Apie Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos rankraščio Iźęgis Geograpyje ir Walenty Szacfajerio Geografiia krótko zebrana atitiktį

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 93, p. 1–23 Contents link / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (online / elektroninis) APIE JURGIO AMBROZIEJAUS PABRĖŽOS RANKRAŠČIO IŽĖGIS GEOGRAFYJE IR WALENTY SZACFAJERIO GEOGRAFIIA KRÓTKO ZEBRANA ATITIKTĮ On the Correspondence between Jurgis Ambroziejus Pabrėža’s Manuscript Ižėgis Geografyje and Walenty Szacfajer’s Geografija kró́tko zebrana JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas E-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-1542-2866 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių kalbos sintaksė ir semantika, etnolingvistika, Lietuvos kultūros ir bažnytinių tekstų istorija. https://doi.org/10.35321/all93-06 ANOTACIJA Straipsnyje aptariama Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos geografijos vadovėliu vadinamo, išlikusio antrastinio lapo neturinčio 166 puslapių rankraščio, prasidedančio žodžiais Ižėgis Geografyje, tekstų sąsaja su XIX a. I pusės Lietuvoje ypač populiariu Walenty Szacfajerio vadovėliu, atskleidžiamas žemaitiško vertimo bendrasis turinio ir struktūros atitikimas lenkiškam originalui, parodomi Pabrėžos vertime rasti pakeitimai ir papildymai. ESMINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849), Walenty Szacfajer (Valentas Šafčajeris) (~1778–1840), Józef Zawadzki (Juozapas Zavadskis) (1781–1838), geografijos vadovėlis, žemaitiškas vertimas. Copyright © 2025 Jūratė Pajėdienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2025-05-21. Accepted: / Priimta: 2025-10-07. 1 ABSTRACT The article discusses the textual relationship between a 166-page manuscript, referred to as a geography textbook by Jurgis Ambroziejus Pabrėža, lacking a title page and beginning with the words Ižėgis Geograpyje, and a textbook by Walenty Szacfajer, which was especially popular in Lithuania in the first half of the 19th century. The article reveals the general correspondence between the Samogitian manuscript and the Polish original, both in content and structure, and shows the modifications and additions found in Pabrėža’s translation. KEYWORDS: Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849), Walenty Szacfajer (Valentas Šačfajeris) (~1778–1840), Józef Zawadzki (Juozapas Zavadškis) (1781–1838), geography textbook, translation to Samogitian. ĮVADAS Straipsnyje nagrinėjama Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos geografijos vadovėliu vadinamo, išlikusio antraštinio lapo neturinčio 166 puslapių rankraščio, prasidedančio žodžiais Ižėgis Geograpyje…, ir Walenty Szacfajerio Geografia krótkо zebrana (XIX a. III dešimtmetis) tekstų atitiktis. Straipsnio tikslas – parodyti lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo tekstų struktūros ir turinio atitikimą, aptarti vertime pasitaikančius pakeitimus bei galimas žemaitiškos vadovėlio versijos atsiradimo paskatas. Bendroji struktūrinė Szacfajerio Geografia krótkо zebrana ir žemaitiško šio knygos vertimo tekstų atitiktis ir keletas autorinio Pabrėžos teksto intarpų nustatyti remiantis analitiniu, gretinamuoju ir struktūrinės analizės metodais. Straipsnį sudaro trys skyriai, juose nagrinėjama: 1. Pabrėžos geografija vadinamo rankraščio kilmės suvokimo istorija ir šio žemaitiško rankraščio atsiradimą XIX a. pradžioje paskatinti galėjęs kai kurių geografijos knygų, tarp kurių ir dvi Szacfajerio vadovėlio versijos – Geografia początkowa (1817; 1818b) ir Geografia krótkо zebrana (1825; 1826; 1828; ?1832) – populiarumas. 2. Bendroji lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo tekstų struktūros ir turinio atitiktis. 3. Lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo tekstų skirtumai: Pabrėžos papildymai, pakeitimai ir pastabos. 1. Rankraščio Ižėgis Geograpyje kilmės suvokimo istorija Dalis gausios rankraštinės Pabrėžos kūrybos pastaruoju metu sulaukė publikavimo. Tai vienas dvasinių tekstų rinkinys ir du gamtamoksliniai veikalai: 2009–2015 m. buvo ¹Apie žemaičių pamokslininko, kunigo pranciškono Pabrėžos (1771–1849) talentus ir veiklas daugiau žr. Pacevičius, Raudytė 2023: 7–13. Vienuolinio Pabrėžos vardo rašyba dabartiniais laikais varijuoja tarp Ambraziejaus (būdingo ir Pabrėžos darbų XIX a. II pusėje įvardijimui, žr. Kišūnienė 1972: 96) ir Ambroziejus. Pastarasis, Pabrėžos autografams būdingas užrašymas (plg. Kišūnienė 1972: 98, 99, 100, 102, 103), buvo populiarus XX a. tyrinėtojų darbuose (žr. ten pat: 109–111). Ritos Šepetytės (2020: 7) iniciatyva atgaivinto autentiško Pabrėžos įvardijimo laikomasi ir šiame straipsnyje. ² Plg. Tarvydas 1972: 55; Gedrimas 2003: 117; Skorupskas 2019: 9; Šepetytė 2019: 7. ³ Szacfajer (Schacfaier) (~1778–1840) – gydytojas, vertėjas, lenkų kalba parengtų geografijos vadovėlių autorius, poetas (plg. PSB). ⁴ Naujausią Pabrėžos rankraščių aprašymą žr. Raudytė 2023: 130–133. ⁵ Žr. Šepetytė, par., 2020. 2 paskelbtos visos trys augalų sąvado Tayslōs augumy̆ninis (I–2236, 224–7767, 777–9808) dalys, o 2019 m. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija9. Pastarąją knygą lydinčiuose straipsniuose aptariama rankraščio struktūra ir teikiamo turinio vertė (Skorupskas 2019) bei formaliosios ir kalbinės rankraščio ypatybės (Šepetytė 2019). Rankraščio kilmės originalumas juose vertinamas skirtingai: Ričardas Skorupskas (2019: 11–12) Pabrėžą vadina žemaitiškai parašyto geografijos vadovėlio autoriumi, o Šepetytė (2019: 53) teigdama, jog „[a]kivaizdu, kad Pabrėža vertė iš lenkų kalbos“, pasiremia ir ankstesniais teiginiais apie šio rankraščio kilmę: Juozo Tarvydo (1972: 57) nuomone, kad Pabrėža „turėjo po ranka lenkišką geografijos vadovėlį“, ir dar vieno tyrėjo spėjimu, kad „[k]o gero, tai nebuvo vieno kurio veikalo vertimas ar sekimas, nes neaptikta panašaus lenkiško geografijos veikalo, išleisto XVIII a. pab. – XIX a. pr., kuriame taip glaustai būtų aprašytos visų žemynų valstybės“10. Galima rankraščio parengimo datą Pabrėžos tekstų rengėja (Šepetytė 2019: 52) sieja su jau minėto to paties klaidingai identifikuoto tyrėjo11 pastebėjimu, kad Pabrėža geografiją rašęs po 1831 m. (nes rankraštyje minimas popiežius Grigalius XVI, tapęs popiežiumi 1831 m.) bei priminimu, kad ir Giedrius Subačius, remdamasis Pabrėžos rašybos raidos analize, yra linkęs manyti, kad knyga sukurta apie 1831–1834 metus12. 6 Žr. Kažukauskaitė, Šepetytė, par., 2009. 7 Žr. Šepetytė, par., 2014. 8 Žr. Šepetytė, par., 2015. 9 Žr. Šepetytė, par., 2019. 