Tariamai finougriškos kilmės Lietuvos vandenvardžiai

136 Ac a Linguis ica Li huanica XC SIMONAS NOREIKIS Helsinkio uni e si e as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-2895-5880 Mokslinių y imų k yp ys: inoug ų is o inė i lyginamoji kalbo y a, onomas ika. DOI: doi.o g/10.35321/all90-06 TARIAMAI FINOUGRIŠKOS KILMĖS LIETUVOS VANDENVARDŽIAI Li huanian Hyd onyms o Allegedly Finno-Ug ic O igin ANOTACIJA Ty imo ikslas – pa ik in i Aleksand o Vanago i ki ų kalbininkų ykdy ų Lie u os an- den a džių y imų me u nus a y ą jų inoug išką kilmę lyginan andenų a dus su panašiai skambančiais daba iniais inoug iškais apelia y ais i ik iniais žodžiais. Manoma, kad oks lyginimas nė a pa ikimas, kadangi kalbama apie galimus kalbų kon ak us, ykusius p ieš 4000 me ų, kuome bal ų i inoug ų kalbos u ėjo ki okią onologinę s uk ū ą. Dėl šios p iežas ies bu o a lik a lyginamų o mų is o inė- onologinė ekons ukcija i nus a y a, a iš ekons uo os inoug iškos o mos galėjo išsi u ulio i lie u iška o ma. Ga us neigiamą a sakymą, inoug iškos kilmės galimybė bu o a mes a. Taip pa bu o ik in a, a apelia y as, su ku iuo lyginamas Lie u os anden a dis, y a a ojamas inoug iškų ie o a džių da y- boje (seman inis k i e ijus). Neigiamo a sakymo a eju inoug iškos kilmės galimybė aip pa bu o a mes a. Galiausiai bu o ik inama lyginamojo inoug iško apelia y o kilmė i kai ku iais a ejais paaiškėjo, kad bend inis žodis inoug ų kalbose y a skolinys iš ki ų kalbų i a si ado ėliau negu yko numanomi bal ų i inoug ų kalbų kon ak ai daba inėje Lie u os e i o ijoje. P i aikius iš a din us me odus, iš y us pa eik us anden a džius i iš naujo nus ačius jų e imologijas paaiškėjo, kad isos iki šiol bu usios nepa ikimos. Remian is naujausiais a cheologiniais y imais galima eig i, kad Lie u oje apsk i ai negali bū i akmens amžiaus laikų inoug ų subs a o. Tačiau nea mes ina ai, kad Lie u oje gali bū i naujųjų laikų inoug ų ( odų (k ie inių)) ik inių žodžių, ku ių šio s aipsnio au o ius ieškos oliau s udijuodamas dok o an ū oje. ESMINIAI ŽODŽIAI: inoug ai, subs a as, anden a džiai, onomas ika, kalbų kon ak ai. S aipsniai / A icles 137 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai ANNOTATION The s udy aims o e i y he Finno-Ug ic e ymology o 40 Li huanian hyd onyms sugges ed by Aleksand as Vanagas and o he linguis s compa ing hem o Finno-Ug ic appella i es and p ope names ha sound simila . Howe e , such a compa ison is no sui able as he supposed con ac s ook place 4000 ye s ago when Bal ic and Finno-Ug ic languages had di e en phonological s uc u es. The e o e, he e was made his o ical-phonological econs uc ion o he compa ed o ms and sc u inised i he Li huanian o m could ha e been de eloped om he econs uc ed Finnou-Ug ic o m. I he answe was nega i e, hen he Finno-Ug ic e ymology was ejec able. I was also e i ied i he Finno-Ug ic appella i e o which a Li huanian hyd onym was compa ed was used in Finno-Ug ic oponym o ma ion. In case o a nega i e answe he Finno-Ug ic e ymology was ejec able. Finally, he e ymology o he compa ed Finno- Ug ic appella i e was e i ied and in some cases i appea ed ha hey we e loanwo ds om o he languages bo owed la e han he supposed con ac s be ween Bal s and Finno- Ug ians ook place in Li huania. A e in es iga ing he sugges ed e ymologies i appea ed ha all o hem we e w ong. Acco ding o ecen a chaeological da a i can be claimed ha he e canno be Finno-Ug ic subs a e in Li huania om he S one Age. Ne e heless, i is no excluded ha in Li huania he e could be Finno-Ug ic (Vo ic- K ee in) p ope names, which he au ho o he a icle is looking o in his PhD s udies. KEYWORDS: Finno-Ug ic, subs a e, hyd onyms, onomas ics, language con ac s. 1. ĮVADAS S aipsnis ski as inoug iškais laikomų Lie u os anden a džių k i inei ana- lizei i publikuojamas 2018 me ais Helsinkio uni e si e e suomių kalba pa ašy o i apgin o magis o da bo pag indu, siekian supažindin i lie u ių skai y ojus su šio da bo ezul a ais (No eikis 2018). Lie u oje is da gajus įsi ikinimas, kad 2000 m. p . K ., iki bal ų a ėjimo į daba inę Lie u os e i o iją, joje gy eno inoug ai – daba inių suomių, es ų i ki ų au ų p o ė iai, o inoug iškos kilmės anden a džiai y a pas a ojo ak- o į odymas. Šios eo ijos siūloma samp a a laikoma iek neabejo ina, kad apie ai ne ašoma is o ijos ado ėliuose, pa yzdžiui, ado ėlyje Laikas 7, ku iame nu odomi konk e ūs okių anden a džių pa yzdžiai Ja à, Kdė, Tilkà (Laikas 7 2004: 37). Įsi ikinimas dėl daba inėje Lie u os e i o ijoje gy enusių inoug ų pa em as ęs inumo eo ija, pagal ku ią iki i elinės ke amikos kul ū os gy enę žmonės, . y. iki indoeu opiečių-bal ų en gy enę šukinės ke amikos kul ū os a s o ai, SIMONAS NOREIKIS 138 Ac a Linguis ica Li huanica XC kalbėjo inoug ų kalbomis. Remdamasis šia eo ija, Aleksand as Vanagas pa ei- kė apie 40 hid onimų, ku iems pasiūlė inoug išką kilmės aiškinimą. Pas a uoju me u ęs inumo eo ija ima p a as i ak ualumą, jau nebemano- ma, kad inoug ai gy eno daba inėje Lie u os e i o ijoje. A cheologo Val e io Lango nuomone, bal ų i inoug ų kalbų kon ak ai p asidėjo daba inėje Rusijos (į aka us nuo Mask os) e i o ijoje, o ėliau kalbų są eika yko daba inė- je La ijoje i Es ijoje (Lang 2016). Todėl, ž elgian ien pe a cheologijos mokslo p izmę, galima abejo i, kad Lie u oje galė ų bū i inoug iškos kilmės anden a džių. Šio y imo ikslas – pa ik in i p is a omas Lie u os anden a džių inoug iš- kas e imologijas kalbo y os požiū iu. Vanago siūlomos e imologijos u i ūku- mų, kadangi pasi ink us Lie u os anden a džius jis lygino su suomių, es ų, ka- elų i ki ų inų apelia y ais i ik iniais žodžiais. Ty imas bu o nepakankamas, nes y inėjami galimi labai seni kalbų kon ak ai. S a bu žino i lyginamų kalbų ys ymosi is o iją i a lik i lyginamų o mų ekons ukciją. Todėl a lik ame y ime keliami šie klausimai: 1. A Vanago eikiami Lie u os anden a džių palyginimai su inoug iškais ape- lia y ais i ik iniais žodžiais y a p eciziški? 2. A Vanago p is a omi inoug iškos kilmės anden a džiai y a akmens am- žiaus laikų? 