Laimutis Bilkis. Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus metrikų oikonimai, neišlikę iki šių dienų

Recenzijos / Re iews 335 VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, dialek ome ija, a ian iškumas kalboje, kalbos is o ija, kogni y inė seman ika. DOI: doi.o g/10.35321/all90-14 Laimu is Bilkis LINKMENŲ BAŽNYČIOS XVIII AMŽIAUS METRIKŲ OIKONIMAI, NEIŠLIKĘ IKI ŠIŲ DIENŲ Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2023, 183 p. DOI doi.o g/10.35321/e-pub.65.linkmenu-is o iniai-oikonimai ISBN 978-609-411-350-5 Pačioje 2023 me ų pabaigoje bu o publikuo a Lie u ių kalbos ins i u- o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o y esniojo mokslo da buo ojo d . Laimučio Bilkio, p o esionalaus i k uopš aus lie u ių ie o a džių y ėjo, mo- nog a ija Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus me ikų oikonimai, neišlikę iki šių dienų. Monog a ija ski a Liñkmenų pi mojo paminėjimo is o ijos šal iniuo- se 650-osioms me inėms. Ji išleis a elek oniniu o ma u i skai y ojams in e - ne e p ieinama ad esu: h ps://lki.l /wp-con en /uploads/2023/12/laimu is- bilkis-linkmenu-oikonimai-monog a ija-2023.pd . Solidžios 183-jų puslapių monog a ijos i šelyje – Liñkmenų bažnyčios nuo auka, da y a pa ies mono- g a ijos au o iaus. Pačiame eks e y a ilius acijų, pa yzdžiui, įdomus 1812 me- ų U enos, Labano o, Su ainiškio, Linkmenų i Kuk iškių pa apijų žemėlapio agmen as (p. 13), Linkmenų bažnyčios 1740–1760 me ų k ikš o i jung u- ių me ikų knygų (LkmK II, LkmJnII) i šeliai (p. 18), aip pa me ikų kny- gų agmen ai. Y a i apibend inimus papildančių bei ilius uojančių s a is inių diag amų. Įdomu, kad Liñkmenų bažnyčios me ikų knygas monog a ijos au o iui p ieš 20 me ų pe da ė is o inės oponimijos y ėjas Vidas Ga liauskas, simboliška, VYTAUTAS KARDELIS 336 Ac a Linguis ica Li huanica XC kad y imas pasi odė 2023 me ais, kada Liñkmenys š enčia g ažų jubiliejų – 650-ąsias paminėjimo is o ijos šal iniuose me ines. Todėl, kaip sako pa s au o- ius: „[p] is a omas y imas, be ki a ko, y a i kuklus siekis p isidė i p ie ga - bingos mies elio i jo apylinkių is o ijos a skleidimo, mažai kam žinomų ak ų analizės bei publika imo“ (p. 9). Monog a iją suda o P a a mė, Į adas, ku pa eikiama y imų apž alga, nu- sakoma s a ba i i iamojo objek o pasi inkimo mo y ai, aip pa nu odomas da bo ikslas, užda iniai, ap ėp is i me odologija. S a biausią, anali inę i i- iamąją monog a ijos dalį suda o ke u i sky iai: „Vie o a dinės kilmės oiko- nimai“, „Asmen a dinės kilmės oikonimai“, „Apelia y inės kilmės oikonimai“ i „Neaiškios kilmės oikonimai“. Pi masis sky ius da skyla į okius posky- ius: „Iš anden a džių kilę oikonimai, į a diję išnykusias gy enamąsias ie as“, „Va ian iškai a o i anden a dinės kilmės oikonimai, į a diję daba esančias a ba a puka iu bu usias gy enamąsias ie as“, „Neaiškaus s a uso anden a - dinės kilmės oikonimai“, „O oniminės kilmės oikonimai“. An ojo sky iaus po- sky iai: „Oikonimai, į a diję išnykusias gy enamąsias ie as“, „Va ian iškai