Varia Onomastica: Sarmato-Alanica (Danapria, Bohus)

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, 92, p. 1-28 Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online elek oninis) Au o ių eisės © 2025 Alexande I. Iliadi. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau a: 2025-04-18. P iim a: 2025-05-28 1 VARIA ONOMASTICA: SARMATO-ALANICA (DANAPRIA, BOHUS) VARIA Onomas ica: Sa ma o-Alanica (Dniep as, Bugas) ALEXANDER I. ILIADI Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis uni e si e as" K. D. Ušinskis El. paš as: alexand [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5078-8316 Ty imų s i ys: e imologija, lyginamoji is o inė ling is ika, bend a i ipologinė ling is ika. (h ps: www.doi.o g 10.35321 all92-05) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abs akcija Ty imo ikslas - a ski i I ano kalbos pa eldą Dniep o i Bugų egionų oponimijoje. Visų pi ma jis nag inėja sa ma ų-alanų leksikos sluoksnio ekons ukciją, ku io egzis a imas nep ieš a auja i iamų e i o ijų is o ijos i a cheologijos duomenims. Sa ma ai i alanai. Tokią iš adą pa i ina pe žiū ė ų oponimų e imologija, paaiškin a esea ch has esul ed in he econs uc ion o 20 lexemes supposed o be a ilia ed wi h he ocabula y o Ose ijos kalbos žodynų dėka. Pas a asis, sa o uož u, būdamas ienin eliu išlikusiu alanų kalbos palikuoniu, pa eldėjo ipiškus sa ma ų i alanų dialek ų b uožus iš ienos pusės, o senus Ry ų I ano dialek us, glaudžiai susijusius su alanų i sa ma ų dialek ais iš ki os pusės. S ip us a gumen as, pa i inan is, kad ekons uo as leksikos ondas kilęs iš sa ma ų-alanų kalbos, y a pag įs as daugybe išski inių isos leksikos alaniečių-ose ų lygiag ečių. Leksikinė ekons ukcija pa i inama am ik ais one iniais i mo ologiniais ypa umais, būdingais ik a iamų alanų p o o ipų s uk ū ai i žodžiams iš Ose ijos kalbos. Taip pa apibūdinamos ekons uo o sa ma o-alanų žodynų i ki ų i aniečių kalbų žodynų pa alelės. Rak iniai žodžiai: e imologija, sa ma o-alanų kalbos elik ija, ekons ukcija, p o o ipas, e leksas, oponiminė e i o ija. 2 ANOTACIJA ikslas Ty imo išski i i anėnų kalbos pa eldą Dniep o i Bugo egionų oponimijoje. Ypač daug dėmesio ski iama sa ma ų-alanų leksinio sluoksnio, ku io egzis a imas nep ieš a auja i iamų ie o ių is o ijos i a cheologijos duomenims, ekons ukcijai. Tokią iš adą pag indžia apž elg ų oponimų e imologija, paaiškin a ose inų kalbos žodynu. Pas a oji, būdama ienin elė išlikusi alanų kalbos palikuonė, iš ienos pusės pa eldėjo sa ma ų i alanų a mėms būdingus b uožus, iš ki os pusės senosioms y ų i anėnų a mėms, glaudžiai susijusiosoms su alanų i sa ma ų a mėmis. S a ų a gumen ą ekons uo o leksikos ondo sa ma ų-alanų kilmės naudai pag indžia isa eilė išski inių alanų-ose inų leksikos pa alelių. Leksinę ekons ukciją pa i ina am ik os one inės i mo ologinės ypa ybės, būdingos ik spėjamų alaniškų p o o ipų i žodžių iš ose inų kalbos s uk ū ai. S aipsnyje aip pa ap ašomos ekons uo os sa ma ų-alanų žodyno i ki ų i anėnų kalbų leksikos pa alelės. ESMINIAI ŽODŽIAI: e imologija, Sa ma ijos alanų kalbos elik as, ekons ukcija, p o o ipas, e leksas, oponiminis a ealas. 1. Įžanga: I ano kalbos liekanos Dniep o i Bug egionų oponimijoje 1.1 Kalbų elik ijų klausimas pap as ai g indžiamas i iamos kalbos anks esnių ypa ybių pėdsakų, išsaugo ų oponimijoje, implikacija. Dėl į ai ių p iežasčių oponimija išlaiko a chaizmus, o apeliacinėje ie oje - pe kel us. Todėl oponimija išsaugo ai, kas bu o p a as a apeliacinėje lexicon, compe i ion be ween he olde and he mo e ecen uni s he old ocabula y is o en žodynėje. Tą pačią ypa ingą leksikinę pe i e iją išlaiko ki ų kalbų (subs a o, supe s a o) kalbė ojų bu imo šiuolaikinių kalbų ie o ėse į odymai. Mokslininkai pas a uoju me u adiciškai pa adino kalbos elik iją konk ečiai onomas iniam subs a ui (akademiko Oleg N. T ubače o da bai, aip pa kelios Vladimi E. O el, Alexande K. Šapošniko , Alexande V. I anenko publikacijos). Šiuolaikinis lyginamasis indoeu opie inis ling is ikas u i duomenų apie sla ų kalbos elik ijas (Sla ica, Scla ania) g aikų i okiečių oponimijos s i yje, Bal ijos elik ijas (Bal ica) Dniep o upės egiono hid onimijoje, indoa ų kalbos pa eldą Šiau ės Juodosios jū os egione (Indoa ica), i aniečių (Scy hica, Sa ma o-Alanica, Alanica) komponen ą K ymo oponimijoje, Šiau ės Juodosios jū os egione, Donų upės egione, Volgos upės egione, Dniep o upės egione, Bugų upės egione. Eu opa. 1.2 Toliau ap a iami pasku inės iš pi miau minė ų kalbų elik ijų ka ego ijų (I anica) žymenys. Ty imo dėmesys su elk as į i aniečių dialek ų pa eldą, ku is kadaise bu o papli ęs Dniep o pak an ėje i Ingulų i Bugų sąsiau yje. Anks esnė I ano leksikinių seno inių kū inių ap ašymo pa i is Dniep o egione leido iš dalies apib ėž i jų e i o ijos ibas kai ėje Dniep o pak an ėje (Moszyński 1957; Topo o , T ubače : 1962228; T ubače 1968: 276; O el 1986: 111; Šapošniko 2007: 291, 309; e imologijų pe žiū ą ž . aip pa : S yžak 1981: 31). I ano leksikos iene ai dešiniojo Dniep o k an o hid onimijoje y a mažiau dažni (O el 1986: 111). Tačiau neseniai į są ašą bu o p idė a šeši elik ijos, iš ku ių ys y a pa i in os Ros upės baseine (Iliadi 2021). Beje, I inos M. Železniak 3 specialiame y ime dėl Vidu io Dniep o kai iojo k an o hid onimijos nė a I ano elik ijų, o de aliai ap ašy i užsienio pa adinimai iš Tu kijos, Bal ijos, Ili ijos, Kel ų i T akijos kalbų Ros baseine. Tai gali bū i dėl dėmesio O. N. T ubače o anksčiau pada y oms iš adoms, ypač jo idėjai, kad "pie iniai i anizmai y a kai iojo k an o Dniep o šil namio e ek ą sukeliančių upių - Sulos, Psel, Sama os i jų ne oliese; Tik Su a, Domo kan i Samo kan eka į Dniepe į dešinėje, ne oli Sama os upės iš akų. Tačiau ki ais a ž ilgiais dešiniojo k an o Uk aina, plačia p asme, y a be i aniečių pėdsakų hid onimijoje (T ubače 1968: 276). I ano hid onimijos paieškos Bug egione pe ėjo du sąlyginį e apą. Pi masis lėmė I ano leksemų p aleidimo p ielaidą (T ubače 1968: 276), o olesni e imologiniai y imai šios hipo ezės nepag įs a (O el 1986: 112; Lučyk 1999: 9[…]10, 12[…]13). Tačiau šiandien I ano žodžių są ašas Bug egiono hid onimijoje, aip pa I ano hid onimų e imologijų ko pusas Dniep o egione u i bū i iš esmės pe žiū ė as. P z. žinomą I ano e imologiją iš Sula upės kai iojo šil namio e ek ą sukeliančio upės A opolo (Артаполотъ), į ku ią Dniep o hid onimijos y imų au o iai nek i iniu būdu k eipėsi: iš *Артапород = I ano *A a-po d ~ Alanian αρδ […]God[…] i Ose ijos o d […]big i e […] (S yžak 1963: 83[…]84). Mes siūly ume jį ak uo i kaip Bal ijos sluoksnio elemen ą ie inėje onomas ikoje, . y. kaip *a a-pal a […]close/nigh s eam[…] ~ lie u ių a ùs […]close, nigh[…], a […]nea , beside, nex o[…] i la ių pa s, pal e […]puddle[…], […] ain low[…]. 