Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2538-9502 Mokslinių y imų k yp ys: e noling is ika, kogni y inė ling is ika, ling is inė kul ū ologija, g e inamoji kalbo y a. DOI: doi.o g/10.35321/all88-10 DRAUGAS IR PRIEŠAS KAIP PASAULIO KATEGORIZACIJOS ATSKAITOS TAŠKAI LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE F iend and Enemy as Re e ence Poin s o Wo ld Ca ego iza ion in he Wo ld iew o he Li huanian Language ANOTACIJA S aipsnyje lyginamos su lie u ių kalbos pasaulė aizdžiu siejamos d augiškumo i p ie- šiškumo ka ego ijos. Remian is p ie eiksmių d augiškai i p iešiškai junginių su į ai ios seman ikos eiksmažodžiais analize, siekiama a skleis i, kokioms si uacijoms su ok i lie- u ių kalbos pasaulė aizdyje pasi elkiama analogija su d augais i p iešais. Dėmesys su- elkiamas į ai, kaip kalbos pasaulė aizdyje iksuojama galimybė pe duo i d augišką a ba p iešišką san ykį, ku iais iš ju imų, emian is nai iosios psichologijos logika, oks san ykis su okiamas. S aipsnio eiginiai pa em i pa yzdžių iš Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno analize. Šis y imas ne ik su eikia in o macijos apie d augiškumo i p iešiškumo ka ego ijų u inį, be i papildo ai, kas jau žinoma apie DRAUGO i PRIEŠO su okimo lie u ių kalbos pasau- lė aizdyje ypa umus. ESMINIAI ŽODŽIAI: d augas, kalbos pasaulė aizdis, pasaulio ka ego izacija, koncep as, nai ioji psichologija, p iešas. S aipsniai / A icles 207 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje ANNOTATION The a icle compa es he ca ego ies o d augiškai ( iendly) and p iešiškai (hos ile) associa ed wi h he wo ld iew o he Li huanian language. Using he analysis o he combina ions o he ad e bs d augiškai and p iešiškai and he e bs o a ious seman ics, he aim is o e eal he si ua ions he unde s anding o which equi es he analogy wi h iends and enemies in he wo ld iew o he Li huanian language. A en ion is ocused on how he wo ld iew o he language cap u es he possibili y o con eying a iendly o hos ile ela ionship and h ough which senses such a ela ionship is pe cei ed based on he logic o naï e psychology. The s a emen s o he a icle a e based on he analysis o examples om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language compiled a he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Vy au as Magnus Uni e si y in Kaunas. This s udy no only p o ides in o ma ion abou he con en o he ca ego ies o iendliness and hos ili y, bu also adds o wha is al eady known abou he pa icula i ies o he pe cep ion o FRIEND and ENEMY in he wo ld iew o he Li huanian language. KEYWORDS: concep , enemy, iend, he wo ld iew o language, nai e psychology, wo ld ca ego iza ion. ĮVADINĖS PASTABOS Pasaulio ka ego izacijos y imai lie u ių kalbos pasaulė aiz- dyje jau ge okai pažengę į p iekį. Jie suak y ėjo XXI a. p adžio- je, kai pasi odė daug kogni y inės ling is ikos idėjoms a imų da - bų, ku iuose analizuo i su lie u ių kalbos pasaulė aizdžiu siejami koncep ai (Aleksai ė 2018; Bogdze ič 2020; Gaidienė, Liu ke ičienė 2019; Ru ko ska, Sme onienė, Sme ona 2017; 2019; Sme onienė, Sme ona, Ru ko ska 2021), g e in i d iejų a kelių kalbų pasaulė aizdžiams būdingi pasaulio su okimo ypa umai (Cibulskienė 2020; Ju gai is 2015). Tokio pobūdžio y imai įdomūs dėl galimybės ap ašy i kalboje už iksuo o pasaulio aizdo speci iką, jie a sklei- džia a kalba kalbančios au os e ybių sis emą, numanomus elgesio modelius. Kalba padeda ka ego izuo i ik o ę, . y. ją ge iau sup as i, a ski i eiškinius, daik us i cha ak e is ikas ienus nuo ki ų. Kad ka ego izacija bū ų da pap as- esnė, pasi elkiama analogija su ge iau pažįs amais i sup an amais ik o ės ag- men ais, ku iems pa iems nebe eikia papildomo paaiškinimo. Tikslas, užda iniai, me odai. Šiame s aipsnyje p is a omo y imo iks- las y a ap ašy i i a pusa yje palygin i dalį su lie u ių kalbos pasaulė aizdžiu siejamų d augiškumo i p iešiškumo ka ego ijų – ki aip a ian , išanalizuo i, koks elgesys, būsenos i cha ak e is ikos lie u ių kalbos pasaulė aizdyje apibū- dinami kaip būdingi d augui i p iešui, ku iais iš ju imų, emian is nai iosios SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII psichologijos logika, su okiamas d augiškas i p iešiškas san ykis. Tikslui