Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas

100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII JOLITA URBANAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5514-2263 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos akus ika, onologija, leksikog a ija, geoling is ika, socioling is ika. JANA TAPERTE La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0009-0009-1723-0666 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos akus ika, onologija. DOI: doi.o g/10.35321/all88-05 LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ VIRPAMŲJŲ SONANTŲ FORMANTĖS SKIRTINGOSE POZICIJOSE: AKUSTINIS IR STATISTINIS TYRIMAS Li huanian and La ian T ills: An Acous ic and S a is ical S udy o Fo man S uc u e ANOTACIJA S aipsnyje p is a omas daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų – lie. [ ], [ j] i la. [ ] – o mančių y imas, ku iuo siekiama palygin i p e okalinėje (<R>VR), in e okalinėje (V<R>V) i pos okalinėje (RV<R>) pozicijose iš a ų sonan ų F1, F2, F3 i F4 o man es, iš i i jų ki imą ski ingų balsių kon eks e, iš yškin i [ ] i [ j] o mančių ski umus lie u ių i la ių kalbose bei nus a y i ų ski umų s a is inį eikšmingumą. Ty imas odo, kad pagal apibend in as pi mųjų d iejų o mančių eikšmes la. [ ] užima a pinę padė į a p nepala a- lizuo o lie. [ ] i pala alizuo o lie. [ j]. Pozicija skiemenyje s a is iškai eikšmingą į aką da o lie u ių kalbos i pamųjų sonan ų pi majai o man ei, o la ių kalboje – isoms ke u ioms o man ėms. Nus a y a, kad g e imų balsių kon eks as daba inių bal ų kalbų i pamųjų S aipsniai / A icles 101 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas sonan ų o man ėms da o panašią į aką: pi moji o man ė susijusi su g e a esančio balsio pakilimu, o an oji i olesnės o man ės p iklauso nuo g e imo balsio eilės. ESMINIAI ŽODŽIAI: bal ų kalbos, i pamasis sonan as, o man ės, s a is inis eikšmin- gumas, pozicija skiemenyje, elia izacija, pala alizacija. ANNOTATION The pape deals wi h he o man s uc u e o ills in he con empo a y Bal ic languages – Li h. [ ], [ ʲ] and La . [ ]. The aim o he pape is o compa e he o man s uc u e o ills (F1, F2, F3 and F4) in p e ocalic (<R>VR), in e ocalic (V<R>V) and pos ocalic (RV<R>) posi ions and i s a ia ion in he con ex o di e en owels, o highligh he ends o o man dynamics in Li huanian and La ian and o de e mine he s a is ical signi icance o he di e ences. The s udy shows ha acco ding o he a e age alues o he i s wo o man s, La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h. [ ] and pala alized Li h. [ ʲ]. Syllable posi ion has a s a is ically signi ican in luence on he i s o man o ills in Li huanian and on all ou o man s in La ian. Acco ding o he esul s, he con ex o adjacen owels has a simila in luence on he o man s o ills in bo h languages: he i s o man is ela ed o he heigh o he adjacen owel, and he second and subsequen o man s depend on he backness o he adjacen owel. KEYWORDS: Bal ic languages, ills, o man s, s a is ical signi icance, syllable posi ion, ela iza ion, pala aliza ion. 1. DABARTINIŲ BALTŲ KALBŲ VIRPAMŲJŲ SONANTŲ TYRIMŲ APŽVALGA Vi pamieji sonan ai palygin i su ki omis sonan ų g upėmis lie u ių i la - ių ekspe imen inės one ikos da buose y inė i bene mažiausiai. Bend ų ži- nių apie i pamųjų sonan ų [ ], [ j]1 a ikuliacines i spek ines ypa ybes galima as i s a biausiuose one ikos eikaluose: minė ina Lie u ių kalbos g a- ma ika (Ul ydas e al. 1965), aip pa Elzės Mikalauskai ės (1975), Vale ijos Vai ke ičiū ės (2001), An ano Pake io (2003), As os Kazlauskienės (2018) da - bai. Visų lie u ių bend inės kalbos p iebalsių kiekybė i spek iniai požymiai 1 S aipsnyje naudojami a p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenys. Pa enkan ašmenis em asi Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2021 m. liepos 8 d. p o okoliniu nu a imu N . PN-14 (k-25), ku iame pa eik os ekomendacijos dėl TFA p i aikymo bend inės lie u ių kalbos ga siniams ie- ne ams žymė i. Plačiau ž .: h ps:// lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/ ekomenda- cija-del- a p au ines- one ines-abeceles-p i aikymo-bend ines-lie u iu-kalbos-ga siniams- ie- ne ams-zyme i. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ins umen iškai iš i i Sigi os De eške ičiū ės dise acijoje Lie u ių kalbos p ie- balsių akus inės ypa ybės (2013). Ji nus a ė, kad i pamųjų sonan ų [ ], [ j] spek as y a di uziškas, . y. ene gijos susi elkimo s i ys išsidėsčiusios plačioje dažnių juos oje, ene gija sus ip ėja idu inių dažnių (2000–4000 Hz) s i yje (De eške ičiū ė 2013: 136–137). Taip pa nus a y a, kad pala alizuo am i - pamajam sonan ui [ j] būdingi aukš esni dažniai nei nepala alizuo am [ ], plg.: [ ] = 1300–1700 Hz, [ j] = 1700–2000 Hz. S. De eške ičiū ės a lik i ukmės analizės ezul a ai pa odė, kad iš isų lie u ių kalbos p iebalsių i pamieji so- nan ai y a umpiausi2 (De eške ičiū ė 2013: 138). Ry is Amb aze ičius i As a Leskauskai ė mokslo monog a ijoje P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014) šalia ki ų p iebalsių iš y ė i pamųjų sonan ų akus ines ypa ybes i nus a ė, kad ienas s a biausių pala a- lizacijos odiklių y a F2 lokusai, o p iebalsių balsingumą eikė ų in e p e uo i kompleksiškai – nė a ieno isais a ejais pa ikimo ski iamojo dusliųjų i ska - džiųjų p iebalsių požymio. 