10 Šepetytė (2019: 53) cituoja Simoną Šilinskaitę (2010: 6), bet nurodytoji citata priskirtina Robertui Gedrimui (plg. Gedrimas 2003: 120). Klaidingos nuorodos priežastimi tapo Šilinskaitės magistro darbe „Lietuviškos geografijos terminijos raidos aspektai Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografyje“ pasisavintas svetimas tekstas. Šiame magistro darbe (žr. Šilinskaitė 2010: 5–15, 25, 26, 33, 34) randamas beveik pilnai perrašytas Gedrimo straipsnis „J. A. Pabrėžos geografijos vadovėlio terminai“ (žr. Gedrimas 2003: 117–132) – perrašant pašalintos tik pastabos apie Simoną Daukantą ir Lauryną Ivinskį (šie pakeitimai neatsispindi pagal Gedrimą 2003 surašytoje bibliografijoje). Tiesa, magistro darbe kelis kartus Šilinskaitė (2010: 4, 6, 18) nurodo, kad rėmėsi Gedrimo darbu ir pateikia šio autoriaus teiginių (iš Gedrimas 2003: 122, 128, 131, 132) citatų (plg. Šilinskaitė 2010: 11, 14, 15, 20). 11 Šepetytė cituoja Šilinskaitę (2010: 6), bet ir ši citata priskirtina Gedrimui (žr. Gedrimas 2003: 119). 12 Plg. Gedrimo (2003: 119) straipsnio pastraipą: Knygoje nėra nurodyta parašymo data. J. Tarvydas mano, kad vadovėlis parašytas po 1825 m., nes jame minimas Rusijos caras Nikolajus I, kaip tik tais metais pradėjęs valdyti, ir ne vėliau kaip 1830 m., nes nuo tada Pabrėža atsidėjęs vien botanikai (Tarvydas 1972: 56). Matyt, remiantis šia nuomone, bibliografijoje irgi nurodoma, kad Pabrėžos Geografija parašyta po 1825 m. (Kišūnienė 1972: 97). Tačiau Pabrėžos geografijos vadovėlio datavimą leidžia patikslinti dar vienas svarbus faktas. Knygoje yra minimas popiežius Grigalius XVI, tapęs popiežiumi 1831 m., t. y. daug vėliau, nei Rusiją pradėjo valdyti caras Nikolajus I: Poniawowo-ječzió ir Grygaalós XVI. Gatwa bažnicys Riimyszkoosys 63. Vadinasi, Pabrėža ją parašė po 1831 m. Tai patvirtina ir rašybos analizė. G. Subačius, išnagrinėjęs Pabrėžos veikalų rašybos raidą, nustatė, kad ši knyga yra vienas pirmųjų Pabrėžos veikalų, rašytų su priebalsėmis cz, sz ir sudvejintomis balsėmis <...>, ir linksta manyti, kad knyga sukurta apie 1831–1834 metus (Subačius 1996: 42). Nuoseklus šios Gedrimo pastraipos nuorašas (nenurodant tikrojo autoriaus) pateiktas ir jau minėtame magistro darbe (žr. Šilinskaitė 2010: 6). 3 Po žemaitiško rankraščio Ižegis Geographyje (toliau – PaIG) publikavimo likęs neišspręstas turinio autorystės klausimas paskatino galimo lenkiško šaltinio (ar net keleto jų) paieškas. Rankraščio publikacija, teikianti perrašą ir vaizdų faksimiles (žr. Šepetytė, par., 2019), bei nauji bibliografiniai kultūrinio Pabrėžos palikimo aprašai (žr. Pacevičius, Raudytė 2023) jas palengvino. Pabrėžos domėjimosi geografija pradžią hipotetiškai galima sieti su jo mokytojavimu Kretingos mokykloje, kur 1817–1821 m. jis dėstęs ne vien lotynų kalbą ir tikybą, bet galimai ir geografiją (plg. Gidžiūnas 1994: 69–70): žemaitiškas geografijos vadovėlio rankraštis buvo pasitelktas šios pedagoginės veiklos įrodymu (ten pat: 71–72). Dėmesingumą geografijai rodo ir išlikusios Pabrėžos bibliotekos knygos¹⁴. Arvydo Pacevičiaus ir Nijolės Raudytės parengto Pabrėžos bibliotekos katalogo skyriuje „Geografija“ (žr. Pacevičius, Raudytė 2023: 243–259) nurodomi atlasų¹⁵ ir žemėlapių rinkiniai (61 vnt.) bei keletas lenkiškų knygų – titomis Laurenco Echardo Dyckyonarzyk Geograficzny (1782–1783), Evdokijaus Zabłowskio Ieografiia państwa rossyskiego (1810), Józefo Zawadzkio Geografia powszechna (1812) bei Szacfajerio Nowa jeografia powszechna (1824). Šių knygų antraštės, pratarmės ir turinys byloja ne vien apie tuometinę geografijos mokslo plėtrą ir kaitą, bet ir apie geografijos leidinių populiarumą¹⁶, taigi, ir šios srities žinių (kurios sparčiai keitėsi ir dėl politinių realijų¹⁷) bei tam tikrų knygų poreikį. Vertinant vis kartojamus (daugiau ar mažiau atnaujintus) to meto kai kurių geografijos knygų lenkų kalba leidimus (plg. Estreicher 1878: 426) matyti, kad beveik visas populiariausias geografijos knygas Pabrėža buvo įsigijęs. Vis tik jo bibliotekoje nebuvo (nėra išlikusio?) ypač parankaus, glaustai ir patraukliai svarbiausius fizinės, politinės ir ekonominės geografijos duomenis teikiančio vadovėlio, kurį Pabrėža buvo pavadinęs „lenkiška knygele“¹⁸. Ta knygelė – tai Szacfajerio parengta Geografija kró́tko zebrana podług ostatnich traktatų ułożona, na nowo przejrzana i poprawiona (toliau – Gkz). Visi šiek tiek atnaujinami ir (ar tik) kartojami Gkz leidimai¹⁹ rodo jos populiarumą. Galima manyti, kad nežiūrint dažnai kartotų knygos leidimų, bibliofilas Pabrėža greičiausiai vis nespėdavo jos nusipirkti, tad gavęs skolon ¹³ Plg. jau minėtą Gedrimo (2003: 120) spėjimą, kad tai, ko gero, nebuvęs vieno kurio veikalo vertimas ar sekimas. ¹⁴ Pacevičiaus (2023: 33) teigimu, asmeninėje bibliotekoje Pabrėža turėjęs daugiau knygų nei užfiksuota kataloge: 207 pavadinimai, 233 vienetai. ¹⁵ Apie Pabrėžos turėtus atlasus dar žr. Gedrimas 2003: 118. ¹⁶ Pavyzdžiui, Franciszeko Siarczyńskio parengto Dykyconarzyk Geograficzny pratarmėje nurodoma, kad lenkiškoji versija (su papildymais apie geografinius Lenkijos objektus) paremta Echardo žodyno 13-ojo leidimo vertimo į prancūzų kalbą 8-uoju leidimu (žr. Echard 1782: I–II). ¹⁷ Plg. Zawadzkio pratarmes pirmajam ir antrajam knygos Geografia powszechna leidimams (žr. Zawadzki 1812: IV–V, I–II). ¹⁸ Plg. Pabrėžos pastabą apie originalą: lękyszko kningeliee padiets m. tór znocity ar mieszkáńcôw, ar męszczyn: ‘lenkiškoji knygelėi padėtas m. turi reikšti ar mieszkáńcôw [gyventojų], ar męszczyn [vyrų]?’ (PaIG 49). ¹⁹ Karolis Estreicheris nurodo 7 šios knygos leidimus (penkis tuo pačiu pavadinimu – ¹ 1825 m., ³ 1827 m., peržiūrėtą ir pataisytą ⁴ 1828 m. ir ⁵ 1832 m. ir dar du kiek vėlesnius – ⁷ 1845 m. ir ⁸ 1849 m. atnaujintus, turinčius prierašą pavadinime – Wydanie nowe (žr. Estreicher 1878: 426). 1827 m. ir 1832 m. leidimų kol kas surasti nepavyko. 4 nusprendė ją per(si)rašyti žemaitiškai. Net ir dabar vartant Gkz, matyti, kad knygelė turėjo būti mėgstama ano meto skaitytojų – joje glaustai pateikiamos svarbiausios politinės ir fizinės geografijos žinios apie visus penkis žemynus (Europinės dalies valstybės, tarp jų ir patekusius į Rusijos imperijos gniaužtus²⁰, aprašomos išsamiau²¹). Prieš apžvelgiant žemaitiško vertimo atitik­tį lenkiškam originalui reikia aptarti, kuris iš keleto XIX a. II dešimtmetyje išėjusių Gkz leidimų (nes tekstas juose beveik identiškas) laikytinas labiausiai tikėtinu PaIG šaltiniu. Svarbu paminėti, kad Pabrėžos vertimas nesietinas su 4-uoju Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi podług ostatnich traktatów ułożona i powiększona. Przez W... S...²² (toliau – Gp) 1818 m. leidimu²³. Sugretinus Geografia początkowa (1817; 1818b)²⁴ ir Geografija krótko zebrana (1825; 1826; 1828) tekstus matyti, kad Gkz parengta Gp 1818b teksto pagrindu. Kitaip pervadintos ir knygos rengėją pilnu vardu (o ne inicialais W... S...) nurodančios Geografija krótko zebrana <...