pa- siek i kel i okie užda iniai: 1. Išanalizuo i iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno su ink uose p ie eiksmių d augiškai i p iešiškai a ojimo pa yzdžiuose ap ašomas si uacijas, pa yz- džius suklasi ikuo i pagal ai, ku is ju imas, emian is kalbos pasaulė aiz- džio logika, y a pasi elkiamas pe duodamam san ykiui su ok i. 2. Palygin i, su kokiais eiksmais i būsenomis siejami i ku iais ju imais su okiami a pusa io yšiai y a apibūdinami p ie eiksmiais d augiškai i p iešiškai. Rengian s aipsnį, em asi žodžių d augiškai i p iešiškai junginių analize – sukaup a daugiau kaip 1000 pa yzdžių iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno: 829 žodžio d augiškai i 360 žodžio p iešiškai. A siž elgian į y imo ikslą i i iamosios medžiagos pobūdį pasi elk i ap a- šomasis, in e p e acijos, koncep ualiosios analizės i g e inamasis me odai. Klausimo iš i umas. Siekis a skleis i, kaip d augams i p iešams būdingo elgesio su okimu pasinaudojama ka ego izuojan pasaulį – panašių y imų ę- sinys. Jau ap ašy a, kiek nacionalinio cha ak e io speci iką a skleidžia isų žo- džio lie u iškas, -a o mų junginių analizė (Papau ėly ė-Klo ienė 2009), lygin- os kalboje už iksuo os ipiško mo e ų, aikų i y ų elgesio cha ak e is ikos (Papau ėly ė-Klo ienė 2008), ap a a, kokioms si uacijoms apibūdin i pasi el- kiami žodžiai die iškai (Papau ėly ė-Klo ienė 2015) i elniškai (Papau ėly ė- Klo ienė 2015a). Žodžiai d augas i p iešas y a sulaukę Lie u os kalbininkų dėmesio. Jonas Klima ičius ap a ė žodžių d augas, d augiškas, d augingas a ojimą i siekė a saky i į klausimą, a žodis d augingas y a a o inas (Klima ičius 2008: 133–140). Elena Akimo a i Ina Boikienė, ašydamos apie lie u ių y iškos i mo- e iškos kalbinės sąmonės y inėjimo p oblemas, ėmėsi asociacijų ekspe i- men o, ku iame, be ki ų s imulų, bu o pasi elk as i žodis d augas, pa yzdžiais (Akimo a, Boikienė 2001). Vik o ijos Maka o os s aipsnyje p is a y i lie u ių kul ū os koncep- o PRIEŠAS i usų kul ū os koncep o ВРАГ lyginamosios analizės ezul a- ai. A likdama analizę au o ė ėmėsi 100 pa yzdžių iš publicis ikos disku so. Kalbininkė siekė a skleis i, kas y a adinamas p iešu, kokie požymiai būdingi p iešui i kokius eiksmus jis a lieka (Maka o a 2014). Iš dalies su p iešo aizdinio ap ašymu y a susijęs i ki as os pačios moksli- ninkės s aipsnis, ku iame ji analiza o, kaip Lie u os žiniasklaidoje pa eikiama p iešp ieša a p lenkiškumo i lie u iškumo. Pasak au o ės, Lie u oje yks a in o macinis ka as p ieš lenkų au inę mažumą, ku io ezul a as – isuomenės sąmonėje suku a sąsaja a p lenkiškumo i nega y ių dalykų, lenkų su okimas S aipsniai / A icles 209 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje kaip p iešų (Maka o a 2013; apie p iešiškai nusi eikusių lenkų aizdinį da ž . Šeina 2018). Naujausias d augo i p iešo su okimo lie u ių kalbos pasaulė aizdyje ypa- umus a skleidžian is da bas y a Lo e os Vaičiuly ės-Semėnienės, Vesla os Čižik-P okaše os, Au elijos G i ėnienės, Danu ės Liu ke ičienės i Anželikos Gaidienės monog a ija Lie u io kaimynai: d augai a p iešai? Kalbinė aizdinių analizė (2023). Monog a ijoje apibend inama, kad d augais adinamus žmones gali sie i sim- pa ija a ba kūniškas in ymumas. Pab ėžiama, kad okie san ykio ipai gali p a- maišiui keis i ienas ki ą: y a ikimybė, kad d augys ę pakeis kūniška meilė; aip pa gali bū i, kad, kūniškai meilei išblėsus, ėl ampama a ba liekama d augais – labai ge ais pažįs amais (Vaičiuly ė-Semėnienė, Čižik-P okaše a, G i ėnienė, Liu ke ičienė, Gaidienė 2023: 125; aip pa ž . Vaičiuly ė-Semėnienė 2020). Toje pačioje monog a ijoje kons a uojama, kad p iešo aizdinys, emian is į ai ių ipų eks ais, pa ašy ais lie u ių kalba, gali bū i kele iopas. Taip adina- ma užpuolusi ki os šalies ka iuomenė, ned augiškai nusi eikusi šalis a jos au a, ned augiškai nusi eikęs žmogus, da an is žalą abs ak us eiškinys a konk e us negy as dalykas. Dažniausiai šiuo žodžiu pa adinami p iešingų įsi ikinimų žmo- nės. Da oma iš ada, kad p iešo i d augo s a usas linkęs kis i, . y. bu ęs p ie- šas gali ap i d augu, o d augas p iešu (Vaičiuly ė-Semėnienė, Čižik-P okaše a, G i ėnienė, Liu ke ičienė, Gaidienė 2023: 161–162; aip pa ž . Gaidienė 2020). Tikimasi, kad šiame