3. A Lie u oje apsk i ai gali bū i inoug iškų ie o a džių? Šal iniai, ku iuose Vanagas p is a o galimai inoug iškus hid onimus, pa ei- kiami s aipsnio sky iuje „Analizė“. Kai ku iuos Vanago inoug iškais laikomus anden a džius bu o umpai ap a ę Vy au as Rimša (1995) i Ka is A as Liukonenas (Liukkonen 2003), ku- ie i pasiūlė bal iškos kilmės aiškinimą, kas pada y a be de alesnių komen a ų kon e encijų p anešimų ezėse. Todėl šio da bo ikslas – nuodugniai iš i i kiek- ieną Vanago siūlomą inoug iškos kilmės aiškinimo a ejį. 2. METODAI Kaip jau bu o minė a Į ade, Vanagas Lie u os anden a džiams inoug iškos kilmės aiškinimus siūlė lygindamas juos su daba iniais inoug ų apelia y ais, ačiau o nepakanka, kai kalbama apie galimus 4000 me ų senumo kon ak us, kadangi uo me u iek bal ų, iek inoug ų kalbų one inė iš aiška bu o ki okia. Todėl pi masis žingsnis, ku į eikia ženg i analizuojan Vanago pa eik us palyginimus – ekons uo i lie u iško anden a džio p abal išką o mą bei S aipsniai / A icles 139 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai inoug iškojo apelia y o a ik inio žodžio o mą inoug ų p okalbėje pasi el- kian is o inės-lyginamosios onologijos me odą. Rezul a as gali bū i oks – pa- našiai a iamos žodžių o mos p okalbėse bū ų labai ski ingos i galimo sko- linimosi a eju jos bū ų išsi u uliojusios kaip isai ki okios o mos. Šį me odą ska ino naudo i An ė Aikio’as Suomijos samių ie o a džių y imuose, kai bu o populia u neaiškios kilmės ie o a džius e in i kaip samių kilmės ly- ginan juos su daba inių samių kalbų žodžiais a ba ne gi nepa eikian paly- ginimo (Aikio 2007: 160). Jis a k eipė dėmesį į ai, kad samių p okalbės i da- ba inių samių kalbų onologinė s uk ū a ženkliai ski iasi, odėl eikia a lik i is o inę- onologinę ekons ukciją ( en pa : 164), po ku ios samių e imologija galė ų bū i paneig a. Pagal analogiją šis me odas galė ų bū i aikomas i inoug- iškais laikomų Lie u os anden a džių analizei. Tik inan inoug iškos e imologijos inkamumą aip pa neišleis inas iš akių seman inis aspek as. Jeigu onologiniu požiū iu kilmė į ikinama, ji nebū inai į ikins seman iniu požiū iu. Pa yzdžiui, ie o a dis y a lyginamas su inoug ų apelia y u, ku is inoug ų oponimijoje ie o a džių da yboje ne a ojamas. Galiausiai eikia ik in i inoug iško apelia y o, su ku iuo lyginamas Lie u os anden a dis, kilmę i adimosi laiką. Tas apelia y as gali pasi ody i esąs skoli- nys pačiose inoug ų kalbose, a si adusiose ėliau negu inoug ai galimai gy e- no daba inėje Lie u os e i o ijoje. Tuome Lie u os anden a džio inoug iš- ka e imologija ch onologiniu požiū iu y a a mes ina. 3. ANALIZĖ Šioje dalyje bus analizuojami anden a džiai, ku iuos Vanagas i ki i moksli- ninkai p is a o kaip inoug iškos kilmės. Vanagas juos paminėjo į ai iuose sa o da buose, iš ku ių Zigmas Zinke ičius (2005: 29) suda ė, jo nuomone, labiau- siai ikė inų iniškos kilmės anden a džių są ašą i eigė, kad didžiosios dalies ų anden a džių iniška kilmė nekelia abejonių, ačiau nepag indė, kodėl. Šiame s aipsnyje bus pa eik as anden a džių są ašas, ku io didžioji dalis pa em a anksčiau minė u Zinke ičiaus są ašu, ačiau į jį bus į auk a i daugiau anden a džių, ku ie minimi ki uose šal iniuose. Pa yzdžiui, upė a dis Tilkà bu o paminė as is o ijos ado ėlyje Laikas 7 (2004: 37). Zinke ičiaus są ašas aip pa bus papildy as ki ais Vanago (1975: 406–407) minimais anden a džiais. S aipsnio an aš ėse pa eikiami suki čiuo i anden a džiai kaip Vanago (1981) e imologiniame žodyne (jeigu hid onimai šiame šal inyje neki - čiuojami, s aipsnyje jie aip pa ki čiuojami nebus). SIMONAS NOREIKIS 140 Ac a Linguis ica Li huanica XC PAV. Labiausiai ikė ini iniškos kilmės hid onimai pagal Zinke ičių (2005: 30) 3.1. Ilmdas (eže as) Vanagas (1970: 106) nepa eikia inoug iškos kilmės aiškinimo, ik lygina anden a dį su ki ais lie u ių andenų a dais, okiais kaip Ìlma Didžióji, Emis i p iski ia jį am ik am ipui, ku is suda omas p iesagos -ėd- pagalba. Tačiau sa o e imologiniame žodyne Vanagas (1981: 129) šį anden a dį jau ima lygin i su La ijos ie o a džiais Ilmāde, Ilmede (upė), Ilma (kaimas), Ilmā es (pie a), Ilme e (kaimas), ku iuos Janis Endzelynas, sa o uož u, lygina su Es ijos ie o a džiais Ilma -salu, Ilm-soo, Ilma-soo (Endzelīns 1956: 359). Fonologiniu požiū iu Ilmdo lyginimas su anksčiau s aipsnyje nu ody ais La ijos i Es ijos ie o a džiais ne inkamas, kadangi lie u iškoje a do o moje y a ilgasis balsis ė, ku is pagal is o inės onologijos dėsnius negalėjo išsi u ulio i iš umposios e a a i ilgosios ā. Ki a e us, nea mes ina, kad la iškieji an- denų a dai gali u ė i ą pačią šaknį, ik ki as p iesagas. Taip pa a k eip inas dėmesys į ai, kad inoug ų p okalbėje ki is bu o iksuo as pi majame skieme- nyje, o eže o a do Ilmdas ki čiuojamas an asis skiemuo. S aipsniai / A icles 141 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai Finų kalbų a eale y a ie o a džių, ku ių šaknis Ilma- i jų a das eiškia, kad ie a y a aukščiausia palyginus ją su aplink esančiais objek ais (Aikio 2007: 176). Aplink Ilmdą y a i ki ų eže ų, ačiau opog a iškai jie y a ame pačiame lygyje. Todėl nuomonė, kad Ilmdas gali p iklausy i šiam iniškų ie o a džių ipui, a mes ina. Fonologiniu i ie o a džių ipologijos požiū iu Ilmdas y a eikiau bal iš- kos kilmės i sie inas su a dais Ìlma Didžióji, Emis, Emė i Amė (plg. lie u- ių elm i / alm i ‘lė ai ekė i’). Jame pasi eiškia apo oninė a ~ e al e nacija, pa eldė a iš indoeu opiečių p okalbės (Rudzī e 1993: 135); nemažai indoeu o- pie iškų anden adžių suda y i su šaknimi *el- / *ol-. Be o, lie u ių kalboje žinoma e ~ i al e nacija (pa yzdžiui, kẽl i ~ ki i). 3.2. Ýmas a (upė) Vanagas (1981: 129–130): Ýmas a ~ es ų ie o a dis Imas u ald. Es ų ie- o a džių są ade (EKNRe s. .1 Imas u, Ima e e) aiškinama, kad oponimas ga- li bū i susijęs su a dais *Ima, *Immo(i) i suomių asmen a džiu Himanen : Himas( )en. Lyginimas su es ų ie o a džiais onologiniu požiū iu y a p obleminis, ka- dangi lie u ių upė a džio o moje Ymas a y a ilgasis balsis y, o es ų Imas u – umpasis i. Ýmas a aip pa negali bū i siejama su suomių Himanen, kadangi inų *h (es ų kalboje dažnai išnykęs) y a kilęs iš inoug ų p okalbės *š, odėl į bal ų kalbas bū ų pa ekusi o ma **Šima- i lie u iškas a das bū ų **Šimas a. 3.3. Ja à (upė i eže as), Ja lka (upė) Vanagas (1981: 134) nu odo Ja õs upę i eže ą, aip pa Ja lkos upę kaip i- nougiškos kilmės andena džius i sieja juos su suomių jä i ‘eže as’. Vanagas (1971: 149) šią sąsają g indžia uo, kad La ijoje egzis uoja sudu iniai ie- o a džiai, ku ių an asis dėmuo y a -(j)e is, -(j)ē is, kilęs iš inų p okalbės *jä i. Tačiau šis palyginimas ne inkamas. Minė i La ijos ie o a džiai y a ly- ių kilmės, o pa ys objek ai y a is o inėje ly ių apgy en oje e i o ijoje Rygos įlankos pak an ėje. Vie o a džiuose pasi eiškia ly ių kalbos onologinė ypa y- bė – p iebalsio išnykimas po p iebalsio ( inų p okalbės *jä i > ly ių p okal- bės *jä o > Ku žemės ly ių jō a, Salacos ly ių jä