Dėl dviskaitos rankraštiniuose Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos pamoksluose

S aipsniai / A icles 101 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-1542-2866 Mokslinių y imų k yp ys: senosios i daba inės lie u ių kalbos sin aksė, seman ika i p agma ika, e noling is ika, Lie u os kul ū os i bažny inių eks ų is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all90-04 DĖL DVISKAITOS RANKRAŠTINIUOSE JURGIO AMBROZIEJAUS PABRĖŽOS PAMOKSLUOSE On he Dual Numbe in he Manusc ip Collec ion o Se mons by Ju gis Amb oziejus Pab ėža ANOTACIJA Viename Ju gio Amb oziejaus Pab ėžos pamoksle (1824) esan i bibliog a inė pas aba apie iš Ka olio Fabiani knygos Missya apos olska CZĘŚĆ II (1783) pasi elk ą mokymą a i- dengė ne ik Kip ijono Lukausko ank aščio (1797) pi moje dalyje (312 p.) su ašy ų 30-ies pamokslų kilmės paslap į (ž . Pajėdienė 2022), be i su eikė ijų o pa ies eks o pa eikčių g e inimo galimybę. Du nu ody os Fabiani knygos pamokslai apie 8-ąjį Die o P isakymą u i i lie u išką Lukausko, i žemai išką Pab ėžos e imą. Ski ingomis kalbomis su ašy o eks o e sijų g e inimas leidžia pama y i i gana sub ilius kalbinius ski umus. Pab ėžos že- mai iškai su ašy ų Fabiani pamokslų eks o g ama inis sa i umas susijęs su d iskai os a o- jimu. S aipsnyje ap a iama lenkiško Fabiani eks o sug e inime su lie u išku (Lukausko) i žemai išku (Pab ėžos) e imu iš yškėję ski ingi d iskai os a ojimo modeliai. Nuoseklus d iskai os a ojimas būdingas ne ien K. Fabiani eks ų e imą eikiančiam, be i ki iems J. A. Pab ėžos ank aš inio inkinio PAMOKSŁAY Way ingosy Ma e yjosy pamokslams. ESMINIAI ŽODŽIAI: Ka ol Fabiani (1716 – po 1791 04 09), Kip ijonas Lukauskas (1757–1815), Ju gis Amb oziejus Pab ėža (1771–1849), pamoks- las kaip pamokymas, žemaičiai, d iskai a. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica XC ANNOTATION A bibliog aphic no e abou he eaching om Ka ol Fabiani’s book Missya apos olska CZĘŚĆ II (1783) ound in one o he se mons o Ju gis Amb oziejus Pab ėža (1824) no only e ealed he mys e y o he o igin o he 30 se mons w i en in he i s pa (p. 312) o Kip ijonas Lukauskas’ manusc ip (1797) (see Pajėdienė 2022) bu also p o ided he oppo uni y o compa ing h ee e sions o he same ex . Two se mons on he Eigh h Commandmen om he abo e book by Fabiani appea in bo h he Li huanian e sion by Lukauskas and he Samogi ian e sion by Pab ėža. Compa ing e sions o he ex w i en in di e en languages allows us o see qui e sub le linguis ic peculia i ies. The g amma ical dis inc i eness in Pab ėža’s Samogi ian e sion o Fabiani’s se mons is ela ed o he usage o he dual numbe . The a icle discusses he di e en models o using he dual numbe , which became appa en in compa ing Fabiani’s Polish ex , he Li huanian (Lukauskas), and Samogi ian (Pab ėža) ansla ions. The consis en use o he dual o m is no only ound in he ansla ion o Fabiani’s ex s by Pab ėža bu also in o he se mons om Pab ėža’s manusc ip collec ion PAMOKSŁAY Way ingosy