> nanowo przejrzana i poprawiona przez Walentego Szafcajera teksto pakeitimai žymi tik svarbių valdovų pasikeitimus (pavyzdžiui, panuie teraz Alexander I (Gp 1818b: 16; Gkz 1825: 16) pakeista į panuie teraz Mikołay I (Gkz 1826; 1828: 16)). Nikolajaus I paminėjimą randame ir Pabrėžos tekste (plg.: poniauo nóiau Mykalójós I (PaIG 26))²⁵, bet tokio pobūdžio pakeitimai žemaitiškame vertime būtų galėję atsirasti ir paties Pabrėžos iniciatyva. Susiaurinti Pabrėžos naudoto lenkiško šaltinio paieškos lauką tik ties Gkz leidimais leidžia korektūros klaida, kurios nebuvo Gp (1817; 1818b). Visi Geografija krótko zebrana leidimai teikia 26-ių Rusijos gubernijų nuorodą (nors išvardijamos 36-ios), kurią žemaitiškame vertime pakartoja ir Pabrėža²⁶, plg.: ²⁰ Zawadzki 1811 ir 1812 m. skubotai išleistos Geografia powszechna pratarmėse adresatu nuroydamas privačiai besimokantį jaunimą, šio vadovėlio poreikį grindžia teksto aiškumu ir trumpumu, nežiūrint struktūrinio knygos neišbaigtumo – joje neaprašyta Rusijos priklausomybėn patekusi Europos dalis (plg. Zawadzki 1812: III–V (kartojama Przedmowa do edycyi pierwszey), I–II). ²¹ Plg. Skorupsko (2019: 12) teikiamą aprašo vertinimą: „Vadovėlis yra palyginti nedidelės apimties, bet aprėpia visą žemę kaip planetą. <...> [P]ateikti faktai ir žinios daugeliu atveju yra labai lakoniškos ir paviršutiniškos. <...> Knygoje akivaizdžiai pastebimas geografinio pobūdžio veiksnio – atstumo poveikis pateikiamos informacijos detalumui, išsamumui ir turinio apimčiai. Antai Europos aprašymui skiriama didesnioji knygos dalis, o kitų žemynų ir juose esančių šalių aprašui – tik 50 psl.“. ²² Estreicheris nurodo keturis Gp leidimus Vilniuje – ¹˒² 1811, ³ 1817, ⁴ 1818 – su pastaba, kad nuo 3-io teikiama atnaujinta teksto versija (Estreicher 1878: 426). Nors Gp buvo populiari, knygelės paminėjimai siejasi tik su to meto pedagogikos istorija: Lenkijos kultūros istorikų darbuose nurodoma, kad XIX amžiaus II dešimtmetyje Lietuvos gubernijos misionierių mokyklose geografijos mokyta(s)i iš Szafcajerio Geografia początkowa (plg. Wieczorek 2011: 70). ²³ 3-ame Gp (1817) leidime yra nemažai užsilikusių korektūros klaidų, nebepakartotų nei 4-ame Gp leidime, nei šiek tiek atnaujintoje ir jau kitą pavadinimą turinčioje Gkz. ²⁴ 1-asis ir 2-asis Gp leidimai (žr. Gp 1811) atmesti, kaip teikiantys senesnę teksto ir faktinių duomenų versiją, kuri skiriasi ir nuo teikiamos Pabrėžos rankraštyje. ²⁵ Apie šios informacijos įtaką rankraščio datavimui žr. 12 išnašą. ²⁶ Skorupsko (2019: 20), pastebėjęs Pabrėžos rankraštyje užfiksuotą riktą, kad Rusija susidedanti iš 26 gubernijų, jį paaiškino taip: „matyt, autoriaus suklysta, nes išvardyta 36“. 5 Rossya dzieli się: Naprzód na 36 Guberniy urząd­zonych podług ustaw państwa (Gp 1818b: 16²⁷); Rossya dzieli się: Naprzód na 26 guberniy urząd­zonych podług ustaw państwa (Gkz 1825; 1826;1828: 16); Rosyje dalyjes Pyrmiausee i 26 góbernyjes sórie­ditas pagal įstatimu ponistys (PaIG 27). Ši korektūros klaida leidžia Pabrėžos vertimo originalu laikyti kažkurią iš vėlesnių (remiantis minėtu caro Nikolajaus I įvardijimu, tikėtina, kad ne 1825 m., o vėlesnes – 1826 ar 1828 m.) Geografija krótkо zebrana versijų. Gali būti, kad Pabrėža vertė iš Gkz 1832, bet kol kas šio knygos leidimo nei kokių duomenų apie jį nei minėtoji Estreicherio bibliografijos sąvado pastaba (plg. Estreicher 1878: 426) rasti nepavyko. Jeigu Pabrėža vertė iš Gkz 1832, tai tuomet šis Gkz turėtų pateikti tą patį tekstą kaip ir Gkz 1826 ar Gkz 1828, tik jau minint Grigalių XVI-ąjį, popiežiavusį 1831–1846 m. Kol kas Pabrėžos vertimą sieti su 1832 m. Gkz galima tik hipotetiškai, nors tai labiausiai dera su jau minėtais Subačiaus (1996: 42) ir Gedrimo (2003: 119, 132) argumentais dėl rankraščio sukūrimo datos. 2. Lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo turinio ir struktūros atitiktis Szafajerio parengto vadovėlio Geografija krótkо zebrana ir Pabrėžos žemaitiškai surašyto šio knygos vertimo turinio ir struktūros atitiktis iliustruojama 1 lentelėje gretinamomis lenkiško ir žemaitiško tekstų atkarpomis. Knygą (o taip pat ir žemaitiškai surašytą rankraštinį jos variantą) sudaro šešios dalys: įžanga ir penki skyriai²⁸, plg.: WSTĘP; ROZDZIAŁ I. EUROPA; ROZDZIAŁ II. AZYA; ROZDZIAŁ III. AFRYKA; ROZDZIAŁ IV. AMERYKA; ROZDZIAŁ V. AUSTRALIA CZYLI OCEANIA (Gkz 1828: 3, 10, 60, 72, 87) → Įžegis; Atskiris 1. Europa; Atskiris II. Azya; Atskiris III. Afryka; Atskiris IV. Ameryka; Atskiris V. Australije arba Oceanije (PaIG 1, 13, 113, 133, 162). Lentelės skiltyse pagrečiui teikiamos abiejų kūrinių – knygos ir rankraščio – skyrių citatos: keli pradiniai ir vienas baigiamasis skirsniai. Toks gretinimas atspindi tekstų struktūros (skyrelių ir paragrafų išdėstymo) bendrumą bei turinio, faktinių duomenų atitiktį ir vertimo pažodiškumą²⁹. Gkz cituojama pagal 1828 m. leidimą (varijuojant pateiktims nuoroda ir 27 Krok­uvoje 1818 m. išleista Gp (ji nuo vilniškio 1818 m. Gp leidimo skiriasi kitokia paginacija ir kai kuriomis korekcijomis) šią eilutę taip pat teikia su 36 gubernijų nuoroda, plg.: Rossya dzieli się: naprzód na 36 Guberniy urząd­zonych podług ustaw państwa (Gp 1818a: 13). 28 Szac­fajerio knygos sandarą netiesiogiai – analizuodami Pabrėžos rankraščio tekstą – yra aptarę Tarvydas (1972: 55–56); Gedrimas (2003: 119); Skorupskas (2019: 13–35). 29 Dėl vietos stokos šiame straipsnyje beveik neaptariama paties vertimo kalba – norėta tik parodyti tikslų (ar su šiokiais tokiais papildymais) Pabrėžos sekimą originalu. Pabrėžos atlikto Gkz vertimo savitumas (lyginant su kitais jo vertimais) bus aptariamas kitoje publikacijoje. 6 1826 m. leidime esanti užrašymo versija). Cituojant kartojamas lenkiškoje knygoje pateiktas užrašymo modelis, leidžiantis pamatyti Gkz pasviru šriftu užrašytų žodžių žymėjimą pabraukimu Pabrėžos rankraštyje. Skaitytojo patogumui perrašant citatas pusjuodžiu šriftu ryškinami papildymai, pavyzdžiui, leksinių dubletų ar paratekstinių elementų (lenkiškų atitikmenų) turinčios vertimo frazės ar žodžiai, kurių lenkišką atitikmenį Pabrėža persirašo vertime (plg.: Wulkany czyli góry ogień wybuchające (Gkz 1928: 10) ir Ognakalney (Wulkany arba katnaa ogni yszdómątyjiу : ) (PaIG 15)) ar žodžiai, kuriems parenka ne pažodinį, bet žemaitiškajai (lietuviškajai) kalbėjimo tradicijai įprastą atitikmenį (plg.: Wyspy <...> Zielonych Świątek (Gkz 1828: 90) ir Salas <...> Sekmnynyns (PaIG 166)). Gkz ir PaIG teksto atkarpų gretinimas rodo Pabrėžos pastangas nuosekliau struktūruoti tekstą nei pateikta originale. Vertime beveik nėra sutrumpinimų (pavyzdžiui, lenkiškus Gkz trumpinius MS., z MS. ar m. Miestas staličzynis, só miesto staličzynio ar miests (žr. PaIG 146, 112–113)), tik lenkiška santrumpa t. d. teikiama trumpiniu t. t., atitinkančiu žemaičių tyn tolaus (plg.: Nieodzowną pomocą do naukei Geografii są karty geograficzne czyli mappy <...