Žodžių darymas su atskalomis lietuvių kalboje

S aipsniai / A icles 93 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2292-1818 Mokslinių y imų k yp ys: neologija, no minamoji kalbo y a, socioling is ika, kalbos echnologijos. DOI: doi.o g/10.35321/all89-05 ŽODŽIŲ DARYMAS SU ATSKALOMIS LIETUVIŲ KALBOJE Wo d Fo ma ion wi h Splin e s in he Li huanian Language ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjamas lie u ių kalboje besi o muojan is ne adicinis žodžių da ymo būdas su nemo eminiais elemen ais – a skalomis. Jį ska ina lie u ių kalboje pas a uoju me u gausėjan ys kon aminaciniai skoliniai (pap as ai iš anglų kalbos) i šio ipo e s iniai bei sa akilmiai kon aminaciniai da iniai. Tiek kon aminacija, iek naujų žodžių da ymas su a skalomis plin a daugelyje Eu opos kalbų i sulaukia į ai iapusiškų y imų. S aipsnyje iš yškinamos a skalų susida ymo p iežas ys, pa odoma, kaip dalis a skalų se- man iškai gene alizuojamos a ba specializuojamos i pa enka į mo emizacijos p ocesą, kol galiausiai gali ap i da ybos mo emomis a ne sa a ankiškomis leksemomis. Ty imo pag indą suda o Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne nuo XXI a. p adžios kaupiami duomenys, apiman ys iek skolin us kon aminacinius da inius, iek uos, ku ie y a ikė ini e iniai a ba pasida y i pačioje lie u ių kalboje. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių da yba, kon aminacija, kon aminacinis da inys, a skala, neologija. ANNOTATION The a icle add esses a budding and uncon en ional me hod o wo d o ma ion in he Li huanian language, one ha in ol es non-mo phemic elemen s: splin e s. I is d i en by he ecen su ge o bo owed blends ( ha usually come om he English language) in he Li huanian language, as well as ansla ion and indigenous blends. Bo h blending and RITA MILIŪNAITĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX wo d o ma ion wi h splin e s is becoming an inc easingly widesp ead in many Eu opean languages and he subjec o all kinds o esea ch. The a icle highligh s he easons behind he occu ence o splin e s, showcases how some o he splin e s a e seman ically gene alised o specialised and en e he p ocess o mo phemisa ion o possibly e en ually become o ma ional mo phemes o e en s and- alone lexemes. The s udy is g ounded on he da a om he Da abase o Li huanian Neologisms going back o he ea ly 21s cen u y and co e ing bo h bo owed blends and hose ha a e likely o be ansla ions o indigenous blends. KEYWORDS: wo d o ma ion, blend, blending, splin e , neology. ĮVADAS Pas a uoju dešim mečiu suin ensy ėjus lie u ių kalbos neologijos y imams, pas ebė a, kad a osenoje daugėja naujada ų, ku ie y a a si adę kon aminaci- jos būdu. Ki aip a ian , ne pagal adicines žodžių da ybos aisykles suliejami į ieną keli seman iškai i onologiškai mo y uo i sa a ankiški žodžiai: ben ie- nas ku is iš jų pa umpinamas, dažnai iman pi mojo p adžią, an ojo pabaigą, išme an ieną iš ų žodžių sandū oje su apusių dalių i pan. Pa yzdžiui: kačiu- lis, -ė [< ka ė + bičiulis] ‘kas su ki ais bičiuliaujasi siejamas kačių i jų eikalų’; deg uke ė [< deg ukas + e ike ė] ‘deg ukų dėžu ės e ike ė’; knygionas [< knyga + aukcionas] ‘knygų aukcionas’1 i pan. Lie u ių kalbo y oje kon aminaciniai da iniai da adinami kon aminaci- niais žodžiais (U bu is 2009: 327), kon aminan ais (plg. Mu mulai y ė 2018: 61–68; 2021: 95) a ba maišiniais (ž . U bu is 2009: 355; Miliūnai ė 2014: 249; Mu mulai y ė 2021: 77, 100 i k ). Šiame s aipsnyje a ojamas e minas kon- aminacinis da inys, sis emiškai de an is p ie pa ies žodžių da ymo2 būdo pa a- dinimo kon aminacija. Remian is daba inės lie u ių kalbos a osenos duomenimis, ku ių pa- g indą suda o ND bazė, jau y a a lik a ž algomųjų y imų: aiškin asi kon- aminacijos san ykis su adicine žodžių da yba, okių da inių a si adimo 1 Čia i oliau naujažodžiai bei ki a su jais susijusi žodyninė in o macija (kilmė, eikšmė) imami iš Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno ( oliau – ND), jeigu nenu ody a ki aip. Taupumo sume- imais s aipsnyje kai ku naujažodžių kilmė i eikšmės nenu odomos, jas galima as i minė ame duomenyne. 2 S aipsnyje a ojama są oka žodžių da ymas (ne žodžių da yba) ada, kai eikia pab ėž i, kad žo- džių a si anda i ki okiais būdais, nei apima adicinė lie u ių kalbos žodžių da yba (plg. anglų k. wo d- o ma ion ‘žodžių da yba’ i wo d c ea ion ‘žodžių kū imas’ (Ma iello 2018: 4)). S aipsniai / A icles 95 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje p iežas ys i būdai, sanda os ypa ybės, aip pa šios ema ikos y imų pe spek y- os (ž . Miliūnai ė 2014: 246–264; 2022: 306–310; Mu mulai y ė 2018: 60–70; 2020: 41–45; 2021: 74–81; Aleksai ė 2021: 17–34 i daugiau šiose publikacijose nu ody os li e a ū os), u in p ieš akis pla ų į ai ių užsienio kalbų y imų kon- eks ą (ž . G ies 2004: 639–667; Leh e 2007: 115–133; Bombi 2017: 280–281; Renne 2018: 2–12; Hamans 2021: 659–691 i k .). Kon aminacija ypač būdinga anglų kalbai i jos po eikį (dažnai pe e imus) pa i iančioms ki oms Eu opos kalboms3 (ž . Pha ies 1987: 271–289; Renne 2015: 121–122; Cacchiani 2016: 305–313; Renne 2018: 2, 5–6), ne oms, ku ioms oks naujų žodžių da ymo būdas iki XX a. pab. – XXI a. p . nebu o būdingas, a p jų – bulga ų, la ių, ispanų i se bų kalboms (plg. Lalić-K s in 2008: 237; Ločmele, Veisbe gs 2011: 312; S ameno 2015: 175; Bal ei o 2017: 1–14; Tomić 2019: 248–249). Kuo daugiau kon aminacinių da inių a osenos duomenų sukaupiama, uo daugiau a si anda y imo aspek ų, i ai ge ai ma y i nuola gausėjančiose iek užsienio, iek lie u ių au o ių publikacijose. Pas ebė a, kad kon aminaciniai da- iniai, ypač okiose kalbos a ojimo s i yse kaip e slas ( eklama, p ekyženk- liai), žiniasklaida, poli ika, g ožinė li e a ū a (plg. Tomić 2019: 248–249; 2022: 19–22) ka ais p adeda suda y i didesnes a mažesnes da inių, ku ie u i bend ų dėmenų, g upes. Ki aip a ian , no s dažnai eigiama, kad kon aminaciniai da i- niai y a unikalūs žodžių da ymo (a e ybos) ezul a ai, jų gausėjimas i iš isų modelių pli imas leidžia į šį p ocesą žiū ė i kiek ki aip. Klausimas – „kaip ak uo i žodžius su naujaisiais a p au iniais žodžių san- dais (p z., -nomika, -gei as, -holikas, -holizmas, -mobilis, -ma as, -exi i k .