Ma e yjosy. KEYWORDS: Ka ol Fabiani (1716 – a e 09 04 1791), Kip ijonas Lukauskas (1757–1815), Ju gis Amb oziejus Pab ėža (1771–1849), se mon as eaching, Samogi ians, he dual. ĮVADAS Ju gio Amb oziejaus Pab ėžos inkinyje PAMOKSŁAY Way ingosy Ma e yjosy ( oliau – PWM, ank aščio pe ašą i aksimilę ž . Šepe y ė, pa ., 2020) 1824 m. su ašy o pamokslo Apey g iekus lyiżówy bibliog a inė pas aba apie iš Ka olio Fabiani knygos Missya apos olska CZĘŚĆ II ( oliau – FMA2, 1783) pasi elk ą mokymą1 pa odė ne ien nu ody o PWM pamokslo, be i 1797 m. Kip ijono Lukausko ank aščio Pamoksłas Isz P isakimu Diewa Ape Pawinascias Giwenima K ikscioniszka [...]2 pi moje dalyje (p. I–II; 1–310) su ašy ų 30-ies pamokslų kilmę (ž . Pajėdienė 2022). Du Fabiani pamokslai apie 8-ąjį Die o P isakymą – NAUKA XXVIII. z P zykazania Boskiego Osmego. Nie będzieʃz mowił ałʃzywego świadec wa p zeciwko bliźniemu ʃwemu (FMA2 457–469) i NAUKA XXIX. o Obmowach i innych ięzycznych g zechach, do ego P zykazania Boskiego, Osmego 1 Plg.: Wypisano p awie co do słowa z Missyi Apos olskiey Częsci 2 [...] Xiędza Fabianiego PWM 228. 2 Vilniaus uni e si e o biblio ekoje saugomo F1–D654 ank aš inio 409 puslapių inkinio pe ašą ž . Ka aciejus, pa ., 1996, oliau – LP. S aipsniai / A icles 103 Dėl d iskai os ank aš iniuose Ju gio Amb oziejaus Pab ėžos pamoksluose należących (FMA2 470–489) – u i ne ik lie u išką3 Lukausko (LP 281–301), be i žemai išką Pab ėžos (PWM 203–228) e imą. Sug e inus imis kalbo- mis su ašy as Fabiani eks o pa eik is ma y i i gana sub ilūs kalbiniai ski u- mai. Pab ėžos e ime esama sa i o d iskai os o mų i kons ukcijų a ojimo. S aipsnio ikslas – pasi elkian ek i alen iško u inio eks o pa eikčių imis kalbomis – lenkų, lie u ių i žemaičių – sug e inimą ap a i Pab ėžos pasi ink- ą d iskai os aišką. Pab ėžos su ašy a, lenkiško o iginalo modelio nea i inkan i, į a džių d iskai a iksuoja ki okį d iejų ap a iamų subjek ų a objek ų g ama- inį žymėjimą. S aipsnyje apž elgiami i ki uose PWM pamoksluose a ojami d iskai os modeliai ( . y. asmeninių i pa odomųjų į a džių linksnia imas, nu- sid iekian is i į daik a a dinius junginius bei eiksmažodį) i okio a ojimo paska os. Daba inei lie u ių kalbai būdingą d iskai os o mų a oseną įp as a laiky- i nyks ančia (plg. Zinke ičius 1980: 180–181; 2009; Rosinas 1994), uo pačiu pab ėžian kai ku iose a mėse (ypač šiau ės žemaičių4) išlikusį d iskai os gy y- bingumą (plg. Zinke ičius 1980: 181–182; Pab ėža 2017: 98–99). Nag inėjan lie u ių kalbos daik a a džių i į a džių d iskai os aidą senieji žemai iški XIX a. aš ai – ai Simono Daukan o i Simono S ane ičiaus kū iniai – bu o pasi elkiami kaip žemaičiams būdingo nuoseklaus d iskai os a ojimo į ody- mas (plg. Zinke ičius 1980: 182; Rosinas 1994: 113, 119). Pab ėžos ank aš- čiuose dėsningai a ojamos d iskai os kons ukcijos5, ne i publika us PWM pamokslų inkinį, iki šiol da nė a išsamiau ap a os (išsky us Ri os Šepe y ės pa eik ą PWM ep ezen a y ių – a ink ų linksniuojamų ( a dažodžiai i da- ly iai) i asmenuojamų ( eiksmažodžiai) žodžių – d iskai os o mų są ašą, ž . Šepe y ė 2020: 50–51; 53). 