> karty-szczególne wystawiają jedną główną część ziemi np. Azyą, lub Europę i t. d. (Gkz 1828: 8) ir Neatskyramó paszałpó pri moksla Geograpyjis ira łaksztaa geograpiczny arba mappas <...> łaksztaa įpatingyji yszstata wyina binktor ny dali žemys: kaaptau Azyjį ar Europa, yr t. t. (PaIG 11–12). Pabrėža buvo linkęs žodžiais užrašyti ir skaitmenis (rankraščio pradžioje buvo rašomi abu variantai, plg., pavyzdžiui, 1 lentelės skyrelyje Įžėgis cituojamą 6 pastraipą). 1 lentelė. Szacfajerio Geografija krótkо zebrana vertimas Pabrėžos rankraštyje Įžėgis Geograpyje: lenkiško ir žemaitiško teksto atkarpų atitiktys 7 3. Fizyczna opis{u}je powierzchnię ziemi i ciała znajdujące się na niej. 4. Polityczna zawiera rozmaite podziały ziemi przez ludzi ustanowione, opisując kraje i skład ich rządu. Ta część Geografii szczególniejszym tu będzie celem naszej uwagi. 5. Figura ziemi, spłaszczoney nieco przy biegunach, jest okrągła na kształt kuli. Ponieważ zaś powierzchnia ziemi składa się z ziemi i wody, przeto ziemię nazywamy kulą ziemnowodną. 6. Całey obszerności kuli ziemnowodney liczą Geografowie 9,281,910 mil kwadratowych. Z tych naywięcey zabiera woda, bo na ląd wypada tylko’ 3,096,000 m. k. toiest trochę więcey niż część trzecia. p. 3–4 <…> 31. Nieodzowną pomocą do nauki Geografii są karty geograficzne czyli mappy, wyrażające nam różne części ziemi: nazwiska swe biorą od większey lub mnieys zey części ziemi, którą wystawiają. I tak karty uniwersalne zawierają dwa półkola ziemi: karty szczególne wystawiają jedną główną część ziemi np. Azyą, lub Europę i t. d. Karty generalne obejmują całe państwa np. Hiszpanią lub inne. Topograficzne lub chorograficzne są wyobrażeniem powiatu, lub miasta. Są także Karty żeglarskie, na których oznaczone są morza, wyspy, skały, mielizny, i inne do wiadomości żeglarza potrzebne rzeczy. Karty podróżne czyli pocztowe, na których wytknięte są drogi i stacye pocztowe w jednym lub kilku krajach. Na takowych kartach czyli mappach uważać potrzeba cztery główne strony, czyli okolice świata: Południe (meridies lub Sud) na dole, Północ (septentrio lub Nord) w górze, Wschód (oriens lub Est) po prawej, Zachód (occidens lub Ouest) po lewej ręce. Jeżeliby takowe okolice nie były oznaczone na kartach, wtenczas zwróćmy uwagę na igłę magnesową, czyli Rozetę wiatrów, na nich się znajdującą; strona, ku której koniec igły magnesowey iest zwrócony, będzie Północą: przeciwna tey strona Południem, z prawej ręki Wschód, a z lewey Zachód. 3. Fizyczny aprasza pawy̆rš̌y žemys yr kunus atsyrądąčius at jos. 4. Palytycznoji oʻžwer wayres dalis žemys par žmonis yszrastas, apraszidama szalis, sõdieti ju rieda. Ta dalys Geographijys ipatingiausioji čė bus cielō musō ōwogas. 5. Stowiła (: Figura) žemys, sõploksztintos byszki pri gału, ira apwali losnaa kółka. O jogee pawyrš̌ie žemys sṍsd yded ysz žemys yr undyns, todėł žemy wadynas kółkō žemundynny. 6. Cielos ertibys kółkas žemundynynys Žemraszitojee rokōu dewinis mylyjonus dó szimtō astōunes deszimtis wyinatukstąty, dewinis szimtus deszimti milu ketwyrtaynyniu. Lydźmō 9,281.910. – Ysz tu wysōdaugieusee ōž iem wōdōu, ąt žemys teprigōł ty ktaa 3,096,000. milu ketwyrtaynyniu, tay ira: byszki daugesny neg trečioji dalys. p. 1–2 <…> 31. Neatskyramȯ paszałpō pri mokslą Geograpiyys ira łaksztaą geographiczny arba mappas, yszrožįetys mums wayres dalis žemys: wardus sawa ym nōu dydesniosys ar mažesniosys dalys žemys, kṓryi yszstata. Yr teep łaksztaą ōzdamynįyį ōžwer dó pōskółkio žemys: // žemys: łaksztaа ipatingįyį yszstata wyina binktoryny dali žemys: kaaptay Azyjy ar Europa, yr t. t. – Łaksztaа ōgólnįyį aPYm cielas ponistes kt. Iszpanįy, ar kyta. – Łaksztaа Topograficzney ar chorograficznyney ira pawiedō powiatas ar miasta. Ira teepogi Łaksztaа łaywуnėe (: žeglarskie.) kōriusy õžėklintas (: ar paznoczitas) ira juras, salas, ōulas, seklymas, yr kyty pri žynios yrtojaus (: žeglarża) reekalingy dayktaa. – Łaksztaа pakeleywingyįy arba pacztawynėe, kōriusy parodity ira kelee, yr stacyjys pacztynys wyinojy ar kelosy žemėsy. – Ąt tokees łaksztaas arba mapoms daboty reek ketōres binktorynes szalis, arba aplinkōmus (: okolice) swieta. Pyitus (Południe meridies ar Sud) apacziojy. – Sziaury (: Połnoc, Septentrio ar Nord) auksztaa, wyrszōu. – Ritaa // Ritaa. (: Wschod. Oriens. ar Est.) ysz dešynies szalys. – Wakaraa. (Zachod. Occidens. ar Ouest) po kayrios rękas. – Jeegō tokį aplinkōmaa nebūt paznoczity ąt łaksztaas, tōukartō atkreepkem dabojyma ąt adatas magnesynys, arba ąt Rozetas wieju ąt jeys p. 8–9 atsyrgadaczios: szalys, į kóryį gals adatas magnesynys yra pastatytis, bus šziaury, priszinga tay szalys Pytómis. Po deszvnios rakas Ritao, o po kayrios Wakara. p. 11–13 ROZDZIAŁ I. EUROPA. Atskìris 1. Europa §. 1. §. 1. Położenie, granice i wielkość. Leży między 35–75° szerokości północney, a 6–88° długości wschodniey. Na zachód graniczy z morzem atlantyckiem: na południe z atlantyckiem, sródziemnem i czarném morzami; na wschód z archipelagiem, ciasniną dardanelską, z morzem Marmora, ciasniną carogrodzką, morzem czarnem, ciasniną Teodozyi, morzem azowskiem, rzeką Donem, górami uralskiemi i werchoturskiemi: na północ z morzem lodowatém północném. Powierzchnia iey wynosi 155,000 m. k. §. 1. Pagóldims, robéžee yr dydóms. Eu-//Europa gôl tarp 35° – 75°. ertybýs sziaurynys, o 6°–88° ylgibys riitinys. I wabarus róbéžies só juró atlandskyny. – I pуtus só atlandskyny tarpžemny juromis: – I ritus só salmary, pargniužó dardanelskyny, só juró Marmora pargniužó Carogrodzkyny, juró jóudóuy, pargniužó Teodozyis, juró azowskyny, ópy Donó, kahnaas uralskynées yr wierchoturskynées. – I sžiaury só juró ledyny pósiunautkynny. Pawyrszie jos óžiem 155,000. milu ketwirtyraýniu. §. 2. Góry Pireneyskie między Hiszpanią i Francyą: Alpy między Francyą, Niemcami i Włochami: Apenińskie we Włoszech: Karpackie albo Tatry między Polską (t. i. Gallicyą Austryacką, Węgrami i ziemią Siedmiogrodzką: Wołchońskie czyli Wałdayskie, Uralskie i t. d. Naywyższa w Europie góra est Montblanc 14,793 stopy wysoka. Przylądki: Nordkap w norwegskiey Laponii, Matapan w Morei, St. Vincent w Portugalii, Finisterre w Hiszpanii. Wulkany czyli góry ogień wybuchające, Etna albo Gibel w Sycylii, Wezuwiusz w król. neapolitańskiem, Hekla w Islandyi. §. 2. Katmaa. Katmaa Pireneyskynęy tarp Iszpanyys yr Prącyios. Alpes tarp Prącyios, Wokičiu, yr Watłaku. Ape-// Apeninskynęy Watłakus: Karpackynée yr Tatras tarp szalys Łęku (tay ira Gallicyys Austryackynys), Węgru, yr žemys Siedmiogrodzkynys. – Wołchońskynée arba Wałdayskynęy, Uralskynęy, yr t. t. Wysóaukszčiausis Europoos katns ira Montblanc 14,793. kórpes aukszts. Prízėmee: – Nordcap Norwegskyniee Laponijoo: Matapan Moreoo. Sant. Vincent Portugalyjoo, – Finisterre Iszpanyjoo. Ógnakalney (: Wulkany arba kalnaa ógni yszdómtyjiy:) Etna arba Gibel Sycylijoo. – Wezuwijusz karalístoo neapolitanskyniee. – Hekla Iszlandyjoo. p. 10 <...