2019 me ais paskelb ose Lie u ių kalbos ins i u o i LU La ių kalbos ins i u o mokslininkų se ijos Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje kolek y inėse monog a ijose pi mą ka ą bandy a palygin i lie u ių i la ių kalbų i pamuosius sonan us: monog a ijoje Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas galima as i i pamųjų sonan ų dinaminių spek og a- mų pa yzdžių (ž . Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 52– 53, 6.41–6.48 pa .), o monog a ijoje P iebalsių ins umen inis y imas pa eik os i pamųjų p iebalsių o mančių eikšmės ski ingų balsių kon eks e p e okali- nėje CVC pozicijoje (U bana ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s 2019: 206–220). Pi mieji la ių kalbos i pamųjų sonan ų ins umen iniai y imai siejami su Elmā u Liepa, ku is skaičia o sonan ų ilgumą (Liepa 1970), aip pa ana- liza o i pamojo sonan o [ ] one ines ypa ybes dusliųjų p iebalsių kon eks e (Liepa 1957). Dacė Ma kus i Ju is G igo je as knygoje Fonē ikas pē īšanas un izualizēšanas me odes I (Ma kus, G igo je s 2002) iš y ė la ių kalbos i pamų- jų sonan ų o mančių s uk ū ą, a i umos i užda umos azių ukmę, o man- čių pe eigą. J. G igo je as, emdamasis penkių in o man ų duomenimis, anali- za o la ių kalbos sonan o [ ], iš a o sime iškuose CVC junginiuose, akus ines ypa ybes (G igo je s 2012). 2012–2016 me ais LU La ių kalbos ins i u e bu o ykdomas p ojek as „Acous ic cha ac e is ics o he sound sys em o S anda d 2 Ty imo me u S. De eške ičiū ė nus a ė, kad lyginan su ki omis p iebalsių klasėmis sonan ai y a umpiausi – jų ukmės san ykiai mažėjančia seka išsidės o aip: a ika os : sp ogs amieji : pučia- mieji : sonan ai = 2 : 1,6 : 1,5 : 1. Ano au o ės, sp ogs amieji p iebalsiai i a ika os u i kelias a- imo azes, pučiamųjų p iebalsių a ikuliacijai s a bi ikacijos ukmė, o a ikuliuojan sonan us kalbos pada gų padė is keičiasi g ei ai i į ai iai (De eške ičiū ė 2013: 138–139). S aipsniai / A icles 103 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas La ian by age g oups“ ( ado as J. G igo je as), ku io me u bu o lygin i į ai ių amžiaus g upių in o man ų (5–15 m., 16–39 m., 40–59 m., 60–80 m.) iš a i sonan ai [l, ʎ, m, n, ɲ, ], jų spek inės cha ak e is ikos RVR (sonan as – balsis – sonan as) i VRV (balsis – sonan as – balsis) junginiuose, p e okalinėje i pos - okalinėje pozicijose (ž . Tape e 2013; 2014; 2014a; 2015; Čei ane, Ind ičāne, Tape e 2014). Apž elgus a lik us daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų y imus galima kons a uo i, kad, iena e us, bal ų kalbų i pamieji sonan ai i iami nuola i į ai iais aspek ais, ki a e us, lie u ių i la ių kalbų i pamuosius sonan- us įp as a i i šalia ki ų sonan ų, nea siž elgian į jų ski ingas a ikuliacines i akus ines ypa ybes, ne aikan ski ingų me odikų a ski oms sonan ų klasėms, o lyginamųjų la ių i lie u ių i pamųjų sonan ų y imų be eik nė a, aip pa da nė a analizuo os ski ingose pozicijose iš a ų i pamųjų sonan ų akus inės ypa ybės3. Šio s aipsnio y imo objek as – daba inių bal ų kalbų i pamieji sonan- ai, iš a i p e okalinėje (<R>VR), in e okalinėje (V<R>V) i pos okalinėje (RV<R>) pozicijose. S aipsnio ikslas – išanalizuo i i pamųjų sonan ų o - mančių F1, F2, F3 i F4 eikšmes, palygin i jų ski umus ski ingų balsių kon- eks e, nus a y i ski umų s a is inį eikšmingumą bei iš yškin i o mančių di- namikos endencijas lie u ių i la ių kalbose. Ty imo me u bus sp endžiami šie užda iniai: 1) ap a os bal ų kalbų i pamųjų sonan ų a ikuliacinės bei akus inės ypa ybės, jų onologinis s a usas; 2) nus a y os daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų – lie. [ ], [ j] i la. [ ] – o mančių F1, F2, F3 i F4 eikšmės p e okalinėje, in e okalinėje i pos okalinėje pozicijose; 3) palygin os i - pamųjų sonan ų o mančių eikšmės ski ingų balsių kon eks e; 4) iš i as o - mančių ski umų s a is inis eikšmingumas a liekan ien ak o inę dispe sinę analizę i Bon e oni es ą; 5) nus a y i eiksniai, lemian ys o mančių pokyčius. Ty imas a liekamas emian is in o man ų y ų duomenimis. 2. EMPIRINĖ MEDŽIAGA Ty imo me u analizuo i lie u ių i la ių kalbų i pamieji sonan ai, iš a i izoliuo uose RVR ipo skiemenyse: čia R – lie. [ , j], la. [ ], o V – umpasis 3 Siekian kompensuo i sis eminių lyginamųjų bal ų kalbų sonan ų y imų ūkumą 2021–2022 m. Lie u ių kalbos ins i u e bu o ykdomas mokslo i iamasis p ojek as „Daba inių bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje: lyginamasis sonan ų akus inis i pe cep y inis y imas“ (Bal Son, eg. N . S-LIP-21-7). P ojek ą emė Lie u os mokslo a yba. P ojek o ado ė – d . Joli a U bana ičienė. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII a ba ilgasis balsis: lie. [ɪ, iː, eː, ɛ, æː, ɐ, ɑː, ɔ, ɔ, oː, oː, ʊ, ʊ, uː uː] i la. [i(ː); e(ː); æ(ː); ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)]4. Analizuo a 30 lie u ių kalbos junginių i 24 la ių kalbos junginiai: lie.: i [ ʲɪ ], i i [ɪ ʲɪ]; e [ ʲɛ ], e e [ɛ ʲɛ]; a [ ɐ ], a a [ɐ ɐ]; o [ ɔ ], o o [ɔ ɔ]; u [ ʊ ], u u [ʊ ʊ]; y [ ʲiː ], y y [iː ʲiː]; ė [ ʲeː ], ė ė [eː ʲeː]; e [ ʲæː ], e e [æː ʲæː]; a [ ɑː ], a a [ɑː ɑː]; o [ oː ], o o [oː oː]; ū [ uː ], ū ū [uː uː]; io [ ʲɔ ], io io [ɔ ʲɔ]; io [ ʲoː ], io io [oː ʲoː]; iu [ ʲʊ ], iu iu [ʊ ʲʊ]; iū [ ʲuː ], iū iū [uː ʲuː]; la.: i [ i ], i i [i i]; e [ e ], e e [e e]; e [ æ ], e a [æ ɑ]; a [ ɑ ], a a [ɑ ɑ]; o [ ɔ ], o o [ɔ ɔ]; u [ u ], u u [u u]; ī [ iː ], ī ī [iː iː]; ē [ eː ], ē ē [eː eː]; ē [ æː ], ē ā [æː ɑː]; ā [ ɑː ], ā ā [ɑː ɑː]; o [ ɔː ], o o [ɔː ɔː]; ū [ uː ], ū ū [uː uː]. Ti os ys pozicijos: p e okalinė (<R>VR), in e okalinė (V<R>V) i pos - okalinė (RV<R>). Ti iamuosius junginius iš a ė 12 in o man ų y ų5: 6 gim- akalbiai lie u iai i 6 gim akalbiai la iai (21–42 m. amžiaus). In o man ai y a kilę iš ski ingų Lie u os bei La ijos egionų i kalba bend ine kalba. Jei gim oji a mė i da o į aką in o man ų kalbai, ka u sudėjus isų in o man- ų duomenis a minės ypa ybės ni eliuojamos. Kiek ieną junginį in o man- ai iš a ė po 3 ka us neu alia in onacija i no maliu kalbėjimo empu (kalbos g ei is bei in onacija y a ieni iš ak o ių, lemiančių [ ] alo onų a si adimą, ž . Lade oged 2003: 149). Iš iso iš i a ~1458 RVR junginių: 810 lie u ių kalbos i 648 la ių kalbos. Fo mančių eikšmės ma uo os p og ama P aa (Boe sma, Weenink 2018), gau i duomenys apdo o i p og ama Mic oso Excel ( . 13, Mic oso Co po a ion), s a is iniai skaičia imai a lik i p og ama SPSS ( . 22, IBM Co po a ion). 3. FORMANČIŲ MATAVIMO METODIKA P og amoje P aa a sida ius i iamąjį RVR segmen ą *.wa o man u pasi- enkama komanda View&Edi , ku ią paspaudus ek ane ma oma pasi ink o seg- men o oscilog ama i šuje i spek og ama apačioje. Remian is šiais piešiniais 4 A k eip inas dėmesys, kad pagal a p au inės one inės abėcėlės p incipus už ašan lie u ių i la - ių kalbų balsius naudojami ski ingi ženklai, plačiau ž . Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 17. 5 S aipsnyje ap ašy am y imui panaudo i p ojek o „Daba inių bal ų kalbų ga synas XXI a. p a- džioje: lyginamasis sonan ų akus inis i pe cep y inis y imas“ (Bal Son, eg. N . S-LIP-21-7) ga so į ašai. Abiejų kalbų į ašai a lik i naudojan nešiojamą skai meninį aukš os ezoliucijos dik- o oną Tascam DR-100MK II i an gal os i inamą mik o oną AKG C 520. Ga so signalo skai - meninimo lygis – 44,1 kHz, k an a imo lygis – 16 bi ų. S aipsniai / A icles 105 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas pažymima i pamojo sonan o s abili a ka pa (ž . 1 pa .) i pasi enkama koman- da Fo man – Fo man lis ing, ku i pa eikia pažymė o ga sinio in e alo o man- čių F1–F4 skai menines iš aiškas. 1 PAV. Segmen o la. [ i ] oscilog ama (apačioje) i spek og ama ( i šuje) p og amos P aa lange Iš sugene uo o są ašo pasi enkamos ga so idu io o man ės: imama idu i- nė o man ės eikšmė, o ne s aciona ios ga so a ka pos o mančių idu kis. Visos as os idu inės o man ės eikšmės, suap alinus 10 Hz ikslumu, pe keliamos į p og amą Excel. Šioje p og amoje apskaičiuojama: 1) isų o pa ies in o man o ealizacijų idu kis; 2) isų in o man ų sonan o, iš a o oje pačioje pozicijoje, idu kis; 3) isų in o man ų o pa ies balsio aplinkoje iš a o sonan o idu kis. Remian is gau ais duomenimis bu o nub aižy i g a ikai i p og amoje SPSS a - lik i s a is iniai y imai: ien ak o inė dispe sinė analizė ANOVA, Bon e oni es as i pos hoc skaičia imai. Vien ak o inė dispe sinė analizė ANOVA aikoma, kai eikia į e in i imčių idu kių bei bend ojo idu kio ski umą i nus a y i, a a p jų esama s a is iš- kai eikšmingo ski umo (Čekana ičius, Mu auskas 2004). Nus ačius, kad lygi- namų imčių idu kiai ski iasi s a is iškai eikšmingai, eikia a lik i papildomus es us no in nus a y i konk ečias besiski iančias im is. Tam šiame s aipsnyje naudo as Bon e oni es as, pasi ink as iš SPSS p og amoje esančių pos hoc k i e ijų. A liekan Bon e oni es ą d i6 nep iklausomos im ys (p z., p e oka- linė i in e okalinė, p e okalinė i pos okalinė, in e okalinė i pos okalinė 6 Bon e oni k i e ijus ne aiky inas, kai imčių y a daug, nes ada s a is iškai eikšmingas idu kių ski umas ne iksuojamas, no s ik ieji imčių idu kiai i ski iasi (Čekana ičius, Mu auskas 2002). JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII pozicijos) lyginamos aikan S juden o k i e ijų. Lyginamos po os eikšmingai ski iasi, jei eikšmingumo lygmuo p < 0,05, po os s a is iškai eikšmingai ne- siski ia, jei p ≥ 0,05 (išsamiau apie s a is inių y imų ezul a us ž . „Rezul a ų“ skil yje). 