“?) – jau kel as Dai os Mu mulai y ės s aipsnyje (2018: 62, 66) i kiek plė o as Ri os Miliūnai ės monog a ijoje (2022: 322–326). D. Mu mulai y ė eigia: „ yškėja polinkis naujus žodžius da y is p ie ki ų žodžių iesiogiai segan šiuos baig- menis, o ne maišan su juos jau u inčiais p adiniais žodžiais“, ka u p ipažįs a, kad „ eikia a ski ai i i kiek ieno žodžio a si adimo is o iją, seman iką, a - oseną, ieni jų pasi odys skoliniai, ki i e iniai a analoginiai da iniai, e i – indigenūs kon aminan ai, ke i ų a si adimas aip i liks iki galo nenus a y as, nes jie sa a ankiškai galėjo bū i pasida y i keliose kalbose a ba iš jų pasiskolin i“ ( en pa , 66). 3 Anglakalbiai y a iek pamėgę kon aminacinį žodžių da ymo būdą, kad ne ka ais adinami šios ūšies da iniu blendaholics [< blend ‘kon aminacinis da inys’ + (alco)holic ‘ u in is p iklausomy- bę nuo ko no s’] (Co eia Saa ed a 2016: 55). Kai ku iuose naujausiuose anglų kalbos naujada ų (neologizmų) šal iniuose andama apie 43 p oc. kon aminacinių da inių; XX a. an oje pusėje jų būda o suskaičiuojama apie 5–10 p oc. ( en pa ). ND 2023 m. gegužės pabaigos duomenimis, lie u ių kalbos kon aminaciniai da iniai suda o apie 5 p oc. isų naujada ų (įskai an e inius) (236 iš 4758) a ba apie 2,7 p oc. isų ND naujažodžių (8860). RITA MILIŪNAITĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Taigi susidu iame su lie u ių kalboje da mažai y inė u, be aki aizdžiai plin ančiu i į ai ių eo inių klausimų keliančiu žodžių da ymo būdu, naudojan kon aminacinių da inių dėmenis. Pi miausia, pa ys kon aminaciniai da iniai, iki a si andan jų s au ui, bu o laikomi kalbos pak aščiais (ž . Kabašinskai ė 1998; U bu is 2009: 354–355) i nesulaukda o didesnio y ėjų dėmesio. An a, y ėjai jaučia lie u ių kalbos duomenų s oką, kad bū ų galima da y i s a esnes iš adas (Mu mulai y ė 2021: 102), o, kaip bus ma y i, kon aminacinių da inių a oji- mo dažnumas y a lemiamas eiksnys ap i naujų žodžių da ymo analogais. Kon aminacinių da inių dėmenims (pama inių žodžių agmen ams) lie u ių kalboje pa adin i galė ų bū i pe spek y us e minas a skalà (plg. angl. splin e 4 ‘a skala, ske eld a’, ž . Miliūnai ė 2022: 322–326). S aipsnyje a skalų ema g ildenama išsamiau, u in p ieš akis užsienio li- e a ū os kon eks ą. Taip pa kasme sukaupiama is daugiau lie u ių kalbos a osenos duomenų, nes pag indinis jų šal inis ND nuola pildomas, i kon a- minacinių skolinių bei da inių jame aip pa nuosekliai daugėja. S aipsnyje ke- liamas ikslas panag inė i į lie u ių kalbą pa enkančių kon aminacinių skolinių bei sa akilmių a e s inių da inių sanda os ypa ybes i nus a y i a skalų naudo- jimo naujiems žodžiams da y i pačioje lie u ių kalboje polinkius. Šiam ikslui pasiek i numa omi okie užda iniai: 1) pa eik i i iamojo objek o – a skalų – samp a ą i šios ema ikos užsienio y imų apž algą; 2) išnag inė i ND iksuo ų kon aminacinių skolinių bei da inių (ne)mo e- minę sanda ą i nus a y i pasika ojančias a skalas kaip po encialą naujiems žo- džiams lie u ių kalboje da y i; 3) apibūdin i pasika ojančių a skalų seman ines ypa ybes i jų mo emizaci- jos ( i imo da ybos p iemonėmis) polinkius. Da iniams su a skalomis nag inė i aikoma sinch oninė žodžių da ybos bei mo eminės i nemo eminės sanda os analizė, seman inė a skalų analizė, ap- ašomasis i anali inis me odai. S aipsnį suda o Į adas, d i dalys, suski s y os į smulkesnius sky ius, i Iš ados bei dažniausių mo emizuo ų a skalų lie u ių kalbos naujažodžiuose P iedas. Pi moje dalyje apž elgiama a skalų p oblema- ika užsienio y ėjų da buose: mėginimai apib ėž i a skalas, nus a y i jų susida- ymo p iežas is i san ykį su adicinės žodžių da ybos būdais. An oje dalyje ap ašomos lie u ių kalbos a osenoje pas a uoju dešim mečiu iksuo ų kon a- minacinių skolinių i e s inių bei sa akilmių da inių pag indu susida iusios a - skalos, ku ios naudojamos naujiems žodžiams lie u ių kalboje da y i. 4 Apie šio e mino a si adimą 1961 m. anglų kalboje speci inės p igim ies kalbos iene ams adin i kon aminacijos p ocese i olesnę jo aidą ž . Baue 2005: 104–105; Ju ado 2019: 8–9. S aipsniai / A icles 97 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje 1. ATSKALŲ PROBLEMATIKA Nag inėjan a skalų p oblema iką, eikia umpai sus o i p ie kai ku ių kon- aminaciniams da iniams būdingų ypa ybių. Jos padeda paaiškin i, kaip i dėl kokių p iežasčių kai ku ios a skalos, kaip nemo eminį s a usą u in ys kalbos elemen ai, gali ilgainiui mo emizuo is. 1.1. Kon aminaciniai da iniai, jų unikalumas i nuspėjamumas Kon aminaciniai da iniai pap as ai apibūdinami kaip si uaciniai (okaziniai) da iniai, liudijan ys au en iškus, unikalius kalbos kū ybos ak us. Ši jų ypa ybė išnaudojama i kaip s ilis inė aiškos p iemonė, siekian p i auk i dėmesį, sukel- i žaidimo žodžiais e ek ą, pa yzdžiui, g ožiniuose kū iniuose, eklamose, ku- ian p ekių a įmonių pa adinimus, žiniasklaidos an aš es i pan. (Leh e 2007: 115–116; 128–131; Renne 2015: 119–133; G lj 2022: 102). Ad esa ams siūlo- mos žaidimo aisyklės, i jie pa i ia pažinimo džiaugsmą bei malonumą, gebėda- mi a spė i kon aminacinio da inio kodą, nus ebdami dėl ne ikė ų sąskambių a asociacijų, ku ias sukelia kelių žodžių one inė a eikšmių sandū a, i pan. (apie žaidimus kon aminaciniais da iniais i alų kalboje ž . Cacchiani 2016: 318–324). Pa yzdžiui: begemo ina [< begemo as + mo ina] ‘begemo o mo ina’; miaujiena [< miau + naujiena] ‘su ka ėmis i jų p iežiū a susijusi p ekybos naujiena’; Til anikas [< il as + „Ti anikas“] ‘2023 m. nu i ęs, pas i ęs i pusiau į o ą iškilęs Al onso Meškinio (Kleboniškių) il as, p imenan is skęs an į „Ti aniką“’. Taip pa kon aminacinių da inių a si anda dėl objek y ios ik o ės dik uo- jamo po eikio pa adin i kokį no s dažnai unikalų hib idinį objek ą (miš ūną), plg.: coliūgas [< cukinija + moliūgas] ‘cukinijos i moliūgo hib idas’; zeb asilas [< zeb as + asilas] ‘zeb ės i asilo miš ūnas’. Anglų kalbos žodžių da yboje laikomasi ne ienodo požiū io į kon aminaci- nius da inius (Renne 2015: 121–122). Vieniems