> p. 13–15 <...> Turcya azyatycka zawiera następne kraje: 1) Anatoli czyli Natolią (Lewant dawniejsza Mała Azya), w której Kiutachia rezydencya Baszy, Eskiudar albo Skutari, Ismir czyli Smyrna i t. d. Wyspa Cypr z MS. Maassa (Famagusta). 2) Soryią, Sorystan (Syrya), w której Haleb czyli Aleppo rezydencya Baszy, Damaszek. Tu należy Tórkÿe Azyannÿ óžwer ateynãčius kapus: 1) Anatoli arba Natoliy (Lewants, senesnioji Mažoji Azyje) kório Kiutachia bóweyne Basza, Eskiudar arba Skutari, Ismir arba Smyrna, yr t. t. – Sala Cyprós só miėstó staličžynió Maassa (Famagusta). 2) Soryiy, Sorystan (: Syryje) kórioy Haleb arba Aleppo bóweyne Basza, – Damaszeks. – Čže prigól Palestyna, w której m. Jerozalem czyli Solima na 4ch pagórkach, Gaza portowe. 3) Mezopotamia czyli Al Dzezira z MS. Kara Emid czyli Diarbekir nad Tyngrem. 4) Georgia Turecka (Satabago) z MS. Akalazike. 5) Turkomanią z Kurdystanem i Irak Arabią, w której Arserum czyli Erzerum rezydencya Baszy, Basra czyli Bassora miasto składowe wszystkich towarów z Indy i Persyi sprowadzonych do Carogrodu i przeciwnie. O posiadłościach w Arabii, Egipcie i płacących daninę krainach Tunis, Tripolis i Algier, będzie mowa w Azyi i Afryce. p. 59–60 ROZDZIAŁ II. AZYA. §. 1. Położenie, granice, wielkość. Azya leży między 42–208° dłг., a 9–78° szer. Graniczy na zachód z Europą (Uralem, Donem), morzem Azowskiém, ciasniną Teodozyi (Kaffa), morzem czarném, ciasniną Carogrodzką, morzem Marmora, ciasniną Dardanelską, morzem śródziemném i między morzem Suez: na południe z morzem Indyjskiém i jego zatokami, na wschód z oceanem wschodnim, a na północ z morzem lodowatém, i zawiera 763208 mil kwadr. rozległości. §. 2. Góry. We środku jest pień wszystkich gór Bogdo Oola, którego odnogami są Altay, Mussart i Sajańskie góry, daley góry Uralskie, Kaukaz, Taurus i Ararat. §. 3. Morza: 1) Morze lodowate z zatokami białą, kurską, obską i t. d. 2) Morze wschodnie czyli spokojne, którego częściami są: Archipelag północny z zatokami anadyrską i Kamczatką, morze japońskie i zatoki Korei, Whanghai (Morze żółte), Nankińska; 3) Ocean Indyjski, którego częściami są: morze Arabskie i Perskie, odnogi Arabska (morze Palestyna, kóriоо miest Jerusalem arba Solima qt ketórioms kalwoms. – Gaza ôustynis. 3) Mezopotamiy arba Al Džėzira šó miestó staličžnió Kara Emid arba Diarbekir qt Tigró. 4) Georgijy Tórkyny (Sabatago) šó miestó staličžnió Akalazike. 5) Turkomanijy šó Kurdistanó, yr Irak Arabyviy, kórioо Arserum arba Erzerum bôuyne Basza, Basra arba Bassora miest sǫdielinynis (: składowe) wysokių prekių (: towarów) ysz Indyos yr Persvios pargabintu (: sprowadzonych) i Carograda, yr prišíѕngaa. Apee pasiedlibes Arabijo, Egipty yr mokėtes doonį kapus Tunis, Tripolis yr Alger bus kalba Azyjoo yr Afrykoo. p. 112–113 Atskiris II. Azya. §. 1. Pagôldims, róbėzee, Dydôms. Azyje (: Asia) gôl tarp 42–208° ylgy, o 9–78° platibys. – Rôbėzyjes i waakarus só Europó (: Uraló Donó) jurô Azowyny, pargniúzó Teodozyjy (: Kaffa), jurô jóudóuvy, pargniúzó Carogrodyny, jurô Marmora, pargniúzó Dardanelyny, jurô pósiaužemyny, yr juurtarpió Suez: i pytus só jurô Indyjenyny yr jos atkôloomis: i rīutus só dydjurió rīty=//tynió: o i šziaury só jurô ledyny: yr ôzwer 763,208 miłes ketwyrtaymnes ablados. §. 2. Kalnaa. Wydôriee ir kiukis (: ar ketms) wysuu kalnų Bogdo Oola, kório szakoomis ira Altays, Mussarts yr Sajаńskynee kalnaa: tolaus Kalnaa Uralynee, Kaukazôs, Taurus, yr Ararats. § 3. Iuras. 1) Juura ledynny só atkôloomis baltôujy, kurskyny, obskyny, yr t. t. 2) Juura riityny arba romioji (: spokojne) kórios dalymis ira: Labjuris (: Archipelag) šziaurynis só atkôlooms anadyrskyny, kamczatkyny, – juurô japoonyny yr atkôlas Koree, Whanghai, (Juura geltoonoji), Nankińskyny. czérwone), perska, bengalska, Indyskie Archipelagi, zatoki tunkińska i Syamska, 4) Morze sródziemne. p. 60–61 <...> 3) Dydjuuris Indyjenynis, kório dalymis ira: juura Arabȳny, yr Persyny, atkólas Arabynų (: juura raudonoji), persyny, bengalȳy–//galȳny, Indyjēynis Łabjuuris, atakas Tunkinynų yr Syamynų. 4) Juura pósiauzemynų. p. 113–115 <...> §. 10. Japonija. Składa się z wielu żyznych i płonnych wysp, skał i haków na wielkim Oceanie, który w tey okolicy zowie się morzem japońskiem. Kray ten cały, leżący na wschodzie Azyi, ma mieć 8625 mil kwadr. obszerności i 35 milionów mieszkańców. Wszystkie wyspy pełne są przykrych i wiecznym śniegiem okrytych gór, na samey Nifon jest 5 wulkanów. Religia panująca budziska (zawierająca cześć bogów indyjs­kich i chińskich). Rząd podzielony między wielu małych Xiążąt, pod naczelném zwierzchnictwem Kuba-Soma czyli Cesarza. Dairi jest głową duchowieństwa. X. Japonije. Sósyded ysz daugy waysingu yr grīniu salų, óúuu, yr kabluu (: haków) qt dydžiúój dy­djuuriú, kórsay tamy aplinkómy wadynas juró Japonȳny. Kaps tas ciels gólis rītusy Azȳyis, tó­ris tóriety 8625 miles ketwirtay­nnes ablados, yr 35 mylyonus giwentojų. Wysas salas pūlnas ira boodziu (: przykrych) yr órmžynó snygó apgobtų katnu, at paty Nifot ira 5 ógna­kalnee. – Wiera poniąwėti budžinyny (óžwerati dali dwiwuu indyjenyniu, yr chiny­niu). – Rieds padalits tarp daugy mažų kóngayksczų, po wyrs­zingóujy pardietów Kuba-Soma arba Ciesorió. Dairi ira galwó Dwasyskiibys (: duchowieństwa). Głównieysze wyspy są: 1. Nifon lub Nipon z MS. Jeddo, liczy więcej miliona mieszkańców, jest rezydencyą Cesarza, którego pałac ina mieć 5 godzin jazdy w obwodzie. 2. Kiusiu (Ximo), na którey miasto handlowne Nangasaki z portem. p. 71–72 Galwingesniosys salas ira 1) Nifon ar Nipon só miestó staličżyńió Jeddo, rokóu daugiaus mylyona giwentojų, ira boweeny Ciesoriaus, kório paloočiós tór pėkes adiinas ważiótys apróboo. 2) Kiusiu (: Ximo) qt kóry miest­s wart­auns Nangasaki só oustó. p. 132–133 ROZDZIAŁ III. AFRYKA. Atskiris III. Afryka. §. 1. Pagóldims, róbežee, dydóms. §. 1. Położenie, granice, wielkość. Półwysep Afryki rozciąga się od 1–99° długości a 34° południowej – 37° północney szerokości, łączy się z Azyą między­morzem Suez, mającem 12 mil tylko szerokości, z innych stron, iakoto na zachód i południe atlantyckiem i etyop­skiém, na wschód indyj­skiém, na północ sródziem­ném morzami jest oblany, i ma obszerności 531 638 mil kwadr. Pósiausalis Afrykas traukas nõu 1–99° ylgibys o 34° pytynys – 37° šziaurynys platibys, – jungas só Azȳjy juartarpió Suez, tetórė­tió 12 miilu tyktaa platóma: ysz kytuu szalu kaap taa i waakarus yr pytus atlanckynų yr etiopynų, i riitus indyjenynų, i sziaury pósi­aužemynų juuromis ira aplyitas, yr tór ablados 531.638 miiles ketwirtaynnes. 11 §. 2. Grunt po większey części piąsczysty i nieobfity w wodę, pełen długich pustyń. Góry znacznieysze Xiężycowe czyli habeszyńskie Alpy, Atlasowe, Śnieżne i w. innych. §. 