u) (Kallio 2016: 46–47). Šie 1 Čia i oliau s aipsnyje s. . – sub e bum (an aš inis žodis žodyne). SIMONAS NOREIKIS 142 Ac a Linguis ica Li huanica XC paki imai į yko ėlai, apie XV a., o p ieš ai ly ių kalbos a osena mažai esi- sky ė nuo es ų kalbos ( en pa : 60–61). Todėl palyginimas y a ne inkamas ch o- nologiniu požiū iu, kadangi Lie u oje galimi inoug iški anden a džiai a si a- do 2000 m. p . K ., ly iškos o mos a si ado 3500 m. ėliau. Be o, Ja õs upė i eže as y a oli nuo ly ių gy enamojo a ealo, odėl palyginimas a ealiniu- ipolo- giniu onomas ikos požiū iu ne inkamas. Ve a pas ebė i, kad inų *jä i kilmė nė a iki galo aiški. Ne gi many a, kad šis žodis bal iškos kilmės (Nuu inen 1989); jis bu o siejamas su bal ų *jau ā (lie u ių jáu a), ku i inų p okalbėje i o *jäw ä (EVE s. . jä i), o ėliau dėl me a ezės i o *jä i. Sunku įsi aizduo i, kaip galimo a galinio skolinimosi a eju iš jo galėjo išsi u ulio i Ja à. Galiausiai andan a dis Ja à ki čiuo as pa- sku iniame skiemenyje, kas p ieš a auja inų kalbų dėsniams. Tuo a pu Ja lka eikiau y a sla iškos kilmės anden a dis, ku is sie inas su sla ų pagonių die o a du Ja il(k)o. La ijoje esan is kaimas Jē īla siejamas su šio die o a du (Būga III 639), odėl sla iškos kilmės galimybė y a ku kas į ikinamesnė. Baigian eikė ų p idu i, kad Vanagas (1981: 134) a k eipia dėmesį į Gus a o Leidingo pa eik us p ūsų-jo ingių ie o a džius Ja cke, Ja a, A ke, Ja ke Fliess (Leyding 1959: 43), be jų yšio su Ja à de aliau nekomen uoja. Todėl olimes- niuose y imuose e ė ų pa ik in i, a Ja à nė a susijusi su šiais ie o a džiais. 3.4. K ė (upė) Vanagas (1975: 405): K ė ~ es ų käwe ‘g ei as, eiklus’ (Wiedemann 1869: 278, 425), kadangi Kazimie as Būga (III 615) eilę la iškų ie o a džių siejo su šiuo es išku žodžiu. Būgos pa eik i la iški ie o a džiai čia nebus nag inėjami, nes jie nesusiję su s aipsnio ema. Tuo a pu K ė is o inės onologijos požiū- iu negali bū i siejama su es ų käwe. Fe dinando J. Vydemano pa eik a o ma käwe y a silpnojo laipsnio o ma, o daba inėje es ų kalboje a ojama o ma y a käbe (kilmininkas käbeda) (EESe s. . käbe). Šio žodžio o ma inų p okalbėje *käpedä, iš ku ios a gu a galėjo išsi u ulio i *Kēwijā bal ų p okalbėjė. Vanagas (1981: 154) pa eikė nebe inoug iškos, be la iškos kilmės aiškini- mą, ku is a odo į ikinamesnis. 3.5. Kdė, Kidẽlė (upė) Vanagas (1981: 156): Kdė ~ la ių apelia y ai ķidas, ķides, ķidi < ly ių kid(ūd) ‘žu ų idu iai, ža nos; kas no s mažas, nes a bus’; ~ es ų ie o a dis S aipsniai / A icles 143 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai Kide-maa (Endzelīns 1961: 378); ~ upė a dis Ķidu ga ~ ly ių kid(ūd) (Rudzī e 1961: 185). Pi miausia eikia a k eip i dėmesį į Vanago pa eik us ik inius žodžius. Ķidu ga u i a ian ą Ķīdu ga su ilguoju ī (LGIA VD). Es ijos ie o a džių duomenų bazėje (KNAB) nė a ik inio žodžio Kidemaa, en galima as i ik Kiidemaa su ilguoju ii. Dėl o abejojama, a upė a dis Kdė su anksčiau s aips- nyje nu ody ais La ijos i Es ijos ie o a džiais y a inkamai siejamas onolo- giniu požiū iu. Onomas ikos požiū iu inoug iška kilmė aip pa abejo ina, kadangi inų a - dyne nė a ie o a džių, ku ių de e minan as bū ų ly ių kid(ūd) i jo a i ikme- nys ki ose inų kalbose, pa yzdžiui, suomių ki a ‘ yklė, ge klė, bu na’, es ų kida, kidu id. ‘žiaunos’ bei suomių kidukse ‘žiaunos’. Vol gangas P. Šmidas a k eipė dėmesį į ai, kad la ių ķidas, ķides, ķidi y a ėly as skolinys; jeigu jis bū ų pa ekęs į bal ų p okalbę, la iškas a i ikmuo bū ų *cid-, i paaiškino, kodėl Kdė gali bū i lie u iškos kilmės (Schmid 1988: 165– 166). Vanago e imologiniame žodyne aip pa pa eik i a dai Skidẽlė, Skidupỹs i Skidulỹs ~ sks i ‘skleis is į šalis; i i; kedė i, e ė i, b igz i; plis i, sklis i’, u- in is sinonimą ks i ‘p adė i kedė i, d iks i, plyš i, ska i’ (LKŽe). Šmidas šiuos žodžius lygina su ki u lie u išku žodžiu (s)kedžius. Todėl Kdė pagal analogiją gali bū i siejama su kis i. Be o, Rimša (1995: 97) mano, kad Kdė galėjo kil i iš eiksmažodžio kidén i ‘keden i’. Kylan is klausimas, a lie u ių anden a džiai galėjo as is iš žodžių (s)kis i, kidén i, paliekamas a i as lie u ių onomas ikos y ėjams. Tačiau galima i in i, kad Kdė nė a akmens amžiaus laikų inoug ų subs a o anden a dis. 3.6. Kigus, Kigas (upė) Vanagas (1981: 157): Kigus ~ Ke g-oze o (~ suomių kä ki ‘genỹs’, es ų kä g ‘juodàsis genỹs’ (Vasme 1934: 380)); ~ Ky gus’ (upė A changelsko s i yje (Čaše 2010); ~ es ų kõ ge ‘aukš as’ (Šlia as 1996: 50). Palyginimas su suomių kä ki galbū inkamas, kadangi apelia y as u i a i ik- menų ki ose inoug ų kalbose (SES; UEW), ačiau galimo skolinimosi a eju la- biau ikė inas lie u iškas a i ikmuo **Kegus. Šlia as (1996: 50) bu o nu odęs i okį upė a džio a ian ą, ku is g eičiausiai y a an inė žemai iška o ma. Palyginimas su Ky gus’ y a abejo inas, kadangi jo inoug iška kilmė eikia- ma lyginan šį upė a dį su į ai iais inoug iškais apelia y ais i nesigilinan į jų, kaip ie o a džių, da ybos, seman ikos speci iką bei is o inės onologijos dėsningumus. SIMONAS NOREIKIS 144 Ac a Linguis ica Li huanica XC Šlia o palyginimas galbū bū ų inkamas onologiniu požiū iu, ačiau a mes- inas seman iniu, kadangi upė eka pe lygumas. Šmidas a k eipė dėmesį į ai, kad upė a dis gali bū i susijęs su ga sažodžiu k gu (žąsų skleidžiamas ga sas) i iš jo suda y u eiksmažodžiu k gau i (Schmid 1988: 166). Dėl šio palyginimo inkamumo klausimas paliekamas a i as lie u- ių onomas ams. 3.7. K ė, la iškai Ķi e (upė) Upė K ė eka pe Lie u os i La ijos e i o iją. Būga (III 229) siūlė šį upė- a dį laiky i iniškos kilmės (plg. ly ių ki , suomių ki i ‘akmuo’). La iškas a i ikmuo Ķi e odo ėly ą šio a do kilmę. Jeigu a das bū ų pa- ekęs į bal ų p okalbę, la iška o ma bū ų **Ci e. Taip pa bū ina a k eip i dėmesį į ai, kad iek Lie u oje, iek La ijoje šis upė a dis u i ki ą a ian ą, ku iame šaknies balsis y / ī y a ilgas: lie u ių Ky ė i la ių Kī e. Pas a oji o ma La ijos ie o a džių duomenų bazėje (LGIA VD) nu odoma kaip pag indinė, ki os upė a džio o mos – Ķī es s au s, Ķī ī e. Ilgasis šaknies balsis neleidžia šio a do sie i su inų *ki i, kadangi skolinan is šaknies balsis neilgėja. Laimu ė Baluodė la išką o mą Ķī ī e sieja su apelia y- u ķī ī e ‘pempė’, ku is y a pe es ų kalbą a ėjęs skolinys iš okiečių žemaičių kalbos (kiwi ) (Balode 2015: 58). Todėl jis galbū y a ne iesioginis inizmas, be ai ik p ielaida. Tačiau Vanagas (1981: 158) nea me a i bal iškos kilmės bei sieja su apelia- y ais ký is, ky ýnas ‘ki mėly ė a koks abalas’, ky ýnas ‘smulkus andens gy- ūnėlis, in uzo ija’. Jeigu a do o ma su ilguoju balsiu y a pi minė, ai galbū ši sąsaja y a inkama. Be kokiu a eju, ai a odo į ikinamiau, negu inoug iška kilmė. 