ai dū inių po ipis (a ba su- umpin as dū inių a ian as, ž . Leh e 2007: 117), ki iems – umpinių (angl. clippings) ipas, e i juos laiko a piniu pi mųjų d iejų ezul a u. Pa yzdžiui, anglų kalbos žodis modem ‘modemas’, suda y as iš d iejų žodžių p adžių [< modula o + demodula o ], ne isų laikomas kon aminaciniu da iniu: jis ga- li bū i ak uojamas kaip ak onimų ( aidinių san umpų) po ipis – sudė inis RITA MILIŪNAITĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX umpinys i pan. (plg. G lj 2022: 88). Lyginan kon aminacinius da inius su dū iniais, nu odoma, kad abiem a ejais ienam žodžiui pada y i naudojami du a daugiau sa a ankiškų žodžių, o ski umas as, kad kon aminaciniai da i- niai y a ne egulia ūs i ik iš dalies nuspėjami, nes jų pa idalas kaska p iklau- so nuo pasi enkamų dėmenų ypa ybių (Beliae a 2019: 2–3). Todėl jie ne elpa į adicines žodžių da ybos aisykles i negalimi analizuo i mo emų lygmeniu (plg. Ma iello 2018: 5). O dažniausiai p ipažįs ama, kad kon aminaciniai da i- niai – gana neapib ėž a da inių ka ego ija, išeinan i už adicinės g ama ikos i- bų i p iski ina neg ama inei mo ologijai (angl. ex a-g amma ical mo phology, ž . Ma iello 2013: 127–139; Beliae a 2019: 3), ku iai p iklauso i okie žodžių da ymo būdai kaip į ai ių ūšių žodžių i jų g upių umpinimas, san umpų (įskai an ak onimus) da ymas i pan. (ž . U bu is 2009: 347–357). Tokią gana lais ą kon aminacinių da inių samp a ą lemia ne ik spon aniškas jų adimasis. Ne ikė umo e ek ą dažnai sukelia a si ik inis d iejų žodžių o mos panašumas a dalinis ga sinis (g a inis) su apimas (plg. ka ui uo ė < ka ė + a ui- uo ė ‘ka ės įd ėskimas žmogui’). Kyla i keblumų, mėginan nusaky i esminius šių da inių ski umus nuo adicinės žodžių da ybos, ypač dėl slankios juos su- da ančių dėmenų ibos (Mu mulai y ė 2018: 61; G lj 2022: 102; Tomić 2022: 15–17). Eu opos kalbų kon aminacinių da inių y imai ( a p jų i lyginamieji, pa yz- džiui, anglų i p anzūzų kalbose, ž . G lj 2022: 85–106), daugėjan duomenų, plečiasi i a skleidžia is naujų šio ipo žodžių ypa umų. Taikan į ai ius kieky- binius i kokybinius y imo me odus, aiškinamasi jų susida ymo one iniai, g a- ma iniai i seman iniai dėsningumai bei polinkiai, dėmenų są eika (ž . Leh e 2007: 117–121; A nd -Lappe, Plag 2013: 357–563; Ma iello 2018: 9–10; Ju ado 2019: 6–8; G lj 2022: 88–89; Tomić 2022a: 412 i en nu ody ą li e a- ū ą), pa eikiama į ai ių klasi ikacijų (ž . Leh e 1996: 364–366; Renne 2015: 122–123; Cacchiani 2016: 313–318). Pa yzdžiui, kon aminacinių da inių klasi- ikacijos pag indas gali bū i jų o malieji a seman iniai požymiai, ski iami pagal dėmenų san ykius. Tiek anglų, iek kai ku iose ki ose ( okiečių, se bų) kalbose pagal kon aminacinių da inių mo oseman inį skaid umą ski iami ke u i jų da- ymo būdai: isa apiman is, kon ū inis, dalinis i agmen iškas (angl. comple e, con ou , semi-comple e, agmen blending; ž . Tomić 2022: 14–37 i en nu ody- ą li e a ū ą). Taip pa a liekami ekspe imen ai su kalbos a o ojais, aiškinan is, kas lemia kon aminacinių da inių iden i ikaciją i kilmės in e p e acijas (Leh e 2007: 126–128). Kon aminacinius da inius suda ančių pi minių žodžių į ai o ė lie u ių kal- boje didėja, plg.: iš ik ukas + daik a a dis (miaujiena < miau + naujiena), san- umpa + daik a a dis ( ide anas, -ė < FIDI ‘Fizikų diena – kasme ė Vilniaus S aipsniai / A icles 99 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje uni e si e o izikų š en ė’ + e e anas), daik a a dis + eiksmažodis ( ada om < ada as + da om5) i k . Spa ų i ep ezen a y ų šių eiškinių y imą s abdo objek y ios p iežas ys, iš ku ių s a biausia – pačią naujausią a oseną a spindinčių eks ynų i kom- piu e inių y imo į ankių s oka. Be o, lie u ių kalboje p isideda ki ų kalbų eiksnys (in ensy us skolinimasis i e imas), apsunkinan is nus a y i kon a- minacinių da inių a si adimo p iežas is, būdus i pagal ai juos ka ego izuo i. Nag inėjan kon aminacijos eiškinius lie u ių kalboje, pi miausia negalima išleis i iš akių okių skolin ų naujažodžių, ku ie kilmės kalbose (ypač gausiai į lie u ių kalbą pa enkan ys iš anglų kalbos) y a a si adę kon aminacijos būdu. Pa yzdžiui: gi alelė (angl. gui alele [< gui a ‘gi a a’+ ukulele ‘ukulelė’]) ‘gi a os i ukule- lės sa ybių u in is s yginis muzikos ins umen as’; mogilizacija ( us. могилизация [< могила ‘kapas’ + мобилизация ‘mobi- lizacija’]) ‘mobilizacija (a sa gos ka o p ie olininkų šaukimas į ka inę a nybą) kaip iesus kelias į mi į (kapą)’; mok eilis (angl. mock ail [< mock ‘ne ik as’ + cock ail ‘kok eilis’]) ‘nealkoho- linis kok eilis (pap as ai iš aisių sulčių)’ i pan. Tiems, ku ie moka užsienio kalbų, okių kon aminacinių skolinių sanda a i eikšmė ne be pla esnio kon eks o pap as ai būna nesunkiai numanoma. Taip pa kon aminacinių da inių da oma pačioje lie u ių kalboje iš sa akil- mių žodžių a ba įp as ų skolinių, pa yzdžiui: a škepas [< a škė + apkepas] ‘ a škės apkepas’; a os ogenas [< a os ogos + genas] ‘genuose užkoduo as a os ogų oškimas’ i k . Kon aminacinių da inių lie u ių kalboje a si anda i e čian iš ki ų kalbų6 – a ka ojan kon aminacinę žodžio o mą7, pa yzdžiui: biu slas (plg. angl. bu ness [< bu eauc acy ‘biu ok a ija’ + business ‘ e slas’]) ‘biu ok a ų a poli ikų ku iamas e slas, ski as jų in e esams enkin i’; lab aliū as (plg. angl. lab alion [< lab ado ‘lab ado as’ + lion ‘liū as’]) ‘lab- ado ų eislės šuo, apki p as, kad bū ų panašus į liū ą’ i k . 5 Lie u oje ge ai žinoma kasme ė aplinkos š a inimo akcija „Da om“. 6 A kon aminacinis da inys y a e s inis, galima nus a y i, ik žinan pi minį šal inį (o iginalo eks- ą) a ba ben nelie u iškas ealijas a spindin į kon eks ą, odėl šios ūšies kon aminacinių da inių sky imas y a gana sąlygiškas. 