3. Morza: morze sródziemne, atlantyckie, etyopskie, ocean indyjski z kanałem mozambickim, morze arabskie i czerwone. p. 72 <...> §. 15. Pobrzeże południowe zamieszkane przez Hottentotów, lud dziki i zuchwały, i przez Europejczyków. MS. tego kraju iest Kap. §. 16. Wyspy. I. Wyspy na wschód Afryki: 1) Admiratyńskie, 2) Mahe albo Secielles, 3) Komorskie, 4) Madagaskar(¹⁸²⁶)¹⁸²⁸, 5) Maskareńskie. II. Wyspy na zachód Afryki: 1) S. Heleny. 2) Wniebowzięcia, 5) Gwineyskie, 4) Zielonego przylądka, 5) Kanaryskie, 6) Madera i Porto Santo, 7) Azorskie, Terceirskie i in. p. 78–79 ROZDZIAŁ IV. AMERYKA. §. 1. Położenie, granice, wielkość. Leży między 210–344° długości, a 56° połud. do 80° szerokości północney. Graniczy na wschód z oceanem atlantyckim, na południe z morzem magielańskim, na zachód z oceanem azyatyckim, na północ dla §. 2. Grunts. – Gruunts dýdžiojée dalliée smylities, yr negausós wądnyey, pylns ylgų gryriu. – Kathnaa waybesnyjy Mienesnynnee arba habeszynnys Alpas, – Atlasynnee, Snygingivijy (: ar Snyigóutvijy), yr daugis krytuu. §. 3. Juuras. – Juura pósiaužemynų, atlanty-//tyny, etijopynų, dydjuris indyjenynis só kanaló mozambyckynió, juura arabyny yr raudoonoji. p. 133–135 <...> XV. Pakrasztijs pytiynis óžigwents par Hottentotus, (: Swiets diiks, yr paykaa dróusos:) yr par Europyjoonis. Miestas staličiynis too kąpa ira Kap. XVI. Salas. 1) Salas i riitus Afrykas: – a) Admirantinas. – b) Mahe arba Secheles, – c) Komorre. – d) Madagaskar, – e) Maskarenys. 2.) Salas i waakarus Afrykas: a) Szwėtos Helenas, – b) Šėsztyny (: Ascension) – c) Gwinejynys. – d) Žalojy prižėmy. – e) Kanarynys. – f) Madera yr Porto Santo. – g) Azorynys (: Acores) – Terceirnys, yr kytas. p. 146 Atskiriş IV. Ameryka. §. 1. Pagóldims, róbežee, dydóms. Gót tarp 210–344° ylgibys, o 56° pytiynys lig 80° platībys šiauryns. Róbežyjes i riitus só dydjurió atlantynió, i pytius só juuró magellanyny, i waakarus só dydjurió azyjennió, i šiaury diel ómžynu snygiu yr 12 wiecznych śniegów i lodów granice niewiadome. Obszerności ma do 753000 mil kwadr. §. 2. Góry w tey części świata są naywyższe, z tych znakomitsze Kordeliery, niezmierny łańcuch ciągnący się do południowey i północney Ameryki, między któremi Chimborasso naywyższa na całey ziemi. §. 3. (1825; 1826 Wyspy) (1828 Morza): Skandynawskie czyli ocean północny, którego częścią jest morze Eskimo z odnogami Eskimo, Hudson, James i Baffin: ocean zachodni Et­yopski z brązylskiém i magiellańskiém morzami, ocean atlantycki czyli morze południowe z zatoką Panama i morzem Kalifornii. p. 79 <...> 19) La Marguarita należy do Hiszpanii. 20) Curassao do Niderlandów. C. Bahama czyli wysp Łukayskich, zostających pod zwierzchnictwem Anglików: iestto Archipelag ze 200, a według innych ze 700 wysp złożony, z tych znacznieysze są: Providence, Abako, S. Salvador albo Cai-Island pierwszy kray odkryty przez Krzysztofa Kolumba. p. 87 leduu rėbėzee nėžynomis. – Abladoos tór i 753,000 miilu ketwirtytaynyiu. § 2. Kalnaa. Kalnaa toly dalie swieta ira wysōaukszčiausys, ysz tuu žėlingesnyjvy Kordelieras nemierōuts (ar neyszmierōujems lėciugs traųksis i pŷtyny yr šžiauryny Ameryka, tarp kōriu Chimborasso wysōaukszčiausis cietoy žemėy. § 3. Šātas yr Juuras. Saalas Skandinawynys, arba dydžiuris šžiaurynis, kōrio dalymi ira juura Eskimo, Hudson, James, yr Baffin: dydjuuris atlantynis, dydjuuris waakarynis Etyopynis só brazylvynv yr magellanyny juuromis, dydjuuris Azyjerynis arba juura pytyny só aatako Panama yr juurō Kalifornijys. p. 146–148 <...> 19) La Marguarita prijgōl prii Hyspanijys. 20) Curassao prii Niderlandu. C. Ysz Bahamu arba saluu Łukayskiniu pasylyiktąčziu po pardietōwy Angliku: ira tay Łabjuuris (: Archipelag) ysz 200, o pagal kytu ysz 700 saluu sōdiets: ysz tuu waykesniosys ira: Providence, Abako, S. Salvador arba Cai-Island pyrmasis kąps rastasis par Krystōpa Kolumba. p. 162 ROZDZIAŁ V. AUSTRALIA CZYLI OCEANIA. Obeymuje wszystkie wyspy morza spokojnego, leżące w części ziemi południowey począwszy od wschodu wschodnich indyskich wysp aż do zachodniego pobrzeża Ameryki. Części są następne: 1. Nowa Hollandya: na wschodniém iey pobrzeżu założyli Anglicy kolonią Zbrodniarzy i nazwali ją Nową południową Walią. Tu iest m. Sidney Atskiiris V. Australije arba Oceanje. Apym wysas salas juuras romiosys, gōlėczioses daliey pytyniey pradiejōs nō riitu riityniu indjeryniu saluu ligpat waakaryny pakraszty Amerikos. Dalis ira ateynčziosys: 1. Naujoji Hollandije: ąt riity-niō //niō jos paakrasztō Anglikaanausodi Zładiejuu (: Zbrodniarży) yr pramany ję Naujyjiu pyityny Walijų. z wybor­nym portem. Wyspa Norfolk, bardzo żyzna, tu także należy. 2. Nowa Gwinea po nowey Hollandyi naywiększa wyspa na oceanie południowym, mieszkańcy iey dzicy składaią trzy udzielne narody, t. i. Papuanów, Haraforów i Oranbadżu. 3. Nowa Brytania nasiadła podeyrzliwymi i zdradliwymi Paypusami, którzy trudnią się porządną uprawą i pięknemi plantacyami Pisangu, Jamu i trzciny cukrowej: w pobliżu są wyspy Xiążęcia Jork, Sandwich, Portland, Mulgra­wa i inne. p. 87–88 <...> 16. Wyspy wielkonocne i Zielonych Świątek mają grunt twardy i kamienisty, mieszkańcy wysp wielkonocnych są niskiego wzrostu i długie mają uszy. 17. Wyspy Sandwich mają wyborną ziemię, mieszkańcy (których liczą do 400 000) są piękney urody, koloru ciemnego, trudnią się rolnictwem, rybołówstwem i budową statków, obyczaiem europeyskim. Naywyższy naczelnik tych wysp Tamaoono przyjął obyczaje europeyskie, mowę Angielską i zwyczaje, tak, iż większa część mieszkańców mówi po Angielsku. Ofiary z ludzi są tu we zwyczaiu, wyrywają sobie przednie zęby w ofiarach błagalnych. Naywiększa z tych wysp Owaihi zajęta została przez Anglików w roku 1794, nie naruszając jednak dawnego rządu i religii, które dotychczas utrzymują się. KONIEC. p. 90 miests Sid­ney só łabgražio úostó. Sala Norfolk labaa way­si Ćže teepat prigól. 2. Naujoji Gwinea poo naujosys Hollandjys wysódy­džiausioji sala ąt dydžiurió pyytinió: giwentojee joos diiky sóded tris sauskyres gymnyibes, tay ira, Papuanuu, Haraforuu, yr Oranbadžiuu. 3. Naujoji Brytanije prišesta ispielingas yr apgaudingas Paypusas kóyri darbóujes pariedky giewyny yr gražeys sodynymays Pisanga, Jama, yr nedrys cókrynys: artymibiee ir salas kónyg a y k s t y Jork, Sandwich, Portland, Mulgra­wa, yr kytas. p. 162–163 <...> 16. Salas welikynys yr Sekmynynys tór gruonta kyita yr kulóta: giwentojee saluu welikyniu ira žema uglaus, yr ylgas tór ausis. 