3.8. Kõkė (upė) Vanagas (1975: 405) eigia, kad šio upė a džio inoug iška kilmė y a gana abejo ina. Sa o e imologiniame žodyne (Vanagas 1981: 161–162) šį anden a - dį jis lygina su kele u la iškų oponimų su šaknimi Kāk-, dalį ku ių Būga (III 623) siejo su suomių köykky ‘sulinkęs, kup o as’. Is o inės onologijos požiū iu palyginimas su šiuo suomių apelia y u y a isiškai ne ykęs, kadangi jo o ma i- nų p okalbėje bu o *keükkü, iš ku ios a gu a galėjo išsi u ulio i o ma *Kāk-. Be o, ilgas p iebalsis po ilgojo skiemens a si ado ėliau nei yko bal ų i inų S aipsniai / A icles 151 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai Va das Pe na à y a su p iesaga -a a, ku i dažnai su inkama bal ų anden- a džių leksikoje (lie u ių kalboje ji dažnai keičiama naujesne o ma -u a). Vanagas (1970: 101) ašo, kad daugelio a dų, ku ie baigiasi galūnėmis -a a / -u a, kamieno eikšmė šiandien neaiški. Pe na à y a ienas iš jų. Paulius A is ė ašė, kad Es ijos i Suomijos ie o a džiai Pä n- i Pe n- ga- li bū i išnykusios nežinomos kalbos subs a ai (A is e 1981: 17). Apelia y as pä nä pasi aiko ik inų kalbose (SES s. . pä nä), odėl gali bū i, kad ai sub- s a inis žodis. Taigi galima da y i p ielaidą, kad Pe na à i Pé nokė nė a inou- g ų kilmės, be gali bū i kilę iš išnykusios kalbos subs a o. 3.21. Pladis (upė) Vanagas (1981: 258) e imologiniame žodyne siūlo du inoug iškos kilmės aiškinimus. Pi ma, Vanagas emiasi Rudzy ės (Rudzī e 1968: 189) i An uono B eidako (B eidaks 1973: 100) siūlymu aiškindamas, kad La galos upė Pyldys ups (la iška o ma Pilda) gali bū i susijusi su es ų põld ‘laukas’3. Pyldys pa eikia- mas kaip la galių ienaskai os mo e iškosios giminės kilmininkas (ž . Leikuma 2003: 13). Tačiau Vanago pa eik as a do Piladis lyginimas su la galių Pylda y a ne inkamas, nes pas a asis a si ado ik po es ų a sik aus ymo į La galą XIX am- žiaus p adžioje (Mela 2001). Taip pa nebū ų eisingas i a do Pladis p ilyginimas es ų kalbos o mai põld. Finų p okalbėje bu o o ma *pël o, o pa s žodis y a skolinys iš ge manų p okalbės (< * elþa) ‘laukas, di a’ (EVE s. . pel o). Sunku as i pag įs ą paaiš- kinimą, kaip iš pel o / põld < *pël o galėjo išsi u ulio i o ma Pladis. Vanagas e imologiniame žodyne aip pa iškėlė hipo ezę, kad Pladis sie inas su la iškais ie o ių a dais Pīlags, Pīladzis i pan. Jie y a suda y i iš panašių inų skolinių-apelia y ų, ku ių pi minė o ma y a ly ių pīlõg ‘še mukšnis’. Šie skoliniai y a plačiai papli ę i daugiausia andami Ku šo, Žiemgalos i Vidžemės a mėse (Zeps 1962: 165–166). Tačiau jų ne andama la galių a mėse (išsky us kelias šnek as Vidžemės pasienyje). Pladžio upelis y a Paš i inio ie o ėje, ku- i aip pa p iklauso is o inei Žiemgalos e i o ijai. Deja, nė a in o macijos apie Žiemgalos e i o ijoje esančius anden a džius, suda y us iš žodžio pīlõg. 3 Nepaisan i ų a gumen ų dėl yšio a p Pilda i põld, niekas nebu o a k eipęs dėmesio į ai, kad pie ų es ų a mėse ie oje ge manų skolinio põld ‘laukas’ ku kas dažniau y a a ojamas inų el- dinys nu m ‘laukas, pie a’, dėl ko yšys a p la galių ik inio žodžio i es ų apelia y o gali bū i i paneig as. S aipsnio au o ius šį klausimą sp endžia olimesnėse dok o an ū os s udijose, susijusio- se su La ijos inų kilmės ie o a džiais. SIMONAS NOREIKIS 152 Ac a Linguis ica Li huanica XC Fone inės s uk ū os požiū iu sunku as i yšį a p a do Pladis i apelia- y ų kamienų pīlādz-, pīlāg-, pīlag-, pīlaģ- a ian ų. Kamieno balsis ī o iginalo kalboje (ly ių) i isose la ių kalbos žodžių o mose isada y a ilgas. Tuo a - pu lie u ių kalboje šis balsis y a umpas Ly ių pīlõg i apo ilgas dėl onologi- nio pokyčio *š > *h > ∅ (plg. suomių pihlaja, es ų pihlakas). Anks y ojoje inų p okalbėje šaknis bu o *pišla-, ačiau lie u iško a do o moje nė a š pėdsakų. Todėl a do Piladis negalima sie i su jokia inų kalbos o ma. Ki a e us, Pladis gali bū i in iksinis da inys, nes in iksas -ad- y a p o- duk y us lie u ių anden a džiuose. Kamienas pil- gali bū i daik a a džio pils a ba eiksmažodžio pl i edinys. Iš abiejų leng ai galima suda y i anden a - džius, pa yzdžiui, Pil-ẽlė < lie u ių pils, Pil-ãšius < pl i (Vanagas 1981: 258). Anks esniame sa o da be Vanagas (1970: 71) a dą Pladis lygina su pas a ai- siais a dais. Apie galimą inoug ų kilmę jis užsimena ik išnašoje. Vanagas p i- pažįs a, kad one iniu požiū iu ly iškos o mos i iš jų susida iusios la iškos o mos a gu a gali bū i susijusios su Pladis. Tačiau jis da o p ielaidą, kad Pladis gali bū i susijęs su la iškuoju a du Piladzis (ano jo, ai li uanizuo a o ma Pīladzis). Deja, nepaaiškina, kokia ai ie o ė i ku ji y a, kodėl ga sas i apo umpas. Tuo a pu Vanagas (1981: 258) e imologiniame žodyne ašo ik apie galimą inoug ų kilmę, o pa alelės su a dais Pilẽlė i Pilãšius nenu ody os, no s jos paaiškinamos plačiau. Todėl šiuo a eju links ama p i a i bal iškajai e imologijai. 3.22. Púožas (eže as) Vanagas (1981: 268): Púožas ~ La galos d a o a das Puožu-māja. Pasak mokslininko, o ma puož- išsi u uliojo iš o mų pāz-, pāž-. Sa o eiginį jis g in- džia uo, kad la galių kalboje bal ų ā i s a uo. Minė ą eže o a dą jis lygi- na su ki ais la ių ie o a džiais, pa yzdžiui, Pāze (pie a), Pāzis (3 ski ingi objek ai) i Pāzs, Pāžupe (upė), ku ie suda y i iš la ių žodžio pāzis < pāź ‘uo- la’ (Vanagas žodį pāź pažymėjo kaip suomišką, no s iš iesų ai y a Vydemano Es ų– okiečių kalbų žodyne už ašy a o ma pāź, suomių kalboje aisyklinga o - ma y a paasi (Wiedemann 1869: 858). Žodžio pāzis papli imas la ių kalbos a - mėse nė a didelis, jis a ojamas ik Li onijos (Vidžemės) a mėse (Zeps 1962: 160). Vanago minimos Pāz-, Pāž- ie o ės y a Ku še (LGIA VD). Puožas i Puožu-māja y a ski ingose is o inėse ie o ėse. Púožo eže o e- i o ijoje nė a uolų, odėl siejimas su inų *paasi y a seman iškai nepag įs as. Be o, suomių paasi i jo a i ikmenys ki ose inų kalbose laikomi ge maniškos kilmės (< *spāđa, EESe s. . paas). Da an p ielaidą, kad inoug ai gy eno Lie u oje iki bal ų a sik aus ymo, jie ik iausiai ne u ėjo žodžio *paasi, ku is S aipsniai / A icles 153 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai y a palyginus neseniai pasiskolin as, į Suomijos e i o iją pa ekęs po o, kai i- noug ai a iamai apsigy eno Lie u oje. Lie u ių kalboje one inės aidos a ejis *paasi > *puož- neįmanomas (ypač *s > *ž). Vanagas a dą Puožas siejo su nese- nomis inų kalbų o