3 Apie Lukausko ank aščio kalbos ypa ybes ž . Zinke ičius 2001. 4 Dėl d ejopo žemaičių kalbinės sis emos apibūdinimo ž . Juozo Pab ėžos (2017: 47) eikiamą e - minų žemaičių kalba i žemaičių a mė samp a ų ski ies i neu alaus e mino žemaičių kalba a - ojimo „kalban a ašan apie ieną kalbinę sis emą“ aiškinimą. Apie pamokslininko Pab ėžos ank aščiuose už iksuo os kalbinės sis emos (su laikui bėgan is obulin a ašyba – plg. Subačius 1996) į a dijimą „žemaičių bend inės kalbos modeliu a p ojek u“, u inčiu isus eikalingus že- mai iškus pa ame us: „g įs as žemaičių a me, ski as ik Žemai ijai, ku as Žemai ijoje i žemai- čio“ ž . Subačius 1998: 22. 5 D iskai a a ojama i knygelės apie geog a iją e imą eikiančiame Pab ėžos ank aš yje (ž . Šepe y ė 2019: 47). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1. FABIANI TEKSTO PATEIKTYS LUKAUSKO IR PABRĖŽOS RANKRAŠČIUOSE: SKIRTINGA DVISKAITOS RAIŠKA G e inan du FMA2 knygos pamokslų – Nauka XXVIII. z P zykazania Boskiego Osmego. Nie będzieʃz mowił ałʃzywego świadec wa p zeciwko bliźniemu ʃwe- mu (FMA2 457–469) i Nauka XXIX. o Obmowach i innych ięzycznych g zechach, do ego P zykazania Boskiego, Osmego należących (FMA2 470–489) – eks ą su jo lie u iška i žemai iška pa eik imis Lukausko (LP 281–301) i Pab ėžos (PWM 203–228) ank aščiuose, iš yškėja d iskai os a ojimo ski umai. Abiem e - imams būdingas d iskai os nuo odų apa umas ma omas ik e čian Fabiani eks o d iskai os į a džius – ienažodį oba i samplaikinį obydwa (jų a oji- mą lemia ap ašomoji leksinė eikšmė, su elkian i dėmesį į abiejų na ių ap a ia- mo požymio bend umo pi mąjį paminėjimą6). Abiejų ank aščių au o iai – i Lukauskas7, i Pab ėža – nu ody iems d iskai os į a džiams pa enka ą pa į a i- ikmenį. Tai samplaikinis į a dis abudu8, nuo ku io d iskai a gali d iek is i į a ibu inę kons ukciją (1b) a į eiksmažodinį junginį (2a, 2b), plg.: (1) Jeśliby ʃ anął swia ek kłamliwy p zeciw człowiekowi, winuiąc go o p zeʃ ępʃ wo, ʃ aną oba, k o zy maią ʃp awę p zed Panem [...] FMA2 458 (1a) Jey s o u swie kas mełagis p iesz Źmogu, kał indamas ij ape pa zingima ie- sos, s oia abudu, ku ie u ia eykała po akimis Pona [...] LP 282 (1b) Jey s oses swiedkós małagings p isz żmogó apskuzdams ji apey koki nóusy- dieiyma. S os abódó, kó ióudóus sp owa i a, p isz Wieszpa i [...] PWM 204 6 Pasak Albe o Rosino, „kai os pačios desk ipcijos (žodžių junginiai) išeina iš okuso i olimes- niame eks e, kaip žinomoji in o macija, minimos ne pi mą ka ą, . y. u i požymį –Pp, jų d is- kai os o mos pap as ai keičiamos daugiskai os o momis“ (Rosinas 1994: 114). Ty ėjo eigimu, šį eiginį pa i ina isi XVI–XVIII amžiaus eks ai ( en pa : 114–115), o nuosekliu a ba dėsningu laiky inas „ne ik d iskai os a ojimas ais a ejais, kai ja žymimas žodis u i požymį +Pp, be i ais a ejais, kai ja žymimas žodis u i požymį –Pp“ ( en pa : 113). 