7 Pažymė ina, kad e čian į lie u ių kalbą ki ų kalbų kon aminacinius da inius, nebū inai laiko- masi e imo padėmeniui: gali bū i aikomos i ki os e imo s a egijos. Taigi i a skalos ne isa- da išlaikomos. Kai ku ios iš jų e čian ampa sa a ankiškais žodžiais a dū inių dėmenimis, aigi yks a an iniai žodžių da ymo p ocesai (ž . Miliūnai ė 2014: 258). RITA MILIŪNAITĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Duomenų daugėjan , a si anda pag indo kalbė i i apie kon aminacinių da inių egulia umą bei p oduk y ius da ybos modelius (plg. Beliae a 2019: 17; Tomić 2022a: 412). Pa yzdžiui, anglų kalboje iš žodžių wo k ‘da bas’ i aca ion ‘a os ogos’ pada y as kon aminacinis da inys wo kca ion (i a ian as wo ka ion)8 ‘laikas, kai da bas de inamas su a os ogomis, iš ykomis už da bo ie- ės ibų’. Naujojo da inio dalis -ca ion ilgainiui apibend in a kaip da ybos p ie- monė į ai ių ūšių a os ogų pa adinimams da y i, aigi ampa sa o išku a iksu (plg. spaca ion ‘a os ogos, leidžiamos spa paslaugas eikiančiuose cen uose, spa- os ogos’; s ayca ion ‘a os ogos, leidžiamos namie a ne oliese, sa o šalyje’, MD). Plin an ys i is dažniau a ojami kon aminaciniai da iniai ampa nuspė- jami: y ėjai pas ebi į ai ių one inių i seman inių dėsningumų, kaip y a su- lipdomi kelių žodžių agmen ai (A nd -Lappe, Plag 2013: 540–543; Ma iello 2013: 135–137; Renne 2015: 119–132). Didžioji jų dalis ne ik anglų kalboje suda omi iš d iejų žodžių, dažniausiai pi mojo iman p adžią, an o pabaigą. Esama i ki okių a iacijų, įskai an sanklo os (angl. o e lap) susida ymą, ie- no žodžio agmen o į e pimą į ki ą iš isą žodį, ijų (plg. angl. japo nima ion < Japan + po n + anima ion, pa yzdys iš Ma iello 2013: 307) a daugiau žodžių suliejimą, a ba kelių žodžių agmen ai maišomi ki ais ne adiciniais būdais (plg. Leh e 1996: 364; Beliae a 2019: 2, 17). Anglų kalboje pas ebė as dėsningumas, kad kon aminacinis da inys pagal skiemenų skaičių pap as ai su ampa su ilges- niojo pama inio žodžio skiemenų skaičiumi a ba y a skiemeniu ilgesnis, aip pa dažniausiai išlaikoma ilgesnio dėmens ki čio ie a (A nd -Lappe, Plag 2013: 558–559; Beliae a 2019: 7–8). Manoma, kad ai daugiausia susiję su naujų da- inių a pažįs amumo p oblema (G ies 2012: 159–160). 1.2. A skalų samp a a i jų ypa ybės Vienas iš s a biausių o maliųjų kon aminaciniams da iniams būdingų po- žymių y a as, kad keli žodžiai sudu iami į ieną nepaisan pama inius žodžius suda ančių mo emų ibų (Beliae a 2019: 8–9). Tiesa, lie u ių kalboje ku is no s dėmuo gali su ap i su pi minio žodžio kamienu9. Tos žodžių nuo upos, naudojamos naujiems žodžiams, aigi i kon aminaciniams da iniams, da y i, i adinamos a skalomis (plg. Š ekaue 2000: 108; Ma iello 2018: 5). Jos ienos pačios ne a ojamos kaip sa a ankiški žodžiai (Leh e 2007: 116). 8 Apie šio kon aminacinio skolinio e inį da bos ogos ž . an oje s aipsnio dalyje. 9 Vienas iš lie u ių kalboje da mažai y inė ų kon aminacinių da inių aspek ų (ž . Mu mulai y ė 2018: 67; 2021: 98–102) kaip ik y a jų dėmenų s uk ū a i ski umas nuo dū inių a su auk inių žo- džių (plg. senesnius e inius p o sąjunga, san echnikas i pan.). S aipsniai / A icles 101 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje A skalų o ma glaudžiai susijusi su seman ika: pap as ai a skalos būna okio ilgio, kad galė ų bū i a pažįs ama jų kilmė (pi minis žodis, nuo ku io šis ele- men as a skel as), pa yzdžiui: s eikoninė [< s eik[as] + [lig]oninė] ‘ki as ligoninės pa adinimas – kai s a - biau pab ėž i s eikimą i s eika ą’; Vilnecija [< Viln[ius] + [Ve]necija] ‘Vilnius, ku is dėl asa os liū ies pa inus ga ėms, apo panašus į Veneciją’ i k . Taigi kalbos a o ojai a skalų eikšmę su okia ik siedami jas su pi miniais žodžiais. Kon aminacinių da inių y ėjų dėmesį pa aukia iena juos suda ančių dė- menų ypa ybė, ypač iš yškėjusi pas a aisiais dešim mečiais: kai ku ie dėmenys gali bū i nebesiejami su pi miniu žodžiu i paka o inai a ojami naujiems žo- džiams da y i (Beliae a 2019: 9)10. A skalos gali bū i p idedamos p ie da o- mų žodžių p adžios (angl. cybe -) a ba p ie galo (angl. - ainmen ) (ž . Co eia Saa ed a 2016: 57; Tomić 2019: 251–252), no s ku į laiką, g eičiausiai s okojan duomenų, many a, kad, da an naujus žodžius su ein e p e uojamomis a ska- lomis, joms būdinga a sidu i ik žodžio gale. Anglų kalboje (o iš jos i ki ose kalbose) esama polinkio mo emizuo omis a skalomis i s i ne ienam ga - sui ( aidei), plg. e- (angl. email ‘elek oninis paš as’, espo s ‘elek oninis spo - as, espo as’), odan į sąsają su elek onine e pe; k- (kpop ‘populia ioji Pie ų Ko ėjos kul ū a’, kd ama ‘d aminis Pie ų Ko ėjos ele izijos se ialas’), odan į sąsają su Pie ų Ko ėjos kul ū a; s- (sma ke ing [< sales ‘pa da imai’ + ma ke ing ‘ inkoda a’], lie . skolinys sma ke ingas), odan į sąsają su pa da imais, i k . Taigi į ai iose kalbose dažnai a ojamų kon aminacinių da inių dėmenys gali bū i apibend inami ( ein e p e uojami) kaip nemo eminės žodžių dalys, ku ios gali a lik i da ybos p iemonės unkciją i suku ia analogų bazę naujiems da iniams (ž . Ju ado 2019: 1; Tomić 2019: 249–250; Rio-To o, Sand ini 2022: 115). Tokios a skalos ka ais da adinamos išlais in aisiais a iksais (angl. lib ix < libe a ed + a ix, ž . Hamans 2021: 663–665), menamosiomis mo emomis (ž . Miliūnai ė 2022: 322–326). Teo iškai apib ėžian naujiems žodžiams da y i a ojamas a skalas, mėgina- ma jas a ibo i nuo panašių adicinės žodžių da ybos elemen ų: a iksų (p ieš- dėlių i p iesagų), plačiai sup an amų a iksoidų (p e iksoidų i su iksoidų, ž . Keinys 1999: 74, 111, 114; dėl a iksoidų samp a os į ai o ės ž . Ru kienė 2019: 141–146) i šakninių mo emų (Leh e 1996: 361–362; Ma iello 2018: 5–8). A skalos, kaip nemo eminės žodžių dalys, laikomos a piniais elemen ais a p a iksų i šaknų (Callies 2016: 11). A iksai u i apibend in ą (g ama ikalizuo ą) 10 Kai kada a skalomis adinami ik okiu būdu jau a sisky ę kon aminacinių da inių dėmenys (ž . Baue i k . 