momis, ku ios y a sa a ankiškos one inės aidos ezul a as. Aikio’as pažymi, kad a dus eikė ų lygin i ne su daba inėmis o momis, o su ekons uo omis (Aikio 2007: 164). Žodžio paasi palyginimas su anks esne o - ma *spāđa odo, kad Púožas su jomis nesusijęs. Todėl galima da y i iš adą, kad Púožas nė a akmens amžiaus laikų inoug ų subs a o ie o a dis. 3.23. Roba à, Robã ė (upė) Vanagas (1981: 279) eigia, kad šis upė a dis g eičiausiai y a inoug izmas i lygina jį su La ijos hid onimu Rabba -Esse , siejamu su ly ių i es ų aba ‘pel- kė’, ly ių aba -suo ‘pelkė’, apa-suo ‘klampi pelkė’. Es ų aba y a skolinys iš seno ės skandina ų kalbų (EESe s. . aba). Skoliniai iš skandina ų kalbų pa eko į inų kalbas ik III–VIII a. (Kallio 2015: 26), odėl ch onologiniu požiū iu eig i, kad Roba à y a akmens amžiaus laikų subs a o inoug ų hid onimas, negalima. Vanagas užsimena, kad Vladimi as N. Topo o as siūlo ki okį kilmės aiškini- mą, be de aliai jos neap ašo (Topo o 1977: 84). Pi miniame šal inyje ma y i, kad šis mokslininkas siūlo indoeu opie išką kilmę. Topo o o p ielaidos pa ik a nesisieja su šio s aipsnio ema, odėl a ei yje į ją a k eip i dėmesį siūloma ki- iems y ėjams. 3.24. Rujà (upė) Vanagas (1981: 283): Rujà ~ la iški ie o a džiai Rūja, Rūjupe, Rūjas, ku- iuos Būga (III 617) laiko inoug izmais. Pasak Vanago, inoug iškąją kilmę aip pa pa i ina i la ių upė a dis Ruoja, p ūsų Rogys, Royenn, Roigen < *Rōjis (*Rōja-), la ių āja ‘supu ęs, ne ekąs ūdyno anduo’ bei kašubų aja ‘bala, pu as, pelkė’. Du pas a ieji apelia y ai bu o laikomi inoug iškos kilmės, plg. suomių uoja ‘liūnas, bala’, es ų oe ‘liūnijos, klampynės, dumblina ėkmė’ (Bedna czuk 1976: 51), ačiau San e is Jun ila, g įsdamas is o inės onologijos dėsniais, šią p ielaidą a me a (Jun ila 2015: 20). Vėliau i pa s Vanagas (1981: 283) eiškė abejones dėl upė a džio Rujà yšio su la iškais ie o a džiais ūj-, kadangi lie u ių upės a do o ma su umpuoju šaknies balsiu u. Manan , kad jo įž alga eisinga, upė a džio Rujà inoug iška kilmė y a a me ama. SIMONAS NOREIKIS 154 Ac a Linguis ica Li huanica XC Suomių uoja o ma inų p okalbėje bu o * ooja, o ilgasis šaknies balsis y a ėly as eiškinys. Finoug ų p okalbėje šio žodžio o ma galėjo bū i * owaja / * oηaja / * oγaja (s aipsnio au o iaus asmeninio pokalbio su A. Aikio’u duo- menimis), odėl aip pa anksčiau paminė i la ių, p ūsų i kašubų apelia y ai i ik iniai žodžiai a gu a gali bū i inoug iškos kilmės. 3.25. Sikià (upė) Vanagas eigia, kad upė a dis Sikià (Sỹkė) sie inas su lie u ių apelia y ais sỹkas, sỹkis, ku ie bu o laikomi iniškais skoliniais, plg. suomių siika (Vanagas 1975: 404–405). Tačiau pačiose inų kalbose siika laikomas ge manų skoliniu, o lie u ių apelia y ų sỹkas, sỹkis yšys su inų i ge manų žodžiais nė a aiškus (LÄGLOS III 231), odėl Sikià negali bū i akmens amžiaus laikų inoug ų sub- s a o anden a dis. 3.26. Suosà (upė) Vanagas (1981: 320): Suosà ~ ka elų Suasjä i. Šiau ės Suomijoje (Enon ekiö) y a ys eže ai, pa adin i Suasjä i. Vanagas nepaneigia i bal iškosios e imolo- gijos bei pa eikia palyginimą, pa yzdžiui, su žodžiu saũsas i ki ais lie u iškais apelia y ais, kas a odo į ikinamiau. Eže ai, adinami Suasjä i, y a oli nuo Lie u os, odėl a ealiniu- ipologiniu požiū iu jie negali bū i siejami su Suosa. Be o, Suasjä i y a, ko ge o, *Suas- / *Suas- silpnojo laipnsnio o ma. 3.27. Šakšỹs (eže as), Šakšlė (upė) Vanagas (1981: 324–325) šių anden a džių kilmę laiko neaiškia. Jis nemi- ni, kad dažnesnė a do Šakšỹs o ma y a Šekšỹs (TLE IV 167). Būga (III 627) šį a dą p iski ia lie u ių i la ių šakš( )- / šekš( )- anden a džių g upei. Jie siejami su apelia y ais lie u ių šẽkš is ‘lenk ais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams sem i’ i šekš a ‘žemėje ilgai gulėjęs a andenyje mi ks an is iš i usio medžio kamienas su kelmu’ (LKŽe). Vanagas aip pa da o p ielaidą, kad eže o a das Šakšỹs y a inoug ų kilmės. Jis lygina anden a dį su E genijaus M. Pospelo o pa eik ais andenų a dais: Šokšos eže as Mokšos upės baseine i de ynios Šokšos upės, ku ių baseinas d iekiasi nuo Onegos eže o iki Mezenės A changelsko s i yje (Pospelo 1970: S aipsniai / A icles 155 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai 99–100). Pospelo as aip pa mini okius andens elkinių geog a inius pa a- dinimus kaip ma ių šokš ‘upės a šaka’ i mansių šoš ‘maža upė, upelis’. Toliau s aipsnyje ik inama, a Vanago ap ašomos pa alelės su Pospelo o pa eik omis p ielinksninėmis kons ukcijomis i apelia y ais y a eisingos. Ma ių šokš y a kilęs iš U alo p okalbės *soja- kamieno (UEW s. . *soja), o -kš- y a p iesaga. Ki ose U alo šeimos kalbose ši o ma panaši į U alo p okal- bės o mą i a ojama be p iesagos. Jos a i ikmens inų kalboje nė a. Mansių šoš nė a *soja a i ikmuo. Teisingas a i ikmuo, pa yzdžiui, šiau ės mansių kal- boje y a aj . Žodžio šoš pi minė o ma *čoč, nes mansių *š išsi u uliojo iš *č (Sammallah i 1988: 511–512). Todėl čia minimi mansių i ma ių apelia y ai dėl one inių p iežasčių negali bū i siejami su p abal iška o ma *šakš- / *šekš-. Is o inės onologijos požiū iu galima a mes i Šakšỹs ~ Šekšỹs yšį su minė- ais inoug ų apelia y ais. Galiausiai eikė ų p idu i, kad a ~ e kai a bal ų žo- džiuose y a dažnas eiškinys. Dėl šių p iežasčių a dą galima laiky i bal išku. 3.28. Šladis (upė) Vanagas (1981: 331) emiasi Juozo Šlia o (1970: 263) hipo eze, kad *šilad- y a kilęs iš o mos *šild- dėl ie inėje a mėje populia ios anap iksės i kad jo kilmės šal inis y a ly ių žodis sīlda ‘ il as’. Vanagas aip pa a siž elgė į Šildos upės a dą Ka elijoje (Vasme 1934: 36). Jis a k eipė dėmesį i į ai, kad ly- ių sīlda y a bal iškas žodis inų kalbose: bal ų * il as > suomių sil a ‘ il as’ (Thomsen 1890: 98). Šilda šiuo a eju nė a inkamas pa yzdys, nes ai ka elų anden a dis, suda- y as iš apelia y o šilda ‘ il as’, ku iame pasi eiškia s > š kai a, būdinga ka elų kalbai, ačiau ji ep ezen uoja ne okį jau seną eiškinį. Taigi palyginimas su šia o ma nė a inkamas onologinio ys ymosi ch onologiniu požiū iu pa yzdys. Ly ių sīlda, kaip i p ieš ai minė oji ka elų šilda, kilusi iš inų *sil a i y a bal ų skolinys. Ne jeigu bū ų į ykęs g įž amasis skolinimasis, mažai ikė ina, kad galėjo į yk i s > š kai a. Todėl lyginimas su inų *sil a ediniais ne inkamas. Vanden a dis Pladis a iamas labai panašiai kaip Šladis i u i p iesagą -ad-, ku i y a p oduk y i lie u ių anden a džiuose. Vanago (1970: 72) knygoje, ski oje lie u ių hid onimų s uk ū oms, Šladis minimas kaip ienas iš a do, suda y o su šia p iesaga, pa yzdžių. Sa