4. VIRPAMŲJŲ SONANTŲ AKUSTINĖS IR ARTIKULIACINĖS YPATYBĖS Fone ikos eikaluose pab ėžiama, kad i pamiesiems sonan ams (ki aip – ib an ams) būdinga ieno ak y aus kalbos o gano ib acija p ieš ki ą – pasy ų- jį – o ganą, nulem a ae odinaminių sąlygų (Lade oged, Maddieson 1996: 217). Vi pamųjų sonan ų a ikuliacijos kliū is y a kin ama: „liežu io galiukas i pė- damas čia a si enkia į al eoles […], čia ėl nuo jų a šoka […]“ (Pake ys 2003: 72). Liežu io galiukui p isilie us p ie al eolių, susida o užda umos azė, o jam a si aukus – a i umos azė (Lade oged, Maddieson 1996: 218). Tokių i pesių, p z., lie u ių bend inėje kalboje gali bū i ienas a du (Gi denis 2003: 25), la- ių bend inėje kalboje – du a ba ys (Laua 1997: 48), o lie u ių a mėse – iki penkių7 (Mikalauskai ė 1975: 53). Pagal i pesių (a dūžių) skaičių a p au inėje one inėje abėcėlėje y a ski iami ienadūžiai (angl. Tap o Flap) i daugiadūžiai (angl. T ill) ib an ai (IPA 2015)8. Lie u ių i la ių kalbos i pamieji sonan ai laikomi daugiadūžiais, ačiau liežu io i pesių skaičius nė a didelis, ne i šija 2–3 i pesių (Š age is 2022: 59)9. Pi masis i pesys būna šiek iek ilgesnis už olimesnius i pesius (Lade oged, Maddieson 1996: 218). Vi pesių skaičius p iklauso nuo kelių eiksnių: nuo in- onacijos (pab ėž inas onas didina i pesių skaičių), nuo g e imų balsių (šalia lūpinių balsių esan is [ ] u i daugiau i pesių), nuo p iegaidės ( i agalis [ ] a- iamas su daugiau i pesių10), nuo a mės ( y ų aukš aičių iš a as [ ] u ės dau- giau i pesių, nei, pa yzdžiui, aka ų aukš aičių [ ]) (Mikalauskai ė 1975: 53). Pas ebė a, kad žodžio gale okių liežu io galiuko dūžių es i daugiau nei žodžio 7 Tačiau lyginan su ki omis kalbomis (lenkų, usų) lie u ių kalbos [ ], [ j] y a silpnesni (Mikalauskai ė 1975: 53). 8 Ki ose kalbose da esama e o leksinio [ɽ] (p z., anglų kalboje), u ulia inio [ʀ] (p z., p ancūzų kalboje) (IPA 2015). 9 Ano E. Š age io, „menką dūžių skaičių eikiausiai sąlygoja onologinės p iežas ys [...]. Pagal šį pa ame ą lie u ių kalbos i pamajam sonan ui joks ki as ga sas neoponuoja, odėl [...] ga so in- e p e acija nepasikeičia, a jį a ikuliuojame 1–2, a 4-5 dūžiais“ (Š age is 2022: 59). 10 Ki čiuo uose i agaliuose d iga siuose sonan ai pailgėja iki pusilgių, p z.: piš as [2ˈpjɪ ˑʃ ɐs], is i [2ˈʋjɪ jˑsj jɪ] (DLKG 2005: 29). S aipsniai / A icles 107 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas p adžioje (Vai ke ičiū ė 2001: 114). Ta ian nepala alizuo ą [ ] liežu io galiukas aip pa i pa s ip iau nei a ian [ j]. Tiesa, daugumai šių eiginių pa i in i is da ūks a objek y ių bal ų kalbų duomenų – nė a a lik a ins umen inių y i- mų a ba jie bu o a lik i daba jau pasenusiomis echnologijomis11. 2 PAV. Vi pamojo sonan o [ ] spek og amos: ke u ių i pesių spek as (kai ėje) i ie- no i pesio spek as (dešinėje) Pala alizuo o [ j] a ikuliacija eikalauja papildomų ae odinaminių sąlygų: liežu io galiukas ne ik p ia inamas p ie al eolių (kad susida y ų i pėjimas), be i jo idu inė dalis pakeliama aukš yn, o liežu io idu inės dalies šonai dau- giau liečia kie ojo gomu io pak aščius nei a ian [ ] (Mikalauskai ė 1975: 54; Lade oged, Maddieson 1996: 221; Vai ke ičiū ė 2001: 114). Sudė ingesnė pa- la alizuo o [ j] a ikuliacija lemia mažesnį i pesių skaičių nei a ian nepala a- lizuo ą [ ]. V. Vai ke ičiū ė y a pas ebėjusi i mažesnį p iebalsio [ j] ska dumo laipsnį, ku į galima paaiškin i [ j] a ikuliaciniais ypa umais: „liežu is, liesda- masis p ie gomu io, suda o kliū į, ku ią į eikdamas iš plaučių išk epiamas o as sukelia daugiau šlamesių negu a ian [ ]“ (Vai ke ičiū ė 2001: 114). Vaka ų Ku žemės i užsienio la ių kalboje kaip akul a y inis one- mos / / a ian as y a išlikęs pala alizuo as la. [ j] (ž . LVG 2013: 68; Ma kus, 11 Tam ik ų ekspe imen inių duomenų apie bal ų kalbų i pamuosius sonan us eikia, p z., Elzbie os Mikalauskai ės (1975: 157–158, 176), Alisės Laua (1997: 48–49) en genog amos i pa- la og amos. Deja, jos da y os maždaug XX a. idu yje. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Auziņa 2013: 19), ku is ski iasi nuo bend inės kalbos [ ] pagal o mančių eikš- mes – pala alizuo o [ j] pi moji o man ė y a žemesnė, o ki os o man ės – aukš- esnės už nepala alizuo o [ ], plg.: F1 [ ] – ~500 Hz, [ j] – ~350–400 Hz; F2 [ ] – ~1350 Hz, [ j] – ~1750–1800 Hz; F3 [ ] – ~2000–2500 Hz, [ j] – ~2500–3000 Hz (LVG 2013: 68). Pagal ak y ųjį kalbos pada gą (ž . 1 len elę) lie u ių i la ių kalbų i - pamieji sonan ai laiky ini liežu io p iešakiniais, pagal pasy ųjį – al eoli- niais (Mikalauskai ė 1975: 53–54; Pake ys 2003: 73; Bace ičiū ė 2008: 59; Kazlauskienė 2018: 57; Laua 1997: 48; LVG 2013: 68). Pasaulio kalbų kon eks e bal ų kalbų i pamuosius sonan us galima p iski i al eoliniams apikaliniams12 (ku ių a ikuliacijoje daly auja liežu io galiukas). La ių kalboje u imas ik ienas i pamasis sonan as, o lie u ių kalboje pala alizacijos a ž ilgiu ski in- gi i pamieji sonan ai u i sa a ankiškų onemų s a usą – / / i / j/ (plačiau ž . „Vi pamųjų sonan ų onologinė in e p e acija“). 1 LENTELĖ. Daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų klasi ikacija A ikuliacijos būdas A ikuliacijos ie a ak y usis kalbos pada gas pasy usis kalbos pada gas liežu io p iešakiniai (apikaliniai) al eoliniai sonan ai i pamieji lie., la. / / lie. / j/ Abu lie u ių kalbos i pamieji sonan ai [ ] i [ j] pagal a imo ie ą p iski ia- mi al eoliniams. Pag indinis jų a ikuliacijos ski umas – a ian pala alizuo ą [ j] liežu io idu inė dalis šiek iek pakyla aukš yn, kie ojo gomu io link, odėl pakin a bu nos e mės o ma (ž . 