s aipsnyje p is a omo y imo iš ados papildys ai, kas, emian is kalbine medžiaga, jau y a žinoma apie d augų i p iešų su okimą lie- u ių kalbos pasaulė aizdyje. Teo inis y imo pag indas. Siekian ap ašy i d augiškumo i p iešiškumo ka ego ijas emiamasi kogni y inei ling is ikai a imesniu požiū iu į ka ego i- jos esmę, išlaikomas komp omisas a p s uk ū inės i kogni y inės kalbo y os. Ka ego izacija y a iesiogiai susijusi su pasaulio koncep ualizacija: iš aplinkos žmogus gauna in o macijos, ją u i su ok i, apdo o i, su a ky i i išsaugo i aip, kad be kada in o maciją pa yk ų g ei ai su as i i ja pasinaudo i. Gaunamos i kaupiamos in o macijos pag indu sąmonėje susida o koncep ai. Šiame s aipsnyje laikomasi nuomonės, kad koncep as y a mąs ymo iene- as, in o macija apie daik ą a eiškinį, esan i žmogaus, žmonių g upės a au os sąmonėje. Koncep o u inį galima pe duo i į ai iais būdais – dailės kū iniais, muzika, aidyba e c., be in o ma y iausiu būdu laikoma kalba (daugiau apie koncep ą ž . Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 15–20). Reikia p ipažin i, kad i kalbinėmis p iemonėmis iš eikš as koncep o u inys nebū inai isų kalbos a o ojų bus sup as as absoliučiai ienodai. Vis dėl o ga- lima p ognozuo i, kad, su okian žodžių eikšmes, bend umo bus daugiau, nei, SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII pa yzdžiui, bandan nu a i, kokia in o macija pe duodama dailės kū inio o - momis a spal omis1. Ka ego izaciją i koncep ualizaciją sieja klasi ikacinis pobūdis, be jų iks- lai i ezul a ai ski iasi. Koncep ualizacijos ezul a as – minimalūs pa i ies iene ai, koncep ai. Panašius koncep us ka ego izacija susieja į s ambesnes klases – ka ego ijas. Bū ina paminė i, kad no s ka ego ijos ap ašymas su eikia in o macijos apie koncep ą, ku is sieja kalbamosios ka ego ijos na ius, is dėl o lygybės ženklo a p pasaulio ka ego izacijos agmen o ap ašymo i a i inkamo koncep o ap a- šymo ašy i negalima. S a i p iežas is ka ego ijos ap ašymo nep ilygin i koncep o ap ašymui y a apib ėž as ap ašymo laukas. Kaip i iamąją medžiagą iman žodžių d augiškai i p iešiškai junginius su eiksmažodžiais in o macijos gaunama ik apie kalbos a o ojų DRAUGUI i PRIEŠUI p iski iamus eiksmus, pa i iamas būsenas, odėl galimai lieka neap ašy os ki os, s a iškesnės jų cha ak e is ikos. Žinoma, isiškai a ski i ka ego ijos ap ašymo nuo koncep o ap ašymo aip pa ne eikia, dalis su ka ego ija i koncep u siejamos in o macijos su ampa, o- dėl, siekian ap ašy i pasaulio ka ego izacijos ypa umus i su elkus dėmesį į ku į no s ieną a skai os ašką, in o macijos apie konk e ų koncep ą (a koncep us) aip pa gaunama. Pasaulio ka ego izacijos ap ašymas isada su eikia in o macijos apie kalbos pasaulė aizdžio speci iką. Kadangi ap ašomame y ime dėmesys su elk as į su žmonių san ykiais, emocijų i jausmų s e a siejamas d augiškumo i p iešiškumo ka ego ijas, galima pa ikslin i, kad s aipsnyje ap ašomas lie u ių kalbos pasau- lė aizdžiui būdingos nai iosios psichologijos agmen as. Nai iąja psichologija laikomas kalbos p iemonėmis eksplikuojamas kalbos pasaulė aizdyje už iksuo- as žmogaus idinio pasaulio eiškinių p igim ies, jų p iežas inių yšių i aiškos būdų su okimas. Kalbos pasaulė aizdis y a isas kalboje a spindė as au os gy- enimo būdo, aplinkos, e ybių sis emos, pasaulio su okimo i elgesio modelių aizdas, . y. apima absoliučiai iską – i ai, kas konk e u, i ai kas nekonk e u. Nai ioji psichologija y a išsaugojusi su okimą apie idinio pasaulio eiškinius, ku is bu o ienin elis ol, kol jį pakei ė empi iškai pag įs os žinios apie pasau- lį (daugiau apie kalbos pasaulė aizdį ž . Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 23–26). S aipsnyje minimi e minai kalbos pasaulė aizdžio logika i nai iosios psicho- logijos logika susiję okiu pačiu isumos i dalies san ykiu. Va ojan e miną 1 Koncep ą apib ėž i kaip absoliučiai isą in o maciją nė a ikslinga, nes, keičian is pa i čiai, keičiasi i koncep o apim is. Be o, su ski ingais žmonėmis, žmonių g upėmis siejamų koncep ų apim is gali ski is, plg. lais ės su okimą poka io ko ų daly io i XXI a. ečiojo dešim mečio paauglio sąmonėje. S aipsniai / A icles 211 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje kalbos pasaulė aizdžio logika gal oje u imas as pasaulio aizdas i ie yšiai a p daik ų, eiškinių i p ocesų, ku ie už iksuo i kalboje, no s moksliniam pasaulio aizdui jie p ieš a auja. Pa yzdžiui, pasakymas saulė leidžiasi ik o ės nea i in- ka, be jis a ojamas, pe duodamas iš ka os į ka ą. Nai iosios psichologijos logika – kalboje už iksuo i yšiai a p psichinio gy enimo eiškinių. Pa yzdžiui, nai iosios psichologijos logiką ilius uoja pasakymas udeninė dep esija. DRAUGIŠKO IR PRIEŠIŠKO SANTYKIO RAIŠKA LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE Lie u ių kalbos žodyne žodis d augiškai minimas apibūdinan d i iš penkių būd a džio d augiškas eikšmių: 1. būdingas d augui, bičiuliškas: d augiškas pasielgimas. d augiškai ad .: Pap as ai d augiškas žmogus d augiškai i elgiasi. 3. bend as: [Su ė imas] y a da bas d augiškas ijų pe sonų die ys ės. d augiškai: D augiškai audžia (LKŽe). P ie eiksmis p iešiškai ame pačiame žodyne nu odomas šalia būd a džio p iešiškas pi mosios eikšmės ‘ned augiškas, nepalankus’: Jų san ykiai y a p ie- šiški. p iešiškai. Gi niui a odė, kad Gedu is žiū i į jį iš aukš o, p iešiškai, su blogai paslėp u nepasi enkinimu (LKŽe). Bend inės lie u ių kalbos žodyne nu odoma, kad p ie eiksmis d augiškai u i d i eikšmes. Pi moji eikšmė siejama su pi mąja būd a džio d augiškas eikš- me (‘būdingas d augams; sin. bičiuliškas’), an oji – su ečia minė o būd a - džio eikšme (‘ aikingas, kaimyniškas’). Žodis p iešiškas y a į auk as į žodyno ank aš yną, in o macija apie jį enkama (BLKŽe). An onimų žodyne su kalbamaisiais p ie eiksmiais da ybiškai susiję būd a - džiai d augiškas i p iešiškas y a nu odomi kaip an onimai (E many ė 2003: 90), adinasi, d augiškai i p iešiškai aip pa y a an onimai, odėl u i i bend ų, i besiski iančių semų. Klasi ikuojan iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno su ink us p ie eiksmių d augiškai i p iešiškai a ojimo pa yzdžius pi miausia em asi uo, kad, su- okian apibend in ai, okios si uacijos sieja du daly ius: ą, ku is siekia sa- o san ykį iš ansliuo i (jis s aipsnyje bus adinamas ad esan u), i ą, ku iam minė a in o macija ski iama (ad esa ą). Kadangi si uacija be ad esa o p a as ų p asmę, isi su p ie eiksmiais d augiškai i p iešiškai a ojami eiksmažodžiai klasi ikuojami pagal ai, ku iuo iš penkių žmogui būdingų ju imų – ega, klau- sa, ly a, skoniu a uosle – ais eiksmažodžiais pa adin i eiksmai a būsenos i SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII iš jų gaunama in o macija y a su okiami (plačiau apie ju imus ž . Mye s 2000: 147–184). Ap ašan su kiek ienu iš ju imų siejamų d augiško a ba p iešiško san ykio demons a imo būdų isumą eiksmažodžius2 siekiama sis emin i – pagal gali- mybes išski i i ap a i seman ines g upes3. 1. Rega Rega gali bū i su okiami ne ik isai šalia esan ys, be i nu olę objek ai. A liekan y imą paaiškėjo, kad, emian is lie u ių kalbos pasaulė aizdžio lo- gika, ega y a as ju imas, ku is padeda su ok i su labai ski ingos seman ikos eiksmažodžiais siejamus d augiškumo i p iešiškumo aiškos būdus. Kadangi žmonėms bend aujan eidas pap as ai ma omas ge iausiai, d au- giškumo i p iešiškumo aiškai, kaip odo lie u ių kalbos pasaulė aizdžio me- džiaga, pasi elkiamos akys, ž ilgsnis. Tokios si uacijos apibūdinamos egėjimo seman inės g upės eiksmažodžiais. Šie eiksmažodžiai gali bū i sup an ami d ejopai: i kaip iesiogiai pa adinan ys su okimą akimis, i kaip išcen inių y- šių ezul a as, pasi elkiami apibūdin i si uacijai, kai išsakomas požiū is į kalba- mąjį objek ą, nuomonė. Riba a p pi mosios i an osios eikšmės būna i labai sub ili, ap ašy ą si uaciją galima su ok i d ejopai, plg.: Labai d augiškai žiū ima į u is us, is dėl o jie – pajamų šal inis; Į als ybę bū ų galima žiū ė i nuoši džiai d augiškai. Pag įs a bū ų egėjimo seman inės g upės eiksmažodžių išcen i- nių yšių ak ualizacijos pa yzdžius p iski i i p ie ų, ku ie su okiami miš iais pojūčiais. Dalis pa yzdžių si uaciją apibūdina labai aiškiai, nes jau pačių egėjimo eiks- mažodžių seman ika implikuoja a i inkamą e inimą. Kaip i kalboje įp as a, e inimas dažniausiai y a neigiamas, o a i inkamas p ie eiksmis okį e inimą da labiau sus ip ina. Šiame kon eks e dažniau a ojamas žodis p iešiškai, ą pa- čią eikšmę u i i su neiginiu pa a o as d augiškai, plg.: [...] į mus ske sakiuoja nelabai d augiškai; [...] p o šalį p aėjo d i me gužėlės lakuo ais kuodais, p iešiškai dėb elėjo į mane; Geležinkelininkas p iešiškai s ebeilijo. Kai ku iais a ejais eiksmažodžio seman ika iš dalies p ieš a auja šalia esan- čiam p ie eiksmiui, aip galimai ku iamas ne ikė umo e ek as, p z., Šis pašnai- a o isai d augiškai. 