Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis

S aipsniai / A icles 145 ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-5508-1555 Mokslinių y imų k yp ys: e minologija, e minog a ija. DOI: doi.o g/10.35321/all89-07 SINONIMINIŲ DVIŽODŽIŲ TERMINŲ STRUKTŪRINIS SEMANTINIS NUOTOLIS S uc u al Seman ic Dis ance Be ween Synonymous Two-Wo d Te ms ANOTACIJA S aipsnyje pi mą ka ą nag inėjamas lie u iškų sinoniminių e minų a pusa io nuo- olis, ku is a sispindi jų s uk ū oje. Ty imo objek as – d ižodžiai sinoniminiai e minai, už iksuo i d iejuose e minų žodynuose. Sinonimai g e inami pagal šaknis ( o malusis k i- e ijus) i besiski iančiais dėmenimis einančių žodžių eikšmių a imumą (seman inis k i e- ijus). Bandoma išsiaiškin i leksiškai eksplikuojamą d ižodžių sinoniminių e minų seman- inį nuo olį i jo sąsają su sinonimų ipais. ESMINIAI ŽODŽIAI: sudė inis e minas, sinonimai, seman inis nuo olis, a ian iškumas, seman ika. ANNOTATION The a icle discusses he dis ance be ween synonymous e ms in he Li huanian language and how his dis ance is e lec ed in hei s uc u e. The s udy ocuses on wo-wo d synonymous e ms lis ed in wo e minological dic iona ies. The compa ison o synonyms is based on wo c i e ia: hei oo s ( o mal c i e ion) and he simila i y in meaning o he wo ds ha di e en ia e synonyms (seman ic c i e ion). An a emp is made o elucida e he lexically explicable seman ic dis ance be ween wo-wo d synonymous e ms and i s co ela ion wi h he ypes o synonyms. KEYWORDS: complex e m, synonyms, seman ic dis ance, a ia ion, seman ics. ASTA MITKEVIČIENĖ 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ĮVADAS Na a y as apie e minų sinonimiją, i plačiau – apie a ija imą, a ian iš- kumą, Vaka ų e minologijoje daugiau nei du pas a uosius dešim mečius y a pasikei ęs. Te minų a ian iškumas (apiman is i sinonimiją) laikomas na ū a- liu kalbos eiškiniu, a i inkamai analizuojami kalbiniai, kogni y iniai i komu- nikaciniai a ian iškumo mechanizmai. Te minologijos da bo s anda e (ISO 704:2022) ebė a pab ėžiama (i ikslingai, u in omenyje s anda izacijos kon- eks ą), kad idealiu a eju ieną są oką į a dija ienas e minas, e minologijos y imuose sinonimija i e minų a ian iškumas plačiąja p asme šiuo me u uži- ma ieną iš cen inių pozicijų kaip y imų objek as a aspek as1. Apie lie u iškų e minų sinonimiją lie u ių kalbo y oje ien pas a ą- jį dešim me į ašy a aip pa gana nemažai (p z., Mi ke ičienė 2015, 2020; Aukso iū ė 2018; Vaskelai ė 2021 i k ., ž . i en nu ody ą li e a ū ą bei y imų apž algas). A ski ai minė inas naujausias da bas – Ramunės Vaskelai ės moks- lo s udija (2022), ku ioje išsamiai nag inėjamos sinonimijos p iežas ys lie u ių ekonomikos e minijoje. Šiame s aipsnyje bus nag inėjamas da ne y inė as lie u iškų e minų sino- nimijos aspek as – sinoniminių e minų a pusa io nuo olis, a sispindin is jų s uk ū oje. Teo inis pag indas. Te minai ne ik į a dija, be i eiškia – pa adinimai su eikia seman inę in o maciją nuk eipdami į są oką am ik u būdu i iš eikš- dami (eksplikuodami) ik a ink us seman inius požymius (F eixa 2006: 67). Į a dijamosios o mos pokyčiai gali pa eik i są okas, nes o ien uoja audi o iją į am ik ą su okimą. Jie gali iš yškin i i isai ki okį są okos su okimą, i sub i- lius eikšmės pokyčius, ku iuos a giai galima ak uo i kaip są okos pokyčius (F eixa, Fe nández-Sil a 2017: 168). A siž elgian į į a dijamojo (denominaci- nio) e minų a ija imo2 pasekmes, galimą po eikį am, kaip ad esa as su oks są oką, ski iamas e minų a ija imas be kogni y inių pasekmių i e minų 1 Lie u ių e minologijoje e minai, į a dijan ys ą pačią są oką, pap as ai laikomi i adinami si- nonimais, o a ian as dažniausiai sup an amas siau ai – kaip o pa ies e mino ski ybė, nedidelių o malių ( ašybos, one inių, mo ologinių, sin aksinių) ski umų u in i e mino a maina. Tai a- dicinis i dominuojan is požiū is, ku io laikomasi i šiame da be. Ki a e us, kalbo y oje e minas a ian as a ojamas ne iena eikšmiškai (išsamiai ž . Miliūnai ė 2009), ad i e minologijoje a i- an u į a dijama ne iena są oka. Apsk i ai, a ija imas, a ian iškumas a ojama i lais ai – kaip į ai a imas, į ai o ė. 2 Šiame s aipsnyje apž elgian užsienio li e a ū ą a ojamos a ian o, a ian iškumo, a ija imo są okos, kad nebū ų išk eip a p asmė i nekil ų są okų painia os ( egis, kad ne i minimuose da - buose a ija imas sup an amas ne ienodai, be o ne isada iksliai galima nus a y i šios są okos apim į mokslo da buose). S aipsniai / A icles 147 Sinoniminių d ižodžių e minų s uk ū inis seman inis nuo olis a ija imas su kogni y inėmis pasekmėmis. Pi mojo ipo e minais pe eikia- ma ienoda in o macija apie są oką, jų eikšmė nesiski ia, p z., sea p oduc i ma ine p oduc , o an ojo – akcen uojami ski ingi są okos požymiai, pačių e - minų eikšmės ski iasi, no s į a dijama a pa i są oka, p z., ma ine p oduc i ishing p oduc (Fe nández-Sil a, F eixa, Cab é 2009: 22–23). P ipažįs an , kad koncep ualaus nuo olio (angl. concep ual dis ance) a p į a dijamųjų a ian ų nus a ymas ebė a iššūkis, didžiausias nuo olis pas ebimas ada, kai a ian ai y a suda y i iš ski ingų leksinių iene ų3 (F eixa, Fe nández-Sil a 2017: 168–169). Sabela Fe nández-Sil a (2016, aip pa ž . 2022) pa eikė e minų a ija i- mo klasi ikaciją pagal a ian ų seman inį nuo olį (angl. seman ic dis ance) nuo pag indinio e mino, nus a y ą lyginan a ian ais (jų aiška) pe eikiamą kon- cep ualiąją in o maciją. Ji išsky ė is seman inio nuo olio ka ego ijas: 1) mini- malų seman inį nuo olį, 2) idu inį seman inį nuo olį i 3) maksimalų seman- inį nuo olį, ku ios apima aš uonis a ian ų ipus. P ie minimalaus seman inio nuo olio a ija imo p iski iamas o malusis a ija imas i sinonimija. Čia ei- kia pab ėž i, kad o malusis a ija imas (kiek galima su ok i iš aiškinimo i nu ody ų pa yzdžių) apim ų lie u ių e minologijoje ski iamus a ian us siau- ąja p asme (ž . 1 išnašą) i bend ašaknius sinonimus, aip pa e minus i jų san umpas, o sinonimija – ik nebend ašaknius leksinius sinonimus, įskai an sinonimus, ku ių dėmenys iš eikš i nebend ašakniais sinonimais. Minimalaus (ben ne nulinio) seman inio nuo olio a ian ai S. Fe nández-Sil os laikomi seman iškai lygia e čiais, nes jais neiš eiškiami koncep ualaus u inio pokyčiai. Vidu inis seman inis nuo olis siejamas su šalu inio dėmens, o maksimalus – su pag indinio dėmens pokyčiais. Vidu inio seman inio nuo olio a ija imui p i- ski iama edukcija, neapib ėžiančio požymio poky is i apib ėžiančio požymio poky is, maksimalaus nuo olio – ka ego ijos poky is, hipe onimo a ba hiponi- mo pa inkimas, koncep ualiosios kon igū acijos poky is. Ši klasi ikacija pa em- a eks inės e minų a osenos y imu, o e minas i jo a ian ai siejami su uo pačiu e e en u, be nebū inai su a pačia są oka. Galima many i, kad idu inio i maksimalaus seman inio nuo olio a ian ai a i ik ų kon eks inius sinonimus, eks inius a ian us a a ian us plačiąja p asmes. Ki a e us, iš y ėjos pa eik ų pa yzdžių aiškėja, kad a p jų esama i os pačios są okos į a dijimų, kaip an ai, okio ipo po a kaip HIV/AIDS i HIV/AIDS disease p iski iama p ie maksi- malaus seman inio nuo olio pa yzdžių ( a ija imo ipas – ka ego ijos poky is, p idė u žodžiu disease pab ėžiama klasi ikacijos pe spek y a). Ne seman inį, o kogni y inį e minų nuo olį (angl. cogni i e dis ance) S. Fe nández-Sil a analiza o ka u su Koenu Ke emansu (2011). Kogni y inis 3 Ap a iami sudė inių e minų pa yzdžiai, ku iuose ski ingomis leksemomis iš eikš as ienas iš dėmenų. ASTA MITKEVIČIENĖ 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX nuo olis ame y ime aiškinamas kaip e minų koncep ualiosios in o macijos ski umai, ku iuos a spindi e minų s uk ū a. Jie nag inėjo a i ikmenų panašu- mus i ski umus – aiškinosi a ijuojančių o iginalo kalbos (galisų) i e imo kalbos (anglų) e minų san ykį, iš eikšdami jų kogni y inį nuo olį imis skai i- nėmis e ėmis (0 – nė a kogni y inio nuo olio, 0,5 – dalinis kogni y inis nuo- olis, 1 – minimalus