7 Apie Lukausko ank aš yje a ojamą d iskai ą, ku i jam „bu o žinoma iš gim osios žemaičių a - mės“, ž . Zinke ičius (2001: 62–68; 72). 8 Vienažodės į a džių d iskai os o mos abu, abi laikomos iš bal ų p okalbės pa eldė omis, o sam- plaikinės (suaug inės) abudu, abid i ėlesnėmis už ienažodes (plg. Rosinas 2001: 103). Rosino nuomone, į a dis abu, abi a abudu, abid i a ojamas ie oj skai a džio du, d i no in „pab ėž i, kad poaibio, ku į suda o du objek ai a asmenys, isi elemen ai u i sakinyje minimą požymį“, be ik „ ais a ejais, kai du objek ai a asmenys jau u i požymį –Pp (nepi masis paminėjimas) a ba y a žinomi iš „bend ojo žinių ondo“ p esupozicijos“ (ž . Rosinas 1994: 111). Dėl abu, abi p isky- imo ne skai a džių, o į a džių klasei ž . en pa : 109. Ki i kalbos is o ijos y inė ojai abu, abudu adina skai a džiais (apie su skai a džiais du, d i, abu, abi, abudu, abid i a ojamas d iskai os o mas (ly is) ž . Palionis 1967: 143; Zinke ičius 1980: 179). S aipsniai / A icles 105 Dėl d iskai os ank aš iniuose Ju gio Amb oziejaus Pab ėžos pamoksluose (2) według p awa obydwa ka ani bydż powinni FMA2 475 (2a) y pagał p owos abudu ka o u bu y u ia LP 292 (2b) y pagał p owas abódó pawinó bu y ka o ó PWM 218 Pab ėžos eks e ma y i lenkiškam o iginalo pa yzdžiui nepa aldus d iskai- os a ojimas i ais a ejais, kai d iejų subjek ų (objek ų) nuo oda lenkiš- kame Fabiani eks e nė a ak ualizuojama. Pa yzdžiui, pasakojan Ananijo i Sap y os is o iją (Apd 5) ik Pab ėžos eks e šios po os į a dijimui pa enkamos i elia y inio į a džio ku is, i ne iesioginio odymo į a džio anas9 d iskai- os o mos: k o zy FMA2 464 – ku ie LP 286 – kó ióudó [...] anóudó [...] abódó PWM 208–209. Plg. šias į a džių pa ink is eikiančių pas aipų ski inguose aš uose sug e inimą: (3) Mamy ego p zykład [...] Mamy d ugi w Dzieiach Apoʃ olʃkich na Ananiaʃzu, i Sa i ze, k o zy za p zedaną olą, gdy pięniądze do Pio a S. p zynieśli, á Pio S. ʃpy ał: yleście ylko wzięli pieniędze za ę olą waʃzą? odpowiedzieli: y- le; á był alʃz, za az na ymże mieyʃcu, za o kłamʃ wo nagłą śmie cią poka ani. To klamʃ wo w ʃwoich okolicznościach zdaie ʃię bydź lekkie, bo nikomu ʃzkodliwe nie było. Nie było eż obowiązku, żeby pięniąndze za ʃwoy właʃny maią ek wzię- e, do poʃpoli ego ʃka bu oddawali. Uważaycie iak ʃu owo uka ane. FMA2 464 (3a) Tu em o p ikłoda [...] Tu em un a His o iosy Apasz aliszkosy un Ananiosiaus y Sa i os, ku ie uz pa duo a di wa, kada pinigus pas Pe a S. a anesie, o Pe as S. pasikłause, iekas ik ay jemie pinigu uz ą di wa jusu, a sakie iekas, o buwa ne iesa, uiaus un os pacios wie os uz ą meławima nogłu sme ciu paka o y palika. Tas meławimas sawa apłynkibiesy egies bu y łyngwas, nes niekam izieyzdas ne buwa. Ne buwa isz e, idun pinigus uź sawa ik a u a im us ing wiso ima ska ba a adawe. Uwozokie kayp sma kiey paka o as. LP 285–286 (3b) Tó em os yisos paweyksła [...] Tó em ón a Paweyksła, eyszkys ka onys Dyiwa yszsypyldziósys ón anos Po as żano as Ananiosziaus y