2013: 19). RITA MILIŪNAITĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX kaip naujų žodžių da ymo p iemonę. Kadangi ai nuola yks an is p ocesas, galime ma y i i a skalų mo emizacijos užuomazgų, i išsiplė ojusių žodžių liz- dų su a pačia a skala. Pa yzdžiui, su kai ku iomis kon aminacinių skolinių a - skalomis ND iksuo a po ieną da inį pačioje lie u ių kalboje: -ganas, -ė [< eganas, -ė ‘kas g iež ai iboja mai inimąsi ik augaliniu mais- u’]: iganas, -ė; lie . e yganas, -ė ‘blai ininkas, ak y iai palaikan is s eika os minis o Au elijaus Ve ygos alkoholio kon olės g iež inimo poli iką’; -kinis [< bikinis]: bu kinis, eiskinis, mankinis, monokinis, ankinis; lie . ikinis (‘ ijų dalių maudymosi kos iumas, įskai an pandeminę eido kaukę’); -nezas [< majonezas]: eganezas; lie . ba onezas ‘ba ono iekė, už ep a majo- nezu’ (šiuo a eju a skalos eikšmė ne isai išlaiky a: lie u ių kalboje su ja pa- da y as naujažodis eiškia ne majonezo ūšį, o užkandį su majonezu); -zo as [< izo as, i alų k. iso o]: o zo as; lie . g izo as ‘g ikių izo as (g ikiai ie oj yžių)’. „Iša džius“ kon aminacinius skolinius, jų a skalų seman inė gene alizacija pe sikelia i į lie u ių kalbą, pa yzdžiui: dyzelgei as (angl. dieselga e [< diesel ‘dyzelis’ + -ga e ‘-gei as’ < Wa e ga e]) „Volkswagen“ dyzelinių au omobilių a šos duomenų klas ojimo skandalas’; O lengei as (angl. O lenga e [< lenkų k. „O len“ (Lenkijos ene ge ikos bend- o ė – na os pe di bimo konce nas, aldan is degalinių inklą Eu opoje) + angl. -ga e ‘-gei as’] ‘2002–2004 m. ukęs didžiausios Lenkijos na os bend o- ės „PKN O len“ skandalas dėl galimų yšių su Rusija’; picagei as (angl. pizzaga e [< i al. pizza ‘pica’ + -ga e ‘-gei as’] ‘skandalas, kilęs 2016 m. pe p eziden o inkimų kampaniją dėl JAV pice ijos, ne iesio- giai siejamos su ienos iš kandida ų – Hila y Clin on – inkimų kampanijos ado u’. Pe p a us, kad dėmuo -gei as eiškia didelio mas o dažniausiai poli inį skan- dalą, lie u ių kalboje su juo p adė i da y i nauji žodžiai į ai iems skandalin- giems Lie u os į ykiams pa adin i: G igeogei as ‘skandalas dėl įmonės „G igeo Klaipėda“, dideliu mas u e šu- sios Ku šių ma ias’; kala io gei as ‘skandalas, ku į Lie u oje žmonės sukėlė dėl i in išaugusių kainų’; koldūngei as ‘skandalas, ku is Lie u oje kilo dėl bak e ijomis užk ės ų kol- dūnų i šį ak ą galėjusios nuslėp i Vals ybinės mais o i e e ina ijos a nybos, aip pa dėl su uo susijusio ieno Seimo na io’ i k . Dažniausios (mažėjimo a ka) iš kon aminacinių skolinių išski os a skalos, u inčios ne mažiau kaip po du da inius (a e inius) lie u ių kalboje, y a šios: -(m)obilis, -nomika, -gei as, -ma as, -(a)holikas, -ė, -demija, -busas (ž . P iedą). S aipsniai / A icles 109 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje S aipsnyje iki šiol pa eik i a skalų pa yzdžiai – žodžio galo a skalos. Jų unk- cijos panašios į su iksoidų. Žodžio p adžios a skalų ND iksuo a ge okai mažiau, jos isos a ėjo su skoliniais i y a panašios į p e iksoidus, plg.: e- [< elek oninis, -ė]: emeilas, espo as17. obo- [< obo as]: obo ilija, obo aksi, obo ankas; lie . obobi ė, obošuo. šoko- [< šokoladas]: šokočino, šokoholikas, -ė. Užsienio mokslinėje li e a ū oje daugiausia nag inėjami be eik nesiskolinan- čios iš ki ų kalbų anglų kalbos kon aminaciniai da iniai, ad hib idinių da inių aspek as en neak ualus. Ki ų kalbų y imų šiuo aspek u da nesama daug, a- čiau pačių duomenų daugėja, i s a biausia jų ypa ybė a, kad skolin asis dėmuo dažniausiai būna iš anglų kalbos (plg. lenkų – Konieczna 2012: 51–56; ispanų – Bal ei o 2017: 1–14; se bų – Tomić 2022a: 409–428). Iš ap a ų a ejų ma y i, kad kon aminacinių skolinių, no s oli g ažu ne isų, su pasika ojančiomis a skalomis lizdai y a po encialūs a skalų „ iekėjai“ į lie- u ių kalbą i suda o pag indą a skaloms o muo is lie u ių kalboje. Jos ampa mo emizuo os, seman iškai apibend in os i ska ina egulia ius naujų žodžių da ymo modelius. Esminė šio p oceso sąlyga – u i bū i su okiama kon amina- cinių skolinių sanda a, kad bū ų galima juos „iša dy i“ iki a skalų i šias panau- do i naujiems žodžiams da y i. 2.3. A skalų mo emizacija lie u ių kalbos žodžių pag indu Nebū ų galima eig i, kad lie u ių kalboje iki XXI a. a skalų mo emizacijos iš iso nebū a. Tačiau ai ik pa ieniai a ejai, ku ių bū ų galima ap ik i nag i- nėjan , a kim, XX a. g ožinės lie u ių li e a ū os a publicis ikos eks ynų nau- jažodžius. Vienu iš pa yzdžių galima laiky i leksikalizuo ą a skalą niolika, a - skel ą nuo skai a džių 17–19 i apibend in ą apy ik io skaičiaus, išsi enkančio šiame in e ale, eikšme. Ji a ojama i kaip da inių dėmuo (plg. niolikme is, -ė, niolikinis, -ė ‘paauglys, jaunuolis iki d idešim ies me ų’), i kaip sa a ankiška leksema18. 17 Bend inėje lie u ių kalboje okie da iniai laikomi neno miniais i (a ba) keičiami keliažodžiais a i ikmenimis (elek oninis paš as), a ba į o minami pagal ašybos aisykles: e. spo as, el. spo as i pan. 18 Plg.: Smalsu, koks jausmas s o ė i šalia žmogaus ne niolika me ų, o, pa yzdžiui, pusę amžiaus. (ins- ag am.com, 2029-10-07); Vaikinų pasaulis – ai ie a, ku „niolikmečiai“ i d idešim mečiai y ai ne u i daugiau ką nu eik i kaip ik gi au i i pasako i, kiek daug jie išgė ė p aėjusią nak į [...]. (15min.l , 2008-10-11). RITA MILIŪNAITĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX No s lie u ių kalbos žodžių pag indu pada y ų kon aminacinių da inių nuo- saikiai daugėja, didžioji jų dalis y a pa ieniai a ejai, ne u in ys pasika ojančių a skalų, pa yzdžiui: geldija [< gelda + eldija] ‘šmaikš us nusis ekenusio usų lai o pa adinimas’; kiau adia o ius [< kiau as + adia o ius] ‘p akiu ęs adia o ius’; picelinas [< pica + cepelinas] ‘pica, iekiama su pe pjau u cepelinu i šuje’. Palygin i su ap a omis kon aminacinių skolinių pag indu susi o ma usiomis a skalomis, pačioje lie u ių kalboje iš sa akilmių žodžių a įsigalėjusių skolinių a skel ų dėmenų kol kas y a ienas ki as. Besi o muojančiomis i pe spek y- iomis lie u iškomis a skalomis galima laiky i a skalas -s ogos [< a os ogos] i -(l)ėdos [< Kalėdos]. A skala -s ogos a si ado e čian iš anglų kalbos kon amina- cinius da inius, i kol kas su ja iksuo i ke u i naujažodžiai: da bos ogos, o ni os- ogos, spa os ogos, spo os ogos (skai an s aipsnio ko ek ū ą, – i asa os ogos). Su a skala -(l)ėdos iksuo i du naujada ai: Klaikėdos i Ok alėdos, aigi jos da negalima laiky i mo emizuo a, be ji, no s i nulem a a osenos sezoniškumo, y a ge ai a pažįs ama, ad a ei yje gali ap i naujų da inių pag indu. ND ame pačiame eks e iksuo i ke u i kon aminaciniai da iniai – hib idiniai menamų mėnesių pa adinimai asgužė, aslandis, aso as, asželis su p adžios a skala