17. Salas Sandwich, tór łabgražy žemy, giwentojee (: kóriu rokóu lig 400,000.) ira grakštios liityis, barwoos tómsies, darbóujes bótodarbió, zwejibó, yr bódawoony łaywuu, buudó europynió. Wyšóauksčžiausis Wyršžyniiks tuu saluu Tamaoono prijėmy buudus europynius, kalba Anglikyn yr buudus teep, iog dydesnioji dalys giwentojuu kalb anglikyszkaa. Apieras ysz žmoniu ira cze papratymy, ystrauk sau prišakynius dąt is apie roosy maldaujėčiosy. Wyšódyzioji ysz tuu saluu Owaihi óžimta palyka par Anglikus metv 1794, neóžkabawojėt wynok senoj rieda yr wieroos, kórios ligšio layka tóres. Pabagga. p. 166 3. Pabrėžos rankraščio neatitikimai originalui: apsirikimai, pakeitimai, papildymai Gretinant Szafcajerio Gkz tekstą ir Pabrėžos surašytą vertimą randami trejopo pobūdžio originalo neatitikimai: klaidos, taisymai ir papildymai. Apsirikimo klaidų nėra daug, jos keleriopos: retkarčiais Pabrėža apsirinka perrašydamas geografinių objektų pavadinimus – praleidžia pasikartojančios šaknies žodžius (žr. 1 pavyzdį), suklysta taisydamas pasikartojančius geografinių objektų pavadinimus (2 pavyzdys) ar vietoj reikiamo žodžio ar skaitmens pakartodamas greta esantį užrašymą ar jo dalį (3 ir 4 pavyzdžiai), plg.: 14 (1) Na Ocean Indyjski, do którego należą: Kanał mozambicki, morze arabskie i perskie z zatokami arabską, perską, bengalską, syamską, tonkińską, i indyjskim Archipelagiem (Gkz 1828: 7). → I Dydjuri Indyjskyni, pri kório prigół: Kanals ar Griowis mozambickynis, jura arabyny, yr perskyný só atakomis bengalskyný, syamskyný, tunskyný, yr indyškyný saljuró (PalG 8). (2) a) Smoleńsk nad Dnieprem, b) Drohobuz, także nad Dnieprem (Gkz 1828: 17). → a) Smolensk ąt Dniepró. b.) Drohobuz teepat ąt Dniestró (PalG 28). (3) Królestwo Niderlandzkie. Graniczy na północ i zachód z morzem północnem, na południe z Francyą, na wschód z Niemcami. <...> Religija. Różne wyznania jednostayney doznaią rządu opieki, lecz na północy reformowana, a na południu katolicka, są reliqią większey części mieszkańców (Gkz 38). → Karaliste Niderlandyny. Rōbežyjesi i šiaury yr waakarus só ju(r)o šiaurynę, i pytus só Francyjy, i riitus só Wookitees. <...> Wiera. Wayry yspazynynmaa wyriokios datyrdyniee rieda apieklas, bet i šiaury parmaynitoosys (: reformowaney³⁰) o i riitus katalkyzksoosys, ira wieros dydesnioji dalys giwentojų (PalG 71). (4) IV. Wielkie Xięstwo Fińskie czyli Finlandya 3 maiąca 4608 mil kwadr. traktatem W Frydrychshamie 1809 roku ustąpione przez Szwecyą, dzieli się na 8 guberniy (Gkz 1828: 21–22). → IV. Dyde Kōnygayksziste. Finskyny arba Finlandyja tórėti 4809. miles ketẇyrtaynynes rooty Frydrychshamy 1809. metusy pastópita par Szwecyjy, dalyjes i 8. gubernnyjes (PalG 39). Žemaitiško užrašymo dydžiūris Azyjenynis neatitiktis verčiant 1828 m. ir ankstesnių Gkz leidimų frazę ocean atlantycki vertintina dvejopai: kaip ženklas apie šios klaidos nebuvimą 1832 m. Gkz leidime arba rodyti Pabrėžos atidumą faktinei verčiamo teksto informacijai (žr. 5 pavyzdžio paryškinimus ir komentarus): (5) ocean atlantycki, ocean zachodni Etyopski z brazylskiémi i magiellánskiém morzami, ocean atlantycki³¹ czyli morze południowe z zatoką Panama i morzem Kalifornii (Gkz 1828: 79). → ³⁰ Pabrėžos rankraštyje matomas taisymas rašant reformowaney (ey užrašyta vietoj a?). ³¹ Ši klaida vėlesniame gerokai atnaujintame Gkz (1845: 107) ištaisyta: ocean Spokojny. Gali būti, kad šios klaidos jau nebuvo likę ir 1832 m. leidime (tokiu atveju, tai būtų vienas iš papildomų ženklų, kad Pabrėža naudojosi 1832 m. Gkz). 15 dydžiujuuris atlantynis, dydjuuris waakarynys Etyopynis <...>, dydjuuris Azjeynynis32 arba jura pyityny só atadkó Panama yr juró Kalifornijys (PaIG 146–148). Taisymai vertime yra dvejopi. Vienuose Pabrėža rašosi pastabas, kilusias dėl teksto supratimo (žr. 6 pavyzdį) arba svarsto, kuris iš užrašomo leksinio dubleto narių būtų tinkamesnis (7–8 pavyzdžiai), plg.: (6) Królestwo Portugalskie. Graniczy na północ i wschód z Hiszpanią, na południe i zachód z morzem atlantyckim, i ma rozległości 1656 mil kwadr, a ludności 3,683,000 m. Rzeki znaczniejsze: Minho, Duero, Tog, Gw adiana (Gkz 26). → Karaliiste Portógalskyny. Róbežyjes i šziaury yr saulietekei so Hiszpanyjij, i pyitus yr wakarus só juró atlantyckyny: yr tór abladoos 1656 miiles ket wyrtaynynes: o swietingóma 3,683,000 giwentojų (ar wiryszku: nes lękyszkoo kningeliee padiets m. tór znoczity ar mieszkánców, ar meszcz yzn.?) Ópis way skesniosys: Minho, Duero, Tag, Gwadiana (PaIG 49). (7) V. Xięstwo Łukieskie ma 23 mile kwadr. 120000 mieszkańców, należy do Xiężney Maryi Ludwiki odpowiedzialey królowey Hetruryi, MS. Lucca nad rzeką Serchio (Gkz 33). → V. Kónygaykszt i ste Łukieskyn y: tór miilu ketwyrtaynyniu 23. yr 120,000. giwentojų, priig ół prii Kónygayksztienys Maryjos Ludwikas apsynaszliejósys (: ar geriaus apnaaszlintos) karalienys Hetrurijos, Miests staliččyynis Lucca qt ópy Serchio (PaIG 62). (8) inne miasta są Kozienice, Solec nad Wisłą z zamkiem starożytnym (Gkz 24). → kyti miestaa ira Kozienice, Solec, qt Wisłó só Raktó (: ar geriaus pyly) sendyinyny (PaIG 44–45). Kito tipo autoriniai intarpai teikia enciklopedinio (informacinio) pobūdžio pastabų, ir tuo pačiu parodo, ką Pabrėža tuo metu aiškinosi papildomai ir užsirašinėjo paraštėse, kad vėliau nekiltų abejonių jam pačiam, o gal ir būsimiems skaitytojams (ar klausytojams, jei žemaitiškasis nuorašas būtų buvęs rengiamas dėl geografijos pamokų). Vertime yra keturi, raidėmis (a), (c : c :), (d), (e)33 pažymėti intarpai, paraštėse aiškinantys sąvokas amtas, svaras sterlingų, diecezija, šakalas (žr. PaIG 89, 101, 103, 123) – šios informacinio pobūdžio pastabos34 neturi lenkiško teksto atitikmens. Jos parodo Pabrėžos kruopštumą ir palyginus negausų jam neaiškių dalykų kiekį (plg. 2 lentelėje pateiktas Pabrėžos papildymų atkarpas). 32 Pabrėža greičiausiai tai irgi suvokė kaip wschodni Ocean czyli spok ony (plg. Gkz 1828: 7, 19), kurį rankraščio pradžioje buvo įvardijęs dar ir didžiuoju saule tekiniu ar rytiniu arba ramiuoju didžiuriu, plg.: dydiji sauletekyn i (ar) rytini) Dydjuri arba romóujį; ónt Dydjurió rytinió (PaIG 9, 34). 33 Šių pastabų eiliškumas PaIG nuoseklus – pastabos, pažymėtos b raide, Pabrėžos rankraštyje nėra. 34 Dėmesį į tai, kad Pabrėža atskirai pateikia pastabą apie šakalus yra atkreipęs ir Skorupskas (2019: 29). 16 2 lentelė. Pabrėžos papildomai žemaitiškame Geografija krótko zebrana vertime (keleto Gkz ir PaIG teksto atkarpų sugretinimas) Gkz 1828 PaIG Tu nalezẏ także 1) <...> Čže pri̇gōl̇ teypogi 1) <...> 3) Dotychczas wielk. Xięstwa hask, amty: Alzenau, Amorbach, Miltenberg i Henbach. 4) Dotąd fuldayskie amty: Brückenau, Hammelburg, Weihers, 5) Część byłego fr. departamentu Mont-tonnere i niższego Renu, MS. Zweibrücken. p. 47 3) Ligsziutayku dydios kõnygakstistys haskynys amtaa: Alzenau, Amorbach, Miltenberg, yr Henbach. 4) Ligtōl fuldayskynee amtaa: (a): Brückenau, Hammelburg, Weihers. 