3–4 pa ., plg. Pake ys 2003: 74). 12 R. Amb aze ičius i A. Leskauskai ė (2014: 165) lie u ių kalbos nepala alizuo ą [ ] p iski ia api- kaliniams al eoliniams a pos al eoliniams ib an ams, o pala alizuo ą [ j] – apikaliniams a lami- naliniams al eoliniams a pos al eoliniams ib an ams. La ių kalbos ib an ą [ ] A. Laua (1997: 48) p iski ia apikaliniams, o „La ių kalbos g ama ika“ – laminaliniams, . y. ku iuos a ian ak- y i liežu io p iešakinė dalis (LVG 2013: 62). S aipsniai / A icles 115 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas pala alizuo o [ j], plg.: p e okalinėje pozicijoje lie. [ ] F2 = 1240 Hz, la. [ ] F2 = 1450 Hz, lie. [ j] F2 = 1750 Hz. Galima eig i, kad pala alizacijos a ž ilgiu la. [ ] y a a iamas „minkščiau“ nei lie. [ ], be „kiečiau“ nei lie. [ j]. Siekian nus a y i, a bal ų kalbų i pamųjų sonan ų F1–F4 o man ės ski- iasi ski ingose pozicijose (p e okalinėje, in e okalinėje i pos okalinėje) i a ie ski umai y a s a is iškai eikšmingi, SPSS e pėje bu o a lik a ien ak o- inė dispe sinė analizė ANOVA (ž . 4 len elę). Lie u ių kalbos nepala alizuo o i pamojo sonan o [ ] y imų ezul a ai pa odė, kad nuo pozicijos i in p iklauso o mančių F1 i F4 eikšmės – jų ski umai y a s a is iškai eikšmingi (ski umų eikšmingumo lygmenys a i inkamai y a p = 0,006 i p < 0,001). Ski ingose pozicijose aip pa s a is iškai eikšmingai pakin a lie u ių kalbos pala alizuo o i pamojo sonan o [ j] F1 i F3 o man ės (p eikšmė a i inkamai y a p < 0,001 i p = 0,041). Iš y us la ių kalbos i pamojo sonan o [ ] o man es ski ingose pozicijose nus a y a, kad isų o mančių eikšmės s a is iškai eikšmingai p i- klauso nuo pozicijos – mažiausiai eikšmingai ski iasi o man ės F2 eikšmės (ž . 4 len elę). 4 LENTELĖ. Daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų F1–F4 o mančių ien ak o- inės dispe sinės analizės ezul a ai ( o man ės, ku ias lyginan už iksuo i s a is iškai eikšmingi ski umai, pažymė os pilka spal a) Fo man ė Lie u ių kalba La ių kalba [ ] [ j] [ ] p eikšmė p eikšmė p eikšmė F1 0,006 < 0,001 < 0,001 F2 0,095 0,358 0,022 F3 0,189 0,041 < 0,001 F4 < 0,001 0,345 < 0,001 Naudojan Bon e oni es ą (plg. Čekana ičius, Mu auskas 2004) bu o a - lik as lie. [ ] i la. [ ] o mančių F1–F4 pos hoc palyginimas konk ečių lygi- namų g upių iduje, . y. p e okalinėje, in e okalinėje i pos okalinėje pozicijose. Tes o ezul a ai pa odė, kad lie u ių kalbos nepala alizuo o [ ] o - man ės F1 eikšmės s a is iškai eikšmingai ski iasi p e okalinėje i pos okali- nėje pozicijoje (p = 0,012), aip pa in e okalinėje i pos okalinėje pozicijo- je (p = 0,020), o p e okalinėje i in e okalinėje pozicijose F1 ski umai nė a eikšmingi. Ta p lie. [ ] o mančių F2 i F3 eikšmingo ski umo nenus a y- a, o o man ė F4 eikšmingai ski iasi isose pozicijose ( eikšmingumo lygmuo p < 0,001), išsky us in e okalinę i pos okalinę pozicijas. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII La ių kalbos i pamojo sonan o [ ] pos hoc y imo ezul a ai odo s a- is iškai eikšmingus o man ės F1 ski umus isose pozicijose ( eikšmingu- mo lyg muo lygus p < 0,001), išsky us in e okalinę i pos okalinę pozicijas (p = 0,812). Fo man ės F2 eikšmingi ski umai už iksuo i ik lyginan p e- okalinę i pos okalinę pozicijas (p = 0,021), ki ais a ejais p eikšmė i šija 0,05 ibą i ne odo eikšmingo ski umo. Fo mančių F3 i F4 duomenys aip pa eikšmingai ski iasi isose pozicijose (p < 0,001), išsky us p e okalinę i in e - okalinę – o mančių ski umai šiose pozicijose lygūs p = 0,112 (F3 o man ės a eju) i p = 0,350 (F4 o man ės a eju). Taigi apibend inus lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų F1–F4 o - mančių ien ak o inės dispe sinės analizės ezul a us galima eig i, kad isose pozicijose eikšmingai ski iasi abiejų kalbų i pamųjų sonan ų [ ] pi moji o - man ė – la ių kalbos [ ] F1 y a aukš esnė i siejama su didesniu elia izacijos laipsniu nei lie u ių kalbos [ ] F1. Taip pa už iksuo i o mančių F3 i F4 ski - umai, ku ie sie ini su g e a esančių balsių kon eks u, – ai e a paanalizuo i a idžiau. 6.2. Bal ų kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingų balsių kon eks e Lie u ių kalbos nepala alizuo o i pamojo sonan o [ ] o mančių F1– F4 eikšmės i os užpakalinių balsių [ɐ, ɑː, ɔ, oː, ʊ, uː] kon eks e, o pala alizuo- as sonan as [ ʲ] – ne ik p ieš p iešakinius, be i p ieš sup iešakėjusius užpa- kalinius balsius [ɪ, iː, eː, ɛ, æː, ɔ, oː, ʊ, uː]. La ių kalbos i pamasis sonan as [ ] analizuo as iek p ieš užpakalinius balsius [ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)], iek p ieš p iešakinius balsius [i(ː); e(ː); æ(ː)], nes pala alizacijai jis indi e en iškas. Ty imo ezul a ai, pa aizduo i 13–15 pa ., odo, kad lie. [ ] pi mosios o - man ės F1 eikšmė es i žemesnė p ieš aukš u inius balsius [ʊ, uː], o aukš esnė – p ieš idu inio i žemu inio pakilimo balsius [ɔ, oː, ɐ, ɑː]. Panašiai kin a i la. [ ] pi mosios o man ės F1 eikšmių k ei ė: šalia aukš u inių balsių [i, u] F1 es i žemiausia, idu inio pakilimo balsių [e, ɔ] kon eks e – idu inė, o šalia žemu- inių balsių [æ, ɑ] i pamojo [ ] F1 o man ė y a aukščiausia (plg. analogiškus J. G igo je o (2012: 286–287) ezul a us). Lie. pala alizuo o [ j] F1 eikšmės y a mažesnės už nepala alizuo ų ek i alen ų – nesiekia 500 Hz. Mažesnės i - pamojo sonan o [ j] F1 eikšmės i gi už iksuo os p ieš aukš u inius ( aip pa i sup iešakėjusius) balsius, o aukš ėlesnės – p ieš žemu inius [ɛ, æː]. A k eip inas dėmesys, kad in e okalinėje pozicijoje [ j] pi moji o man ė es i žemesnė nei p e okalinėje pozicijoje – p iešakinių balsių apsup is da labiau pažemina F1 (ž . 