug diskusijų sukelian į eiškinį, p z., p. 187–190 ap a iamas žodis sekan is. In o macijos pa- eikiama ik ai daug, lyginami keli lie u ių kalbos žodynai, no minamieji leidi- niai, usų kalbos žodynas. Iš isos šios in o macijos skai y ojams aiškiai pa odo- ma, kad „aki aizdu, kad šios eiksmažodžio sek i eikšmės i daly io sekan is, -i eikšmės, a i inkančios usų kalbos eikšmes „наступающий, появляющийся непосредственно вслед за кем, чем-л., ближайший по очереди“ i „вот такой, именно такой, который следует далее“, nė a na ū aliõs lie u ių kal- bos aidos ezul a as“ (p. 190). Taip pa ap ašy a, kad gana nenuosekliai sekan is eikšmė bu o pa eik a Daba inės lie u ių kalbos žodyne i Kalbos p ak ikos pa a- imuose. I isa ši diskusija baigiama okia iš ada: „No in aiškiau apib ėž i šios ūšies žodžių eikšmės a ian ų no mas, bū ina i in išsami a osenos duome- nų analizė, ku i leis ų ge okai pa ikslin i žodynines žodžių eikšmių apib ėž is“ (p. 190), be , a odo, kad diskusijų šiuo klausimu ne ūks a, i pa i au o ė p. 187 sumini šiai emai ski us okius da bus: „Vosyly ė 1978: 48–50; Jakai ienė 1986: 104; Adomėnas 1995: 3–4; Kniūkš a 2008: 236–244; Razauskas 2008: 224– 235“. Tad gal iesiog ūks a kalbos no min ojų apsisp endimo (no s am jau seniai p ib endo laikas), ką da y i su sekan is eikšme ‘ki as, a einan is, būsi- mas’? Tai nė a p iekaiš as R. Miliūnai ei, nes, sa aime sup an ama, au o ė šioje monog a ijoje ne u i išsp ęs i diskusinių a ejų; ai iesiog ilius acija daugybę me ų aiškiai no minamuosiuose leidiniuose neap ašy o kalbos eiškinio, nes ie kalbos a o ojai, ku ie analizuos ik no minamuosius leidinius: a kim, DLKŽ, kalbos pa a imus po ale h ps://ekalba.l / (o ne šią monog a iją, ne šiai emai ski us s aipsnius), ne as aiškios in o macijos, a daba inėje kalboje sekan is galima a o i eikšme ‘ki as, a einan is, būsimas’, a negalima. Galima pagi i au o ę, kad posky į apie seman inius e inius baigia okia apibend inamąja pas aipa: „[s]eman inės mo y acijos k i e ijus y a ieno iš ERIKA RIMKUTĖ 314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII kodi ikacijos p incipų – sis emiškumo iš aiška. No in jį aiky i sp endžian no mos klausimus, u i bū i emiamasi p eciziškai išnag inė omis i palygin o- mis a iacijas suda ančių na ių seman inėmis s uk ū omis. Tačiau, kaip bu o ma y i iš kai ku ių pa yzdžių, lie u ių kalbos leksikog a ijos šal iniai šiuo a ž il- giu ne isada y a pa ikimi. Be o, ienas pa s šis k i e ijus nė a pakankamas, nes gali susidu i su ki ais p incipais i k i e ijais (g ynumo, dis ink y umo, no - minimo adicijos i k .). Todėl šių k i e ijų są eiką kiek ienas no min ojas gali su ok i ski ingai, i čia a si anda subjek y umo (dėl amžiaus eiksnio, kalbinės pa i ies, dalykinio pasi engimo, požiū io į ino acijas i pan.).