a - o i oikonimai, į a diję daba esančias gy enamąsias ie as“, „Neaiškaus s a uso oikonimai“. T ečiasis sky ius suski s y as į okius posky ius: „Oikonimai, į a - diję išnykusias gy enamąsias ie as“, „Va ian iškai a o i oikonimai, į a diję daba esančias gy enamąsias ie as“, „Neaiškaus s a uso oikonimai“. Ke i asis sky ius į posky ius neski s omas. Be o, pi masis, an asis i ečiasis sky iai bai- giami apibend inimais. Monog a ijos pabaigoje pa eikiamos glaus os i konk ečios iš ados. Taip pa p idė i šal iniai i naudo a li e a ū a, y a su umpinimų są ašas, san auka anglų kalba, ie o a džių i asmen a džių odyklės. Monog a ija u i isą okio po- būdžio da bams p i alomą mokslinį apa a ą. Da bo apim is a i inka monog a- ijai keliamus eikala imus. Monog a ijos kalba mokslinė, sklandi i aisyklin- ga. Monog a ijos s uk ū a ge ai apgal o a, aiški i nuosekli: pi muose ijuose sky iuose, a siž elgian į kilmę, nag inėjami oikonimai, į a diję išnykusias gy- enamąsias ie as, a ian iškai a o i oikonimai, į a diję daba esančias gy e- namąsias ie as, i neaiškaus s a uso oikonimai. Kiek ienas sky ius baigiamas apibend inimu, ku aizdumo i aiškumo dėlei pa eikiamos i jau minė os s a- is inės diag amos. Ty imų apž alga glaus a, be monog a ijai už ek ina. Da bo ikslas – „[i]den i ikuo i išnykusius, . y. iki mūsų dienų neišlikusius, XVIII amžiaus Liñkmenų pa apijos oikonimus, a skleis i jų aidos ypa umus i kilmės b uožus, uo būdu papildan lie u ių gy enamųjų ie ų a dų in en o ių nau- jais duomenimis“ (16 p.). Tikslui įgy endin i monog a ijoje iškel i okie užda i- niai: 1) „[i]š nu ody ą laiko a pį apimančių Liñkmenų bažnyčios me ikų knygų iš ink i gy enamųjų ie ų a dus, ne u inčius a i ikmenų a puka io Lie u os i ėlesnėje oikonimijoje“; 2) „[p]agal galimybes nus a y i jų lokalizaciją, s a usą Laimu is Bilkis. Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus me ikų oikonimai, neišlikę iki šių dienų Recenzijos / Re iews 337 (a į a dijo išnykusią gy en ie ę, a bu o išlikusios a do a ian as), a ojimo p adžią, išnykimo p iežas is, kai os pobūdį, ap a i s a biausius ašybos ypa u- mus, išanalizuo i da ybą i apibūdin i yšius su kilmės pama u esančiais ik- iniais bei bend iniais žodžiais“ (16 p.). Nesileidžian į plačius iš edžiojimus galima ik kons a uo i, kad y imo ikslas pasiek as, iškel i užda iniai į ykdy i. Ty imo me odai nu ody i okie: ap ašomasis, ekons ukcijos, iš adoms pa em i pasi elkiama s a is inė analizė. Pasi ink i me odai iš p incipo aikomi inkamai. A siž elgian į y imo ikslus, užda inius i aikomus me odus, aip pa a lik- ą analizę, monog a ijos sky ių apibend inimai i baigiamosios y imo iš ados abejonių nekelia. No s čia labiau echninė de alė, be labai p a a čios ie o a - džių i asmen a džių odyklės, sma kiai leng inančios da bą skai y ojui. Kokių no s esminių p iekaiš ų a s a bių dalykinių pas abų, ku ios galė ų ne amin i ie o a džių y ėjus a ki okios specializacijos ling is us, skai ančius a lik ą y imą, pasaky i neišeina – analizė a lik a ko ek iškai i mo y