14 pa .). S aipsniai / A icles 117 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas 13 PAV. Lie u ių kalbos i pamojo nepala alizuo o sonan o [ ] o man ės ski ingų bal- sių kon eks e: y ų duomenys 14 PAV. Lie u ių kalbos i pamojo pala alizuo o sonan o [ j] o man ės ski ingų balsių kon eks e: y ų duomenys 15 PAV. La ių kalbos i pamojo sonan o [ ] o man ės ski ingų balsių kon eks e: y ų duomenys JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Lie u ių kalbos i pamųjų sonan ų [ ] i [ j] an oji o man ė ski iasi eikš- mingai: nepala alizuo o [ ] ji išsidėsčiusi 1240–1310 Hz diapazone, o pala ali- zuo o [ j] – 1750–1860 Hz diapazone (ž . 3 len elę, 13–14 pa .). Nepala alizuo o [ ] F2 es i žemesnė p ieš lūpinius balsius [ʊ, uː, ɔ, oː] i aukš esnė p ieš nelū- pinius balsius [ɐ, ɑː] – ai odo, kad lūpinimas pažemina F2 eikšmę. Ne i p ieš sup iešakėjusius užpakalinius balsius [ʊ, uː, ɔ, oː] i pamojo sonan o [ j] F2 eikšmė y a žemesnė nei p ieš p iešakinius balsius [ɪ, iː, eː, ɛ, æː] (14 pa .). La ių kalboje i pamojo sonan o [ ], kaip i lie u ių [ ], an osios o man ės žemiausia eikšmė iksuojama šalia užpakalinės eilės balsių [ɔ, u], aukščiausia – šalia p iešakinės eilės balsių [i, e] (ž . 15 pa .). Pas ebė ina, kad la ių kalbos i pamasis sonan as [ ] pagal F2 eikšmę užima a pinę padė į a p nepala ali- zuo o lie. [ ] i pala alizuo o lie. [ j] – jo an oji o man ė kin a 1400–1450 Hz diapazone. T ečiosios o man ės dinamika iek lie u ių, iek la ių kalbose a ka o- ja an osios o man ės ajek o iją: p ieš p iešakinės eilės balsius F3 eikšmės y a aukš esnės, o p ieš užpakalinės eilės balsius – žemesnės (ž . 13–15 pa .). Ke i ajai o man ei būdingas didesnis a ian iškumas a p jos eikšmių ski - ingose pozicijose. Ypač a ijuoja lie. [ ] F4 eikšmė (ž . 13 pa .), plg.: 3270 Hz p e okalinėje pozicijoje, 3610 Hz in e okalinėje pozicijoje i 3720 Hz pos - okalinėje pozicijoje (ž . 3 len elę). Galima bū ų eig i, kad a p F4 o man ės dažnio i g e imų balsių kokybės nė a aki aizdžios ko eliacijos. Tačiau la. [ ] i lie. pala alizuo o [ j] F4 o man ė kin a nuosekliau – ji egulia iai žemėja lūpinių (la ių kalbos a eju) i sup iešakėjusių lūpinių (lie u ių kalbos a eju) balsių kon eks e. Bal ų kalbų i pamųjų sonan ų o mančių y imas ski ingų balsių kon eks- e pa odė, jog pi mosios o man ės dinamikai į aką da o oliau esančio balsio pakilimas (p ieš aukš u inius balsius F1 pažemėja, p ieš žemu inius – aukš ė- ja), o an osios i olesnių o mančių ajek o ija p iklauso nuo olesnio bal- sio eilės (užpakaliniai balsiai F2 o man ę pažemina, p iešakiniai – paaukš ina). Pas ebė ina, kad sup iešakėję užpakaliniai balsiai menkiau paaukš ina F2 o - man ę nei p iešakiniai balsiai. A lik o y imo ezul a ai, odan ys lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan- ų [ ], [ j] o mančių ki imą ski ingose pozicijose i ski ingų balsių kon eks e, apibend in i 5 len elėje: S aipsniai / A icles 119 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas 5 LENTELĖ. Daba inių bal ų kalbų i pamųjų sonan ų F1–F4 o man ės ski ingose pozicijose Fo man ės Lie. [ ] Lie. [ j] La. [ ] Apibend in os o mančių eikšmės (Hz) F1 450 360 510 F2 1280 1810 1430 F3 2370 2690 2250 F4 3530 3750 3120 Fo mančių ki imo k yp is ski ingose [R]VR – V[R]V – RV[R] pozicijose ( o man ės, ku ias lyginan už iksuo i s a is iškai eikšmingi ski umai, pažymė os pilka spal a) F1 ↘ ↘ ↘ F2 ↗ ↗ ↘ F3 ↗ ↗ ↘ F4 ↗ ↗ ↘ Fo mančių ki imo k yp is ski ingų balsių kon eks e F1 ↘ aukš u inių balsių kon eks e, ↗ žemu inių balsių kon eks e ↘ aukš u inių balsių kon eks e, ↗ žemu inių balsių kon eks e ↘ aukš u inių balsių kon eks e, ↗ žemu inių balsių kon eks e F2–F4 ↗ Vi kon eks e, ↘ Vu kon eks e ↗ Vi kon eks e, ↘ Vu kon eks e ↗ Vi kon eks e, ↘ sup iešakėjusių Vu kon eks e JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII IŠVADOS 1. Palyginus apibend in as o mančių eikšmes (ž . 5 len elę) nus a y a, kad aukščiausia F1 o man ės eikšmė būdinga lie. [ ] i sie ina su elia izaci- ja, o žemiausia F1 o man ės eikšmė nus a y a lie. [ j], ku iam elia izacija nebūdinga. Aukščiausia F2 o man ės eikšmė apskaičiuo a lie. [ j] i aiškin- ina an ine pala alizacija, o žemiausia F2 o man ė būdinga nepala alizuo- am lie. [ ]. Ty imas pa i ino, kad la ių kalbos [ ] pi mųjų d iejų o - mančių s uk ū a a ima neu aliajam [ǝ], plg.: F1 = 510 Hz, F2 = 1430 Hz (ž . LVG 2013: 68), o lie u ių kalbos i pamųjų sonan ų o man ės y a po- lia izuo os dėl lie u ių kalboje egzis uojančios pala alizacijos. 