“ (p. 198). Taigi aišku, kad kalbos no min ojams bu o i a ei yje bus is daugiau da bo, kaip ak uo i senokai a ojamas i naujai plin ančias daba inių lie u ių kalbos žo- džių eikšmes, dažniausiai a si andančias dėl ki ų kalbų į akos. Monog a ijoje pa eikiama naujųjų azeologizmų, e o inių azių (p z., i aip; i ne; i aškas; ne, negi dėjau) pa yzdžių. Žinoma, no ė ųsi, kad jų bū ų da daugiau, nes no minamuosiuose šal iniuose (nes a bu, kad suskai menin uose) as i in o macijos apie naujus, ypač pas o iuosius kalbos iene us be eik neį- manoma. Lieka bandy i laimę as i okius duomenis kokiame no s s aipsnyje, ecenzijoje a pan. Tad, kaip jau ne ka ą minė a, ši monog a ija labai p a a i i kaip p ak inis šal inis di ban iems su lie u ių kalba. Kalbos p ak ikams e ingas sky ius „Žodžių sanda os eiškiniai“, nes, kaip y a žinoma, iki šiol nepa eng a žodžių sanda ai ski a Kalbos pa a imų knyge- lė. Neno miniai žodžių sanda os eiškiniai ienoje ie oje su ašy i ik Kalbos klaidų są aše, juos galima as i i Są ade, aip pa au o ė pa eikia i naujų iš Naujažodžių duomenyno a ki ų šal inių iš yškėjusių kalbos ak ų, pa yzdžiui, gana išsamiai ap a ia p iesagos -ie is edinių a ojimo polinkius; endencijas suda y i naujus dū inius su nepakeis a an ojo dėmens galūne i pan. Šiame sky iuje kiek nus ebino ai, kad is da ak ualūs daugiausia iš usų kal- bos a ėję ža goniški žodžiai su p iesagomis -(i)akas (p z.: mobiliakas, naujakas), -o as (p z., s ilio as), -kė (p z.: labda kė) i k . Ki a e us, labai s ebė is ne ei- kia, nes, kaip eigia R. Miliūnai ė, iešojoje a osenoje a ojama kalba „šne- kiškėja“, ad a ojami okie žodžiai, ku ių anksčiau pasi aikyda o ik p i ačioje šnekamojoje kalboje. Taigi galima da y i iš adą, kad „[a]psk i ai i oliau ku ia- mi nauji ediniai su ža goniškaisiais baigmenimis odo, kad so ie mečiu bu usi usų kalbos į aka lie u ių kalboje da ebė a jun ama.“ (p. 272). Žodžių sanda os sky iuje ap a iama i daugiau gana naujų a ne ipiškų žo- džių da ybos p iemonių: p e iksoidai, su iksoidai, menamosios mo emos Ri a Miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys Recenzijos / Re iews 315 (a skalos – a pinės žodžio dalys a p a iksų i šaknų)2 i k . Knygoje pa eikiami ne isi as i da iniai, be iš gausaus jų kiekio (daugiausia iš Naujažodžių duo- menyno) galima da y i am ik us apibend inimus apie naujus žodžių da ybos polinkius. Šis sky ius baigiamas s a biais apibend inimais, jie pa eik i 2.2.7. po- sky yje „Bend osios su žodžių sanda a susijusių pokyčių k yp ys“. Kiek daugiau in o macijos ikė asi as i 2.3. posky yje, ski ame mo ologi- jai. Žinoma, čia pa eikiama daugiau duomenų nei iki šiol išleis uose no mina- muosiuose leidiniuose, nemažai pa yzdžių iš žiniasklaidos a ki ų šal inių, be konk ečioms g ama inėms ka ego ijoms ski i posky iai ne e ai baigiami okiais sakiniais: „Taigi abs akčiųjų daik a a džių a eju a osenoje iba a p no mos i jos pažeidimų nusi ynė. Toks daugiskai os o mų a ojimo ikslingumas odo, kad esama po eikio pe žiū ė i i pa ikslin i nuo šių pokyčių a siliekančią ko- di ikaciją, nes ien daik a a džio abs ak umas nebė a pa ikimas no mos–ne no mos ski ies k i e ijus.“ (p. 343 apie skaičių). „Išsami lyginamoji sakinių, ku iuose eiškiamas p aei ies eiksmas, ak ua- lus kalbamuoju momen u, aiškos analizė u ė ų pa ody i, a sudė inės o mos iš a osenos aukiasi, a konku encija su ien isinėmis o momis y a s ip i. Tačiau su ink i kiekybiškai ep ezen a y ių pa yzdžių sankaupą, kaip i ki ais neleksikalizuo ais g ama inių o mų a ojimo a ejais, bū ų keblu.“ (p. 352 apie laikus). 2.3.1.1.3. posky is „Į ai ios mo ologinės o mos“ (p. 374–375) i in lako- niškas. Kaip eigia R. Miliūnai ė, ai negausi g upė, suda y a iš pa ienių ski - ingų kalbos dalių a iacijų. Čia įeina kuopinių skai a džių a ojimas ne kuopiniam kiekiui eikš i, pa ūpinamieji eiksmažodžiai (p z.: pasiū i : pasi- siūdin i, apgy endin i : apgy en i). Visas šis posky is baigiamas okiu sakiniu: „Va osenoje šios a iacijos unkcionuoja, be dėl jų e umo kokių no s yškes- nių pokyčių nepas ebė a.“ (p. 375). Lieka neaišku, a ai no minė, a neno mi- nė a osena, kokių galima bū ų pa eik i ekomendacijų enkan is ienokią a ki okią o mą. Reikia su ik i su R. Miliūnai e, kad mo ologijos a ejus su ink i daug sun- kiau nei leksikos, žodžių da ybos a leksikalizuo as o mas, be susida o įspūdis, 2 Y a disku uo inų, ne isai ikslių da inių in e p e acijos a ejų, p z., p. 324 30-oje len elėje žodis a os ogos pa eik as kaip skolinys – menamųjų mo emų šal inis. Galima su ik i, kad šis žodis y a naujažodžių da bos ogos, o ni os ogos i pan. da ybos pag indas, be pa s žodis a gu a gali bū i laikomas skoliniu. Tiesa, p. 325 au o ė ašo aip: „Nebū ų keis a, jeigu, lie u ių kalboje daugėjan maišinių, pamažu p adė ų as is i sa akilmių menamųjų mo emų. Pa yzdžiui, papli us e iniui (maišiniui) da bos ogos, jo pa yzdžiu p adė a ku i a e s i naujus žodžius. ND iksuo i da ys (jau minė i): au os ogos, o ni os ogos, spo os ogos [žiū ė a 2022-07-13]. Tad galima saky i, kad lie- u ių kalboje o muojasi a skala -s ogos.“ Vadinasi, čia a os ogos nelaikomos skoliniu. ERIKA RIMKUTĖ 316 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII kad pe 20–30 me ų be eik neiš yškėjo naujų mo ologinių no mų pokyčių. Žinoma, galima pasidžiaug i, kad lie u ių kalbos s ubu as – mo ologijos sis e- ma – lieka nepaki usi, pe daug nepa eik a ki ų kalbų. Ki a e us, ki ba min is, kad gal neuž iksuo a, nepas ebė a šios s i ies poslinkių. Visuose posky iuose, ski uose am ik o kalbos lygmens no moms ap a i, p adžioje pa eikiama apibend inan i Są ado len elė. Joje nu odomas no mos šal inis, galimos a iacijos, a ija imo pag indas, konk e ūs pa yzdžiai. Ki aip sakan , pi miausia skai y ojams pa eikiama isa išklo inė, kas i kaip gali a i- juo i, o paskui po okiomis len elėmis pa eikiama daugiau pa yzdžių, kai ku ie iš jų išsamiau pakomen uo i. Lygiai aip pa s uk ū uo as eks as i sin aksės dalyje. Išmanan iems linksnių i p ielinksnių no mas, u bū ne ne eikia p i- min i, kiek daug y a aisyklių, ku iose ap a iama ši a osena. Kažin a ykęs au o ės pasi inkimas iš ka o pa eik i isą susis emin ą Są ado in o maciją apie linksnius i p ielinksnius, o ne paskaidy i pagal sin aksinę unkciją a konk e ų linksnį / p ielinksnį, nes linksnių no moms ski a len elė ęsiasi nuo 393 iki 454 puslapio, o p ielinksnių są adas ęsiasi nuo 477 