uo ai. Labai pagi ina, kad monog a ijos au o ius ėmėsi is o inio a dyno y imų. Žinomas dalykas, kad is o inio a dyno y imams eikia ne ik didelės a idos, k uopš umo i kan ybės enkan empi inę medžiagą, be i a i inkamos kom- pe encijos iman is ling is iškai nag inė i medžiagą. Su šiais užda iniais, kaip ką ik minė a, monog a ijos au o ius iš esmės susi a kė. Dėkinga aplinkybė čia bu o da i a, kad „[i]šliko bemaž isi XVIII amžiaus (i ėlesni) bažny iniai me ikai. Liñkmenų bažnyčioje saugomos (a saugo os) šios me ikų knygos: 1708–1940 me ų k ikš o (LkmK I) i 1716–1739 m. jung u ių (LkmJnI), 1740– 1760 me ų k ikš o (LkmK II) i jung u ių (LkmJnII), 1760–1795 me ų jung u- ių (LkmJnIII) i 1760–1790 me ų mi ies (LkmM ) bei 1760–1790 m. k ikš o (LkmK III)“ (12 p.). Ši Kolegos Laimučio Bilkio monog a ija, mano sup a imu, s a bi ne ik ie- o a džių y imo i ne ik adiciniame ling is iniame kon eks e (no s ienas ikslų, kaip jau minė a: „[a]p a i s a biausius ašybos ypa umus, išanalizuo i da ybą i apibūdin i yšius su kilmės pama u esančiais ik iniais i bend iniais žodžiais“ (p. 16)). Čia ne ien ik ašyba, da yba i e imologija. S a bu i džiu- gu, kad monog a ija neužsida o kamba yje, ku io in e je as ik ling is inis. Da s a biau i džiugiau, kad monog a ija, nepaisan i os s uk ū os, aiškios ana- lizės i sup an amų ezul a ų, nė a baig inis y imas, ku io ema išsem a iki galo. S a biausia i džiugiausia, kad monog a ija a e ia i palieka y imo pe spek y- ų, iškelia klausimų i p oblemų, ku iems a ei yje da eikės nemažai dėmesio. Man asmeniškai bu o s a būs i įdomūs keli būsimų y imų pe spek y ą u- in ys aspek ai. Pi masis jų – is o inės socioling is ikos, isų pi ma susijęs su d asininkais, pildžiusiais me ikų knygas. Čia įdėsiu ilgoką ci a ą: „[A]ki aiz- du, kad ašy a ne ieno d asininko, nes ai a sispindi kai ku iuose už ašymuose. LkmK I ben iki 1723 me ų ik ai ašė jau minė as Kazimie as Gonsio o skis. VYTAUTAS KARDELIS 338 Ac a Linguis ica Li huanica XC Vėliau k ikš ijusiais asmenimis nu ody i da keli žmonės: An anas Rosa (An o- nius Rosa) 1731, Jokūbas Kazimie as Sado skis (Iacobɡ Caſimi uſ ſadowſki) 1732, 1733, ienuolis S eponas V ozbi a ičius (F S ephanɡ W ozbi owicz) 1738, ienuolis P anciškus Leso a (F : F anciscus Laſso a) 1738, 1739, Pe as Pliščinskis (Pe ɡ Pliszcʒynski) 1739, Mykolas Toplickis (Nicolaus Toplicki) 1739. LkmK II iksuo i ne ik Kazimie o Šuke ičiaus už ašymai. Į ašai da a lik i kamendo iaus ( ika o) K is o o o Lukoše ičiaus (Ch iſ opho ɡ Łukaſzewicz) 1743, Liñkmenų kamendo iaus ( ika o) And iejaus Vaino a ičiaus (And eas Woyna owicz) 1743–1757, ienuolio Liud iko Toplickio (F a e Ludo icus Toplicki) 1746, ie- nuolio p anciškono Ma ijono Bogdanskio (F Ma ianus Bogdanski F anciſcanus) 1747, Samuelio Višnio skio (Samuel Wiszniowski) 1751, ienuolių p anciško- nų Vik o o Ka e ičiaus (F Vic o Ka ewicz F anciscanɡ) i Juozapo Jace ičiaus (F Iosephɡ Iacewicz F anciscanus) 1757, Dominyko S ane ičiaus (Dominicɡ S aniewicz) 1757–1760, P anciškaus Lygeikos (F ansciscɡ Ligieyko) 1758, Juozapo Augus ino Pa lo skio (Ioſephuſ Augus inuſ Pawłowſki) 1759, ienuolio Be na do Liubo ickio (F Be na danuſ Lubowicki) 1759. Ki a e us, negalima a mes i, jog kai ku iais a ejais į ašus galėjo a lik i i ne pa ys k ikš iję a uo- kę me ikuose nu ody i d asininkai, o ki i bažnyčios eikalus a kę asmenys“ (p. 17–18). Oikonimai monog a ijoje pa ikimai išnag inė i emian is adiciniu s uk ū- iniu p incipu: one ika, mo ologija, da yba. Labai s a bu, kad pa odomas i pa- b ėžiamas ie o a džių a ian iškumas. O iš a ian iškumo kyla klausimas, kiek oikonimų a ian us lemia s uk ū iniai dalykai i kiek už ašy ojas. Š ai čia a, mano sup a imu, sunki i nelabai dėkinga, be s a bi is o inės socioling is ikos y imo pe spek y a. Tu bū sunku ikė is, kad bū ų kokių no s duomenų apie į ašus da iusių asmenų išsila inimą, kalbų mokėjimą a biog a inius duomenis, be ka ais a chy ai a skleidžia isokiausių ne ikė umų. Kad socioling is inis aspek as įdomus i s a bus, pamėginsiu pa ody i ienu pa yzdžiu: monog a- ijoje įp as i one ikos e minai ašomi kabu ėse, p z., „mono ongiza imas“. Au o ius 24-oje išnašoje g akščiai išsisuka iš padė ies: „[O]ikonimų už ašy ojų ašybos ypa umais laiky inus dalykus į a dijan ys e minai („mono ongiza i- mas“, „ olimoji asimiliacija“, „asimiliacija“, „hipe no malizmas“, „ ienbalsini- mas“) pa eikiami su kabu ėmis, nes ai nė a na ū alūs gy ojoje kalboje yks- an ys one iniai eiškiniai“ (p. 30). Be čia, mano sup a imu, i e iasi y imo pe spek y a: a ik ai ai ne na ū alūs gy ojoje kalboje yks an ys one iniai eiškiniai? Jeigu ik ai aip, ada ž ilgsnis k yps a į už ašy ojus: kokios sąlygos, kokie mo y ai, kokie kon eks ai galėjo lem i a ian iškumą? Su šiais klausi- mais iesiogiai siejasi da ienas pe spek y ą u in is is o inės socioling is ikos aspek as, susijęs su ie o a džių sla inimu. Au o ius daug ku eks e a oja šį e miną i , eikia sup as i, neabejoja dėl pa ies p oceso, plg.: „[R]ekons uojama Laimu is Bilkis. Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus me ikų oikonimai, neišlikę iki šių dienų Recenzijos / Re iews 339 a siž elgian į daugelyje lie u ių is o inės oponimikos i an oponimikos da bų jau iš yškin us onimų sla inimo, lo yninimo1 i ki okio išk aipymo būdus, konk e ūs ki imų a ejai ap a iami analizuojan a ski ų a dų aidą“ (p. 20). Man egis, čia nė a aip pap as a, nes sla inimas y a p ocesas, ad e iasi pe - spek y a pasidomė i na ū alių gy ojoje kalboje yks ančių one inių eiškinių, ašybos, už ašy ojų in encijų (jei įmanoma), sla inimo kon eks ų – pla esnių i susijusių konk ečiai su Linkmenimis – sąsajomis. An asis s a bus aspek as, nepaleidžian is ką ik ap a o is o inės socioling- is ikos dėmens, y a ie o a džių a ian iškumas. Jau minėjau, jog s a bus mo- nog a ijos p i alumas y a as, kad daug dėmesio y a ski iama a ian iškumui: ne ik a ijuojančioms one inėms a mo ologinėms o moms, be – as ypač s a bu – a ian iškai a o iems oikonimams. Ši analizė naudinga ne iek lokalia p asme, be s a bi pla esnėms eo inėms ie o a