2. Pozicija junginyje ([R]VR – V[R]V – RV[R]) da o į aką bal ų kalbų i - pamųjų sonan ų o mančių s uk ū ai. Lie u ių kalboje nuo pozicijos i in p iklauso pi moji o man ė, labiausiai indi e en iška an oji o man- ė. La ių kalboje p e okalinė, in e okalinė i pos okalinė sonan o [ ] pozicija da o s a is iškai eikšmingą į aką isoms ke u ioms o man- ėms. Ty imo ezul a ai leidžia eig i, kad lie. [ ] i [ j] o man ės, lyginan [R]VR – V[R]V – RV[R] pozicijas, kin a panašiai: F1 žemėja, F2–F4 – aukš- ėja; la ių kalbos [ ] o man ės p e okalinėje pozicijoje es i aukščiausios, pos okalinėje pozicijoje – žemiausios. 3. G e imų balsių kon eks as iek lie u ių, iek la ių kalbų i pamųjų sonan- ų o mančių ki imui da o panašią į aką: pi moji o man ė susijusi su g e a esančio balsio pakilimu (p ieš aukš u inius balsius F1 žemėja, p ieš žemu- inius – aukš ėja), o an oji i olesnės o man ės p iklauso nuo g e imo balsio eilės (užpakaliniai balsiai F2 o man ę pažemina, p iešakiniai – pa- aukš ina). Šios ko eliacijos nepa i ino ik lie. [ ] F4 o man ės duomenys. Ty imas pa odė, kad sup iešakėję užpakaliniai balsiai menkiau paaukš ina lie. [ j] F2 o man ę nei g e imi p iešakiniai balsiai. A lik o y imo ezul a ai odo, kad la. [ ] pagal apibend in as o man- čių eikšmes užima a pinę padė į a p nepala alizuo o lie. [ ] i pala ali- zuo o lie. [ j], i ši iš ada ko eliuoja su ki ų bal ų kalbų p iebalsių y imų ezul a ais17. Ty imo me u nus a y a, kad ski inga pozicija (p e okalinė, 17 Plg. bal ų kalbų p iebalsių lokuso lygčių y imų iš adas, ku ios eigia, kad „lie u ių kalbos pala ali- zuo i ankieji p iebalsiai pagal F2 lokusų eikšmes išsidės o koo dinačių plokš umos i šuje, nepa- la alizuo i – apa inėje dalyje, o la ių kalbos ankieji p iebalsiai – pe pa į cen ą. Tokias F2 lokuso eikšmes galima pag įs i a ikuliacijos požiū iu: la ių kalbos p iebalsių a ikuliacija užima cen i- nes pozicijas, o lie u ių kalbos p iebalsių a ikuliacijai būdinga am ik a polia izacija pagal papildo- mo a ikuliacijos požymio (ne) u ėjimą“ (Ja osla ienė, G igo je s, U bana ičienė, Ind ičāne 2019: 190). S aipsniai / A icles 121 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas in e okalinė, pos okalinė) lie u ių i la ių i pamųjų sonan ų o man es eikia ski ingai: lyginan [R]VR – V[R]V – RV[R] pozicijas la ių [ ] o - man ės žemėja, lie u ių kalbos [ ] i [ j] – aukš ėja (išsky us F1). Tačiau g e- imų balsių kon eks as bal ų kalbų i pamųjų sonan ų o man inei s uk ū ai da o panašią į aką. LITERATŪRA Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija. Bace ičiū ė Rima 2008: Fone ikos e minai: žodynėlis i mokomosios užduo ys, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Boe sma Paul, Weenink Da id 2018: P aa : Doing phone ics by compu e ( e sion 6.0.43). P ieiga in e ne e: h p://www.p aa .o g/. Bo den Glo ia J., Ha is Ka he ine S., Raphael Law ence J. 1994: Speech Science P ime . Physiology, Acous ics, and Pe cep ion o Speech, 3 d edi ion, Bal imo e: Williams & Wilkins. Čei ane Sol eiga, Ind ičāne Inese, Tape e Jana 2014: Locus equa ions o La ian Consonan s. – Linguis ica Le ica 22, 29–47. P ieiga in e ne e: h p://www.lu- la i.l /zu nals-linguis ica-le ica. Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2004: S a is ika i jos aikymai 2, Vilnius: TEV. De eške ičiū ė Sigi a 2013: Lie u ių kalbos p iebalsių akus inės ypa ybės: huma- ni a inių mokslų dak a o dise acija, Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. G igo je s Ju is 2012: Acous ic cha ac e is ics o he La ian sono an s. – Bal is ica 47(2), 267–292. P ieiga in e ne e: h p://www.bal is ica.l /index.php/ bal is ica/issue/ iew/106. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII IPA – In e na ional Phone ic Associa ion, 2015. P ieiga in e ne e: h ps://www.in e na- ionalphone icassocia ion.o g/con en / ull-ipa-cha . Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje: Balsių i ga sų są eikos ins umen i- nis y imas: mokslo monog a ija su ga sinėmis ilius acijomis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /e-publikacijos/. Johnson Kei h 2003: Acous ic & audi o y phone ics, 2nd edi ion, Ox o d: Blackwell Publishe s. Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ikos i onologijos pag indai, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Kodzaso Sand o V., K i no a Olga F. 2001: Кодзасов, Сандро В., Кривнова, Ольга Ф. Общая фонетика [Obščaja one ika], Москва: Российский государственный гуманитарный университет [Mosk a: Rossijskij gosuda s ennyj gumani a nyj uni e si e ]. Lade oged Pe e 2003: Phone ic da a analysis: An in oduc ion o ieldwo k and ins umen al echniques, Malden, MA & Ox o d: Blackwell. Lade oged Pe e , Maddieson Ian 1996: The sounds o he wo ld’s languages, Ox o d: Blackwell Publishe s. Laua Alise 1997: La iešu li e ā ās alodas onē ika, Rīga: Z aigzne ABC. Liepa Elmā s 1957: Daži mūsdienu la iešu li e ā ās alodas onēmu pa eiz unas jau ā- jumi: dise ācija iloloģijas zinā ņu kandidā a g āda iegu ei, Rīga: Rīgas Pedagoģiskais ins i ū s. Liepa Elmā s 1970: Skaneņu k an i ā e. – La iešu alodas s uk ū as jau