o e imologiniame žodyne (1981: 331) Vanagas pa eikia ik galimus inoug ų kalbos a i ikmenis. Tačiau a das gali bū- i pada y as iš žodžio šlas (Rimša 1995: 98). Iš jo y a susida ę daug į ai ių ki- ų a dų (pa yzdžiui, upės a das Šl-upis, eže ų a dai Šl-eže is a Šlas), o- dėl Šladis gali p iklausy i ai pačiai g upei, aigi bal iška e imologija skamba į ikinamiau. SIMONAS NOREIKIS 156 Ac a Linguis ica Li huanica XC 3.29. Šuojà (upė), Suojà (upė) i Suojỹs (eže as) Pasak Vanago (1981: 320, 336), šis žodis gali bū i inoug ų kilmės, o jo a i- ikmenys daba inėse inų kalbose aip pa galė ų bū i Šuo, Šuo-ja i, Šuo-oze o, Šuoju (pas a ąjį Vanagas siūlo laiky i suomišku). Vanago pa eik i a dai iš iesų y a ka elų kalbos žodžių o mos, ku iose inų s paki o į š. Minė i a dai susiję su ka elų šuo a ba suomių suo. Tačiau a das Šuoju lieka neaiškus, nes skamba ne suomiškai. Spėjama, kad ai ka elų kalbos žodžio o - ma, ku ioje aip pa į yko s > š i a > u pokyčiai. Suomiška o ma bū ų *Suoja. S aipsnio au o iaus pokalbio su inoug ų a dyno y ėju Pauliu Rahkonenu me u šiam anden a džiui bu o pasiūly as samių kilmės aiškinimas. Vanago palyginimai nė a pa ikimi odėl, kad jo siūlomuose iniškuose a i ikmenyse š y a an inis ga sas. Taigi, one iniu-is o iniu požiū iu neįmanoma, kad a das Šuojà bū ų susijęs su ka elų a dais. Žodžio suo one inė s uk ū a aip pa ki o: suomių suo < ėly oji inų p okalbė *soo < anks y oji suomių p okalbė *soγi / * oγi (Saa iki i 2006: 269–270). Sunku įsi aizduo i, kaip bal iškosios o mos galėjo išsi u ulio i iš anks y ųjų suomiškų o mų. Ki a e us, A is ė nu odo, kad inų *soo gali bū i paleoeu opie iško subs a o žodis (A is e 1971: 256). Lieka neaišku, a lie u iški a dai su juo susiję. Vanagas (1981: 320) eže o a dą Suojỹs i upė a dį Suojà sieja su ka elų Suo-jä i i suomių suo ‘pelkė’. Šių a dų e imologinę analizę galima ykdy i aip pa , kaip i anksčiau s aipsnyje minė o a do Šuojà a eju. Vanagas (1981: 320) emiasi Būga (I 523), ku is aiškina la ių a do Suoja e imologiją. Jo lie u iškas a i ikmuo bū ų Šuojà. Pasak Būgos, la ių Suoja i lie u ių Šuojà gali bū i susiję su jo ingių kalbos žodžiu *sōjā ( eikšmė nenu- ody a), iš ku io ik iausiai išsi u uliojo lenkiškas eže o a das Sajno < sla ų *Sajьno < jo ingių *Sōjinan (*Sōjā + -in- + -an). Vanagas (1988: 47) a k eipė dėmesį į ai, kad kai ku iuos šiau ės Lie u os anden a džius galima paaiškin i aka ų bal ų gy enamajame a eale pasi aikan- čiais a dais (pa yzdžiui, Dabikinė šiau ės Lie u oje ik iausiai sie ina su seno- sios p ūsų kalbos žodžiu debican ‘didelis’). Dėl šios p iežas ies Būgos aiškinimas a odo į ikinamas. Bal iškasis e imologinis a do Šuojà aiškinimas a odo pag įs as dėl anksčiau nu ody ų p iežasčių. Tuo a pu a do Suojà e imologija lieka neaiški, ačiau a do siejimas su inų apelia y ais i ik iniais žodžiais one iniu požiū iu a o- do ne inkamas. S aipsniai / A icles 157 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai 3.30. Ta añdė (upė) Vanagas (1981: 340) ją lygina su La ijos upe, ku ios ly iškas a das y a Tē and (Rudzī e 1968: 192). Valen inas Kipa skis šį a dą laiko inoug išku i a- pa ina jį su suomių Ty än ö, ly ių õõ a ‘de a’ i es ų Tõ andi küla (Kipa sky 1939: 236). Palyginimas lie u ių Ta añdė ~ ly ių Tē and ch onologiniu požiū- iu y a ne inkamas. Jei Kipa skio palyginimas eisingas, ai one inė ly ių a do o ma y a ik ai isai nesena. Ly ių kalboje po p iebalsio p adėjo nyk i, pasak Pe io Kallio’o, ik XV a. pabaigoje (Kallio 2016: 46–47, 60–61). Ta andė y a oli nuo bal ų i ly ių kalbų kon ak ų a ealo, odėl šis upė a dis negali bū i e - inamas kaip inoug ų subs a o a das. Vanagas (1975: 405) a dą Ta añdė aip pa siejo su šiau ės aka ų Rusijos upių a du Ta anda. Tiksli upės ie a nenus a y a (Ma adudina 1965: 11). Jis aip pa emiasi Būgos (III 621) pa eik ais la iškais ie o a džiais su a iksu -nd- (plg. inų *-n A, *-n O). Būga juos pa eikia kaip inų a dus. Vanagas siūlo i ki ą a ian ą. Pasak jo, Ta añdė gali bū i siejama su asmen- a džiu Ta anda, bal a usių Ta anda (ž . Vanago naudo ą asmen a džių šal inį Bi yla 1969: 409). Tačiau jis nenu odo okių apelia y ų kaip a añdžius, a añ- dė ‘plepys’, a ánda ‘k ailys’ (LKŽe). Mikolajus V. Bi yla aip pa nu odo u- sų Ja osla lio a mės žodį a an a ‘kalbus žmogus’ (dėl pas a ojo apelia y o ž . Mel’ničenko 1961). Visi šie žodžiai gali bū i onoma opėjiniai, nes lie u ių kal- boje y a nemažai žodžių su onoma opėjine o ma a a-, eiškiančių, pa yzdžiui, kalbumą, beldimą, s i dulia imą (LKŽe). Ta añdė y a ne ik upės, be i kaimo, p o ku į eka upė, a das. Gali bū i, kad kaimui a dą pi miausia su eikė žmo- nės, adin i Ta anda, o ik po o šis žodis bu o p adė as a o i kaip upės a - das. Va das Ta añdė ki čiuojamas an ajame skiemenyje, i šis a gumen as liu- dija p ieš inoug išką kilmę. P iesagos -n A papli imas apsi iboja Bal ijos inų i Pe mės kalbomis (Hakulinen 1979: 200), ačiau p iesaga -and- aip pa nė a s e ima bal ų kalboms (Būga III 847). A gumen ai už Ta andės a do bal išką kilmę y a pakankamai s ip ūs. Be o, upė eka daug oliau nuo žinomų is o i- nių inoug ų gy enamojo a ealo. Taigi bal iška kilmė y a ku kas į ikinamesnė. 3.31. Té e ė, la iškai Tē e e (upė) Té e ė (la ių Tē e e) y a La ijoje, be nedidelė jos a ka pa eka Lie u os i La ijos pasieniu. Vanagas (1981: 344) e imologiniame žodyne upė a dį lygina su la išku miško a du Ta as es mežs. Pasak jo, šis y a inų kilmės, i lygin- inas su es iškais a dais Ta wes , Ta es , Te es i Ta as u kihelkond. Jis da o p ielaidą, kad okį pa į požymį u i i ka elų a dai Te a-lambi i Te a-jä i. SIMONAS NOREIKIS 158 Ac a Linguis ica Li huanica XC Pas a ieji du a dai ik iausiai suda y i iš apelia y o e a ‘de a’, ku is inų kalbose gali bū i bal iškas skolinys (Kalima 1936: 168). Te a aip pa gali bū- i skandina iškos kilmės, ačiau be ku iuo a eju ai ėly esnis skolinys inų kalbose ( . y. pasiskolin as ėliau nei 2000 m. p . K .). Vanagas emiasi Lau io Ke uneno nuomone, kad e - y a kilusi iš žodžio a as ‘ au as’ (Ke unen 1955: 223). Vanago ik iausiai apsi ik a eikian šią nuo odą, nes Ke unenas analiza o ik a dus su a -. Žodis a as inų kalbose laikomas bal išku skoliniu (< bal ų * au as (Kalima 1936: 166)), o o ma a as y a me a ezės ezul a as. Ta as bu o p oduk y- us būd a dis ie o a džiuose, ben jau Suomijoje (pa yzdžiui, Ta as-joki, Ta as-jä i). Té e ė bu o siejama su ėly ais skoliniais inų kalbose, odėl šis upės a - das negali bū i e inamas kaip akmens amžiaus laikų inoug ų subs a o anden a dis. Nė a pag indo neig i bal išką a do Té e ė kilmę. Būga (III 847) nu odo, kad ai gali bū i p iesaginis da inys Te -e -ė i lygina jį su la ių ie o a džiu Te ende, ku is y a ku šiškos kilmės. 