2. Tikslas i ikslai Siūlomo y imo ikslas - a ski i sa ma o-alanų leksikos sluoksnį kaip I ano kalbos pa eldo dalį Dniep o i Bug egiono oponimijoje. Nus a y as ikslas pasiekiamas sp endžian kele ą užduočių: 1) ekons uo ų i aniškų o mų sa ma o-alaniškojo (alanų) kalbos p iklausomybės one inių, leksikinių i mo ologinių k i e ijų o ma imas; 2) y imui a ink os leksikos medžiagos e imologinė analizė i anksčiau į es ų e imologinių e sijų pe žiū a; 3) Sa ma o-alanų/alanų dialek ų Dniep o i Bug egionų žodynų agmen o ekons ukcija e imologiniu yšiu su Ose ijos žodynų; 4) kai ku ių izoglosų, jungiančių sa ma o-alanų žodyną su ki ų i aniečių kalbų leksikonu, ski umas. 3. Ma e ijalinė i mokslinių y imų me odika 3.1 Žinomas I ano leksemų ko pusas Dniep o i Bug egionų onomas ikos s i yje šiandien apima kele ą dešimčių iene ų; Tačiau jis negali bū i laikomas galu iniu, kol da nebu o į auk i isi u imi 4 šal iniai. Naujų a adimų į edimas da o į aką p adinei ie o ės pe spek y ai i kelioms I ano leksemoms. Ty imo pag indą suda o oponimai, u bū i anie iškos kilmės, paim i iš is o inių dokumen ų (ch onikos, žemėlapiai, geog a iniai ap ašymai) i sla ų i i anie iškų kalbų onomas ikos žodynų šal inių. Šie geog a iniai pa adinimai sa o onomo ologinėmis sa ybėmis y a ko elaciniai ne su a chajinėmis sla ų, Bal ijos a u kų leksemomis, o su s uk ū iškai paaiškin a ik emian is i aniečių kalbos medžiaga, ku iai būdinga am ik a šaknų i a iksų o ma. close o iden ical I anian onomas ic and appella i e ocabula y. In o he wo ds, hey a e 3.2 Mūsų nuomone, olesni I ano kalbos seno ės y imai Dniep o i Bug egionų onomas ikos s i yje eikalauja laiky is šių ijų s a bių sąlygų: 1) pi miau minė ų s ičių duomenų analizė ne u ė ų apsi ibo i hid onimija, . y. y imų objek as u ė ų bū i isų oponiminių klasių iene ai. Tai gali žymiai išplės i mokslininkų galimybes, nes ie o ių pa adinimai, elje o o mos (kal os, kalnai, uolos, kalnų p oga, upės g ei keliai, salos i . .) kai ku iais a ejais aip pa išsaugo leksikinį subs a ą; 2) I ano žodynas, ekons uo as pagal Dniep o i Bug oponimiją, u ė ų bū i e inamas ne iš senosios I ano kalbos būklės pe spek y os su kai ku iais "ski ų a ose ų ipo" one iniais b uožais, o kaip Sa ma o-Alans/Alans žodynų dalis, ku i apsigy eno minė ose e i o ijose daug ėliau. Y a esminiai ling is iniai į odymai, pa i in i a cheologiniais i is o iniais a adimais (ž . a) sa ma ų epochos gy en ie ės Žemu inio Dniepe o egione; Viazmi ina 1962; b) Alanai p ie Dniep o; Kazanskij, Mas yko a 1999: 119); 3) p o o ipai u ė ų bū i a ku i okioje o moje, ku i a i ik ų Vidu io I ano kalbos būklę su Ry ų I ano dialek ams būdingais b uožais. Išaiškin os leksemos daugiausia y a Sa ma o-Alanijos naujo ės; Todėl anks esniuose y imuose a lik a seno ės I ano ekons ukcija ne isada y a inkama. 3.3 Siūlomoje s udijoje naudojami šie me odai: e imologiniai i lyginamosios is o ijos me odai (ypač s a būs šie me odai: lyginamų o mų gene inės apa ybės nus a ymas, kalbų eiškinių san ykinės ch onologijos nus a ymas, p o o ipų ekons ukcija). 3.4 Toliau pa eikiami I ano p o o ipai y a ekons uojami, e imologizuojami i ik inami daugiausia a siž elgian į Ose ijos kalbos žodyną, . y. Sa ma o-Alanų i Alanų kalbų gene inį įpėdinį. Remian is uo, a ku os I ano o mos nus a omos kaip alaniškos a ba sa ma ų-alanų. Taigi, mes u ime alaniškas leksemas, išsaugo as oponimijoje; ai y a p o o ipai, . y. o mos, a spindinčios seną ose ų žodynų one inę i mo ologinę būklę. Kalbinės kons ukcijos sude in os su is o iniais duomenimis. Alano-sa ma ų pa adinimą mokslininkai pap as ai naudojo, kad apibūdin ų isas s epos i g e imų e i o ijų i anų 5 kalbančias gen is, seno ės sa ma ų i alanų palikuonis. "Juodosios jū os pak an ėje Didžiosios mig acijos laiko a pio p adžioje dauguma jų jau bu o žinomi kaip alanai" (Kazanskij, Mas yko a 1999: 119). Rekons uo o žodynų sa ma o-alanų a alanų p iklausomybės k i e ijai Leksikalus: b) ekons uo as kompozi as ne u i iso leksikinio e imologinio a i ikmenų Ose ijos a) The es o ed I anian o m has he whole-lexical analog in he Osse ian ocabula y; žodynuose, ačiau kiek ienai kompozi o daliai a ski ai andami Ose ijos analogai; c) isos leksikos e imologiniai lygiag ečiai andami Pami o kalbose, p iklausančiose Ry ų I ano g upei. Šiuo a eju kalbama apie a chajiško žodynų iene us, bend us Sa ma o-Alanų i Pami ų p o ė ių dialek ams; d) Sa ma o-alanų p o o ipas, ekons uo as a siž elgian į išsamius Vaka ų I ano žodynų a i ikimus, a ku ia a chajinį lygiag ečius iš a ski ų Sa ma o-Alano-Vaka ų I ano izoglosų g upės (p elimina i iš ada). Fone inė (įp as a Alano i Ose ijos kalbų is o inei one ikai): a) di ongų *ai > i, *au > u mono ongizacija p ieš n; b) umpojo a, i sinkopas; c) pasikeičian is *k > x po i į akos ki ame skiemenyje; d) *p > pasikei imas p ieš i; e) * > c pakei imas p ieš i; ) spo adiškas "w" nuk i imas į įleidimą po sonan ų i subalansuo ų p ieš "a", "a"; g) one inės g upės + i + č kei imas į geminuo ą š ilpimo a ika ą (po i sinkopo): ič > cic > cc (> sla onų ц [ s]); Iš es iniai i mo ologiniai: su iksų i su iksų kompleksų -ak- -āk-, -čī-, -al-el-, -ag-ān-, -i-či-ā, -ič-ain bu imas ekons uo uose žodžiuose. 4. SARMATO-ALANIAN kalbos elik ijos: e imologija i e i o ija 4.1 Dniep o egiono e i o ija * -sa ak (< * pi ša -aka-) Авсорок, Овсорок kai iasis . Bol os upės kai ėje . Desnos upės. V. N. Topo o as i O. N. T ubače as p ipažįs a šio hid onimo i aniečių pobūdį, emdamiesi ose ų æ sū […] il a e o bee […] (žodžiai […] […] ed wa e […]) (Topo o , T ubače 1962: 222 (æ su […]): ačiau aip pa nea me ia ie os sla ų o ma imo galimybės). P iimdami šią e imologiją, mes is dėl o manome, kad hid onimo genezės gydymo galimybės da neišnaudo os. Pa yzdžiui, uo pačiu mas u šis a das gali bū i e inamas kaip alaniškas žodis * -sa ak (< * -ša ak) […] [ upė su] andens g ei keliu […], kad 6 a si ado emian is sug iu o azė * pi ša -aka- = anduo, ku is eka/k in a su iukšmu. Jo kompozicijoje a pažįs amas * pias e leksas, p o o-i anų *āp- […]wa e […] mo e iška o ma (ji pa i in a Ose ijos apeliacinėje žodynėje (Abae 1949: 153; 1958: 84) i hid onimija). An oji dalis ik iausiai y a su iksuo as (-ak-) i aniečių onoma