Sa i as, ap aszi a Kningosy Da bu Apasz ołu: kó ióudó óż pa dóu a g un a sa- wa, kad pyningu a neszy p i Szwę a Pe a Apasz oła. O Szwę s Pe ós óż- sykłausy ju, a yik egawo óż óu g un a jusó: a saky anóudó yik: o bówa ne yisa: óż óu pamaławyma, nogłó sme czió abódó nóu Dyiwa pa- ka o ó palyka óulidy. (: Ac o . Cap. 5. :) No is a małagis e ju odos bu bówósi lęgwa, nes niekam neyszkadliwa: y nebówa ay kanyczney p isa- ki a, kad łosna sawa mają ka pa dawos, bu kanyczney eyki a adóu y ón ógółna ska ba Bażniczys Szwę os. O wyinok Dyiwas eyp s agey paka oiy anóudó y óż oky małagis y. Mie kawoky ada, kaypo s agi i a ka one p i Dyiwa y óż mażas y óż lęgwas małagis es. PWM 208–209 9 Apie elia y inius i ne iesioginio odymo į a džius ž . Rosinas 1996: 140, 94. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 106 Ac a Linguis ica Li huanica XC Ve sdamas d iskai os aiškos požiū iu neu alią Fabiani nuo odą pie wʃzy z nich Pab ėža ak ualizuoja ką ik paminė ų subjek ų nuo odos skaičių (o uo pa- čiu i žymė umą) – am pa inkdamas ne iesioginio odymo į a džio d iskai ą samplaikoje py masis ysz anóudóus ‘pi masis iš jųd iejų’, plg.: (4) Tego ʃą zdania Swięci Koscioła Bożego Dok o owie. Auguʃ yn, i Be na d. Pie wʃzy z nich mowi. Non accomodes au es ad Ve ba de ac o is ne accipias mo em in Anima. Nie pozwałay uʃzu woich na ʃłowa ubliżaiące, by nie weʃzła śmie ć do duʃzy woiey. FMA2 475 (4a) To i a numanima Szwę iey Baznicias Diewa Dak a ay Augus inas y Be na das. Pi mas isz ju kalba: Non accomodes au es ad Ve ba de ac o- is ne accipias mo em in Anima. Ne dałeysk ausiu awa un źodziu apkał- bie oia, idun ne iey u sme cias ing duszy awa. LP 292 (4b) Teyp wy yn Tieway Szwę yijy: Szwę s Augós yns, y Szwę s Be na ds. – Py masis ysz anóudóus saka. Non accomodes au es ad e ba de ac o is, ne accipias mo em in Anima. Nepazwalik ausiu awa ón żodziu apszło- wyną y: kad neiey u sme is i duszy awa. PWM 218 Fabiani eks o ne iesioginio odymo į a džiu i skai a džiu du nusako- mą elia y inę kons ukciją (owych dwoch ʃ a cow, k o zy) a i inkamai e čia i Lukauskas (anus du senius, ku ie); Pab ėžos e ime ji papildomai žymima pe isą a ibu inį junginį nusid iekiančia d iskai a (anóudó Senió dó, kó ióudó ‘anuodu seniu du, ku iuodu’), plg.: (5) I owych dwoch ʃ a cow, k o zy, na niewinną Suzannę alzywie świadczyli, lud zg omadziwʃzy ʃię zabił [...] FMA2 459 (5a) I anus du senius, ku ie un nekał os Zuzonas ne eysiey swieczyie Źmones susi inkusi uźmusie [...] LP 282 (5b) Anóudó Senió dó, kó ióudó ne eysingay swieczyiy ón niekó nekał os Suzannas, żmonis sósy inkósyijy akmenymis óżmuszy [...] PWM 204 Didelį d iskai os o mų pa inkimo po eikį ( . y. žemai iškam kalbėjimui bū- dingą d iskai os nuo odos ak ualiza imą) odo lenkiško o iginalo sakinio mo- delį d iskai os į a džiais papildan is Pab ėžos e imas. Pa yzdžiui, Fabiani sa- kinio lyginamoji kons ukcija su odomaisiais į a džiais en [...] iako i en [...], ku ią enkasi i Lukauskas ( as [...], kaypo y as), Pab