3.32. Tilkà (upė) Vanagas (1981: 345): Tilkà ~ la ių kaimų a dai Tilk(u)sā i, Tilkainis, Tilkas < ly ių ilk, suomių ilkka ‘lašas’ (Būga III 618). Vanagas aip pa palygi- nimui pa eikia ka elų eže o a dą Tilkus. Finų * ilkka y a ga sažodinės kilmės žodis (SES s. . ilkka), iš ku io y a ki- lę i eiksmažodžiai, pa yzdžiui, es ų ilkuda ‘ a ė i, lašė i’. Tačiau * ilkka y a ėlesnės kilmės žodis, kadangi anks y ojoje inų p okalbėje negali bū i ilgojo p iebalsio (šiuo a eju kk) po ilgo skiemens (Jun ila 2015a: 195). Be o, jame neį yko * i- > si- paki imas. Todėl is o inės one ikos požiū iu šis upė a dis ne- gali bū i e inamas kaip akmens amžiaus inoug ų subs a as. Tuo a pu ka elų eže o a das Tilkus suda y as ne iš ilkka ‘lašas’, o iš ilkku ‘žemės uožas’ (plg. salmi ‘sąsiau is’ > salmes) (s aipsnio au o iaus asmeniškas pokalbis su Denisu Kuzminu). Dėl anksčiau s aipsnyje minė ų p iežasčių paly- ginimas su ilkku aip pa ne inkamas. Vanagas (1981: 345) galiausiai eigia, kad „bene į ikinamiau bū ų sie i su lie- u ių lk i ‘ il i, im i’.“ S aipsniai / A icles 159 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai 3.33. Ug a (upė) Ug a p asideda La ijoje i Lie u oje į eka į K iauną. La ijoje aip pa a - ojamas a das Ug a, ačiau Lie u oje labiau papli ęs a das K iaunnų upẽlė, jos in ako a das K iaunẽlė. Minė i upė a džiai y a a do K iaunà ediniai. Pasak Vanago (1981: 352), Ug a gali bū i inoug ų kilmės. Jis lygina upė a - dį su upės Ug a a du Rusijoje. Šios upės ie a nenus a y a, ačiau Vanagas ją mini kaip inoug išką. Viename iš šal inių upės a das Ug a neminimas, ačiau minimi ki i a dai su -g - (plačiau ž . Se eb enniko 1970: 58). Smolensko i Kalugos s i yse eka upė, adinama Ug a. Pasak Makso Fasme io, Ug a y a bal iškos kilmės (Vasme 1987: 147). Mokslininkas ją a- pa ina su la ių Uog e, lie u ių Ungu upė. Fasme io palyginimai šiame s aips- nyje nebus ap a iami, nes jie iesiogiai nesusiję su da bo ema. Tačiau a k eip- inas dėmesys į Fasme io pas abą, kad Ug a negali bū i siejama su usėnų ug y ‘ eng ai’, kadangi ie o ėje, ku ioje y a minima upė, niekada negy eno eng ai. Visiškai įmanoma, kad a p La ijoje i Lie u oje andamų a dų Ug a i Rusijoje ekančios upės a do Ug a jokio yšio nė a, i jie y a homonimai. Ug os upės a do kilmė lieka neaiški, odėl eig i, kad jis y a inoug iškas, negalima. 3.34. Ù ka, Ù kis (upė) Vanagas (1975: 405; 1981: 355): Ù ka ~ es ų u g ‘upelis’ > la ių u ga (Zeps 1962: 199), iš ku ios bu o suda y i i la iški ie o a džiai (Balode 2015: 64), ačiau okie a dai andami ik bu usioje ly ių gy enamojoje e i o ijoje. Ù kis y a idu io Lie u oje, . y. oli nuo minė os e i o ijos. 3.35. U ėda (upė) Žodyne Vanagas (1981: 256) eigia, kad U ėda „g eičiausiai sie ina su Aujėdà up.“ Jis aip pa lygina upė a dį i su es ų Ueda, Uueda (Vanagas 1975: 405). Tačiau Uueda – one iškai edukuo a asmen a džio Uue oa o ma, ku i y a su- du inis žodis uue ‘naujo’ + oa ‘kamba io’. Šį Vanago palyginimą su es išku ie o a džiu komen a o Enn’as E ni s’as i a me ė okią galimybę, kad lie u ių U ėda gali u ė i ką no s bend a su es ų Uueda (E ni s 1979: 132). A k eip inas dėmesys į ai, kad an as dėmuo es ų ie o a dyje / asmen a dyje Uue oa oa y a apelia y o uba ‘kamba ys’ kilmininko linksnio o ma, o pa s apelia y as y a SIMONAS NOREIKIS 160 Ac a Linguis ica Li huanica XC ge manų kilmės (SES s. . upa), odėl negalima kalbė i apie akmens amžiaus laikų subs a ą. Bal iška kilmė a odo į ikinamesnė. 3.36. Výgala (upė) Vanagas (1975: 405): lie u ių Výgala ~ es ų Vigala. No s šie anden a džiai skamba labai panašiai, jie y a suda y i ski ingais būdais. Es ų Vigala suda o- ma su o man u -la, eiškiančiu ie ą. Žodis igā ‘ilga d ėgna įduba a p d iejų kal ų, pailgas pelkė as slėnis’ y a ly ių kalboje, šis žodis ik iausiai u ėjo a i- ikmenį i es ų kalboje (EKNRe s. . Vigala). Lie u ių Vygala galėjo bū i su- da y a iš p oduk y aus lie u ių kalbos o man o -gala (plg. A iógala, Baisógala, Gimbógala i k .). Tačiau Vy- o man o kilmė lieka neaiški. Galbū ai y a elipsė iš Vijogala. 3.37. Vičiu is, Vičiu ė, la iškai Vi ca a (upė) Vanagas (1981: 387) eigia, kad Vičiu is y a li uanizuo a la ių a žiemgalių o ma (p iesaga -a - ie o a džiuose dažnai kin a į -u -) (Vanagas 1970: 238; 1981: 387). Vanagas e imologiniame žodyne ašo: „la ių kalbos ly yje i ca - y a p ieš užpakalinės eilės balsį a, ai c negali bū i, sakysim, iš [minkš ojo] k. Vadinasi, e imologizuojamoji šaknis u ė ų bū i i c-.“ Su šiuo eiginiu su ik i negalima, kadangi la ių kalboje c p ieš užpakalinės eilės balsį galį bū i kilęs iš minkš ojo k (pa yzdžiui, kiau as ~ cau s). Toliau Vanagas siūlo inoug išką kilmę emdamasis uo me u nepublikuo u 1977 me ų Šlia o ank aščiu (išleis as po Šlia o mi ies 1996 me ais jo s aips- nių inkinyje (ž . Šlia as 1996: 50) – au . pas .). Vanagas lygina Vi čiu io a dą su es iškais ie o a džiais Vi sa küla, Vi s-jä , Vi su ald, ku ie y a siejami su es išku apelia y u i s ‘klanas, s u ų duobė’ (Ke unen 1955: 238). Taip pa la ių kalboje y a žodis i ca ‘s u os’, laikomas inų skoliniu (Zeps 1962: 206–207). Iš pi mo ž ilgsnio Vi čiu io a das gali u ė i ką no s bend a su inų kalbomis, ačiau ai gali bū i ne subs a o kilmės ie o a dis, o ne iesioginis i- nizmas, . y. ie o a dis, suda y as iš inų skolinio (Balode 2015). Seman iniu požiū iu šis upė a dis aip pa nekelia abejonių, kadangi iek bal ų, iek inų a eale galima as i seman iškai panašių upė a džių: Mỹžupis, Škupis bei suomių Paskajoki (paska ‘šūdas’, joki ‘upė’). Tačiau eikia a siž elg i į ą ak ą, kad Vičiu is y a ienas iš lygiag ečių Lielupės in akų, ku ie u i lie u išką i la išką a dą, pa yzdžiui, lie u ių Š  ė ~ la ių S ē e, lie u ių Šeš ė ~ la ių Sese e, lie u ių Vege  ~ la ių S aipsniai / A icles 167 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai Rimša Vy au as 1995: Pseudosuomug iški bal ų ie o a džiai. – Bal is ica VII: Bal is ica VII S a p au iskais bal is u kong ess 1995. g. 13.