a i ikimas). Apie e minų e minologinį nuo olį (angl. e - minological dis ance) ašė Edwa das Clay (2022), ik jis aip pa y ė ne a ian ų a sinonimų, o anglų i i alų kalbos e minų a pusa io nuo olį. Jis išsky ė e- jopą e minologinį nuo olį – seman inį, mo osin aksinį i kono acinį, pas a ąjį u bū lėmė i ų e minų dalykinės s i ies – mig acijos – speci ika. Kas laikoma seman iniu nuo oliu i kaip jis nus a omas, nepaaiškin a. Nu ody ieji da bai paska ino im is lygin i lie u iškus sinoniminius e mi- nus pagal jų seman inį lygia e iškumą. Ve a akcen uo i, kad ie y imai ik a spi ies aškas, nes šiame da be nag inėjami sis eminiai sinonimai, o ne a i- an ai plačiąja p asme (kaip ma y i iš apž algos, jais į a dijama nebū inai a pa i są oka) a a i ikmenys. Taigi e minų nuo olio ka ego iją čia pi mą ka ą ban- doma p i aiky i sinonimams – os pačios są okos į a dijimams ienoje kalboje. Žinoma, i pa s i iamosios medžiagos pobūdis eikalauja kiek ki okios p iei- gos – ap a ieji y imai g indžiami eks ine e minų a osena, o šiame s aips- nyje analizuojami e minų žodynų duomenys. Ty imo objek as i me odika. S aipsnyje nag inėjami d ižodžiai si- noniminiai e minai iš d iejų naujesnių didelės apim ies e minų žodynų – Aiškinamojo psichologijos e minų žodyno (PsichŽ, 2019) i Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os (BIK) lie u ių–anglų kalbų e minų žodyno (2021). Tai socialinių mokslų s i ies da bai. Pi mojo žodyno duomenys skelbiami LR e - minų banke (LRTB), o an ojo – Lie u iškų e minų inkinių po ale. PsichŽ sinonimai a ink i au oma iškai iš LRTB. Iš šio žodyno LRTB e minų yšių lauke kaip sinonimai pa eikiami i a ian ai bei san umpos. Iš BIK sinonimai ink i pagal nuo odą ž ., ja, kaip eigiama žodyno p a a mėje, susie i sinonimai (be o, kaip ma y i iš pa ies žodyno, i a ian ai siau ąja p asme bei ka ais e - minas i jo san umpa). Šio žodyno s uk ū a išsiski ia uo, kad p ie pag indi- nio e mino jo sinonimas (nuo odinis e minas) nebepa eikiamas (esama kele as išimčių). Taigi, BIK no minimas g iež esnis nei PsichŽ, nes sinonimas e mino s aipsnyje ne iksuojamas (plg. p a a mę: „siūloma a o i ki ą įp as esnį a la- biau lie u ių kalbos no mas a i inkan į e miną“ (BIK iii)). Sinonimai, už iksuo i e minog a ijoje, o ne eks uose, pasi ink i analizuo i ikslingai. Taip iš eng a abejonių dėl e minų sinonimiškumo (ne eikėjo sp ęs- i kon eks inės sinonimijos klausimo), aip pa i dėl e miniškumo (s a s y- i, a kalbos iene as y a e minas a ne). Tai pag indiniai i p oblemiškiausi S aipsniai / A icles 149 Sinoniminių d ižodžių e minų s uk ū inis seman inis nuo olis medžiagos a ankos klausimai e minologijos y imuose, dėl ku ių p i eikia da- lykininkų pagalbos. Ty imui im i ik ienodo dėmenų skaičiaus e minai4 siekian susi elk i ies leksinėmis i seman inėmis ski ybėmis i nuošalyje palik i e minų umpini- mo i ilginimo klausimus, ku ie neiš engiami nag inėjan dėmenų skaičiumi besiski iančius sinonimiškai a ojamus e minus. Apsi ibo a d ižodžiais e - minais5 (analizuojamos 222 jų po os). Sudė iniai e minai pasi ink i ikslingai: jie y auja be ku ios s i ies e minijoje, į jų sudė į dažnai įeina ienažodžiai e minai, be o, bū en sudė inių e minų pa yzdžiais dažniausiai ilius uojamas e minų a ian iškumas (León A aúz, Cabezas Ga cía 2020: 214). Manoma, kad sudė iniams e minams būdingesnis a ija imas nei ki iems pas o iesiems jun- giniams, nes pi mieji y a silpniau leksikalizuo i ( en pa , 212). S aipsnio ikslas – išsiaiškin i leksiškai eksplikuojamą d ižodžių sinonimi- nių e minų seman inį nuo olį i jo sąsają su sinonimų ipais. Siekiama palygin i sinonimus pagal du pa ame us – o malųjį (šaknį) i seman inį (dėmenų eikš- minį bend umą). Bandoma nus a y i, kas lemia didesnius i mažesnius sinoni- minių e minų seman inius ski umus, į e in i jų seman inį lygia e iškumą. Pag indinis y imo me odas anali inis ap ašomasis. Taikan opozicijų me o- dą sinonimai (jų besiski ian ys dėmenys) lyginami a pusa yje. Apie seman i- nius ski umus sp endžiama ne iš sudė inio e mino eikšmės, o iš jo s uk ū- inių dėmenų – žodžių – seman ikos. Žodžių eikšmės nus a omos emian is žodynais. Ty imas kokybinis, kiekybinės analizės siekis nekel as. Nag inėjan seman ikos dalykus subjek y umo sunku iš eng i, ad kiekybiniai duomenys galė ų bū i neben apy iksliai. No s abiejuose žodynuose ą pačią są oką į a dijančių e minų eiliškumas pagal eik inumą aiškus, šiame y ime sinonimai neg e inami pagal kalbinį i e minologinį inkamumą, jie nag inėjami kaip lygia e čiai są okos į a dijimai. 