ėžos e ime pe eikiama samplaikiniu d iskai os į a džiu abódó, p ieš ai d iskai ą ak ualiza us i pi - muoju jos paminėjimu p adiniame eiginyje [p]akałbóusis, y kó s kłausós pa- kałbą y, welni ó abódó ‘apkalbė ojas, i ku is klausosi apkalbė ojo, elnią u i abudu’, plg.: (6) Obwomca, i obmowy słuchaiący maią diabła, z ą ylko ożnoscią, że en, k o y obmawia, ma go na ięzyku, a en k o y obmawiaiącego ʃłucha, ma go w uʃzach, o ies : ak en duʃzy ʃwoiey ʃzkodzi iako i en. FMA2 476 S aipsniai / A icles 107 Dėl d iskai os ank aš iniuose Ju gio Amb oziejaus Pab ėžos pamoksluose (6a) Apkałbie oias y apkałbieima kłausus, u ia welni, su uo ik ay ski umu y neligibiu, jog as, ku say apkałba u ia ij un liezuwia, o as ku say apkał- buncia kłausa, u ia ij ausiesy, ay i a: eyp as dusiey sawa iźieydzia, kay- po y as. LP 292 (6b) Pakałbóusis, y kó s kłausós pakałbą y, welni ó abódó: só ó yk ay ipa- ingómó, iogey as, kó s pakałb, ó welni ón lyiżówió: o as, kó s kłau- sos pakałbą y, ó welni ausysó: ay i a: iog abódó duszey sawa yszkadyi. PWM 218 Pab ėžos su ašy oje Fabiani eks o pa eik yje ma oma ki okia – nuoseklaus d iskai os kons ukcijų a ojimo, nea i inkančio ek i alen iškų pa eikčių FMA2 i LP eks uose, endencija gali bū i siejama su žemai išku mąs ymu i iš obulin ais e imo įgūdžiais10. Žemai iškam kalbėjimui būdingo nuoseklaus d iskai os a ojimo esama i ki uose PWM inkinio pamoksluose. 2. DVISKAITOS FORMŲ ĮVAIROVĖ IR VARTOJIMO NUOSEKLUMAS KITUOSE PABRĖŽOS PAMOKSLUOSE PWM ap inkama d iskai os o mų į ai o ė i dažnumas sie ini su Pab ėžai būdingu liaudiškuoju kalbėjimu11, pamokslams pasi ink ų emų i ilius acijų į ai umu i gana sa i u a gumen a imo pobūdžiu, paneigiančiu adicinį su- okimą apie įp as ine laikomą pamokslų u inio i a gumen a imo speci iką12. Pamokslų klausy ojus pažindindamas su ka alikiškuoju ikėjimu i moky- mu ( e ybėmis) Pab ėža sa o eiginius g indė nuosekliai išskaičiuojamais 10 PWM pamokslų u inys, s uk ū a i kalba odo, kad eks ų au o iui ūpėjo klausy ojams kuo aiš- kiau i sup an amiau pe eik i e čiamus eks us, jais pag indžian pamokslo įžangoje išsikel us a gumen us. 11 Apie liaudžiai ski us Pab ėžos eks us i susi elkimą į gim ąją šnekamąją kalbą ž . Subačius 1996: 44. Kiek anksčiau Jonas Palionis (1979: 162) Pab ėžą y a minėjęs a p ų, „ku ie ilgesnį laiką bu o nu olę nuo liaudies“, okį eiginį bandydamas pag įs i bažny iniu s iliumi i skolinių (ypač polo- nizmų) gausa. 12 D iskai os nykimą y a įp as a sie i su e u pag įs umu ją a o i i aš ijos šal iniuose (plg. Palionio (1967: 142–143) eikiamą eiksmažodžio d iskai os lyčių e umo sąsają su „ano me o aš ų u i- nio speci ika: iek į ai iuose eliginių dogmų bei pamokslų inkiniuose, iek kancelia inio pobū- džio dokumen uose (įsakymuose, p iesaikose) pap as ai kalbama ne apie d iejų, be apie daugelio asmenų eiksmus; aip pa k eipiamasi dažniausiai į daugelį žmonių“), i gy ojoje kalboje (plg. Zigmo Zinke ičiaus (1980: 180) pas abą: „[J]uk nedažnai žmogui eikia kalbė i specialiai apie du gy us pada us, du daik us a ba du eiškinius. Pap as ai kalbama apie ieną a ba apie kelis esp. daug ( is, ke u is ...), aigi daugiausia enka a o i ienaskai os i daugiskai os o mas.“). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 108 Ac a Linguis ica Li huanica XC a gumen ais. Gana dažnai am pasi elkiami ne ien kele iopi, be ik po iniai a gumen ai a al e na y aus pasi inkimo iš d iejų galimybių iš a dijimai (ap in- kami i eikian Biblijos eilu es), ska ino d iskai os kons ukcijų pa ink is, plg.: (7) Cze ada yszpół żyno y kożnam dó dayk ó. Wyina: kayp ga bin y Dyiwa p i- gólę ey: Ón a ko ó se gie yis, kad nesóg ieszi u p isz óu P isakima. – Apey óudó dayk ó sakises Dwejosy Daliesy o P isakima. PWM 12 (8) Kł. Kóu ad Neczis a a da a Ƶmogóu? – A s. Dó s ósznió dayk ó óż auk [...]: wyina: [...]. – Ón a. [...] PWM 146 (9) kas a yma apkałb ysz pyk óma, dó g iekó wynka ó papyłda, wyina abkalbie- jyma, o ón a a monyiyma PWM 239 (10) Dyiwas [...] p isaka dó dayk ó: wyina: kad [...] – Ón a: kad [...] PWM 13 (11) kożnós g ieks dó dayk ó po sawys auk: kal iby, y ka ony PWM 729 (12) Tóu ka ony pabęgama dóm spasabóm PWM 729 (13) 4 a y ay ysz ozi y, bene bówa as dayk s dóm p isakimóm p isaki s óżłayki y [...] PWM 438 (14) (: Ma h. 6. 24. :) Niewyns negał dóm ponóm a nau y: negaly Dyiwóu a - nau y y ó óu. PWM 324 (15) Be neżynau, a wysy óżsys anawyjy apey yidwy dwy yisy PWM 745 (16) Apey óudó wyinódó g iekó czion esakisio. PWM 87 (17) oksz o [...] idan ne us in ume ies, iog umpay y maż eyszgy sy apey óu- dó eyp s osznió g iekó: nes łabay umpa be ó em łayka. PWM 379 Na ū alų d iskai os a ojimą ska ino Pab ėžos pomėgis em is au o i e ais (plg. 18 pa yzdyje pi mojo i paka ojamo nu ody ų au o i e ų d ina io ben- d umo paminėjimui pa ink us d iskai os junginius kó ióudó Apasz ołó, óudó Apasz ołó) a ba pe pasakojan biblines a š en ųjų is o ijas bei ap a ian kasdie- nio elgesio modelius eik i inkamo i ne inkamo (pe spėjančius) elgesio pa yz- džius. Tokios ilius acijos apima i pe pasakojamose is o ijose eikiančių d iejų subjek ų (objek ų) paminėjimus, p z.: (18) [...] Bażnicze Szwę a amy dayk y sęk mysly Apasz ołu Szwę u Pe a y Powyła: kó ióudó ay Apasz ołó pagalaus y yms, kó yi mo e is ie i a, zaliecyi usy łaykusy óżsy ó ieyma nóu Mo e is ys: byli yk ay ay da i u só p izwalyiymó wyns ón a: o ay dieł o óudó Apasz ołó eyp zaliecyi, idan Wie nyiy ge esney pylniawo u Małdos usy łaykusy. PWM 314 (19) Wi s i nómus pag iżdams, y ma idams dó nabasz ykó, pag obyis peyli nóu- dó żemyn y p ie ełka. PWM 118 (20) Abódo óudó azbaynikó sóg ieszyi: ale a p g ieka anóudóus as bówa ky- onyszkóms PWM 132 PWM esama i pamokslo kalbėjimo s iliui mažai ikė inų d iskai os o mų. Pab ėžai pasi elkian (gy ai a pasakojan ) dialogus iesioginės kalbos in a pai S aipsniai / A icles 109 Dėl d iskai os ank aš iniuose Ju gio Amb oziejaus Pab ėžos pamoksluose apima i asmeninių į a džių d iskai os13 pa ink is, plg. kuopinį 1 i 2 asmens į a dijimą į a džiu wedó ‘mudu’ a kuopinio 2 asmens ad esa o nuo odą į a - džiu jodó ‘judu’ (ž . 