2 A si enkan pa yzdžius y imui nebu o o ien uojamasi į kiekybę, nesiek a paminė i absoliučiai isų žodžių, suda ančių junginius su d augiškai i p iešiškai – kel as ikslas a spindė i ų žodžių į ai o ę i yšį su į ai iomis nekalbinės ik o ės si uacijomis. 3 Siekian iš eng i pe nelyg plačių a ba pe nelyg siau os apim ies seman inių g upių, nesis engiama į seman ines g upes susie i absoliučiai isų eiksmažodžių, apie ku iuos ašoma. S aipsniai / A icles 213 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje Kai egėjimo seman inei g upei p iklausan is eiksmažodis pa s sa aime su jokiu e inimu nė a siejamas (nuž elg i, paž elg i, nežiū ė i, s ebė i, sužiu i, žiū- ė i), jo eikšmę sukonk e ina bū en p ie eiksmis, plg.: [...] d augiškai ž elgia- me į ai, su kuo esame susigy enę; Tomas d augiškai žiū ėjo į mane iena mėlyna i iena uda akimi; [...] žmonės Kaune į d i a ininkus žiū i p iešiškai; Jis iš lė o p ie- šiškai nuž elgė po kamba į išsiba sčiusius negausius lanky ojus; [...] mačiau, kaip p iešiškai sužiu o į mane subėgęs pe sonalas; Gana p iešiškai sa o pačių iš šono s ebė us į ykius e ino. Remian is lie u ių kalbos pasaulė aizdžio logika, a p ega su okiamų d au- giško san ykio ap aiškos būdų esama mimikos i ges ų. Vienas iš pačių dažniausių su p ie eiksmiu d augiškai a ojamų i san ykį a p ad esan o i ad esa o pa odančių eiksmažodžių y a šypso is. Šypsena jau pa i sa aime pa odo, kad a ba si uacijos daly ius sieja d augiškas san ykis, a ba okio san ykio siekiama. D augiška šypsena gali papildy i kalba pe eikiamą in- o maciją, p z.: – Nieko, nieko, – d augiškai nusišypsojo p o akinius; Jis kalbėjo pap as ai, nuoši džiai, d augiškai šypsodamasis; Pabandžiau neūžaugai d augiškai nusišypso i. Pa yzdžiuose už iksuo a, kad, no in pa ody i d augišką požiū į, in o ma- y u iesiog šypso is, ku i san ykį ien mimika, p z.: Jos iš olo man d augiš- kai šypsojosi; [...] nenuleido akių, ž elgė į jį i gi nuoši džiai, d augiškai šypsodama; Me gai ės man d augiškai šypsojosi i b uko sa o albumėlius. Ki i panašią mimiką apibūdinan ys eiksmažodžiai, emian is kalbos pasau- lė aizdžio logika, aip pa gali bū i siejami su d augiškumo aiška, ik si uacijos ap ašyme iksuojama i daugiau niuansų, p z.: Pagaliau jis su eaga o d augiškai yp elėdamas; [...] nu ijęs jį ka u su seilėmis, p isi e čiau d augiškai išsi iep- i. Šiuo a eju eiksmažodis labiau akcen uoja ne d augišką san ykį, o iesiog iš į ampos, odan nepasi enkinimą, susie zinimą a pyk į pada y ą g imasą. An ajame pa yzdyje okį įspūdį da labiau sus ip ina eiksmažodis p isi e s i. Vadinasi, i p ie eiksmiu d augiškai pa adinamas san ykis gali bū i nu olęs nuo o, ku is p o o ipiškai su okiamas kaip būdingas d augui. Be šypsenos, d augiško san ykio aiškos būdai y a mi k elėjimas, gal os link elėjimas a kils elėjimas (kils elė i gal ą, link elė i, mi ksė i, mi k elė i, mo- juo i, mos elė i anka), plg.: [...] ji d augiškai kils elėjo gal ą pasis eikindama; [...] žingsniuoja pe mies ą, ankas susime ęs už nuga os, d augiškai linksėdamas susi inkusiems. Rega su okiami ankų judesiai e d ėje: Le inas i Dy e is d augiškai iš olo pamoja o, kai bandžiau juos p isišauk i; He mis d augiškai mos eli jam i iš iesia anką. Dalis ega su okiamų d augiško a ba p iešiško san ykio aiškos si uacijų y a s a iškos i nebū inai g iež ai apib ėžiamos laiko a ž ilgiu. Tokios si uacijos SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII pap as ai aiškaus ezul a o ne u i, s a bu i pa s yksmas, i jo me u iš eiškia- mas san ykis. Ap ašymuose aiškūs y a i ad esan as, i ad esa as, p z.: [...] pa- dalinys sa o uož u audi o ių u ė ų pasi ik i d augiškai; [...] ys y ai, ku iuos Ab aomas d augiškai p iėmė i aišino po medžiu; Jie mane labai d augiškai su in- ka, me a sa o ūkiškus da bus. Tokios pačios si uacijos gali bū i apibūdinamos i p iešingai – su inkan , pa- si