iki 549 puslapio. Neabejo ina, kad okiose len elėse pa eikiama s a bi in o macija3, be monog a ijoje no isi daugiau in e p e acijos, paaiškinimų, a ijuojančių no mų komen a imo, o ne isos galimos išklo inės. Tu bū okias len eles e ėjo pa eik i monog a ijos pa- baigoje kaip p iedus a ba ki aip s uk ū uo i eks ą. Sin aksės no moms ski oje monog a ijos dalyje kai ku k in a į akis gausus pa yzdžių skaičius (jų bū ų galima pa eik i i mažiau, juk is iek isų su ink ų a ejų neįmanoma pa eik i), be kai ku iems sudė ingesniems a ejams ap a - i ski a ik menka pas aipa, p z., p. 474–475 apie g ama ikalizaciją, iksliau, apie įnagininko, ie ininko polinksnėjimą, nepa eik a nė ieno pa yzdžio su pla esniu kon eks u. Šie a ejai no minamuosiuose leidiniuose mažiau ap a - i nei, a kim, d ejybiniai linksniai, odėl juos eikė ų išsamiau paanalizuo i. Ki a e us, eikia su ik i, kad p ie kai ku ių a ejų pa eik as gausus pa yzdžių skaičius padeda ge iau sup as i kodi ikuo ąją i ealiąją no mą, ilius uoja no - mos poslinkius. Kaip i ki uose sky iuose, i čia labai e ingi R. Miliūnai ės 3 Ka ais okia in o macija gana echniška – ai sup an ama, kad bū ų nuosekli klasi ika imo sis e- ma, be skai y ojui ji iš dalies pe eklinė, plg. p. 402: čia kaip du a ski i į ašai (nes ienas pa enka į klasi ikaciją „S kilm. 5.1.1“, o ki as – į „S kilm. 5.1.2“) pa eik i ikslo aiškos a ejai: yk i izi o, lanky is izi o, no s jų a osena labai panaši, odėl galėjo bū i apibend in i kaip ienas a ejis pa- eikian du pa yzdžius (kaip da oma ki u , ku ski iasi žodžiai, plg. ame pačiame puslapyje aisy- klę „S kilm. 4.2 ž . S gal. 5.1“ ie ai eikš i su kai ku iais būdo p ie eiksmiais: pa eikiamas oks pag indinis pa yzdys: [P asmego] kiau ai žemę : žemės. Žemiau da nu ody i keli panašiai a oja- mi žodžiai: įkypai, įs ižai, išilgai i k .). Ri a Miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys Recenzijos / Re iews 317 komen a ai ap a ian dažnai į pilkąją zoną pa enkančius a ejus, apie ku iuos nė a daug in o macijos no minamuosiuose leidiniuose. Monog a ijoje a siž elgiama į naujausius kalbinius iššūkius, pa yzdžiui, ap a iami lyčiai jau ios kalbos aspek ai. 337-ame puslapyje eigiama, kad „Mo e iškosios giminės o mų gausėjimą (pe eklinį a ojimą) ska ina da XX a. pab. iešojoje a osenoje iksuo a dėl plin ančių eminizmo i gende- izmo ideologijų klaidingai su okiama lie u ių kalbos giminės ka ego ija, s en- gian is siau in i y iškosios giminės o mų a ojimą i nep ipažin i šias o mas a liekan i apibend inamąją unkciją“. Toliau (p. 338) ašoma, kad dažnai o- kios o mos a odo nena ū aliai, nes y a susijusios „ne su kalbos sis emos aida, o su p opaguojama ideologine pozicija“. Užsimenama i apie ai, kad kalbos pokyčius lemia au oma inio e imo a au oma inio kalbos gene a imo p og amų ezul a ai. Taip pa žodžių sanda os sky iuje ap ašy i polinkiai ne ipiškai da y is mo e iškosios a y iškosios gimi- nės daik a a džius (ž . 2.2.3. posky į). 