ājumi, Rīga: LVU, 39–88. LVG – La iešu alodas g ama ika, au . I. Auziņa, I. B eņķe, J. G igo je s, I. Ind ičāne, B. I ulāne, A. Kalnača, L. Lauze, I. Lokmane, D. Ma kus, D. Nī iņa, G. Smil niece, B. Valko ska, A. Vulāne, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2013. Maddieson Ian 1984: Pa e ns o Sounds, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ma kus Dace, Auziņa Ilze 2013: Fonē ika. – La iešu aloda, ed. A. Veisbe g, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. Ma kus Dace, G igo je s Ju is 2002: Fonē ikas pē īšanas un izualizēšanas me odes, 1 g ām., Rīga: Rasa ABC. Mikalauskai ė Elzbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai, Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika, Vilnius: Enciklopedija. S aipsniai / A icles 123 Lie u ių i la ių kalbų i pamųjų sonan ų o man ės ski ingose pozicijose: akus inis i s a is inis y imas Scobbie James M. 2006: (R) as a a iable. – Encyclopedia o Language & Linguis ics, 2nd edi ion, ed. K. B own, ol. 10, Ox o d: Else ie , 337–344. Solé Ma ia-Josep 2002: Ae odynamic cha ac e is ics o ills and phonological pa e ning. – Jou nal o Phone ics 30(4), 665–688. Š age is E aldas 2022: Ekspe imen inė one ika, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Tape e Jana 2013: La iešu alodas nazālo slēdzeņu akus iskās īpašības. – Valoda – 2013: aloda dažādu kul ū u kon eks ā 23, Dauga pils: DU akadēmiskais apgāds „Saule“, 281–289. Tape e Jana 2014: Locus equa ions and he place o a icula ion o he La ian sono an s. – Bal is ica 49(1), 71–99. P ieiga in e ne e: h p://www.bal is ica.l /index. php/bal is ica/issue/ iew/109. Tape e Jana 2014a: La iešu alodas la e ālo sp audzeņu akus isks aks u ojums in- o man u ecuma g upā no 16 līdz 39 gadiem. – Linguis ica Le ica 22, 158–172. Tape e Jana 2015: Spec al ea u es o nasals in S anda d La ian. – Bal is ica 50(1), 115–128. P ieiga in e ne e: h p://www.bal is ica.l /index.php/bal is ica/issue/ iew/111. Tape e Jana 2016: Acous ic p ope ies o ill in S anda d La ian (da a om speake s o di e en age g oups). – In e na ional Scien i ic Con e ence dedica ed o he 80 h anni e sa y o bi h o p o esso Aleksas Gi denis (1936–2011) „T ans o ma ions o con empo a y Bal ic languages and dialec s“, 2016 Oc obe 19–21, Vilnius, Li huania. TARTIS – Mokomoji a ies i ki čia imo p og ama TARTIS. P ieiga in e ne e: h p:// a is. du.l / one ika-i - a is/igudziu- obulinimas/ga su-ypa ybes/. Ul ydas e al. – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, bū- d a dis, skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje: P iebalsių ins umen inis y imas: mokslo monog a ija su ga sinėmis ilius acijomis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.2.bal u-ga synas. Vai ke ičiū ė Vale ija 2001: Lie u ių kalbos a ies pag indai i žodynas, Vilnius: P adai. Vásquez Ca anza, Luz Ma ina 2006: On he phone ic ealiza ion and dis ibu ion o Cos a Rican ho ics. – Filología y Lingüís ica 32(2), 291–309. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII VLKK – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. P ieiga: in e ne e: h ps:// lkk.l / lkk-nu- a imai/p o okoliniai-nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abe- celes-p i aikymo-bend ines-lie u iu-kalbos-ga siniams- iene ams-zyme i [žiū ė a 2022-10-15]. Zinde Le R. 1979: Зиндер, Лев Р. Общая фонетика [Obščaja one ika], Москва: Высшая школа [Mosk a: Vysšaja škola]. Li huanian and La ian T ills: An Acous ic and S a is ical S udy o Fo man S uc u e SUMMARY The objec o his s udy is he ills o con empo a y Bal ic languages p oduced in p e ocalic (<R>VR), in e ocalic (V<R>V) and pos ocalic (RV<R>) posi ions. The aim o he pape is o analyze he s uc u e o he i s ou o man s, o compa e hei a ia ion in he con ex o di e en owels, o de e mine he s a is ical signi icance o he di e ences and o highligh he s uc u e o o man s in Li huanian and La ian. The da a o 12 male speake s (6 na i e Li huanian speake s and 6 na i e La ian speake s aged 21–42) we e analyzed; in o al, 1458 ealiza ions (810 Li huanian and 648 La ian) we e s udied. Fo man alues we e measu ed using P aa , he ob ained da a we e p ocessed using Mic oso Excel, s a is ical analysis was pe o med using SPSS. The ollowing ends in he s uc u e o F1–F4 ha e been de e mined: 1. Acco ding o he o man da a, La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h. [ ] and pala alized Li h. [ ʲ], and his conclusion co ela es wi h he esul s o o he s udies o consonan s in he Bal ic languages. 2. Li h. [ ] has he highes F1 alue, which is associa ed wi h ela iza ion, and he lowes F1 alue is ound in Li h. [ ʲ]. Li h. [ ʲ] has he highes F2 alue, which can be explained by seconda y pala aliza ion, while he lowes F2 is cha ac e is ic o non-pala alized Li h. [ ]. La . [ ] occupies an in e media e posi ion be ween non-pala alized Li h. [ ] and pala alized Li h. [ ʲ]. 3. In Li huanian, F1 alues mainly depend on syllable posi ion, and F2 alues a e he leas a iable. In La ian, he syllable posi ion o [ ] has a s a is ically signi ican e ec on all ou o man s.