opoeinis kamienas *ša - […] andens iukšmas[…], c . Wakhi šo -šo […] as pa s […], ša ša á […] k ioklys […], […] upės slenks is […], pe sų šā īdan […] ekė i su iukšmu […], adžikų šo idan […] ekė i […], […] ekė i kaip upė […] (Abae 1958: 220; S ebline-Kamensky 1999: 328, 329). Tikė ina, kad alanų p o o ipas * -sa ak (> šiuolaikinis Авсорок) a i inka pe sų ābšā […]wa e all[…] (Abae 1958: 220) su *āpa-. *dū -as u a ba *dū -us u Di éch u […] akmuo p ie įėjimo į Dniep o g ei ą Vo niga. Onomas inėje li e a ū oje šis a das dėl liaudies e imologijos laikomas dialek ine di ek o io o ma, nes, pagal is o ijas, " ienam di éch u ui" šalia šio akmens į yko inciden as (Čabanenko 2008: 42). Mes manome, kad šiuolaikinė oponimo o ma y a nesla onų pa adinimo pe s a s ymo ie inėje sla onų kalboje ezul a as. Tikė ina, kad ai alaniečių *dū -as u a ba *dū us u […]didelis akmuo[…]. Kompiu e iai. Ose ų dū , do ‘s one i (æ)s u , (u)s u ‘big (Abae 1958: 376; Abae 1979: 158), oponimai su dalių S u -do Big S one (Abae 1958: 376), Устур дори цор Nea he Big S one (Tsagae a 1975: 36 i. e.3), su uo pačiu устур дор. Va ian ų p o o ipų ekons ukciją dik uoja gana neaiški p o ezo kokybė (ao u-?) alanie iškoje adj. *s u ; o mų su okalo p o ezės senumą ne iesiogiai pa i ina šiuolaikinės Днестр e imologija kaip ski ų *Dan-æs (u) a ba *Dan-us (u) ~ Ose ijos us u -don […]didžioji upė[…] (Kambolo 2006: 114). Kompozicijoje y a akmens pa adinimas, pasiskolin as iš Kaukazo kalbų, odėl logiška da y i iš adą, kad *dū -as u /*dū -us u p iklauso alanų žodynui, ku ių p o ė iai a yko iš Kaukazo. The e ymology in (Iliadi 2018) needs o be subs an ially e ised. *lakand Lochany, 1594 […] ečiojo g ei ojo upės Dniep yje pa adinimas (Lasso a 1866: 209). Vėlesnės o mos y a: Lohannojus, 1627: […]A ниже Сурского 2 версты порог Лоханнои[…] (Kniga 1950: 111), Порогъ Лохань, 1697 (Veličko 1855: 47 Luchan, 1736[…]1737 (PTT 1736[…]1737), Luchanskoy, 1769 (NAM 1717), Порогъ Лаханский, 1779, 1780 (E. A apo Low Dniepe žemėlapyje, 1779)) Lohaininas, (DPND 1779[…]1780), daba ai y a Lohanskis […] g ei as Dniepe yje i š S elča yi salos. Onomas ikos li e a ū oje jo kilmės e sija y a okia: šio oponimo kamienas y a susijęs su Uk ainos diale u. "Lóchnu i" "neį ikė inai smogė", nes andens s au as "neį ikė inai smogė į g ani o slenks į sa o kelyje" (Čabanenko 2008: 95). Tačiau lyginamųjų o mų į ampos padė ies ski umas nekomen uojamas. 7 Toponimo a ian ai demons uoja labilią šaknų okalizmą (о: у: а), iš es inės s uk ū os i g ama ikos sa ybių ski umą, c .: -ø || -ы (-y) || -n-ой || -ей a ba -ий (-й) || -ский (-skey) || -ин. Tokie a ejai y a papli ę dee imologizuo am žodynui: žodžio idinės o mos neaiškumas lemia jo kon e genciją su one iškai panašiais he e ogeniškais žodžiais i ada lemia jo mo ologinį pasikei imą. "Lohan" a eju mes u ime liaudies e imologinio užsienio oponimo pe s a s ymo ezul a ą. Y a p iežasčių ikė is, kad jis kilęs iš idu io i aniečių kalbos *lakand kaip p o o-i aniečių kalbos dalies e leksas. *lakan -, c . Yazghulami lakánd […] i šijan i uola […] P o o-i anie iškas *1lak- < PIE *lek- […] sulenk i, nusilenk i, sulenk i, […] pakil i, […] šokinė i, […] šokinė i […] (S ebline-Kamensky 1999: 223; Edelman 2015: 57, 59, 60). Tai izualus akmenų, pakilusių i š andens, s aigus g adien as, sukelian is andens g eičio a u bulencijos padidėjimą, aizdas. Vanduo "šoka" i ši me a o a pa ikimai paaiškina idu io i aniečių "lakand" "akmenys, akmenys į apidus" naudojimą kaip upės slenksčio pa adinimą. Dėl *lakan s uk ū os i seman ikos ž . pa . *ba ź-an o *bź-an - ‘ o ning, high (: A es an bə əzan - ‘high, Osse ian bæ zond ‘high) < *ba ź- ‘ o ise (Abae 1958: 254). Pasku inės -d (i apsk i ai ezul a o -nd) a ypumas sla ų oponimijai p isidėjo p ie šio a do o malaus modi ika imo sla ų kalboje: šis ga sas bu o pašalin as, o nuki s a o ma *Лакан asimiluo a su skambučiu. lochánia, lochán […] molio dubenis[…], […]jug[…], […] kibi kš is[…], iš ku y a p imo dialaus *a > о ( ačiau *a ku į laiką is da bu o išlaiky as, komp. i š Po ogų Lachanų) i *k > х pakai alas. Dėl PIE e ymon ž . (Poko ny 1959: 673; LIV 2001 [1998]: 411). Pagal Helmu Rix The e ymology in (Iliadi 2018) needs o be subs an ially e ised. žodyną, šaknis *lekis neaiškus. Tačiau šis e imonas liudijamas ne ik Bal ijos i ge manų kalbose (LIV 2001 [1998]: Ibid.), be i sla ų (ESSJ XIV 147[…]148: su išsamiu žinomų e sijų analizu) i g aikų (Beekes 2010: 856: *lek- […]jump[…]) pi minių žodžių inkinyje. PIE *lekis p ipažin as i naujausiuose y imuose, p z., (Edelman 2015: 57[…]60: didžiulis I ano e imologinis klas e is su plačiu seman iniu spek u) i (Adams 2013: 613: lyak), ku jis y a ienas iš galimų Tocha ian žodžių šal inių. *sāg-ba z Sagba sa - ie inis pa adinimas Zolo aja Balka kaimo ajone No o o on so skij ajone Khe son egione (Dniep o žemu inis ekėjimas, dešinis k an as) (1973 m. į ašas; OA). Tikė ina, kad ai y a pi minių *Сагбарз e oliucijos ezul a as s e imoje aplinkoje. *Сагбарз a ku ia alanų žodį *sāg-ba z […]elnių kalnas[…], c . Ose ų kalba Sagba z = "Dee Hill" iš саг "dee " + ba z "hill", "bump", "upland" (Tsagae a 1975: 429). *san- o d/*sān- o d Seno ės usų Snopo odė, 1169 (слышєвшє жє князи, ожє Половци побгли и оставившє кошѣ свои поидоша по них вборзѣ, оставившє у возъ своихъ Ярослава 8 Всеволодича. Пришєдшє жє взяша вєжи Половєцкы на Углѣ рѣцѣ, а другыє по Снопороду, а самхъ постигоша у Чєрного лса, и ту избиша...; Mosko skij s od 1949: 77), Снєпородъ, 1187 («кнѧзи Роускиѣ поидоша по Днѣпроу <…> и доидоша до Спонєрода; Ipa ie skaja le opis 1962: 653), Снепородь, 1552 (Литовская метрика: Князь великій Литовъскій Гедиминъ, завоевавши надъ моремъ Кафу и весь Перекопъ и Черкасы Питигорское, и приведши Черкасовъ часть з княгинею ихъ, посадилъ ихъ на Снепородѣ Slipo ok, 1665), daba ai y a Slipo id, -ódu ( o ma su Slip- pasi odo nuo XVIII a. p adžios) upė, dešinė . Sula, kai ė . Dniep o upės (SHU 1979: 510). Anksčiau pa eik as (ž . Iliadi 2021: 504[…]505) O. N. T ubače o p iim os e imologijos apž alga "Snopo od", "Snepo od" kaip Vidu io I ano "san-po d" […]*san- o d […]con luence, con luen […] […]*san-pa a a- (a ų p e ikso "sanand *pa a a- […]big i e " sudė is) iš engia mums bū inybės apž elg i is o inę šio klausimo dalį. Reikė ų a k eip i dėmesį ik į du s a bius dalykus: 1) a ijų p e iksas *san jau p o o-i aniečių kalba skambėjo kaip *han- (!), odėl mums eikia ieško i ki o paaiškinimo *san-; 2) P o o-i anų p o o ipas idu io i aniečių -po d/- o d, pagal naujausius y imus, y a *paud- a- ‘(didžioji) upė ((kažkas judan is), ku is nė a susijęs su *pa a a ski ų Πόρατα (ž .: Dzi s soi y), 2021: 265). Reikia paaiškin i naują hid onimo e imologiją kaip idu io i aniečių *[a]sang-po d*[a]sang-pa a […]akmeninė upė/ anduo[…] (Iliadi 2021: 504[…]505). Visų pi ma, p o eso ius Yu y A. Dzi s soi y žodinėje diskusijoje (2021) a k eipė dėmesį į galimybę, kad pi moji sudė inio žodžio dalis y a gene iškai susijusi su p o o-i anų *san- […]moun , ascend[…], […] o ise[…] (išsamiau apie šį e ymon ž . Bailey 1979: 419; S ebline-Kamensky 1999: 307; Cheung 2007: 330–332). Kalban apie šią in e p e aciją, šio hid onimo, kaip Sa ma o-Alanijos kilmės, paaiškinimas nea odo p ieš a ingas *san- o d/*sān- o d, suda y as iš: 1) p o oi anų *san-a- (dalis. eiksmas) a ba *sān- ( p iežas is.) ~ *san- […]moun , ascend[…], […] o ise[…]; 2) Sa ma o-Alanijos o das (Osse ijos o das […]didžioji upė[…]). No in aiškiau sup as i *san-/*sāni seman iką, naudinga a k eip i dėmesį į jo giminaičius. A es an sanaka- […] upės įlanka[…] (a ba […] ie a, ku [upės pak an ė] kyla[…]), Ose ijos opog a inis e minas sæn *[…]kalnų pusė[…] Sæna (o onym) i Do gin-sæn (Dzi s soi y 2018a: 100; 2020: 105[…]107). Galbū "san- o d" bu o apibūdinamasis upės pa adinimas, ku andens lygis pakyla dėl na ū alių kliūčių, a ba iesiog upė su kaskadais. Hid onimo, kaip sa ma o-alanų žodynų iene o, apib ėžimas y a susijęs ne ik su sa ma o-alanų dialek ais glaudžiai susijusių kalbų duomenimis. *san- o d*-sān- o d į Sa ma o-Alanų leksikinių elik ijų są ašą ne iesiogiai pa i ina jo geog a ija: šio pa adinimo e i o ija (Sula dešinioji pak an ė) su ampa su III a. m. m. Sa ma ų laidojimų e i o ija (P ijmak 2022: 224: žemėlapis) i ibojasi su IIIIV a. m. m. Alano-Sa ma iškų laidojimų e i o ija, ku ios dalis y a Vo skla upės 9 baseine (Kazij, Mas yko a 1999: 119, 126). *wā -dax-āl a ba *wā -dax-el (< *wā - ax-āl/-el) Вордахель dešinė . Moloh os upės, dešiniojo . Veh a, dešinioji . iš Sozh. O. N. T ubače o i V. N. Topo o o klasikinėje s udijoje šis hid onimas pa eikiamas kaip Ved ikano a ian as. Pas a asis nus a omas kaip neaiškus, ačiau iš adą lydi p ielaida apie žodžio pabaigos panašumą į upės pa adinimą Khan (Seimo upės baseinas) = I ano χan- […] ge ai, šal inis […] i d : d labilumas (kaip i ose ų kalba), būdingas am ik iems dialek ams, no s ki ų I ano hid onimų nebu imas šioje s i yje Vo dahel i Ved ikhan y a he e ogeniškos o macijos su minimaliu one iniu panašumu. P ieš išsiaiškinan Ved ikano mo ologijos i gene inių san ykių de ales, u ė ume palik i jį šalia i su elk i dėmesį į Vo dahelį. S uk ū inė e oliucija, izoliuo a nuo gim osios kalbos aplinkos, educes he likelihood o I anian e ymology (Topo o , T ubače 1962: 223). pakei ė žodžio o mą, ačiau a odo, kad y a am ik ų jo e imologinės sudė ies pėdsakų. Mes u ime omenyje sa ma o-alanų *wā -dax-āl < *wā - ax-āl […] upės su apidais […] išsaugojimą hid onime. Kompozi as susideda iš: *wā < P o o-I anian * a -/* ā - […] ain[…], […]wa e […] (: A es an ai i- […]lake[…], ā - […] ain[…]; Ba holomae 1904: 1364, 1410; Va (ski ingai […] Danab i) […] upė Scy hia (Jo danes); Io danes 2001: 166; Ose ijos wa yn, wa un […]i ains[…]; Abae 1989: 52) i * ax- […] apids[…], […] apid cu en […] (Osse ian æx […] apids in i e […], […] apid, as cu en […], […] as […], […] apid[…], […]s o my[…] (< P o o-I anian * axa-); 1979 Abae : 284; тæx […] aud inis, s ip us, g ei as upės s o ė[…], […] apids[…]; Takazo 2015: 528). An osios dalies išplė imas -āl y a su iksas, komp., pa yzdžiui, nep oduk y aus -a-l i a ian o -e-lin Osse ijos oponimijos aizda imas: Xiz-al-a, Me -el-a-skæ i . . (Dzi s soi y 2018a: 103; ž . aip pa Gaba ae 1977: 59). Taigi galima ekons uo i ne ik o mą *wā daxāl, be i a ian ą *wā daxel, a siž elgian į Me -el-a-skæ i panašius Ose ijos pa yzdžius. Iš esmės mes kalbame apie leksemą, ku ios o ma *wa dæxal (*ua dæхал) a ba *wa dæxel (*ua dæxel) y a gana ipiška Ose ijos kalbai. Į ody a nominacijos ipologija, c . Ose ų (digo ų) æx don […]s o my i e […] (Abae 1979: 284), Тæxgæ don […]Flying Wa e […] he le . Zakadono upės (Tsagae a 1975: 16, 212). Šio i aniečių a do unikalumas sla ų hid onimijos s i yje paaiškinamas jo pe kėlimu į Sozh baseiną sla ų, a ykusių iš e i o ijos, ku ioje pa i in i i aniečių a dai. V. E. O elis ma o panašų a ejį an iniame "pe plan acijoje" i aniečių hid onimo "Mo oja" P ipja os upės baseine iš pie inių ie o ių (O el 1986: 109 […] 110: nepaneigia i Bal ijos e imologijos). 16 *sa ak a ba *sa āk So oga - upė (Ki ajgo odo kaimas Aleksand o skio ajone Ki o og ado egione) (K i ulčenko 2011: 176) i So oga - maža upė Valuj upės (Dono baseino) hid osis emoje (O in 2012: 263), So oga - upės pa adinimas: 1) kai ė . Pie ų Bugas; 2) dešinioji . Dniep o upės; 3) kai iasis . Dnies o upės; 4) kai iojo k an o . Vaka ų Bug upės; 5) kai iojo k an o . Desna upės (SHU 1979: 521). Hid onimai a gu a y a susiję su paukščio pa adinimu, ki aip mes u ė ume kalbė is apie būd a džius Сорочий, Сорочья, Сороча i Сорочача. So kalso negali bū i o ien uo as į u kų šal inį, pa yzdžiui, sa: y (< sa: yğ) […] gel ona[…], […] bal a, š iesos spal os[…] (pilnas jo eikšmių spek as ž . ESTJ VI 220[…]222), nes Ry ų sla ų kalboje ši leksema isada išsaugo a šaknyje, p z., usų kalba Sa a a […] сары […] gel ona[…] (ž . e imologinę li e a ū ą). Mums a odo, kad one iškai, mo ologiškai i seman iškai subs an- *sa āk (: Sogdian ia ed e ymology Сорок- as he Eas e n I anian lexeme (in i s Middle I anian o m) *sa ak o s ysa ē/, s k […]head[…], […]main[…], […] i s […] (Gha ib 1995: 362) […] *sa aka-, ose ų sæ agjāka […]main[…] […] *sa -; Abae 1979: 59 […]60) […] *śa a-ka-, *śa -āka iš *śa ah- […]gal a[…], a s o aujama Ose ijos i Sogdijos (i ne ik) oponimijoje eikšme […]p adėjimas[…], […]gal a[…]. C . Ose ijos Donysæ (Donisa ) = "Rie os šal iniai" iš "donys" […] gen. sing. дон […] andenys[…] + сæ […]plaukiojan is anduo[…], […]plaukiojan is anduo[…], aip pa Доны сæ = […] i š upės[…], […]upės upės[…] (Tsagae a 1975: 184, 232, 337, 453, 518). Taip pa pe sų, adžikų sa […]head[…], […]beginning[…] i […] oun […] (Abae 1979: 75). "Flexion -a" y a idu io i aniečių y ų "sa ak", "sa āk" "pag indinė šil namio e ek ą sukelian i upė", "headwa e " sla ų kalboje, pag įs a nomenkla ū iniais e minais " ěka", " oda". Hid onimo i anie išką kilmę pa i ina ki ų i anie iškos kilmės pa adinimų lokalizacija Pie ų Bug, Dono i Dniepe o baseinuose. Tai