474-ame puslapyje ašoma apie sociali- nių inklų į aką ie oj šauksmininko a o i a dininką, . y. kai k eipiamasi į asmenį, ku is u i socialinių inklų pasky ą, au oma iškai odomas jo a das i (a ) pa a dė a dininko linksniu. Kad R. Miliūnai ė, ap a dama kalbos no mas, a ijuojančius eiškinius, ap- ėpia pla ų spek ą, ilius uoja, a kim, aš uonko alo pa yzdys (ž . p. 305–306). Tai ne isai ipiškai suda y as sudu inis žodis, jis, pasak au o ės, gali bū i a - si adęs kaip au oma inio e imo ezul a as. Vadinasi, ap a ian lie u ių kalbos naujažodžių da ybos polinkius, ka ais eikia (i a ei yje da labiau eikės) a si- ž elg i ne į okius echnologinius dalykus. Kaip eigia mokslininkė, „[a]psk i- ai mašininio e imo po eikis lie u ių kalbai bemaž ne y inė as, ad ne ipiš- kų dū inių e imas bū ų įdomi y imų s i is. Duomenų gausu į ai ia emiuose (kulina ijos, spo o, madų, mokslo sklaidos i pan.) in e ne o po aluose, ku ie au oma iškai e čiami į daugelį kalbų (pap as ai be skelbinių da os).“ (p. 306). Sin aksės dalyje ap a iami gana neseniai a osenoje iš yškėję a ejai, ka - ais ne neį auk i į no minamuosius leidinius. Pa yzdžiui, 2.4.8. posky yje „Žodžių a ka“ daug dėmesio ski a žiniasklaidos an aš ėms i ki iems pa yz- džiams, ku iuose žodžių a ka sukelia d ip asmybių. Sakinys / an aš ė lyg i aisyklingi, ad nepažeidžia kalbos no mų, be dėl ki ų kalbų į akos, dėl p as ai su okiamų sin aksinių yšių, dėl pažeis os ak ualiosios sakinio skaidos apsun- kina eks o su okimą. Ne i in išsamiai no minamuosiuose leidiniuose ap a ų a ejų galima as i i daugiau, p z., žodžių modelis, sop anas, ž aigždė de inimas su būd a džiais ( isi šie žodžiai eiškia įžymius asmenis, ai gali bū i iek y ai, iek mo e ys); apie padaly ių kaip leng iau a ojamos (nes ne eikia de in i su subjek u) nei daly iai o mos pli imą, asmeninių sakinių a ojimą ie oj beas- menių i k . Šiems eiškiniams neabejo inai eikia daugiau išsamių y imų, be ERIKA RIMKUTĖ 324 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII į jį pa eko būdama da gana jauna, Jono Jablonskio kodi ikuo a pačioje XX a. p adžioje. „Kiek daugiau kaip šim as jos no mų kodi ikacijos i sklaidos me ų da nebu o pakankamas laikas šioms no moms isais lygmenimis s abiliai įsi- i in i išsila inusiuose isuomenės sluoksniuose, odėl i dinamika da nė a įga usi aiškios k yp ies.“ „Ski ingai nei dalis Eu opos kalbų, lie u ių kalba il- gus amžius gy a o s ip aus ki ų kalbų spaudimo sąlygomis, nuola os eikiama kalbų kon ak ų. Bend inės lie u ių kalbos no mos pe 50 so ie inės okupaci- jos me ų aip pa negalėjo plė o is na ū aliai, nes pa y ė didelį usų kalbos po- eikį. Todėl i bend inės kalbos a osenos a ian iškumas ne ienaly is: esama i s e imų elemen ų, išk in ančių iš lie u ių kalbos, kaip isumos, sis emos i no mos. XX a. pab. – XXI a. p . bend inė lie u ių kalba da nė a a sik ačiusi usi ikacijos pada inių, ka u pa i ia kon e genciją su naujomis kalbinėmis sis- emomis (daugeliu a ejų su anglų kalba) i su ki omis pačiõs lie u ių kalbos a mainomis ( egiolek ais i subs anda u).