as- [< asa is] i eiškia mėnesių, u inčių asa iui būdingų ypa ybių, pa adinimus. Jie si uaciniai, ienka iniai i naujų žodžių ne u ė ų gene uo i, ad ši a skala ne u ė ų oliau mo emizuo is. P oblemiška y a naujažodžių dėmenų -saka i -ėd a19 in e p e acija. Su dė- meniu -saka, ku is apima mo emą -sak- su galūne -a i susida o dū iniuose iš daik a a džio i eiksmažodžio sek i (plg. au osaka), ND iksuo i ys da iniai: eu osaka, okupan saka i a osaka. Jie seman iškai nė a a i ūkę nuo pi minio žodžio au osaka i pada y i pagal jos analogiją, ačiau, jei okių da inių daugės, -saka gali eseman izuo is – ap i bend esnę eikšmę su i onišku a spal iu u in- čia a skala ‘nebū ų dalykų pasakojamasis žan as, susijęs su uo, kas pasaky a pi - mąjį dėmenį a i inkančiu žodžiu’. Tačiau šį dėmenį laiky i ik ąja a skala keb lu dėl jos mo eminės kilmės. Su dėmeniu -ėd a ND iksuo i sep yni da iniai: ba onėd a, čiulpėd a, knygė- d a, ledėd a, musėd a, usėd a, ešnėd a. Kol bu o iksuo as ik ienas da inys ešnėd a, D. Mu mulai y ė (Mu mulai y ė 2021: 91–92) jį in e p e a o kaip analoginį (ne kon aminacinį) da inį: G eičiausiai pagal žmogėd os analogiją pasida y as au o inis da inys ešnėd a ‘ ešnių ėd ūnas’ (: ešnės + ės i (ėda, ėdė) + - a), kon aminacija ( ešnės + žmogėd a) šiuo a eju 19 Šis elemen as į P iedą neį auk as, nes ND jį u in ys naujažodžiai p iski i p ie galimų kon ami- nacinių da inių. S aipsniai / A icles 111 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje galbū mažiau ikė ina. Daik a a džio i būd a džio dū ybos (: ešnės + ėd us, -i) gali- mybė a mes a dėl šio sandū os ipo e umo [...]. Da inių su -ėd a gausėjimas odo ipišką a skalos o ma imąsi, kai iesiogi- nis seman inis yšys su pi miniu žodžiu žmogėd a nu ūks a i dėl seman inės gene alizacijos šis dėmuo įgauna bend esnę eikšmę ‘kas ėd us o, kas pasaky a pi mąjį dėmenį a i inkančiu žodžiu’. Ap a us lie u ių kalboje a ojamas mo emizuo as skolin as i besi o muo- jančias sa akilmes a skalas, ma y i, kad jų sky imas daug p iklauso nuo u imų duomenų kiekio. Negausūs a skalą u in ys kon aminaciniai da iniai dažniausiai odo os a skalos mo emizacijos p ocesą ik p asidėjus, kai da išlaikomas se- man inis yšys su pi miniu žodžiu, o da inių daugėjimas lemia a skalų seman i- nį i da ybinį au onomiškumą. IŠVADOS 1. Kon aminacinių skolinių i kon aminacinių da inių a ojimo dažnumas gali paska in i jų dėmenų – a skalų – ein e p e aciją i suda o p ielaidas su jo- mis ku i naujus da inius. Mo emizuo ų a skalų susida ymas – p ocesas, ku io ezul a ai iš yškėja diach oniškai. Todėl i ian šiuos ne i in dažnus, neleng ai ap inkamus i ne isada ienodai apib ėžiamus kalbos eiškinius, ku ie eika- lauja nuola s ebė i a oseną i kaup i naujus duomenis, a si anda nemažai ne- apib ėž umo bei galimų į ai ių in e p e acijų. Kadangi su naujažodžiais susijusi in o macija (kilmės, eikšmės aiškinimas) gali kis i p iklausomai nuo a si an- dančių naujų duomenų, iš adas pa ikimiau galima da y i ik iš konk e aus duo- menų kiekio am ik u laiko a piu. 2. A skalos, kaip nemo eminės kon aminacinių da inių dalys, laikomos a - piniais elemen ais a p a iksų i šaknų. Jos sa o kilme ski iasi i nuo a iksoidų (plg. bio-, eko-, neu o-; -g a ija, -logija i pan.), ku ie y a pas o ūs ieno žodžio p adžios a pabaigos umpiniai, egulia iai naudojami naujiems žodžiams da y i i išlaikan ys seman inį yšį su šaknimis. Kon aminacinių da inių kilmės in e - p e acija iš esmės lemia i požiū į į a skalų susida ymą: ienais a ejais galima kalbė i apie e inius, ki ais – apie o iginalią naujada ų da ybą su skolin omis a sa akilmėmis a skalomis pačioje lie u ių kalboje. 3. S a biausi a skalų požymiai šie: 3.1. A skalos – laike kin an i ka ego ija, galin i pe ei i mo emizacijos i seman inės ein e p e acijos p ocesą – ap i da ybos mo ema (pap as ai – a iksoidu), o kai kada i sa a ankiška leksema (plg. angl. hambu ge → bu ge ). RITA MILIŪNAITĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Šį polinkį lemia a ojimo dažnumas, p oduk y umas i dėl o susiklos an is seman inis sa a ankiškumas. 3.2. Į mo emizaciją linkusios a skalos gali bū i panašios į a iksoidus: 3.2.1. ečiau – į p e iksoidus, kai dedamos p ie an ojo pama inio žodžio ( obošuo < obo- + šuo) a ba ki os a skalos (šokoholikas, -ė < šoko- + -holikas); 3.2.2. dažniau – į su iksoidus, kai dedamos p ie pi mojo pama inio žodžio (g iponomika < g ipas + -nomika) a ba ki õs a skalõs (šokoholikas, -ė < šoko- + -holikas). 4. Iš y us Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne (ND) iki 2023 m. ge- gužės pabaigos iksuo us 440 su kon aminacija susijusių (skolin ų i lie u ių kalboje pada y ų a iš e s ų) naujų žodžių, paaiškėjo, kad daugiausia a skalų į lie u ių kalbą a eina su kon aminaciniais skoliniais iš anglų kalbos. Dažnai a ojami šie skoliniai ska ina kon aminacinių da inių su jų a skalomis da y- bą lie u ių kalboje (plg. skolinius in luence is,-ė, in luence is, -ė, g an luen- ce is, -ė, un luence is, -ė i su a skala -( lu)ence is, -ė pada y us lie u ių kal- bos naujada us bu bulence is, -ė, išsigimence is, -ė). Dažniausios su skoliniais a ėjusios a skalos (mažėjimo a ka) y a -(m)obilis, -nomika, -gei as, -ma as, -(a)holikas, -ė, -demija, -busas, -(k)alipsė, -( lu)ence is, obo-. Taigi į dažnai lie u- ių kalboje a ojamus kon aminacinius skolinius galima žiū ė i kaip į po enci- alius mo emizuo ų a skalų šal inius naujiems žodžiams da y i lie u ių kalboje. Besi o muojančiomis lie u iškomis a skalomis galima laiky i a skalas -s ogos [< a os ogos] i -(l)ėdos [< Kalėdos]. 5. Lie u ių kalboje a skalų mo emizacijos p ocesas yks a dėsningai, pa- našiai kaip i ki ose Eu opos kalbose. Ž elgian sinch oniškai, dalis nag inė- ų pasika ojančių a skalų y a nep oduk y ios, būdingos ik kon aminaciniams skoliniams, dalis mo emizuojasi (linkusios i s i a iksoidais), e ais a ejais – leksikalizuojasi (plg. holikas ‘kas u i p iklausomybių’). 6. A skaloms būdinga seman inė ein e p e acija, a i aukian i jas nuo pi - minio žodžio eikšmės: yks a a skalos eikšmės gene alizacija a ba ( ečiau) specializacija. 