–15. jūnijā: e e ā u ēzes, Rīga: La iešu alodas ins i ū s, 97–98. Rudzī e, Ma a 1968: Somug iskie hid onīmi La ijas PSR i o ijā. – La iešu lek- sikas a īs ība. Zinā niskie aks i 86, Rīga: Zinā ne, 175–198. Saa iki i Janne 2006: Subs a a U alica. S udies on Finno-Ug ian Subs a e in No he n Russian Dialec s, Helsinki: Helsingin yliopis o. Saa nis o Ma i 2003: Ka jalan geologia. Ka jalan luonnonmaiseman syn y. – Ka jalan syn y. Viipu in läänin his o ia 1, ed. by M. Saa nis o, Ka jalaisen Kul uu in Edis ämissää iö, Ka jalan Ki japaino Oy/Ka jala-leh i, 21–80. Sammallah i Pekka 1988: His o ical phonology o he U alic languages. – The U alic languages: Desc ip ion, His o y and Fo eign In luences, ed. D. Sino , Se . Handbuch de O ien alis ik, Sec. 8: Handbook o U alic and Cen al Asian S udies, 1, Leiden: E. J. B ill, 478–554. Schmid Wol gang P. 1988: Noch einmal zu F age eines wes innischen Subs a s in Li auen. – Zei sch i ü Os o schung. Lände und Völke im ös lichen Mi eleu opa 37, Ma bu g: He de -Ins i u , 161–174. Se eb enniko Bo is A. 1970: Серебренников, Бориc А. Почему трудно разрешить проблему происхождения верхних слоёв севернорусской гидронимии [Počemu udno az eši ’ p oblemu p oischoždenija e chnich slojo se e no usskoj gi- d onimii]. – Вопросы языкознания [Vop osy jazykoznanija] 1, 44–59. Šlia as Juozas 1970: Subs a as Žeimelio apylinkės a dyne i a mėje. – K aš o y a, ed. B. Vai ke ičius, 263–270. Šlia as Juozas 1996: Žiemgalių pėdsakais, Vilnius: „Žiemgalos“ d augija. Thomsen Vilhelm 1890: Be ø inge mellem de inske og de bal iske (li auisk-le iske) sp og: en sp oghis o isk unde søgelse, Københa n: Blanco Lunos. TLE IV – Ta ybų Lie u os Enciklopedija 4 (Simno–Ž o ūnė), Vilnius: Vy iausioji enci- klopedijų edakcija, 1988. Topo o Vladimi N. 1977: Топоров, Владимир Н. К фракийско балтийским языковым паралеллям [K akijsko bal ijskim jazyko ym pa alelliam]. – Балканский лингвистический сборник [Balkanskij lin is ičeskij sbo nik], отв. ред. Т. В. Цивьян [o . ed. T. V. Ci ’jan], Москва: Наука [Mosk a: Nauka], 59–116. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. SIMONAS NOREIKIS 168 Ac a Linguis ica Li huanica XC Vanagas Aleksand as 1975: К проблеме финно-угорского субстрата в литовской топонимии [K p obleme inno-ugo skogo subs a a li o skoj oponimike]. – Cong essus Te ius In e na ionalis Fenno-Ug is a um. Tallinnae habi us 17.–23. VIII. 1970. Pa s I. Ac a Linguis ica, Tallinn: Valgus, 404–405. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologins žodynas, Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1988: Lie u ių anden a džiai, se . Kalba i žmonės, Vilnius: Mokslas. Vasme Max 1934: Bei äge zu his o ischen Völke kunde Os eu opas. 2. Die ehemali- ge Ausb ei ung de Wes innen in den heu igen sla ischen Lände n, Be lin: Akademie de Wissenscha en. Vasme Max 1987: Фасмер, Макс. Этимологический словарь русского языка 4 (T– Ящyp) [E imologičeskij slo a ’ usskogo jazyka 4 (T–Jašču )], перeвод с немецкого и дополнения О. Н. Трубачева, ред. М. А. Оборина [pe e od s nemeckogo i dopol- nenija O. N. T ubače a, ed. M. A. Obo ina], Москва: Прогресс [Mosk a: P og ess]. Wiedemann Fe dinand J. 1869: Ehs nisch-deu sches Wö e buch, S . Pe e sbu g. Zeps Valdis J. 1962: La ian and Finnic Linguis ic Con e gences, Blooming on: Indiana Uni e si y; The Hague: Mou on and Co. Zinke ičius Zigmas 2005: Lie u ių au os kilmė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Li huanian Hyd onyms o Allegedly Finno-Ug ic O igin SUMMARY This a icle is based on he au ho ’s Mas e Thesis w i en in Finnish and submi ed a he Uni e si y o Helsinki in 2018. The opic is “Li huanian hyd onyms supposed o be Finno-Ug ic” and he aim was a c i ical analysis o such hyd onyms, and he esul was ha in Li huania he e a e no Finno-Ug ic hyd onyms. This opic is impo an o Li huanian onomas ics. Howe e , in Li huania, he e a e no many people wi h knowledge o Finnish. Thus, his a icle makes i possible o Li huanian eade s o see he esul s o he Mas e Thesis by he au ho . In Li huania, i is s ill belie ed ha be o e he a i al o he Bal s o he nowadays e i o y o Li huania he e li ed Finno-Ug ians and hey mus ha e le hei aces in he oponyms. The supposed ime o his e en is 2000 BC. Thus, Aleksand as Vanagas p oposed S aipsniai / A icles 169 Ta iamai inoug iškos kilmės Lie u os anden a džiai Finno-Ug ic e ymologies o a ious Li huanian hyd onyms which in his opinion sound simila o mode n Finnic appella i es and p ope names. I he in es iga ed hyd onyms a e a esul o 4000 yea s old language con ac s, hen he Bal ic and Finnic languages o hose imes sounded di e en . Thus, he his o ical-phonological me hod will be applied in his wo k as well as seman ical and onomas ic me hods compa ing Bal ic and Finnic oponyms. Such me hods we e applied by Aikio in in es iga ing supposed Samic oponyms in Finland whe e he e was a end o p opose Samic e ymology o oponyms wi h unclea e ymology some imes e en wi hou compa ing hem o a Samic appella i e o a p ope name. He paid a en ion o he ac ha p o o-Samic was phonologically di e en han mode n Samic languages and he in i ed o econs uc p o o-Samic o ms i s and only hen compa e hem o Finnish oponyms. A econs uc ed o m may indica e ha Samic e ymology is w ong. This me hod is sui able also in he case o supposed Finno-Ug ic hyd onyms in Li huania. In he Mas e Thesis and his a icle, he e we e e ised o e 40 Li huanian hyd onyms o which Vanagas sugges ed Finno-Ug ic e ymologies. All he e ymologies by Vanagas we e ejec ed o he ollowing easons: His o ical-phonological. The econs uc ed o ms o he compa ed hyd onyms o Finno- Ug ic appella i es and p ope names a e so di e en ha he de elopmen om one o m o ano he would be possible. Seman ical. A Li huanian hyd onym is compa ed o an appella i e which is no used in he o ma ion o Finno-Ug ic oponyms. Ch onological. A Finno-Ug ic appella i e, which a Li huanian hyd onym is compa ed o, is a bo owing om o he languages (la e han he S one Age). In addi ion, all he hyd onyms p esen ed by Vanagas a e e y di e en and i is impossible o classi y hem in any way (by cons uc ion, seman ics e c.). In conclusion, in Li huania, he e a e no Finno-Ug ic hyd onyms o he S one Age. Ne e heless, he p esence o Finnic p ope names is possible on he Li huanian-La ian bo de land, b ough by K ee ins (Vo ic) who li ed in Bauska egion om he 15 h cen u y. Bauska is si ua ed no a away om he bo de , which du ing he cen u ies was no e y p ecise and he e we e small changes in i . I means ha K ee in could ha e ans e ed hei p ope names o he e i o ies o p esen -day Li huania. Thus, u he esea ch should be concen a ed on seeking K ee in names in No he n Li huania. Į eik a 2024 m. gegužės 2 d. SIMONAS NOREIKIS Helsinkio uni e si e o Suomių kalbos, inų-ug ų i skandina ų kalbų i li e a ū ų ins i u as PL25 (Unioninka u 40) 00014 Uni e si y o Helsinki simonas.no eikis@helsinki. i