inkan , p iiman eiškiamas p iešiškas požiū is, p z.: [...] medikės pa aišką kai ku ie nu eis ieji su iko p iešiškai i kone eikė yž ingai nusi eikusią gydy oją; [...] demok a iški iek, kiek ai įmanoma p iešiškai p iim os aka ie iškos koalicijos; [...] p iėmimo sky iuje mus pasi iko gana p iešiškai. Si uacija, kai su inkama a ba pasi inkama p iešiškai, gali bū i pa ikslin a ki- ais apibūdinimais, ku ie pa odo, kiek konk ečiu a eju žodžiui p iešiškai p i- ski iama eikšmė y a a i kalbamosios p iešiškumo ka ego ijos cen o, plg.: [...] jie bu o su ik i šal ai bei p iešiškai; [...] gy en ojai Vaka ų žiniasklaidos a s o us su iko i in p iešiškai; Ypač p iešiškai po ugalai su ikda o naujokus. Veiksmažodis su ik i išsiski ia s ip iais išcen iniais yšiais, odėl gali bū i a - ojamas i požiū iui apibend in ai nusaky i, plg.: [...] kalbininkų p iimami sp en- dimai ne e ai su inkami p iešiškai; Pasaulis, į ku į a ėjome, su iko mus p iešiškai; K i ika i publika okius pa eikslus su iko labai p iešiškai, negailėjo įžeidimų i pa- yčių; [...] susi a imas Lenkijoje su ik as šal ai i ne p iešiškai. Veiksmažodis di b i siejamas su eiksmu, u inčiu ben jau eo iškai įmano- mą ezul a ą, p ie eiksmis d augiškai okiame kon eks e gali bū i pas ip inamas žodžiu ka u. Vadinasi, galima eig i, kad ak ualizuojamos d i galimos d augiš- kai eikšmės: ‘ aip, kaip da o d augai’, ‘ka u, bend ai’, p z.: [...] ai bend a imo būdas p adė i da bo dieną i d augiškai ka u di b i; [...] oliau di bom d augiškai i pa yko į ikin i Seimą. Rega su okiamus ezul a us u i mais o gaminimas, algymas, gė imų a o- jimas. Kai okias si uacijas pa adinan ys eiksmažodžiai a ojami su p ie eiks- miu d augiškai, ak ualizuojama p ie eiksmio eikšmė ‘ka u, bend ai’, plg.: [...] užsuk i pas jį į kaju ę, paplepė i, d augiškai išmauk i s iklą; [...] išsiaiškinę nesusi- p a imą, isi ys d augiškai pasigė ė; Raselė susi ado bul ių i jie d augiškai ėmė gamin i pie us. Si uacijų ap ašymuose, kai dėmesys su elkiamas ne į pa į algy- mo ak ą, o jį yksmo pobūdį, ak ualizuojama p ie eiksmio d augiškai eikšmė ‘ aip, kaip da o d augai’, p z.: Pie ūs p aėjo gana d augiškai; Nanis juodai jį au- kė sa ęsp, d augiškai aišindamas ka a a gu kšniu ge o yno. Gebėjimas eik i d augiškai i p iešiškai, adinasi, i bū i susijusiam d au- giškumo a ba p iešiškumo san ykiu, emian is lie u ių kalboje už iksuo u pa- saulio aizdu, būdingas ne ik žmonėms, be i ka ėms, šunims. Kadangi gy- ūnai žmonėms įp as a kalba nekalba, jų pe duodamas san ykis pap as ai gali bū i su okiamas ega, plg.: Be ma ydamas d augiškai uodegą izginan į šunį [...]; S aipsniai / A icles 221 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje san ykį7. Absoliu i dauguma pa yzdžių ap ašo si uacijas, ku iose iek d augiš- kumo, iek p iešiškumo aiškos ad esa ai i ad esan ai y a žmonės. Vis dėl o lie u ių kalbos pasaulė aizdžiui būdinga gebėjimą iš eikš i emocinį san ykį su- eik i i a čiausiai žmogaus esan iems gy ūnams – esama pa yzdžių, ku iuose kaip geban ys eikš i d augiškumą apibūdinami šuo, kalaku as, ka ė. Pada y a iš ada, kad ge okai didesnė eiksmų į ai o ė siejama su žodžiu d augiškai. Ad esan as okį san ykį dažniausiai ansliuoja ega i klausa su o- kiamais būdais, d augiškumas iš eiškiamas i į kon ak o siekį o ien uo ais ges- ais, ku ių su okimas galimas pasi elkus da ieną ju imą – ly ą. Si uacijos, kai šalis sieja d augiški san ykiai, pobūdis gali bū i į ai us: ai ne ik kon ak o už- mezgimas i palaikymas, be i p oduk y ūs eiksmai, u in ys apčiuopiamą e- zul a ą. Su žodžiu d augiškai siejami eiksmažodžiai į ai esni dėl pa ies san ykio esmės, nes jis numa o olesnio bend a(da bia) imo pe spek y ą. Ap a iamuose kon eks uose galima išski i d i pag indines žodžio d augiškai a ojimo eikšmes: d augiškai ‘ aip, kaip da o d augai’ i d augiškai ‘bend ai, ka u’. Pi moji eikšmė laiky ina pag indine, s a besne, ji mo y uoja an ąją, nes eiksmas ka u įmanomas esan bend iems in e esams, d augiškiems san- ykiams. Kai p ie eiksmis d augiškai, a ojamas su ais eiksmažodžiais, ku ie pa adina į ezul a ą o ien uo ą eiksmą, ak ualizuojama eikšmė ‘bend ai, ka - u’. D augiškai, pa a o as junginiuose su eiksmažodžiais, ku ių pa adinami eiksmai konk e aus ezul a o a ben o ien