7. Nag inėjan kon aminacinius da inius, iš yškėjo analoginių da inių p o- blema (ji keliama i užsienio au o ių). Analogija dažnai būna pi mas žings- nis, suda an is p ielaidą o muo is mo emizuo oms a skaloms, ačiau ne isada įmanoma nus a y i, a naujas žodis y a pagal jau esamo žodžio analogiją suku - as kon aminacinis da inys, kai pe im as p adinio da inio modelis, a edinys (dū inys), pada y as su naujai susi o ma usia mo emizuo a a skala. 8. Ti i naujažodžius su mo emizuo omis a skalomis, įgaunančiomis egu- lia ios da ybos p iemonės s a usą, de ė ų adicinei (mo ologinei) žodžių da y- bai, ačiau pačios šio eiškinio iš akos i oliau u ė ų lik i kaip kon aminacijos y imų objek as. S aipsniai / A icles 113 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje ŠALTINIAI MD – Macmillan Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.macmillandic iona y.com. ND – Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai [žiū ė a 2023 m. ko o–gegužės mėn.]. TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, ed. D. S e ikienė, Vilnius: Alma li e a, 2013. LITERATŪRA Aleksai ė Agnė 2021: Lexical Blends in he Li huanian Language: The Case o The Da abase o Li huanian Neologisms. – Bule in Ș iinți ic, se ia A, Fascicula Filologie / Scien i ic Bulle in, A Se ies, Philology Fascicle 30, 17–34. P ieiga in e ne e: h ps://jou - nals.indexcope nicus.com/sea ch/a icle?a icleId=3278576. Aleksai ė Agnė 2022: Lie u ių kalbos naujažodžių da yba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pag indu): dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. A nd -Lappe Sabine, Plag Ingo 2013: The Role o P osodic S uc u e in he Fo ma ion o English Blends. – English Language and Linguis ics 17(3), 357–563. DOI: doi.o g/10.1017/S1360674313000154. Bal ei o Isabel 2017: Eme ging Hyb id Spanish-English Blend S uc u es: ‘Summe ge e con socke ines’. – Lingua 205, 1–14. DOI: doi.o g/10.1016/j. lingua.2017.12.010. Baue Lau ie 2005: The Bo de line Be ween De i a ion and Compounding. – Mo phology and I s Dema ca ions, eds. W. U. D essle , D. Kas o sky, O. E. P ei e , F. Raine , Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 97–108. Baue i k . 2013: Baue Lau ie, Liebe Rochelle, Plag Ingo. The Ox o d Re e ence Guide o English Mo phology, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. DOI: doi.o g/10.1093/ acp o :oso/9780198747062.001.0001. Beliae a Na alia 2019: Blending C ea i i y and P oduc i i y: On he Issue o Delimi ing he Bounda ies o Blends as a Type o Wo d Fo ma ion. – Lexis [Online] 14, 1–22. DOI: doi.o g/10.4000/lexis.4004. Bombi Ra aella 2017: Anglicisms in I alian: Typologies o Language Con ac Phenomena wi h Pa icula Re e ence o Wo d-Fo ma ion P ocesses. – Towa ds a New S anda d: Theo e ical and Empi ical S udies on he Res anda diza ion o I alian, eds. M. Ce u i, C. C occo, S. Ma zo, Be lin: De G uy e Mou on, 269–292. DOI: doi.o g/10.1515/9781614518839-010. RITA MILIŪNAITĖ 114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Cacchiani Sil ia 2016: On I alian Lexical Blends: Bo owings, Hyb idi y, Adap a ions, and Na i e Wo d Fo ma ions. – C ossing Languages o Play wi h Wo ds: Mul idisciplina y Pe spec i es, eds. S. Knospe, A. Onysko, M. Go h, Be lin, Bos on: De G uy e , 305–336. DOI: doi.o g/10.1515/9783110465600-015. Callies Ma cus 2016: O Soundscapes, Talka hons and Shopaholics: On he S a us o a New Type o Fo ma i e in English (and Beyond). – STUF – Language Typology and Uni e sals 69(4), 1–22. DOI: doi.o g/10.1515/s u -2016-0021. Co eia Saa ed a Da id 2016: Au oma ically Iden i ying Blend Splin e s ha A e Mo pheme Candida e. – Digi al Schola ship in he Humani ies 31(1), 55–71. DOI: doi.o g/10.1093/llc/ qu059. G ies S e an Th. 2004: Shouldn’ I Be b eak unch? A Quan i a i e Analysis o Blend S uc u e in English. – Linguis ics 42(3), 639–667. G ies S e an Th. 2012: Quan i a i e Co pus Da a on Blend Fo ma ion: Psycho- and Cogni i e-Linguis ic Pe spec i es. – C ossdisciplina y Pe spec i es on Lexical Blending, eds. V. Renne , F. Maniez, P. J. L. A naud, Be lin: De G uy e Mou on, 145–167. G lj Tanja 2022: Blending as a Wo d-Fo ma ion P ocess: A Compa a i e Analysis o Blends in English and F ench. – Ves nik za uje jezike / Jou nal o Fo eign Languages 4(1), 85–106. DOI: doi.o g/10.4312/ es nik.14.85-106. Hamans Camiel 2021: A Lesson o Co idio s Abou Some Con ac Induced Bo owing o Ame ican English Mo phological P ocesses in o Du ch. – S udia Anglica Posnaniensia 56(s1), 659–691. DOI: doi.o g/10.2478/s ap-2021-0009. Inčiu ai ė-No eikienė Lina 2015: Lie u ių kalbos dū iniai su neoklasikiniais dė- menimis. – Bal is ica 50(2), 245–259. P ieiga in e ne e: h p://www.bal is ica.l /index. php/bal is ica/a icle/ iew/2238. Ju ado Alejand o B. 2019: A S udy on he ‘wo dgasm’: The Na u e o Blends’ Splin e s. – Lexis: Jou nal o English Lexicology [Online] 14, 1–51. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.openedi ion.o g/lexis/3916. DOI: doi.o g/10.4000/lexis.3916. Kabašinskai ė Bi u ė 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. Konieczna Ewa 2012: Lexical Blending in Polish: A Resul o he In e na ionalisa ion o Sla ic Languages”. – C oss-Disciplina y Pe spec i es on Lexical Blending, eds. V. Renne , F. Maniez, P. J. L. A naud, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e , 51–74. DOI: doi. o g/10.1515/9783110289572.51. S aipsniai / A icles 115 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje Lalić-K s in Go dana 2008: Po man eau Animals and Thei Po man eau Names in English and Se bian. – English Language and Li e a u e S udies: S uc u es Ac oss Cul u e, in e na ional con e ence p oceedings 1, eds. K. Rasulić, I. T boje ić Miloše ić, Belg ade: Facul y o Philology o he Uni e si y o Belg ade, 231–239. Leh e Ad ienne 1996: Iden i ying and In e p e ing Blends: An Expe imen al App oach. – Cogni i e Linguis ics 7(4), 359–390. DOI: doi.o g/10.1515/ cogl.1996.7.4.359. Leh e Ad ienne 2007: Blendalicious. – Lexical C ea i i y, Tex s and Con ex s. S udies in Func ional and S uc u al Linguis ics 58, ed. J. Muna , Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins, 115–133. Ločmele Gun a, Veisbe gs And ejs 2011: The O he Polysys em: The Impac o T ansla ion on Language No ms and Con en ions in La ia. – Con ex s, Sub ex s and P e ex s: Li e a y T ansla ions in Eas e n Eu ope and Russia, ed. B. J. Bae , Ams e dam: John Benjamins, 295–316. DOI: doi.o g/10.1075/b l.89.23lo269. Ma iello Elisa 2013: Ex a-G amma ical Mo phology in English. Abb e ia ions, Blends, Reduplica i es, and Rela ed Phenomena, Be lin, Bos on: Mou on de G uy e . Ma iello Elisa 2018: Pa adigma ic Mo phology Splin e s, Combining Fo ms, and Sec e ed A ixes. – SKASE Jou nal o Theo e ical Linguis ics 15(1), 2–22. P ieiga in e - ne e: h p://www.skase.sk/Volumes/JTL36/pd _doc/01.pd . Miliūnai ė Ri a 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 71, 246–264. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/930/1020. Miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p a- džioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: doi.o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai. Mu mulai y ė Dai a 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. – Kalba i kon eks ai 8(1), 60–70. P ieiga in e ne e: h p:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/ elaba:31651794/da as eams/MAIN/con en . Mu mulai y ė Dai a 2020: Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 82, 34–51. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /ac alin- guis icali huanica/a icle/ iew/1023/1398. DOI: doi.o g/10.35321/all82-02. Mu mulai y ė Dai a 2021: Naujažodžių da ybos i mo emikos y imų pe spek y os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: doi.o g/10.35321/e-pub.16.naujada os- y imu-pe spek y os. RITA MILIŪNAITĖ 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Pha ies Da id A. 1987: Blending in Spanish Wo d-Fo ma ion. – Romanis isches Jah buch 38(1), 271–289. DOI: doi.o g/10.1515/9783110244946.271. Ralli Angela 2020: A ixoids: An In iguing In e media e Mo phological Ca ego y. – Complex Wo ds. Fes sch i o Lau ie Baue , ed. by L. Kö élyessi, P. Š ekaue , Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 217–240. Renne Vincen 2015: Lexical Blendings as Wo dplay. Wo dplay and Me alinguis ic / Me adiscu si e Re lec ion, ed. by A. Zi ke , E. Win e -F oemel, Be lin, Munich, Bos on: Wal e de G uy e , 119–133. DOI: doi.o g/10.1515/9783110406719-006. Renne Vincen 2018: S uc u al Bo owing in Wo d-Fo ma ion: An Explo a o y O e iew. – SKASE Jou nal o Theo e ical Linguis ics 15(2), 2–12. Rio-To o G aça, Sand ini Ra ael 2022: ‘Splin e ’ na língua po uguesa: con- cepções e pad ões de o mação. – Língua po uguesa: emas em ilologia e linguís ica his ó i- ca, na i al A. S. Ne o, A. V. dos San os, H. I. de Oli ei a Nascimen o [O ganizado es], Fei a de San ana, UEFS Edi o a, 108–116. Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epozi- ciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 140–161. P ieiga in e ne e: h ps://jo- u nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/381/460. DOI: doi.o g/10.35321/ e m26-07. S ameno Ch is o 2015: Bo owing Wo d-Fo ma ion: -ing Su ixa ion and Blending in Bulga ian. – Съпоставително езикознание [Sǎpos a i elno ezikoznanie] / Con as i e Linguis ics 40(3), 163–197. Š ekaue Pa ol 2000: English Wo d-Fo ma ion: A His o y o Resea ch, 1960–1995, Tübingen: Na . Tomić Go ica R. 2019: On a New Type o Wo d-Fo ming Elemen in Se bian. – Филолог [Filolog] 20, 248–266. DOI: doi.o g/10.21618/ il1920248 . Tomić Go ica R. 2022: Lexical Blends in Se bian: An Analysis o Mo phoseman ic T anspa ency. – Зборник радова Филозофског факултета у Приштини [Zbo nik ado- a Filozo skog akul e a u P iš ini] 52(3), 13–37. DOI: doi.o g/10.5937/z p52-32090. Tomić Go ica R. 2022a: Hyb id English-Se bian and Se bian-English Lexical Blends in Se bian. – Philologia Mediana 14, 409–428. DOI: doi.o g/10.46630/ phm.14.2022.29. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos ins i u as. S aipsniai / A icles 117 Žodžių da ymas su a skalomis lie u ių kalboje Wo d Fo ma ion wi h Splin e s in he Li huanian Language SUMMARY The sp ead o blend loanwo ds and o ma ions in he con empo a y Li huanian language – jus like in any o he Eu opean language – has c ea ed a e ile soil o new models o wo d o ma ion o h i e. One such model is wo d o ma ion wi h elemen s o blend o ma ions – mo phemised splin e s. The goal o he a icle is o ake a deep di e in o he s uc u e o blend loanwo ds and indigenous o ansla ion blends making hei way in o he Li huanian language, and o iden i y he ends conce ning he usage o splin e s o make new wo ds in he Li huanian language as such. The da a we e ga he ed om he online Da abase o Li huanian Neologisms, which con ained 440 wo ds connec ed o blending as o la e May 2023. Nea ly hal o hese wo ds a e blends c ea ed in o ansla ed in o he Li huanian language, while he es a e blend loanwo ds. The a icle consis s o a o ewo d, wo chap e s, conclusions, and an appendix: a lis o he mos common mo phemised splin e s in ol ed in he o ma ion o new wo ds in he Li huanian language. Chap e one ea u es an o e iew o he opic o splin e s in s udies by o eign esea che s. Chap e wo desc ibes he mo phemised and seman ically ein e p e ed splin e s in he usage o he Li huanian language ha a e used o o m new wo ds. The mos common (in descending o de ) splin e s dis illed om blend loanwo ds ha ha e a leas wo o ma ions (o ansla ions) in he Li huanian language a e as ollows: -(m)obilis, -nomika, -gei as, -ma as, -(a)holikas, -ė, -demija, -busas, -(k)alipsė, -( lu)ence is, obo-. Thus, blend loanwo ds used equen ly in he Li huanian language a e po en ial sou ces o mo phemised splin e s o he o ma ion o new wo ds. Ano he end ollows he o ma ion o Li huanian splin e s: -s ogos [< a os ogos, c . da bos ogos (Eng. wo ka ion), o ni os ogos (Eng. o niholidays), spo os ogos (Eng. spo ca ion)] and -(l)ėdos [< Kalėdos ‘Ch is mas’], c . Klaikėdos (Ho is mas, ‘a ho ible Ch is mas’), Ok alėdos (Ok a is mas, ‘a Ch is mas by he band Ok a a’)). Į eik a 2023 m. bi želio 15 d. RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a i a.miliunai [email protected]