oponiminiai a cheologinių kul ū ų, susijusių su Sa ma ai i alanai. *sa da-gan (< *sa da-kan) a ba *sa d-ag-ān Сандаган, -а, 1988 šal inio i džio in o s au o pa adinimas (Ingul dešinioji dalis Ingul kaimo Kalino ka ajone Vi o skij ajone Nikolaje o egione; H omko 2017: 253). Mes manome, kad o iginaliojo *Сардаган e oliucija sla ų kalboje, ku hid onimas bu o į auk as į eg esinę asimiliaciją р […] н > н […] н, spo adiškai pas ebė a dialek uose. Hipo e iškai, ai gali bū i Ry ų I ano junginio *sa da-gan (iš *sa da-kan) " asa os šal inis", "šil as šal inis" išsaugojimo a ejis, suda y as iš p o o-i ano *śa da- " asa a" i *kana- "ge ai, pa asa is, šal inis" e leksų (pi mojo s iebo ž . Abae 1979: 80; Bailey 1979: 421[…]422: sala). *k- > gin an osios kompozi inių dalių iš a imas y a senas naujo ė, būdinga aip pa alaniečių i ose ų kalboms. Abu komponen ai dažnai naudojami Ose ijos oponimijoje, c . Sæ dis don […]Summe Wa e […], Sæ dis kom […]Summe Go ge[…], Sæ dis ænдаг […]Summe Road[…] wi h sæ dis […] gen. sing. sæ d 17 […] asa a[…] i Ændæ hæn […]Ki as šal inis[…] su хæn […] on inas[…] (Tsagae a 1975: 62, 78, 211, 255). Pas a oji aplinkybė e čia mus p iski i "sa da-gan" ie inėje oponimijoje alaniškam sluoksniui. Sup an an *Сардаган mo ologiją kaip sudė ingą su ikso iš es inę, galima al e na y iai ekons uo i *sa d-ag-ān su Osse ijos Sæ dagon дарæn (sa dæ ‘ asa a + su . -ыгон; Tsagae a 1975: 39) = *sa d-ug-ān? Toponimai su su ikso kompleksiu -ag-ān (< seno ės i aniečių -ak-āna-) pasi aiko Ose ijos kalbos s i yje, ku šis su iksas na ū aliai išsi ys ė -æg-on (pa yzdžius ž . Dzi s soi y 2018a: 99). *un[i]-gul (< *un[i]-kul) Ingul […] upė, kai ė . Pie ų Bugas: "P os uodami pe Ingulį iki Očako o, 1673 (Veličko 1851: 341), "Piačias отпочивокъ на рчц <...>, ku i зъ правой руки припадаеть отъ Чорного лѣса, а котитъ въ Инкгулъ, на которой лози и терни есть и вода плесами, а ити по надъ нею не переходячи до Инкгула», «Шестій отпочивокъ на рѣчцѣ Инкгулѣ <…>, на которой два броди шляховіи <…>, а опрочъ тихъ бродовъ на иншихъ мѣстцахъ переправи робыти трудно для плесъ многихъ и крутихъ береговъ», 1697 (Veličko 1855: 484), Inguł, 1882 […] kai iasis . Bug liman ( a a ų kalba Jeni-geł; SG III 291), Angul, Angule Wielki, Ингулъ, daba Інгýл, -у (SHU 1979: 222). Šio hid onimo ling is inė in e p e acija u i sa o is o iją. Kiek žinoma, Maksas Vasme is bu o pi masis, ku is iš eiškė u kų e imologiją: ypač jis susie i Ingul su u kų äŋgül […]quie , lazy[…] a ba u kų, K ymo a a ų, Kipčako, i . . į […]ca e, ca e n[…] a ba u kų, uigu ų än […]b oad[…] su an oji dalis u kų göl […]lake (Vasme 1986 [1967]: 131). Vėliau O. N. T ubače as pasiūlė sa o e siją apie šio žodžio sla ų kilmę, ku ioje mokslininkas p ipažino senosios usų kalbos one inę adap aciją "Уголъ": "Rusijos pie inių s epų u kai sa o uož u, ik iausiai, pasiskolino i asimilia o šį senosios usų kalbos ie inį pa adinimą "Уголъ" a ba ne jo senesnę o mą " *glъ", pa e ę jį hid onimu "Ингул" (hid onimų a ian as "Ингул" < *gъlъ) su ėlesniu u kų one iniu apdo ojimu: Angul)» (T ubače 1968: 206). See also he de elopmen o he idea abou he Sla onic o igin (Lučyk 1996: 132[…]135). Tačiau są oka "anglas" (anglas) aikoma didelioms upėms (pa yzdžiu, jų susiliejimo su ki omis andens a e ijomis ie oje), odėl "upės kampas" (anglas) y a a gu a a ibu as, a ski ian is upę nuo ki ų panašių upių, ku ių s au as aip pa suda o "anglo kampą" palygin i su ki o andens objek o pak an ė. Geog a inėje p asme "anglas" labiau susijęs su elje u, suspaus u a p d iejų susiliejančių upių a ba a p upės po ynio i kalnų g andinės. Galimas sla ų kalbos *gъlъ a spindžio senosios is o inės Eu opos oponimijos pa yzdys y a e i o ijos pa adinimas palei Dunojaus upės es ua iją […]γγλος, […]γκλός, Onglos, ku į paminėjo pa ia chas Nikepho as. Ši e i o ija, užim a bulga ų, paminė a po 660 m. dėl jų pasi aukimo po khaza ų puolimo (SSS I 203), o mokslinėje li e a ū oje šis pa adinimas pap as ai nu odomas Aspa uh bulga ų kalboje i paaiškinamas kaip "Dešim upių (eže ų)". Manoma, kad oponime y a u kų skai menys (Geo gie 2002: 74) (a odo, kad an oje dalyje y a u kų qo:l […] i e […], […] alley[…] a ba kö:l […]lake […] e leksas). Tačiau kažku 18 a p Ka pa ų šlai ų i Dunojaus po ynio Onglą uo me u jau bu o apsigy enę sla ai, su ku ių lyde iais Aspa uhas susisiekė (KIB 1987: 41), odėl šis oponimas pageidau ina paaiškin i kaip sla ų žodis, padedamas jo dokumen uo ų o mų. Mūsų nuomone, hid onimas y a p ieš u kų a do u kų asimiliacijos ( one inės i mo ologinės) ezul a as. Tai apie *un[i]-gul < *un[i]-kul, ku is a ku ia idu io i aniečių sudė inį žodį (p o o-i aniečių *auni-kula-? e leksą), suda y ą iš: 1) *un-i- < p o o-i aniečių *aun-i- (au > u p ieš nosies sonan ą), . y. su iksuo as i aniečių (Ry ų) *au-: *u-: * a- […] (?). C . Kho an Saka ai s eams (< *u-ano su šaknis diph ong *au-, ku p adinis ga sas ala e bu o p a as as, c . Old Indian a áni- s eam), āma sea, lood (Bailey 1979: 373, 383: o PIE *au-: *u- ‘be wa e y) i Sogdian wnh [āw n] i e (?), c . wn p (Sims-Williams 1983: 46; Ras o gue a, Edelman 2000: 256), ku ie y a o man o i šaknies okalizmo *un-iin cha ak e is ikos a ian as; 2) *kul (> *gul su k iš a imu sudė iniame žodyje) iš *kula- ~ *kau-l- […]deep[…], […]ca i y, pi […], c . Vidu io pe sų kōl {kwl} […]pi […], ku dų (Ku manji) k‘ōl […]pi , e mė, g io is[…], kūl […] […]deep[…], Lu ish kol […]hollow, e mė, e mė[…], Talysh хъl […]maels om; gili ie a […] (Edelman 2011: 356, 357). The a ian s em *čau-l- is kep in Osse ian oponymy, c . Cul-ægon (Dzi s soi y 2018a: 99, 109). Abiejų analizuojamo hid onimo sudedamųjų dalių eikšmės leidžia ekons uo i bend us pa adinimo " s au as iš bedugnės a g io elio " seman ikos kon ū us ( uome pa adinimas iš p adžių bu o susijęs su upės šal iniais, ž . Ose ijos Донадаг Ri e Ra ine, Ra ine o he wa e = дон ‘wa e , ‘ i e + адаг ‘ a ine; Ададжи дон […]Ri e o he Ra ine[…]; Tsagae a 1971: 61, 131) a ba iesiog " s au as su i eliais ". Seman iškai okia e imologija a odo pa ikimesnė nei "Tylusis a ingusis eže as" (nė a jokios p iežas ies eig i, kad okie leksemos kaip u kų äŋgül " yli, ingusis" bu o naudojami oponimijoje) a ba "Pleis asis eže as". Du eiksniai p isidėjo p ie i aniečių hid onimo pe s a s ymo į Jeni-geł: 1) elik o su iksas -iin *uni-gul (ž . aukščiau Kho an Saka ai […]s eams[…], seno ės indų a áni-); 2) pos pozi y aus *gul išo inio ga so panašumas su u kų göl. Va ian ai Inguł, Angul y a šio a do s uk ū os in