džių y imo i ne e nogenezės s udijoms. Pa yzdys: *Kal iai, *Ka oliai (← lie . kál is, ka õlius, ka õlis) ⬄ da- ba Cijõnai (p. 101–102, 134) – jeigu okių a ian iškumo duomenų, paliudiji- mų nebū ų, nesunku bū ų many i, kad Cijonai y a senas, pi minis ie o a dis, o jo e imologija pa em a socioling is inė in e p e acija galė ų nu es i klys keliais. O apsk i ai su ie o a džių a ian iškumu y a susiję du klausimai: 1) kodėl ie- nas iš a ija usių (konku a usių?) ie o a džių išnyko? Į šį klausimą au o ius mo y uo ų i į ikinamų a sakymų pa eikia daugiausiai iš adose. Šis klausimas, žinoma, leng esnis už an ąjį – sunkųjį: 2) kodėl apsk i ai susida ė ie o a džių a ian ai (konku uojan ys a ian ai?)? Au o ius mano, kad „[I]s o inių a ian- ų gausą g eičiausiai lėmė ai, kad jie me ikuose bu o už ašomi iš gy osios kalbos (išgi dus iš apeigose daly a usių ie inių gy en ojų), nebu o no mina- mi, uni ikuojami, kodi ikuojami. Galima p i a i ki ų y ėjų spėjimui, jog a- ian iškumas galėjo as is i dėl gy en iečių dalių ( ienkiemių, sklypų) a ski ų pa adinimų a osenos“ (p. 133). Tas iesa, be , mano sup a imu, čia ik led- kalnio i šūnė, nes d įs u spė i, kad a ian iškumo a si adimas y a nemenkai kompleksiškas eiškinys. Kaip ieną iš šio komplekso dedamųjų galima p isi- min i me ikų pildy ojus. Tačiau galima bū ų pažiū ė i, o kokia daba inė padė- is – a ie o a džiai daba inėje gy ojoje kalboje aip pa į ai uoja? Taigi čia ma au nemenką būsimų y imų pe spek y ą. Kaip echninė p iemonė galbū ik ų oks analizės būdas: i iamojoje monog a ijos dalyje isų knygų oikonimai nag inėjami ka u. Toks au o iaus pasi inkimas isiškai galimas i sup an amas. A ei yje gal bū ų galima pagal o i i apie al e na y ą: sug upuo i oikonimus i jų a ian us pagal knygas i palygin i a pusa yje – galbū iš yškė ų da kokių no s dėsningumų. 1 Pa yškin a mano – V. K. VYTAUTAS KARDELIS 340 Ac a Linguis ica Li huanica XC I pasku inė su pe spek y omis susijusi min is: monog a ijoje įdė a 1812 me- ų pa apijos žemėlapio agmen ų. Bū ų labai įdomu i e inga ma y i i isą žemėlapį, o da įdomesnis bū ų šiuolaikinis žemėlapis, ku ma y ųsi iki šių die- nų neišlikę oikonimai i jų geog a inis san ykis su daba iniais – i isa ai skai - meniniu o ma u! Nesunku sup as i, kad čia susaky i dalykai nė a ie, ku ių ūks a monog a- ijoje. Jie y a a si gai ės, ku iomis monog a ijos au o ius nesa anaudiškai žymi būsimų y imų a a e į i sau, i ki iems y ėjams. Kolegos Laimučio Bilkio monog a ija, be abejo, y a e inga i įdomi ne ik oikonimų y ėjams, be i dialek ologams, kalbos is o ikams, e nogenezės y ė- jams, is o ikams. Pa s būdamas linkmeniškis džiaugiuosi šiuo Kolegos da bu i linkiu oliau sėkmingai ęs i Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus me ikų y imus. Į eik a 2024 m. gegužės 6 d. VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Filologijos akul e as Taikomosios kalbo y os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed a Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a y au as.ka de[email p o ec ed]