21 i 22 pa yzdžius). Kuopinis ad esa o į a dijimas gali bū i pe eik as i be asmeninio į a džio nuo odos – pasi elkian ien ik asmenuo- jamųjų a neasmenuojamųjų eiksmažodžių d iskai os o mas (ž . 23 pa yzdy- je eikiamą pe spėjimą nesilaikan San uokos Sak amen o nu odymų sulauk i d iejų pasiu usių šunų ie enoms p ilygs ančio ne ik edybinio, be i pomi - inio gy enimo – jame kuopinio ad esa o bend umą odo a iamosios nuosakos nóumy sy au ‘numi si a a’, yisy aus ‘ iesi a os’ i pusdaly io budamó ‘būdamu’ d iskai os o mos), plg.: (21) Ale wedó besywelyjau óbagays ey y, saka Sunus, byli ó ón ómżió bu ómi yszgani s, one p apół ómi. PWM 291–292 (22) saka, ilieky au jodó padukieló sunu! PWM 292 (23) Tada ó ne ó iedams os łoskas Dyiwa, p adiesi P ie ełkas sawa nekęs y, anóu k ims y, só anó ba yis yi yis, o pagalaus y musz yis: o okiosy neapką osy budamó iey nóumy sy au, abódó yisy aus łosnay szónis pasió osió pekłas p aga usy pa nepabęg us ómżius. PWM 314 Nuoseklaus d iskai os a ojimo Pab ėžos pamoksluose į odymą eikia ne ien jau kiek anksčiau ap a as lenkiško Fabiani pamokslų eks o e imas, be i iš ki ų šal inių pe ašy os is o ijos. Kai ku ios iš jų gali bū i apibūdinamos kaip kupinos mo ologiškai į ai ių d iskai os o mų a ojimo14, plg.: (24) Szwę s An oninus A cy Wiskups Flo encyiys p iwed s oszni p isy opyiyma wyina. – Wyns ysz okiu bagocziu, apey kó ius cze sakom, jau p i sme y p i- sya yna. Tóu, sopólusy sme elnusy esą i, wyns Kónygs ógyna, kad ne eysey sółóp us ó us a g óużin u yms nóu kó iu yszłópa: pa s oiy óns mieczio yis, y łosnay i akmeni pa symayny, nieka nebweyziedams ne ón p aszimu, neba ón g ażoiymu. Tó ieiy óns dó Sunó, p isya yna y óudó, kó ióudó óu pa i iewóu sawa pa swadowoiy, kóu y Kónygs: ale óns a saka sunóms sawa: 13 Tipologiniuose ap ašuose (plg. Bha 2004: 111) lie u ių kalbos su skai a džiu du suda omos sug ama in os apozi y inės kons ukcijos, ku iose a sispindi i eikiančiojo subjek o ly is a ba g ama inė giminė (plg.: mudu-mud i, judu-jud i, jiedu-jied i), apibūdinamos kaip ne egulia ios aiškos – pi mojo i an ojo asmeninių į a džių a eju šis ski umas iš eikš as ik d iskai oje (plg.: aš i mudu, mud i; u i judu, jud i). Lygia e į kalbančiojo asmens ly ies (giminės) žymėjimą u- i i žemai iškos asmeninių į a džių o mos. A k eip inas dėmesys į ai, kad žemai iška pi mojo asmens kuopinė d iskai a į a dijama žodžiais edọ, ed ẹ ‘mudu, mud i’ (žemai iškų asmeninių į a džių linksnia imo pa adigmą ž . Pab ėža 2017: 98). PWM pa a o os ik y iškosios giminės asmeninių d iskai os į a džių o mos, plg.: wedó 291; jodó 291, jódó 291; y iškos giminės o ma jódóus pasi enkama i apibend inimo a eju – eikian abiejų lyčių nuo odą, plg.: Daleys Dyiwas óż awa a kakliby p i jémyma Słuba óżgin ó łaykó, daleys nepawadzio ón jódóus giwenyma 313. 14 Plg. Rosino (1994: 113) pa eik ą d iskai os kupiną Daukan o už ašy os pasakos iš auką.