e p e acijos bandymų, susijusių su ki ais u kų žodynų, ezul a ai, ž . M. Vasme 's pa yzdžius aukščiau. Didžiulį susidomėjimą kelia oponimai Χιγγυλος, Χιγγιλος, ku iuos pa eikė A. K. Šapošniko as. Mokslininkas juos p ilygina šiuolaikiniams Žol ieji andenys (mažųjų ingulių a ingule ų šal inis) i paaiškina juos kaip indo-meo ijos *hingul- ~ seno ės indų hiṅgula- […]ska la inė dažai, dažai[…], cho onimas i hid onimas Hiṅgulā (Šapošniko 2015: 35: as Hiṇgulā). Tačiau anksčiau jis nu odė Χιγγιλούς, Συγγούλ (upė khaza ų i eng ų šalyje, […] ik iausiai, Ingul a ba Ingule s[…]) į Sa ma o-Tu anian kalbos elik ijas i ekons uoja šiems oponimams p o o ipą *hingilu- […] ed[…]? (~ seno ės indų hid onimas Siṅgula-) (Šapošniko 2007: 298: Singula-). Be ki ų a dų ūkumas ginčijamas 19 "Sindo-Meo ian" e imologija Pie ų Bug oponimijoje sukelia abejonių dėl paaiškinimo "Χιγγυλος", "Χιγγιλος" eisingumo kaip "hingul", aip pa Sa ma o-Tu anian *Hingilu-. P iiman isų o mų (su inicialu Χ- i be jo) is o inę apa ybę kaip ieno i aniečių *hingilu iksaciją, susidu ia su o malaus pobūdžio p ieš a a imais. Negalima a mes i, kad anlau ų Χι-: I-, Ain Χιγγυλος, Χιγγιλος VS Ингул, Ingul, Angul ski umas odo dialek inius a ian us, ku ie a si ado u kų kalboje: jie one iškai ko eliuoja kaip Nogai, a a ų "a able land" […] bo de […] Cumanų "bo de " (Se o ian 1974: 647), u kų y yldymaq […] hy yldag o g umble, oa […], Khalaj a hagaach […] hizce ee[…] (Teniše 1984: 39: 6). Jei ga sas Xis y a užsienio kalbos one inis "slėnis", ada mes gauname o iginalią *Ιγγυλοὺς, Ιγγιλοὺς. *wa an, *wā ān Ворнона, -и upė (džio in a upė), dešinė . Sugokleja-Kameno a a, dešinioji . Ingulo, kai iojo . Pie ų Bug (K i ulčenko 2011: 48) i Wo ona, 1736[…]1737 (PTT 1736[…]1737), Wo ona R., 1769 […] upė, dešinė . Dniepe io upė (Dniepe io upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės upės) (SHU 1979: 121). Pa adinimai nesusiję su adj. воронóй, aip pa su o ni onimu ворóна ( P iešingu a eju bū ų ikimasi Воронья, Вороний a ba Вороняча, Воронячий). Vie oj o, šiuolaikinė nomen o ma y a sa ma o-alanų kalbos *wa an, *wā ān […] lie us, lie us s au as[…] (p z. Pahla i wā ān […] lie us, ku dų wa an […] as pa s[…]; Abae 1989: 52) adap acijos į sla ų kalbą ezul a as, p z. iškalbingas ose ų žodžių de inys wa yny don […] lie us […] ( aikomas išdžiū ėjusiam upės) susijęs su hid onimu K ime (Šapošniko 2007: 317). Ki a e us, e a im ai a k eip i dėmesį į p o oi onišką * a ana, kaip p e ikso o macijos dalį *apaa ana- ~ * a - […] išplau i […] (Ras o gue a, Edelman 2000: 314). -a Final y a sla ų leksija, p i aikan i šį i aniečių žodį sla ų g ama ikos (galbū kaip dalį *Ворона река). *xūs-dān Huzdan, 1988 m. […] gully, dešinė . Ingul (Alexand o skij ajonas Ki o og ado egione; H omko 2017: 253). Tai *xūs-dān, . y. one iškai pakeis as sla ų a ojime (na ū alus s […] z iš a imas p ieš d), šios e i o ijos sa ma o-alanų gy en ojų kalbos elik ija. Sudedamasis žodis bu o sugal o as kaip a ibu inio žodžio de inio *xūs dān […] išdžiū usi upė[…], […] sekli upė[…] leksikalizacija. Šią e imologiją liudija ose ų "Husdon" = "Išdžiū a upė" iš "hus" (k) "d y" + "don" " i e " (Tsagae a 1975: 415). Dėl o, kad bu o išsaugo as a, žodį pasiskolino sla ai (išnaudodami u kų a pininka imą?) p ieš alaniečių ā pasikei imą o p ieš m, n, . y. p ieš XIV a. pabaigą. 20 5. Iš ados 5.1 Mūsų nuomone, šiame s aipsnyje ap ašy os e imologijos leidžia mums da y i iš adą, kad Kele as oponimų, esančių am ik ose Dniep o i Bugų egionų ie o ėse, kilę iš I ano. Šios e imologijos y a s a bios kaip ling is iniai į odymai apie I ano e nosų gy enimą en. Aukščiau o muluo i išski inių i anizmų gene inės p iklausomybės k i e ijai leidžia juos iden i ikuo i kaip sa ma o-alanų žodynų elemen us. Dėl o, kad nė a pa ikimų Ose ijos leksikinių lygiag ečių, s a bių Alano a s a ymui, pasiūly as p o- o ypes a e de ined as Sa ma o-Alanian ega ding he phone ic ea u es peculia o he Ose ų kalba. 5.2 Į ody a, kad 20 leksemų p iklauso sa ma o-alanų kalbai, odėl jų one iniai i iš es iniai b uožai, jų s uk ū iniai e imologiniai analogai i aniečių žodynuose y a pakankami. Ta p jų y a oponimai, ku ie pi mą ka ą bu o į es i į mokslinį naudojimą (a s-wa m[ā], *be-gan, * ās-sāyan a ba * a s-san, *mā -wā ā a ba *mā - ā -, *xu -sin a ba *xu sin), pa adinimai, ku ių e imologija anksčiau bu o nepakankamai pag įs a (Ingul = Sa m.-Alan. *un[i]-gul < P. I an. *auni-kula-), sla onų (Лахан- Лохан- Sa m.-Alan = *lakand) a ba žodžiai, ku ių e imologija anksčiau bu o nepakankamai pag įs a (Снород = Alan. *san- o d/*sān- o d; Sanduanas = Alanas. *sa d-ag-ān a ba *sa da-gan; Vo dahelis = Alanas. *wā -dax-āl a ba * wā -dax-el). 5.3 Relik o i anie iškos kalbos žodynų dalies ekons ukcija a skleidžia šių žodžių i ose ų žodynų yšio pobūdį. C . : a) Visos leksikos alano-ose ų ek i alen ai (Alano-Osse ica): Alan. *dū as u a ba *dū -us u : Osse . (a i kščiai) устур дор, S u -do ; Alanas. Osse as. Сагбарз; Alanas. * sa d-ag-ān: Osse . Sæрдыgon (da æn) a ba Alan. * sa da-gan: Osse . Sæ don; Alanas. *xūs-dān: Osse . Husdonas; b) Alaniški sudė iniai žodžiai be isos leksikos e imologinių analogų Ose ijoje, ačiau paaiškin i Ose ijos žodynų dėka: Alan. *a s-wa m[ā]: Osse . & wæ m(æ); Alanas. * ās-sāyan (= * ān-sāyan) a ba * a s-san: Osse . * on (in *Ron- ændag) & sajæn o a s & sæn, Sæna; Alanas. *ka d-ā : Osse . lækæ dæ (< * a-ka da-); Alanas. *mā -wā ā a ba *mā - ā -: Osse . ma *Raw-ma -don, don-ma -æn & Osse . wa yn, wa un (< *wā ) a ba Раро; Alanas. *san- o d/*sān- o d: Osse . sæn, Sæna & o d; Alanas. *wā -dax-āl a ba *wā -dax-el: Osse . wa yn, wa un & æx & su . - a ba -al; Alanas. *xu -sin a ba *xu sin: Osse . xu æ i Digo . sinæk, sinæg. 5.4 Dniep o i Bugų egionų sa ma o-alanų dialek ų žodynų išo iniai yšiai I ano g upėje y a a s o aujami šiais izoglosiais: a) Alaniečių-Ry ų I ano: (kaip i pi moji dalis) Sa m.-Alan. *dāčī-kāθ: Shug. wiδc; Sa m.