“ Au o ė eigia, kad dėl gana neseniai p adė ų i negausių bend inės lie u ių kalbos aidos i kalbinių nuos a ų y imų Lie u oje kol kas bū ų nea sa gu be iš- lygų ka ego izuo i bend inės lie u ių kalbos dinamikos pobūdį, no s a osenos s ebėsena i kalbinių nuos a ų y imai odo pokyčių esan iek s uk ū iniu, iek kalbos egulia imo, iek kalbos ideologijų lygmeniu. „Daba iniu bend inės lie- u ių kalbos aidos laiko a piu didėjan į a o ūkį a p kodi ikuo os i ealiosios no mos galima aiškin i kaip subs anda o – a pinio sluoksnio a p egiolek ų i bend inės kalbos – susi o ma imą.“ Lie u oje siekiama nena ū aliai spa in i kalbos ideologijų pokyčius: iešojoje e d ėje o muojamos neigiamos nuos a os iek dėl bend inės kalbos ideologijos i adicinės bend inės kalbos no mų, iek dėl jos p iežiū os ins i ucijų bei als ybės ykdomos kalbos poli ikos. Pasku inis ečios knygos dalies posky is baigiamas gana op imis išku ei- giniu: „Eu opos bend inių kalbų pokyčių y ėjai pažymi, kad daugeliu a ejų isuomenės kalbinės nuos a os odo neabejojan pačių bend inių a mainų ei- kalingumu. Bend asis pokyčių polinkis dažniau ma omas ne bend inės kalbos ideologijos, o kalbos sanda os ( a osenos) lygmeniu. Lie u ių bend inei kalbai ypač s a bi min is, kad globalioje pasaulio bend uomenėje nedaug kalbė ojų u inčios kalbõs galimybės išgy en i i plė o is bei a gim i y a didesnės, jeigu a kalba u i bend inę a mainą [...]. Todėl ne i pos anda izacijos laiko a piu bend inės lie u ių kalbos unkciona imas i kai a ne u i bū i palik i sa i aidai.“ (p. 668). Monog a ijos pabaigos žodyje (p. 680) R. Miliūnai ė eigia, kad ne eikia kel i klausimo, a eikia bend inės kalbos (ku ios u ime specialiai moky is), be ei- kia klaus i, kokią u ime ku i bend inę kalbą, kad ji bū ų pa ogus i pa auklus isuomenę ienijan is bend a imo į ankis. Į šį klausimą iek monog a ijos au o- ė, iek šios ecenzijos au o ė palieka a saky i pa iems skai y ojams. Ri a Miliūnai ė. Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys Recenzijos / Re iews 325 Apibend inan galima pasaky i, kad ši monog a ija – puikus, e ingas moks- linis da bas, eikalingas kalbos a o ojams: i eo e ikams, i p ak ikams. No s keliose ecenzijos ie ose pa ašy a, kad no ėjosi daugiau in o macijos, aiškiau p is a y ų kalbos no mų, ge iau paaiškin ų a ijuojančių kalbos eiškinių, is dėl o šios pas abos iš esmės ski os no minamųjų leidinių engėjams ( a p jų, žinoma, y a i ap a iamos monog a ijos au o ė), ikė ina, būsimoms diskusi- joms, kaip eikė ų pa eik i kalbos no mas, kad a o ojams bū ų pa ogu i aišku. Sup an ama, kad iename leidinyje – no s i okios didelės apim ies (721 p.!), negalima ikė is gau i isų no imų a sakymų. Juo labiau kad ieniems daugiau klausimų gali kel i ienokios kalbos no mos, o ki iems ki okios. Čia išsaky os diskusinės pas abos galbū paska ins am ik us y imus, a k eips no min ojų dėmesį į ai, kokios in o macijos ūks a lie u ių kalbos a o ojams, a ji pa- kankamai aiškiai ap ašy a, a leng ai andama. Į eik a 2023 m. asa io 17 d. ERIKA RIMKUTĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as Vlado Pu inskio g. 23-216, LT-44243 Kaunas, Lie u a e ika. imku [email p o ec ed]