1. FORMALUSIS OPOZICIJOS KRITERIJUS: ŠAKNIES (NE)TAPATUMAS Lie u ių e minologijoje jau apo įp as a (nes pa anku) ski s y i sinonimi- nius e minus pagal šaknies (ne)su apimą. G e a e minų dėmenų skaičiaus ai 4 Ta p sinonimų, ku ie nesiski ia dėmenų skaičiumi, didžiausią g upę BIK suda o d ižodžiai e - minai, o PsichŽ – ienažodžiai. Tam į akos u i ne ik mokslo i jo e minijos speci ika, be i žo- dyno pobūdis, e minų a ankos i pa eikimo k i e ijai, au o ių in encija i ki i eks aling is iniai k i e ijai. 5 Pagalbiniai žodžiai a ski ais dėmenimis nelaikomi. ASTA MITKEVIČIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ienas bend iausių sinonimų ski ybių k i e ijų. Nuo o, a sinonimų šaknis su- ampa, a ne, p iklauso, ku ie ki i sinonimų opozicijos k i e ijai ak ualūs. Kadangi y imo objek as – žodynų e minai (jų suda y ojų a ink a i (a ) siū- loma e minija), kaip i galima bu o ikė is, a p sinoniminių d ižodžių e minų aki aizdžiai daugiausia ų, ku ių besiski ian ys dėmenys y a nebend ašakniai (negiminiški). Ti iamoji medžiaga leidžia išski i penkis d ižodžių sinonimų po ipius pagal šaknies opoziciją: 1) nebend ašaknis ienas dėmuo (gausiausias i- pas i iamojoje medžiagoje); 2) abu dėmenys nebend ašakniai; 3) nebend ašak- nio pusė dėmens; 4) nė a nebend ašaknių dėmenų; 5) bend ašak niai, be ski iasi šaknų skaičiumi (ž . 1 len elę). Nebend ašakniams sinoniminiams e minams būdingas didesnis leksinis se- man inis nuo olis nei bend ašakniams. Pas a uosius sieja a pa i šaknis, da y- biniai san ykiai, be o, jie p iklauso ai pačiai eminei pa adigmai, o neben- d ašakniai nebū inai ai pačiai. Taigi, ado aujan is ien šaknies k i e ijumi, galima eig i, kad kuo daugiau nebend ašaknių dėmenų, uo as nuo olis didėja. A i inkamai leksinis seman inis nuo olis pagal po ipius didėja okia a ka: 4, 3 i 5, 1, 2. 5-asis sinonimų po ipis a spindi e minų leksinės sanda os (dėmenų skai- čiaus) k i e ijaus i šaknies k i e ijaus išsisky imą – sudu iniu dėmeniu iš eiš- kiama daugiau są okos požymių nei a i inkamu nesudu iniu. Šis po ipis lai- ky inas a piniu a ian u a p ienodo dėmenų skaičiaus i ski ingo dėmenų skaičiaus e minų sinonimijos. A i inkamai okių sinonimų leksinis seman inis nuo olis y a didesnis nei ki ų bend ašaknių sinonimų, ki a e us, i ši sinonimų g upė nė a iena ūšė. Ta p jų daugiausia okių sinonimų po ų, ku ių a pusa y- je besiski iančiais dėmenimis eina nesinoniminiai bend ašakniai žodžiai (kog- ni y ioji psicho e apija i kogni y ioji e apija, izinė p iklausomybė – iziologinė p iklausomybė PsichŽ), o okių sinoniminių e minų seman inis nuo olis dides- nis nei ų, ku ių besiski iančiais dėmenimis eina sinoniminiai žodžiai (g e u inis eks as – lygiag e usis eks as BIK). Sug e inus sinonimus pagal šaknį, iš yškėjo, kad ieno iš e minų pag indi- nis dėmuo gali bū i bend ašaknis sinonimo šalu iniam dėmeniui, p z.: psicholo- ginė ge o ė – ge a sa ijau a, g a omo o inė ap aksija – ap aksinė ag a ija, liekama- sis gi dėjimas – gi dimasis po aizdis PsichŽ i k . Tokie sinonimai s uk ū iškai i seman iškai nu olę ienas nuo ki o, jais pe eikiama ne ienoda in o macija apie są oką, o kadangi pag indiniai dėmenys (seman inė dominan ė i klasi ikacinis a diklis) nė a sinonimai, į a dija ne ą pačią są oką – sinonimų nuo olis laiky- inas didžiausiu (ž . 