-Alan. * lakand: Yazg. lakandas; Alanas. *sa ak a ba *sa āk: Osse . sæj ag, Sogd. s ysa ē/, s k; (kaip i pi moji dalis) Alanas. *un[i]-gul (< *un[i]-kul): Kho . Vai, Sogd. wnh [āwn]; b) Alaniškai- aka ie iškai i aniškai: Alan. * -sa ak: Pe s. ābšā ; M. Pe s. kōl {kwl}, ku dai. Ku mas. kōl, k‘ūl i . . ; 21 c) su plačia kolegų geog a ija: Alanas. *aspa-xāg (< *aspa-xāk): Yagnas. Aspi xok, Taj. Аспи хоки чашма [Aspi xoki čašma], Аспти хок [Asp i xok]; Alanas. *wa an, *wā ān. Reikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad ekons uo os lexemos, u inčios geog a inę eikšmę, u i a i ikmenis ne ik ki ų i aniečių kalbų pa adinimų žodynuose, be i jų oponimijoje. REFERENCES Abae Vasilij I. 1949: Ose inskij jazyk i olklo [Osse ian Language and Folklo e] 1, Mosk a, Lening ad: Izda els o AN SSSR. Abae Vasilij I. 1958: Is o iko-e imologičeskij slo a ose inskogo jazyka [His o ical and E ymological Dic iona y o Osse ian Language] 1: A–K, Mosk a, Lening ad: Izda els o AN SSSR. Abae Vasilij I. 1973: Is o iko-e imologičeskij slo a ose inskogo jazyka [His o ical and E ymological Dic iona y o Osse ian Language] 2: L–R, Lening ad: Nauka. Abae Vasilij I. 1979: Is o iko-e imologičeskij slo a ose inskogo jazyka [His o ical and E ymological Dic iona y o Osse ian Language] 3: S–T, Lening ad: Nauka. Abae Vasilij I. 1989: Is o iko-e imologičeskij slo a ose inskogo jazyka [His o ical and E ymological Dic iona y o Osse ian Language] 4: U–Z, Lening ad: Nauka. Abae Vasilij I. 1995: Is o iko-e imologičeskij slo a ose inskogo jazyka. Ukaza el [His o ical and E ymological Dic iona y o Osse ian Language. Index], Mosk a: RAN. Adams Douglas Q. 2013: A Dic iona y o Tocha ian B. Re ised and G ea ly Enla ged 1–2, Ams e dam, New Yo k: Rodopi. Ammianus Ma cellinus 1874: Re um ges a um lib i qui supe sun 1, ecensui no isque selec is ins uxi V. Ga d hausen, Lipsiae: in aedibus B. G. Teubne i. Bailey Ha old W. 1957: D ā ā ma īnām. – Bulle in o he School o O ien al and A ican S udies, Uni e si y o London 20(1/3), 41–59. Bailey Ha old W. 1960: A ya II. – Bulle in o he School o O ien al and A ican S udies, Uni e si y o London 23(1), 13–39. Bailey Ha old W. 1979: Dic iona y o Kho an Saka, Camb idge, London, Melbou ne: Camb idge Uni e si y P ess. Ba holomae Ch is ian 1904: Al i anisches Wö e buch [Old I anian Dic iona y], Lex 80, XXXII, S assbu g: Ka l J. T übne . Beekes Robe S. 2010: E ymological Dic iona y o G eek 1, wi h he assis . o L. an Beek, Leiden, Bos on: B ill. Boswo h Joseph, Tole Thomas N. 1921: An Anglo-Saxon Dic iona y: Based on he Manusc ip Collec ions o he La e Joseph Boswo h. Supplemen (Classic Rep in ), Ox o d: Cla endon P ess. 22 Cheung Johnny 2007: E ymological Dic iona y o he I anian Ve b, ed. by A. Lubocky, Leiden, Bos on: B ill. Cheung Johnny 2008: Oče ki is o ičeskogo az i ija ose inskogo okalizma [S udies in he His o ical De elopmen o he Osse ic Vocalism], Vladika kaz: Izda elsko- polig a ičeskoe p edp ija ie im. V. Gassie a. Cleasby Richa d 1874: An Icelandic-English Dic iona y, enla ged and comple ed by G. Vig usson, M. A., Ox o d: Cla endon P ess. Čabanenko Vik o A. 2008: Po ožys yj Dnip o. Is o yko- oponimičnyj slo nyk [Rapids Dniepe . His o ical and Toponymic Dic iona y], Zapo ižžia: ZNU. Če epano a E genija A. 1983: Geog a ičeskaja e minologija Če nigo sko-Sumskogo Polesja (opy seman ičeskoj klassi ikacii) [Geog aphical Te minology o Che nigo -Sumsky Poles’ja (A emp a Seman ic Classi ica ion)]. – Polesskij e noling is ičeskij sbo nik: ma e ialy i issledo anija, pod ed. N. I. Tols ogo, Mosk a: Nauka, 173–189. Če nega And ej T. 1981: Poč y bassejna eki Ingule s (dokladnaja zapiska i ka a) [Soils o he Ingule s Ri e Basin (Repo and Map)], Ki o og ad: [b. i.]. Dash i Nasee 2021: English-Balochi Dic iona y (Engliś-Balóci Labzbalaɔ), T a o d: T a o d Pub. DPND 1779–1780: D a plana nižnego Dnep a (konec XVIII .) iz sob anija D. I. Ja o nickogo. 1779–1780 [Two Plans o he Lowe Dniepe (La e 18 h Cen u y) om he Collec ion o D. I. Ja o nickij. 1779–1780], a ailable online. In e ne Access: h ps://papacoma.na od. u/maps/dnep _e a nickiy.h m. Dzi s soi y Yu y A. 2017: Vop osy ose inskoj ilologii [Ques ions o Osse ian Philology] 1, Cchin al: Respublika. Dzi s soi y Yu y A. 2018a: Slo oob azo a elnye ipy ose inskoj oponimii [De i a ional Types o Osse ian Toponimy]. – Iz es ija SOIGSI 27(66), 94–111. Dzi s soi y Yu y A. 2018b: O neko o ych elik ach d e nei anskoj leksiki oponimii Ose ii [On Some Relics o Ancien I anian Vocabula y in he Toponymy o Osse ia]. – Iz es ija SOIGSI 29(68), 117–128. Dzi s soi y Yu y A. 2020: Toponimija kak is očnik po e ničeskoj is o ii: ose inskoe Sæna / usskoe Сони [Toponymy as a Sou ce o E hnic His o y: Osse ian Sæna / Russian Sonya]. – Tomskij žu nal LING & ANTHRO 3(29), 102–114. Dzi s soi y Yu y A. 2021: E imologičeskij slo a i anskich jazyko [E ymological Dic iona y o I anian Languages 6. – Na amongæ 16(1/2), 260–287. Dzi s soi y Yu y A. 2023: K is o ii labialnych onem ose inskom jazyke [On he His o y o Labial Phonemes in he Osse ian Language]. – Indoe opejskoe jazykoznanie i klassičeskaja ilologija 27(1) (č enija pamia i I. M. T onskogo): ma e ialy mežduna odnoj kon e encii, p ochodi šej 26–28 ijunia 2023 g., gl. ed. N. N. Kazanskij, Sank - Pe e bu g: ILI RAN, 354–367. 23 Edelman Džoj I. 1986: S a ni elnaja g amma ika os očnoi anskich jazyko . Fonologija [Compa a i e G amma o Eas e n I anian Languages. Phonology], Mosk a: Nauka. Edelman Džoj I. 2011: E imologičeskij slo a i anskich jazyko [E ymological Dic iona y o I anian Languages] 4, Mosk a: Vos očnaja li e a u a. Edelman Džoj I. 2015: E imologičeskij slo a i anskich jazyko [E ymological Dic iona y o I anian Languages] 5, Mosk a: Vos očnaja li e a u a. ESSJ XIV: E imologičeskij slo a sla ianskich jazyko . P asla ianskij leksičeskij ond [E ymological Dic iona y o Sla ic Languages. P o o-Sla ic Lexical Fund] 14: *laba i – *lě eplъjь, pod ed. O. N. T ubačio a, Mosk a: Nauka, 1987. ESTJ VI: E imologičeskij slo a iu kskich jazyko . Obšče iu kskie i mež iu kskie osno y na buk y “L”, “M”, “N”, “P”, “S” [E ymological Dic iona y o Tu kic Languages. Common Tu kic and In e -Tu kic S ems wi h he Le e s “L”, “M”, “N”, “P”, “S”] 6, E. V. Se o ian, Mosk a: Nauka, 2003. Gaba ae Nikolaj J. 1977: Mo ologičeskaja s uk u a slo a i slo oob azo anie so emennom ose inskom jazyke [Mo phological S uc u e o he Wo d and Wo d Fo ma ion in he Mode n Osse ian Language], Tbilisi: Mecnie eba. Geo gie Pa el 2002: Ime o Ka una i p abalga i e [The Name Ka una and he P o o- Bulga ians]. – Palaeobulga ica-S a obalga is ika 2(26), 70–82. Gha ib Bad al-Zamān 1995: Sogdian Dic iona y: Sogdian-Pe sian-English, Teh an: Fa hangan Publica ions. H omko Te jana V. 2017: Ma e ialy do slo nyka ho i ok uk ajinskoji mo y [Ma e ials o he Dic iona y o Idioms o he Uk ainian Language]. – Nauko i zapysky, yp. 160, K opy nycky: RVV CDPU im. V. Vynnyčenka, 239–253. Iliadi Olexand I. 2001: E ymologične gnizdo z ko enem * e - u p aslo janskij mo i [E