acijos į jį ne u i, gali bū i laikomas esančiu a čiau d augiškumo ka ego ijos cen o, jei lyginsime su minė a šio žo- džio eikšme ‘bend ai, ka u’. Žodis d augiškai gali bū i pa ikslinamas ienu a keliais žodžiais, adinasi, jo apibūdinimai y a išsamūs, palieka daugiau lais ės in e p e acijai, pla esnė i pa- ies žodžio eikšmė. P ie eiksmis p iešiškai y a ge okai ibo esnis. Kalbos pasaulė aizdyje už ik- suo a nuos a a, kad bend a imas okio san ykio a eju sunkiai įmanomas, juo labiau nepa yk ų i bend a eikla – p iešas y a linkin is bloga, odėl eik i ka - u neįmanoma, eikiama neben ienas p ieš ki ą, des uk y iai, ge iausiu a e- ju isiškai ne u ima bend ų eikalų. Pagal analogiją su d augiškumo ka ego ija ž elgian į p iešiškumo ka ego iją galima saky i, kad pas a oji y a glaudesnė, u i mažiau eikšmių niuansų. Su žodžiu p iešiškai junginius suda an ys eiksmažodžiai apibūdina ne okias į ai ias si uacijas. Pap as ai apsi ibojama p adiniu kon ak u. Remian is nai io- sios psichologijos logika, p iešiškas san ykis dažniau su okiamas ega, ka ais klausa a miš iais ju imais, be nebu o pa yzdžių, ku iuose bū ų kalbama apie aišką pe p isilie imus – p iešiškumas ko eliuoja su kon on acija, a i olimu. 7 Žinoma, žmogus gali bū i p iešiškas sau pačiam, ačiau o iš eikš i nė a bū inybės. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Ve inan d augiškumo i p iešiškumo ka ego ijas kaip isumą, da y ina iš- ada, kad žodžių d augiškai i p iešiškai junginių su konk e esnės eikšmės p ie- eiksmiais a (i ) eiksmažodžiais, pa adinančiais į ai iais ju imais su okiamus eiksmus, būsenas, analizė a skleidžia d augiško i p iešiško san ykio niuansus. Galima kons a uo i, kad daliai eiksmažodžių, a ojamų su p ie eiksmiais d augiškai i p iešiškai, būdingas polinkis į išcen inius yšius, . y. sakinio u- inį galima su ok i i iesiogiai, i u in gal oje pa adinimo pe kėlimą ki os seman inės g upės u iniui ap ašy i. Išcen inių yšių ak ualizacija y a kaip bū- inybės iš eikš i pa į bend iausią e inimą (ge ai s. blogai) p ielaida. Pasaulio ka ego izacija a skai os aškais laikan DRAUGĄ i PRIEŠĄ, . y. d augišku- mo i p iešiškumo ka ego ijas, y a pasaulio ka ego izacija emian is e inimu i ai y a ge ai s. i ai y a blogai. LITERATŪRA Aleksai ė Agnė 2018: Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė- aizdyje. – Bend inė kalba 91. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/ a icle/ iew/80. Akimo a Elena, Boikienė Ina 2001: Lie u ių y iškosios i mo e iškosios kalbi- nės sąmonės y inėjimo p oblemos. – Filologija 4(17), 121–129. BLKŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. Bogdze ič Monika 2020: PYKČIO, BAIMĖS i GĖDOS jausmai lie u ių kalboje iš kogni y inės i kul ū inės pe spek y os: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Cibulskienė Ju ga 2020: C oss-linguis ic me apho ical ep esen a ion o he #MeToo mo emen : communica ing a i udes. – Respec us Philologicus 38(43), 54–66. Dmi ie a Ljubo ’ I. 2003: Дмитриева, Любовь И. Словарь языка жестов [Slo a ’ jazyka žes o ], Москва: Издательство АСТ [Mosk a: Izda el’s o AST]. Gaidienė Anželika, Liu ke ičienė Danu ė 2019: Žodžių k ūmas, pusk ū- mis, k ūmokšnis, k ūmelis samp a a ( emian is s uden ų apklausa). – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/391/469. DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.12. S aipsniai / A icles 223 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje Gaidienė Anželika 2020: P iešas „Lie u ių kalbos žodyne“. – Bend inė kal- ba 93. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/2064. DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12. Ju gai is Nedas 2015: K izės koncep as lie u ių i okiečių kalbose: dak a o dise acija, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Klima ičius Jonas 2008: D augiškas, d augingas, d augus. – Kalbos kul ū a 81, 133–140. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. Maka o a Vik o ija 2013: P iešo į aizdžio o ma imas Lie u os žiniasklaidos p ie- monėse: lenkų klausimas. – Respec us philologicus 24(29), 213–221. Maka o a Vik o ija 2014: Литовское слово PRIEŠAS и русское слово ВPAГ [Li o skoe slo o PRIEŠAS i usskoe slo o VRAG]. – Res humani a iae 16, 182–191. Mye s Da id G. 2000: Psichologija, Kaunas: Polig a ija i in o ma ika. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2008: Vaikų, mo e ų i y ų elgesys kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškas ( emian is lie u ių kalbos pasaulė aizdžio medžiaga). – Filologija 13, 106–119. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2009: Lie u ių nacionalinis cha ak e is lie u ių kalbos pasaulė aizdyje: a galime adin is da bščiaisiais pa yduoliais? – Ac a humani a- ica uni e si a is Saulensis 8: Va das kul ū oje, 244–252. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2015: Die iškumo ka ego ija lie u ių kalbos pa- saulė aizdyje. – Valoda dažādu kul ū u kon eks ā 25: zinaā nisko aks u k ājums, Dauga pils: Dauga pils Uni e si ā es akademiskais apgāds „Saule“, 231–237. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2015a: Velnias kaip pasaulio ka ego izacijos aš- kas. – Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 22: Š en ieji i nelabieji kul ū oje, 193–206. Ru ko ska K is ina, Sme onienė I ena, Sme ona Ma ius 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidykla. Ru ko ska K is ina, Sme onienė I ena, Sme ona Ma ius 2019: Kalba. Tau a. Vals ybė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Sme onienė I ena, Sme ona Ma ius, Ru ko ska K is ina 2021: Žemė. Duona. Mo ina, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Šeina Vik o ija 2018: P iešas, s e imkūnis, kenkėjas: lenko aizdinys a puka io lie- u ių li e a ū oje. – Naujasis Židinys-Aidai 7, 25–30. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2020: DRAUGO koncep as publicis ikoje. – Ve ybės lenkų i lie u ių kalbų pasaulė aizdyje. D. 1. Teo inės p ielaidos i in e p e aci- jos, sud. K. Ru ko ska, S. Neb ziegowska-Ba minska, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidyk la, 337–365. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a, Čižik-P okaše a Vesla a, G i ėnienė Au elija, Liu ke ičienė Danu ė, Gaidienė Anželika 2023: Lie u io kaimynai: d augai a p iešai? Kalbinė aizdinių analizė: kolek y inė monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. F iend and Enemy as Re e ence Poin s o Wo ld Ca ego iza ion in he Wo ld iew o he Li huanian Language SUMMARY The esea ch aims o desc ibe and compa e some o he ca ego ies o iendliness and hos ili y, i.e. o analyse wha ac ions and s a es a e desc ibed as ypical o iend and enemy in he wo ld iew o he Li huanian language. The esea ch was based on he analysis o he combina ions o he ad e bs d augiškai ( iendly) and p iešiškai (hos ile). O e 1,000 examples we e d awn om he Co pus o Con empo a y Li huanian Language: 829 wo ds d augiškai and 360 wo ds p iešiškai. Conside ing he pu pose o he esea ch and he na u e o he esea ch ma e ial, desc ip i e, in e p e i e, concep ual analysis and compa a i e me hods we e employed. The classi ica ion o he examples o ad e bs d augiškai and p iešiškai was based on he ac ha such si ua ions gene ally connec wo sides: he one who seeks o send his/he ela ionship and he one o whom he said message is sen . Since he si ua ion wi hou he add essee would lose i s meaning, all e bs used wi h he ad e bs d augiškai and p iešiškai a e classi ied aking in o accoun h ough which o he i e human senses, namely sigh , hea ing, ouch, as e o smell, he in o ma ion is pe cei ed. S aipsniai / A icles 225 D augas i p iešas kaip pasaulio ka ego izacijos a skai os aškai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje I was concluded ha a much wide ange o ac ions is associa ed wi h he wo d d augiškai. The add essee usually sends such a ela ionship pe cei ed by sigh and hea ing; iendliness is also exp essed by ges u es aimed a he pu sui o con ac , he pe cep ion o which is possible wi h he help o ano he sense, i.e. ouch. The na u e o a si ua ion whe e bo h sides a e on iendly e ms can be di e se: i is no only he es ablishmen and main enance o con ac , bu also p oduc i e ac ions wi h a angible esul . Ve bs used wi h he wo d p iešiškai desc ibe less di e se si ua ions. I is usually limi ed o ini ial con ac , as communica ion and coope a ion a e no possible in such a ela ionship. Į eik a 2023 m. balandžio 18 d. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a sil ija.klo [email p o ec ed]