2.2 sk.). Kaip ma y i iš pa yzdžių 1-oje len elėje, opoziciją sinonimų po ose suda- o iek šalu iniai dėmenys, iek pag indiniai, o d ižodžius sinonimus lemia i a i inkamų ienažodžių e minų sinoniminiai san ykiai (leidimas, laida → S aipsniai / A icles 151 Sinoniminių d ižodžių e minų s uk ū inis seman inis nuo olis papildy asis leidimas, papildy oji laida; subse ija, se ijėlė → subse ijos duomenys, se ijėlės duomenys). Pagal S. Fe nández-Sil os a ian ų ipologiją, okie bend- ašakniai sinonimai bū ų ak uojami kaip minimalaus seman inio nuo olio a- ian ai ( o malaus a ija imo ipas). Nus a y i, ku ių bend ašaknių dėmenų – pag indinių a šalu inių – sinonimija lemia didesnį pačių e minų seman inį nuo olį (i iš is, a lemia), o malaus k i e ijaus nepakanka. 1 LENTELĖ. D ižodžių sinoniminių e minų opozicija pagal besiski iančių dėmenų šaknį Tipas Pa yzdžiai nebend ašakniai sinonimai 1) p iedėlinė an aš ė – al e na y ioji an aš ė, s e ainės s uk ū a – s e ainės medis BIK, emocinis pas o umas – emocinis s abilumas, kogni y ioji nede mė – kogni y usis disonansas PsichŽ 2) egimoji agnozija – psichinis aklumas PsichŽ 3) in e ase inis san ykis – a p ase inis san ykis BIK bend ašakniai sinonimai 4) pa en o pa aiška – pa en inė pa aiška, papildy asis leidimas – papildy oji laida BIK 5) kogni y ioji psicho e apija – kogni y ioji e apija PsichŽ, g e u inis eks as – lygiag e usis eks as BIK 2. SEMANTINIS OPOZICIJOS KRITERIJUS: DĖMENŲ LEKSINIO TURINIO (NE)ARTIMUMAS Tam ik a – eksplici inė – są okos dalis, są okos požymiai iš yškėja iš e mi- no dėmenų leksinės eikšmės, e mino s uk ū os, mo y acijos. Mo y acija e - minologijoje, kaip y a žinoma, eikšminga, nes padeda ealizuo i ikslumo bei sis emiškumo eikala imus pe aišką i leidžia įgy endin i eks aling is inius e ek y umo (pa eikumo) i loginio sis emiškumo p incipus. Mo y uo i e mi- nai a e ia du is į są okų sup a imą, nes leidžia g ei ai i eiksmingai jas iden i- ikuo i (Fe nández-Sil a, F eixa, Cab é 2009: 24), o ai i in ak ualu sudė iniams e minams – isi sudė iniai e minai laiky ini mo y uo ais (Gai eny ė 2000: 20). Ve a akcen uo i, kad eikia ski i e minologinę mo y aciją ( e mino kaip e - minų sis emos na io) i kalbinę mo y aciją (leksinio iene o, ku is a lieka e - mino a e mino dėmens unkciją) mo y aciją. Te minu a jo dėmeniu gali ap i ASTA MITKEVIČIENĖ 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX i mo y uo as, i nemo y uo as žodis. Sudė iniams e minams būdinga s uk- ū inė (mo ologinė, sin aksinė) i seman inė mo y acija i jų kombinacijos6. Siekian išsiaiškin i, a sinoniminiais sudė iniais e minais iš eiškiamas as pa s są okos požymis, o iksliau – a są oka į a dijama uo pačiu pama u, uo pačiu aspek u, isų pi ma nus a y os besiski iančiais sinonimų dėmenimis ei- nančių žodžių leksinės eikšmės bend ybės i ski ybės. Tokiu būdu iden i i- kuo i 3 sinonimų ipai: 1) sinoniminiai e minai su apačios a labai a imos leksinės eikšmės ( . y. sinoniminiais) besiski iančiais dėmenimis, 2) sinonimi- niai e minai, iš eikš i ski ingos leksinės eikšmės besiski iančiais dėmenimis, 3) sinoniminiai e minai su susijusios leksinės eikšmės besiski iančiais dėmeni- mis (ž . 2-ą len elę). A i inkamai ski iasi i išski ųjų ipų seman inis nuo olis – mažiausias a p 1-ojo ipo, didžiausias – a p 2-ojo ipo sinonimų. 2 LENTELĖ. D ižodžių sinoniminių e minų opozicija pagal besiski iančių dėmenų leksinio u inio san ykį Tipas Pa yzdžiai seman iškai lygia e čiai e minai sinonimai su sinoniminiais dėmenimis emocinis pas o umas – emocinis s abilumas, a ga sio a min is – aidinė a min is PsichŽ; žinių isuma – žinių uni e sumas, s ačiasis sudės ymas – e ikalusis sudės ymas BIK seman iškai nelygia e čiai e minai sinonimai su ski ingos eikšmės dėmenimis kasdienė psichologija – nep o esionalioji psichologija, bend asis in elek as – bend asis ak o ius, klasikinis sąlygojimas – Pa lo ’o sąlygojimas PsichŽ; biu o popie ius – spausdinimo popie ius, klijuojamasis į išimas – besiūlis į išimas, ikslinis ezau as – an inis ezau as BIK sinonimai su susijusios eikšmės dėmenimis dalykinis žaidimas – p o esinis žaidimas, są okinis mąs ymas – ka ego inis mąs ymas PsichŽ; konsul a imo ie a – konsul a imo punk as, g a inė in o macija – aizdinė in o macija BIK 2.1. Sinoniminiai e minai, iš eikš i sinoniminiais dėmenimis, į a - dija uos pačius są okos požymius. Pagal S. Fe nández-Sil os ipologiją jie 6 Esama į ai ių mo y acijos klasi ikacijų (apž algas ž . Gai eny ė 2000, G i ėnienė 2006 i k .). Išplės inę mo y acijos ipologiją y a suda ęs e minologas Johanas Mykingas (ž . Myking 2009, aip pa Myking 2020). Jis aip pa a k eipė dėmesį, kad mo y acijos samp a os į ai uoja, o pa s mo y acijos e minas a s o auja mažiausiai ke u ioms są okoms (Myking 2009: 41). S aipsniai / A icles 153 Sinoniminių d ižodžių e minų s uk ū inis seman inis nuo olis p iski ini p ie minimalaus seman inio nuo olio a ija imo. Tokius sinonimus galima susis emin i pagal kilmę sug e inus jų besiski iančius dėmenis: lie u iš- kas dėmuo – skolinys (emocinis pas o umas – emocinis s abilumas), lie u iškas dėmuo – lie u iškas dėmuo ( a o ojo ado as – naudo ojo ado as), skolinys – skolinys (au en iška ašyba – o iginali ašyba)7. Many ina, kad ik šios g upės si- nonimų opozicijoje y a eikšmingas žodžių kilmės k i e ijus. Sinoniminiais dėmenimis eina ne ik leksiniai sinonimai, be i ie, ku- ie, g iež ai žiū in , p ie leksinių sinonimų nebū ų p iski iami – nebend aša- kniai būd a dis a būd a diškas žodis i daik a a džio kilmininkas, kaip an ai, isuomenės no ma – socialinė no ma PsichŽ. Sinonimais kalbo y oje laikomi os pačios kalbos dalies žodžiai (L’Homme 2020: 17), aip pa panašias g ama ines unkcijas a liekan ys ne os pačios kalbos dalies žodžiai (Jakai ienė 2010: 122), o sin aksiniais sinonimais įp as a laiky i ienodos (a be eik ienodos) leksinės sudė ies sin aksines kons ukcijas (Valiuly ė 1998: 3; Župe ka 2012: 47). Taigi okie sinonimai kaip isuomenės no ma i socialinė no ma y a leksinių sinonimų i sin aksinių sinonimų maišinys (nei g ynai leksiniai, nei sin aksiniai sinoni- mai). Visgi okie sinonimai ne ik o maliai, be i seman iškai labiau nu olę ie- nas nuo ki o. Nu ody oje po oje junginyje su kilmininku yškesnė p iklausymo eikšmė, o su būd a džiu – ūšinė. Vadinasi, sinoniminių e minų seman inis nuo olis nė a nulinis. G įž an p ie mo y acijos, negalima eig i, kad sinoniminiais dėmenimis ei- nan ys žodžiai y a mo y uo i ienodai, plg. bega sis ilmas – nebylusis ilmas (nebylus ‘2. p k. ylus, nekalban is’ DLKŽ), nuasmenin i duomenys – anonimi- zuo i duomenys BIK i k . Ta p okių sinonimų esama seman inių ski umų. Visgi e minų sinonimijos kon eks e nea odo ikslinga oliau leis is gilyn i ana- lizuo i sudė inių e minų sudedamųjų dalių mo y aciją. Neneigian okių jun- ginių seman inio ski umo, eikšminga, kad sinoniminiais e minais, iš eikš ais sinoniminiais dėmenimis, są oka į a dijama uo pačiu aspek u, jais iš eiškiamas oks pa požymis. Kaip saky a, apie sinoniminių e minų eksplici inio są okos požymio apa- umą sp endžiama iš besiski iančių dėmenų leksinės eikšmės. Kai ais dėmeni- mis, ypač ūšiniais a ibu iniais, eina labiau papli ę bend osios leksikos žodžiai (išsamusis indeksa imas – de alusis indeksa imas), jais eiškiamą są okos požymį nesunkiai galima su ok i i ne u in dalykinių konk ečios s i ies žinių. Tokių sudė inių e minų sinonimija pa em a bend osios leksikos sinonimija. Kai ūši- niu dėmeniu į a dijamas są okos požymis eiškiamas siau os (ap ibo os dalyki- nės s i ies) a osenos specialiosios leksikos iene u, ypač a p au iniu (hap inė 7 P ie skolinių čia p iski iami i hib idiniai žodžiai, u in ys skolin ą šaknį. ASTA MITKEVIČIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mu- lai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e - ne e: h ps://ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/ [žiū ė a 2023 m. balandžio mėn.]