ymological Clus e wi h he Roo * e - in P o o-Sla onic], Kyji , Ki o og ad: DLAU. Iliadi Alexande I. 2018: A eas o I anian Lexical Relic s in Toponymics o he Dniepe and he Bug Basins. – Pa adigm o Knowledge 1(27), 101–123. Iliadi Alexande I. 2020: Alanica oponimii Dona [Alanica in he Don Toponymy]. – Ac a Onomas ica 61(1), 48–60. Iliadi Alexande I. 2021: I anica oponimii Podnep o ja [“I anica” in he Dniepe Region Toponymy]. – Indoe opejskoe jazykoznanie i klassičeskaja ilologija 25(1) (č enija pamia i I. M. T onskogo): ma e ialy mežduna odnoj kon e encii, p ochodi šej 21–23 ijunia 2021 g., gl. ed. N. N. Kazanskij, Sank -Pe e bu g: ILI RAN, 502–513. Iliadi Alexande I. 2022: Alanskie sledy oponimii Posa ija [Alanian T aces in he Sa a Region Toponymy]. – Indoe opejskoe jazykoznanie i klassičeskaja ilologija 26(1) (č enija pamia i I. M. T onskogo): ma e ialy mežduna odnoj kon e encii, p ochodi šej 27– 29 ijunia 2022 g., gl. ed. N. N. Kazanskij, Sank -Pe e bu g: ILI RAN, 512–523. 24 Io danes 2001: De o igine ac ibusque Ge a um, s up. s a ja, pe ., kommen . E. Č. Sk žinskoj, Sank -Pe e bu g: Ale eia. Ipa ie skaja le opis 1962: Ipa ie skaja le opis [Hypa ian Codex]. – Polnoe sob anie usskich le opisej 2, Mosk a: Izda els o os očnoj li e a u y. Kambolo Tame lan T. 2006: Oče k is o ii ose inskogo jazyka: učebnoe posobie dlia uzo [Essay on he His o y o he Osse ian Language: A Tex book o Uni e si ies], Vladika kaz: I . Kazanskij Michail M., Mas yko a Anna V. 1999: Alany na Dnep e epochu Velikogo pe eselenija na odo : s ide els o Ma kiana i a cheologičeskie dannye [Alans on he Dniepe Du ing he G ea Mig a ion Pe iod: Ma cian’s Tes imony and A chaeological Da a]. – Rossijskaja a cheologija 4, 119–130. Khomido Dilmu od R. 2018: Ling is ičeskoe issledo anie gid onimo egiona is o ičeskogo p oži anija adžiko Ma e annach e: A o e e a disse acii na soiskanie učenoj s epeni dok o a ilologičeskich nauk [Linguis ic S udy o he Hyd ological Region o he Tajik His o ical Resea ch in Ma e annach e: Au ho ’s Abs ac o a Disse a ion o Ob aining a PhD in Philology], Dušanbe: TGPU im. S. Ajni. KIB 1987: K a kaja is o ija Bolga ii. S d e nejšich emen do našich dnej [A B ie His o y o Bulga ia. F om Ancien Times o he P esen Day], o . ed. G. G. Li a in, Mosk a: Nauka. Kniga 1950: Kniga Bolšomu Če ežu [Book o he Big D awing], podg. k peča i i ed. K. N. Se binoj, Mosk a, Lening ad: Izda els o AN SSSR. K i ulčenko Ana olij I. 2011: Vodni objek y Ki o og adskoji oblas i. Čas yna I. Slo nyk odnych objek i . Čas yna II. A las geog a ičnoji me eži. Klasy ika o odo oki . Vodoscho yšča [Wa e Bodies o he Ki o og ad Region. Pa I. Dic iona y o Wa e Bodies. Pa II. A las o he Geog aphical Ne wo k. Classi ie o Wa e cou ses], Ki o og ad: Imeks. Lasso a E ich 1866: Tagebuch des E ich Lasso a on S eblau: Nach eine Handsch i de on Ge sdo -Weicha’schen Biblio hek zu Bau zen he ausgegeben und mi Einlei ung und Beme kungen beglei e on Reinhold Scho in [Dia y o E ich Lasso a on S eblau: Edi ed om a Manusc ip in he Ge sdo -Weicha Lib a y in Bau zen and Accompanied by an In oduc ion and Rema ks by Reinhold Scho in], Halle: Ve lag on G. Emil Ba hel. Laza e skij Alexand M. 1887: A chi nye o y ki dlia is o ii Pol a skoj jepa chii [A chi al Exce p s o he His o y o he Pol a a Diocese] 1, Pol a a: Tipog a ija N. Pigu enko. LIV 2001 [1998]: Lexikon de Indoge manischen Ve ben: Die Wu zeln und ih e P imä s ammbildungen [Lexicon o Indo-Eu opean Ve bs: Roo s and hei P ima y S em Fo ma ions], un e Lei ung on H. Rix, bea b. on M. Kümmel, T. Zehnde , R. Lipp, B. Schi me , 2., e besse e Au l., Wiesbaden: D . Ludwig Reiche Ve lag. Lučyk Vasyl V. 1996: A och onni hid onimy Se ednioho Dnip o-buzkoho mežy iččia [Au och honous Hyd onyms o he Middle Dniepe -Bug In e lu e], Ki o og ad: Na odne slo o. 25 Lučyk Vasyl V. 1999: Inšomo ni hid onimy Se ednioho Dnip o-buzkoho mežy iččia [Fo eign Language Hyd onyms o he Middle Dniepe -Bug In e lu e], Ki o og ad: RVG ITS KDPU im. V. Vynnyčenka. May ho e Man ed 1992: E ymologisches Wö e buch des Al indoa ischen [E ymological Dic iona y o Old Indo-A yan] 1, Heidelbe g: Ca l Win e . Mo gens ie ne Geo g 1974: E ymological Vocabula y o he Shughni G oup 6, he ausg. on G. Reda d, Wiesbaden: D . Ludwig Reiche Ve lag. Mosko skij s od 1949: Mosko skij le opisnyj s od konca XV eka [Moscow Ch onicle Collec ion o he La e 15 h Cen u y]. – Polnoe sob anie usskich le opisej 25, Mosk a, Lening ad: Izda els o AN SSSR. Moszyński Kazimie z 1957: Pie wo ny zasiąg języka p asłowiańskiego [The O iginal Range o he P o o-Sla ic Language], W ocław: PAN. NAM 1769: A New & Accu a e Map o he K im Ta a y, he Sea o Azo , and Pa s o he Ri e s Dnepe , Bog and Kuban. Taken om O iginal D awings & Memoi s, London, a ailable online. In e ne Access: h ps://www.swaen.com/lis ing/a-new-accu a e- map-o - he-k im- a a y- he-sea-o -azo -and-pa s-o - he- i e s-dnepe -bog-and- kuban/14232. OA: Onomas ičeskij a chi Ins i u a uk ainskogo jazyka NAN Uk ainy [Onomas ic a chi e o he Ins i u e o Uk ainian Language o he Na ional Academy o Sciences o Uk aine], Kyi : Ins i u e o he Uk ainian Language o he Na ional Academy o Sciences o Uk aine. O el Vladimi E. 1986: K op osu o elik ach i anskoj gid onimii bassejnach Dnep a, Dnes a i Južnogo Buga [On he Issue o Relics o I anian Hyd onymy in he Basins o he Dniepe , Dnies e and Sou he n Bug]. – Vop osy jazykoznanija 5, 107–113. O in E genij S. 2012: Gid onimija Dona 2: Nižnij Don [Hyd onymy o he Don 2: The Lowe Don], Doneck: Jugo-Vos ok. Poko ny Julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch [Indo-Eu opean E ymological Dic iona y] 1, München, Be n: A. F ancke AG Ve lag. P ijmak Vik o V. 2022: Pog ebenija sa ma skogo emeni bassejno e chnej Suly i e chnego Psla (načalo I ys. n. e.) [The Bu ials o he Sa ma ian Pe iod in he Basins o Uppe Sula and Uppe Psla (The Beginning o he 1s Millennium AD)]. – D uzej medli elnyj uchod… Pamia i Olega Ša o a / The oo s eps o my iends lea ing... Ad memo iam Oleg Sha o , sos . i o . ed. M. M. Kazanski, A. V. Mas yko a, Kišinio : S a um Plus, 221–234. DOI: h ps://doi.o g/10.55086/SL23VAD649. PTT 1736–1737: P o incia um Tu cico a a ica um in e Tanaim Bo ys henem e Bogum si a um quas duobus an[n]is iz. 1736. e 1737. Anna augus issima usso um au oc a ix subegi ex p o o ypo pe opoli ano concin[n]a a accu a issima delinea io: in qua simul occupa io peninsulæ C im[m] e Cuban nec non expugna io Assow e Oczakow exhiben u