. Cabezas-Ga cía Melania, León-A aúz Pila 2023: Te m and Concep Va ia ion in Clima e Change Communica ion. – The T ansla o 28(4), 429–449. Clay Edwa d 2022: A Co pus-Based App oach o Examining Te minological Va ia ion in EU Law. – In e na ional Jou nal o Language & Law 11, 142–162. P ieiga in e ne e: h ps://www.languageandlaw.eu/jll/a icle/ iew/136. DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8-asis pa ais. i pa- pild. leidimas, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. E many ė I ena 1995: P iešybė kaip seman inis i loginis an onimijos pag indas. – Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 9–31. Fabe Pamela, León-A aúz Pila 2016: Specialized Knowledge Rep esen a ion and he Pa ame e iza ion o Con ex . – F on ie s in Psychology 7(196), 1–20. P ieiga in e ne e: h ps://www. on ie sin.o g/a icles/10.3389/ psyg.2016.00196/ ull. Fe nández-Sil a Sabela 2016: The Cogni i e and Rhe o ical Role o Te m Va ia ion and I s Con ibu ion o Knowledge Cons uc ion in Resea ch A icles. – Te minology 22(1), 52–79. Fe nández-Sil a Sabela 2022: Cogni i e App oaches o he S udy o Te m Va ia ion. – Theo e ical Pe spec i es on Te minology: Explaining Te ms, Concep s and Specialized Knowledge, eds. P. Fabe , M.-C. L’Homme, Ams e dam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 435–456. Fe nández-Sil a Sabela, F eixa Judi , Cab é M. Te esa 2009: Mul iple Mo i a ions in he Denomina ion o Concep s: The Case o “P oduc ion A ea” in he Te minology o Aquacul u e in F ench and Galician. – Te minology Science & Resea ch 20, 21–38. Fe nández-Sil a Sabela, Ke emans Koen 2011: Te minological Va ia ion in Sou ce Tex s and T ansla ions: A Pilo S udy. – Me a 56(2), 318–335. P ieiga in e ne e: h ps://www.e udi .o g/en/jou nals/me a/2011- 56-n2-me a1821316/1006179a /. F eixa Judi 2006: Causes o Denomina i e Va ia ion in Te minology: A Typology P oposal. – Te minology 12(1), 51–77. S aipsniai / A icles 161 Sinoniminių d ižodžių e minų s uk ū inis seman inis nuo olis F eixa Judi 2022: Causes o Te minological Va ia ion. – Theo e ical Pe spec i es on Te minology: Explaining Te ms, Concep s and Specialized Knowledge, eds. P. Fabe , M.-C. L’Homme, Ams e dam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 399–420. F eixa Judi , Fe nández-Sil a Sabela 2017: Te minological Va ia ion and he Unsa u abili y o Concep s. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, eds. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, Ams e dam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 155–180. Gai eny ė Jolan a 2000: Sudė inių izikos e minų mo y acija. – Li uanis ica 3/4(43/ 44), 19–25. G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a - mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ISO 704:2022 – Te minology Wo k – P iciples and Me hods. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. León-A aúz Pila , Cabezas-Ga cía Melania 2020: Te m and T ansla ion Va ia ion o Mul i-Wo d Te ms. – Análisis mul idisciplina del enómeno de la a iación aseológica en aducción e in e p e ación / Mul idisciplina y Analysis o he Phenomenon o Ph aseological Va ia ion in T ansla ion and In e p e ing, MonTI Special Issue 6, ed. P. Mogo ón Hue a, 210–247. L’Homme Ma ie-Claude 2020: Lexical Seman ics o Te minology: An In oduc ion, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Lonča Maja, Os oški Anić Ana 2014: Eponymous Medical Te ms as a Sou ce o Te minological Va ia ion. – Languages o Special Pu poses in a Mul ilingual, T anscul u al Wo ld, P oceedings o he 19 h Eu opean Symposium on Languages o Special Pu poses, eds. G. Budin, V. Lušicky, Vienna: Uni e si y o Vienna, 36–44. Maskaliūnienė Nijolė 2013: An oniminis e imas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Myking Johan 2009: (Ye Ano he ) Taxonomy o Mo i a ions. – Te minology Science & Resea ch 20, 39–53. Myking Johan 2020: Te m Fo ma ion – Is The e a S a e o he A ? – Te minologija 27, 6–30. Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius, 2009. Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60. ASTA MITKEVIČIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas. – Bend inė kalba 93, 1–18. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112. ND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m., sud. i a s. ed. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga: h ps://ekalba.lki.l /naujazodziai [žiū ė a 2023 m. balandžio mėn.]. Nuopponen Ani a 2011: Me hods o Concep Analysis – Tools o Sys emic Concep Analysis. – LSP Jou nal 2(1), 4–15. P ieiga in e ne e: h ps:// auli.cbs.dk/index.php/ lspcog/a icle/ iew/3302/3500. Nuopponen Ani a 2022: Concep ual Rela ions: F om he Gene al Theo y o Te minology o Knowledge Bases. – Theo e ical Pe spec i es on Te minology: Explaining Te ms, Concep s and Specialized Knowledge, eds. P. Fabe , M.-C. L’Homme, Ams e dam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 63–86. TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. D. S e ikienė, Vilnius: Alma li e a, 2013. Valiuly ė Elena 1998: Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinonimai. Vie os, laiko i p iežas ies aiška, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Vaskelai ė Ramunė 2021: Sinoniminės aiškos as ologijos e minijoje p iežas ys. – Te minologija 28, 192–223. Vaskelai ė Ramunė 2022: Mak oekonomikos e minija: sinonimijos p iežas ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uplo- ads/2023/05/Vaskelai e_Mak oekonomikos_ e minija.pd . Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika, 3-iasis pa ais. i papild. leidimas, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. S uc u al Seman ic Dis ance Be ween Synonymous Two-Wo d Te ms SUMMARY The a icle deals wi h a p e iously unexplo ed aspec o Li huanian e m synonymy – he seman ic dis ance be ween synonymous e ms, as e lec ed in hei s uc u e. The s udy ocuses on wo-wo d synonymous e ms ex ac ed om wo dic iona ies: he Explana o y Dic iona y o Psychology (2019) and he Dic iona y o Lib a ianship, In o ma ion and Book Science (2021). S aipsniai / A icles 163 Sinoniminių d ižodžių e minų s uk ū inis seman inis nuo olis The esea ch e ealed a spec um o seman ic dis ances among synonymous e ms, e iden in hei s uc u e. The o mal pa ame e o he synonymic opposi ion, speci ically he (non-)iden i y o he oo , dis inguishes be ween common- oo and non-common oo synonyms. Non-common- oo synonyms exhibi g ea e seman ic dis ance due o he absence o a sha ed oo and, consequen ly, a simila lexical composi ion. Howe e , i ’s no jus he (non-)iden i y o he oo i sel ha holds signi icance; he numbe o (non-)iden ical oo s also plays a c ucial ole. The opposi ion o synonymous e ms acco ding o he seman ic pa ame e – he closeness o he lexical meaning o he wo ds by which he wo-wo d synonyms a e dis inguished – has shown ha synonymous e ms designa e a concep bo h on he same basis (when synonymous e ms’ cons i uen s a e lexemes o synonymous meaning), and on a di e en basis (when synonymous e ms’ cons i uen s a e lexemes o di e en meanings) al oge he . The la e synonymous e ms – aspec ual synonyms – a e complemen a y denomina ions o he same concep , and hei di e ence lies in hei cogni i e basis. The dis ance be ween aspec ual synonyms is much g ea e han ha be ween synonymous e ms wi h synonymous cons i uen s. Be ween hese wo ypes o synonyms – e ms wi h synonymous lexemes and e ms wi h lexemes o di e en meanings – e ms wi h lexemes o ela ed meanings a e posi ioned in e ms o he deg ee o synonyms’ seman ic dis ance. These lexemes a e linked by hype nymy/hyponymy, me onymy o associa i e (including con e sion) ela ionship, so ha he synonymy o e ms can be explained by me onymy. Synonyms exhibi di e en combina ions o synonym ypes based on he oo and meaning o hei componen s, a ying in e ms o he head, modi ie , o bo h. The esea ch suppo s he no ion ha when he heads o synonymous e ms a e no hemsel es synonyms, he seman ic dis ance be ween hese e ms is a i s maximum. Į eik a 2023 m. liepos 28 d. ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a as a.mi ke [email protected]