5) Dalys bõvōsiojy francuzyny departamenta Mont-tonnere, yr žemōjy Rena, miestą staličyznis Zweibrücken. (a) Amts (: Amt), ira kąps žemys, łosną musō Pawieta, tōris keleta Parakŵyju. p. 88–89 Tu należy wyspa Anglesea, na której bogata kopalnia miedzi, przynosząca do roku 3000000 funt. szterlingów. p. 53 Čže prigōl sala Anglesea, qt kõry naudinga kaasiba waary atneszti̇ par meta 300,000 swaru szterlingu (: c :) (: c :) Swars Szterlingu liigynas ščėžyms rōblems sydabrynems. p. 101 Podział. I. Królestwo Duńskie, wyjawszy Xstwa, dzieli się na dyecezye, iakoto: <...>. p. 55 Dalmibe. I. Karaliste Danyvyny, ysjėmōs kōnygausztistes, dalyjes i Diecezyjes, (d) kayp tay: <...>. ( : d :) Dijeczyje cze tōu pati znooczyi, kōu Prawincijye. p. 103 §. 4. Arabija. <...> IV. Arabyje. <...> Plody tego krain są: najlepsze konie, dzikie osły, wielbłądy, bawoły, owce, lwy, tygrysy, szakale i t. d., ryz, manna, cukier, Waysee too kąpa ira: wysōgeriausy arklee. – medynijy asyłaa, Werbludaa, Bawołtaa, Awis, Lawaa, Tygrysaa, Szakaale, (e), yr t. t. Rižee, Manna, Cōkrōs, Wins, 17 wino, bawełna, kawa, mirra, aloes, kadzidło, sól, żelazo, ołów i różne kamienie. p. 65–66 bowelny, kawa, mirra, Alisós (: aloes) kodìta, dróska, gelžys, szwęns, yr wawry akmenis. (e) Szakaalis ira keystys wyłka, wadynams łotįynszkay pagął Linneusza Canis aureus, płauka gettona raudona, par dyna kavǫjes gyriosy arba tarp kalnu, bet naktymis strosznas yszkadas dara. p. 121, 122–123 Tekstų gretinimas atskleidė ir du nedidelės apimties intarpus, susijusius su Pabrėžos žemaitiškumo ir pilietiškumo nuostatomis. Europos kalbos Gkz aprašomos išskiriant 11 pagrindinių kalbų grupių. Į 9-ą kalbų grupę patenka latvių ir lietuvių kalbos, plg. §. 10. Ięzykŏw głŏwnych liczą jedenaṡcie: <…> 9) Łotewski i Litewski <…> (Gkz 1828: 12). Pabrėža sukeičia latvių ir lietuvių kalbas vietomis, o prieš jas dar papildomai įrašo, kad tarp šių Lyžówių yra dar ir Žemaytinis ‘žemaičių kalba’, plg.: §. 10. Lyžiōwee. Lyžówių binktoryniu rokų wyinōulyka. <…> 9.) Žemaytinis, Lyitówynis, yr Łatwyszkasis. <…> (PalG 19–20) (pilnas citatų pateiktas žr. 3 lentelėje). Rusijos, vertime vadinamos Ciesorėje Rosyiskyny, ordinįų sąrašą Pabrėža papildo dviem populiariais Lenkų karalystės garbės ženklais, kurie Gkz ir PalG nurodomi tolimesniame knygos skyriuje Królestwo Polskie → Karaliste Łękyszkoi – tai Baltojo Erelio ir šv. Stanislovo ordinai, buvę ir Abiejų Tautų Respublikos apdovanojimais (plg. 3 lentelėje pateiktas citatas iš Gkz 1828: 16, 24 ir PalG 27, 44). 3 lentelė. Intarpai Geografij̨a krótkо zebrana vertime, rodantys Pabrėžos žemaitiškumo ir pilietiškumo nuostatas Gkz 1828 (1826) PalG §. 10. Języków głównych liczą jedenaście: 1) biskayski, 2) Szкоckoirycki (celtogaulski), 3) Cymbryyski, 4) fiński, 5) grecki, 6) łaciński, z którego poszły: włoski, hiszpański, francuzki i inne: 7) Arnaųtycki czyli Albański, 8) Germański w Niemczech z dyalektami angielskim, duńskim, szwedzkim, hollenderskim i t. d. 9) Łotewski i Litewski, 10) Słowiański nayob- §. 10. Lyžiōwee. Lyžówių binktoryniu rokų wyinōulyka. 1.) Biskayskynis. – 2.) Szкоckoirycky-nis (celtogaulskynis). – 3.) Cymnbryiskynis. – 4.) Finskynis. – 5.) Grekynis. – 6.) Łotinyšz-kasis, ysz kório paęy: wałakyszkasis, hisz-panskynis, prącuzynis, yr kytų. – 7.) Arnau-ckynis arba Albanskynis. – 8.) Germanskynis Wokicziusy só keystymis angelskynió, dun- szernieyszy ze wszystkich: głów-nieysze dylekty iego są: Rossyiski, Polski, Czeski i t. d. 11) Turecko-tatarski w Turcyi, Krymie i t. d. a prócz tych Żydowski i Cygański. p. 12 skyniõ, žwiedyniõ, holenderskyniõ, yr. t. t. – 9.) Žemaytýnis, Lytõvynis, yr Latuyška-sis. – 10. Słowianskynis, wysoercžiausis õž wysus: binktoringen­siosys jo keystis ira: Roſyskasıs, Lękyskasıs, Czekasıs, yr t. t. – 11.) Tõrkýška-tatarynis Tõrcyioo, Krymy yr t. t. – apar tu Židyszka­sis, yr Cygonysz-kasis. p. 19–20 Cesarstwo rossysshie. <…> Herb państwa. Orzeł czarny dwógłowy ze dwiema koronami w polu złotem. Ordery. Św. Andrzeia, św. Katarzyny, św. Włodzimierza, św. Alexandra newskiego, św. Anny i św. Jerzego. p. 14–16 Ciesoryje Roſysky­ny. <…> Žimie ponistys. Erelis jóudasis dwýgalwis sõ duym karunym łauky auksa. Žėkłaa. (: Ordery). Szwęta Ęndrijaus, Szw. Kotrinys, Szw. Władimira, Szw. Alexedras newskyny, Szw. Onos, yr Szwęta Jórgy, Szw. Stanisłowa, Erely baltoj, yr t. t. p. 23–27 §. 2. Królestwo Polskie. <…> Herb Królestwa Orzeł biały w polu czerwonem, na piersiach orła czarnego dwógłowego. Ordery. Orła białego, sw. Stanisława na 4 klassy podzielony, tudzież krzyż woyskowy za zasługi woienne dawany, dzielący się na trzy klassy. p. 22–24 Karaliste Lękyskoji. <…> Žimie karalistsys (: Herb.) Ereelis baltasis ruumiee raudoonoo ąt kruutyny ereely jóudojy dwýgaalwy. Žėkłaa. Ereely baltoj, – Szwęta Stąnſłowa i keetóres atmaynas padalits, teepogi Križiõs karionynis óž zas̨ugas (: ar Nõupelnus) karionynius dawnejems, pasydalyjis i tris atmaynas. p. 40–44 IŠVADOS Išlikusio antraštinio lapo neturintis 166 puslapių Pabrėžos rankraštis, prasidedantis žodžiais Įžegis Geograpyje, teikia žemaitišką XIX a. I pusėje Vilniuje Zawadzkio spaustuvėje ne kartą išleisto Szafčajerio geografijos vadovėlio vertimą. Sisteminis žemaitiško rankraščio 19 teksto gretinimas su skirtingų Szacfajerio vadovėlio versijų – Geografia początkowa (1817; 1818b) ir Geografija krátko zebrana (1825; 1826; 1828) – tekstais rodo Pabrėžos vertimo šaltiniu buvus vėlesniąją versiją, leistą pavadinimu Geografija krótkо zebrana. Labiausiai tikėtina, kad Pabrėža savo rankraštyje Ižgėis Geograpyje žemaitiškai surašė 1828 m. arba bibliografijos sąvaduose minimo, bet kol kas nerasto, kelis nuspėjamus pakeitimus galėjusio turėti 1832 m. leidimo Geografija krótkо zebrana tekstą. Pabrėžos vertime esantys keli neatitikimai 1828 m. Gkz leidimui leidžia numanyti, kad 1832 m. leidime būtų kitaip surašyti kai kurie istoriniai (pavyzdžiui, 1831 m. popiežiui tapusio Grigaliaus XVI-ojo įvardijimas) ar geografiniai duomenys (pavyzdžiui, ištaisyta ocean atlantycki paminėjimo vietoj ocean Spokojny, kurį Pabrėža vadina dydžiuuriu Azyjenniniu arba dydžiuoju saulietekyni (ar) rytiniu, klaida). PaIG sugretinimas su Geografija krótkо zebrana tekstu patvirtina ankstesnių tyrėjų – Subačiaus (1996: 42) ir Gedrimo (2003: 119, 132) – nuomonę, kad Pabrėžos rankraštis Ižgėis Geograpyje sukurtas XIX a. 4-o dešimtmečio pradžioje. Vertimas gana pažodinis, nes Pabrėžai reikėjo susikurti naują terminiją, o ir enciklopedinis Geografija krótkо zebrana teksto pobūdis reikalavo tikslumo verčiant. Pabrėža buvo atidus, retai klydo, taisė netikslumus, gerino teksto pateikimą. Vertimo sugretinimas su originalu rodo keletą autorinio Pabrėžos teksto intarpų. Jie trejopo pobūdžio: tai informacinės pastabos apie kelis žodžius (amtas, diecezija, svaras sterlingų, šakalas) bei kitaip suprantamo tautinio – žemaitiškojo – identiteto (verčiant Europos kalbų sąrašą papildomai įrašoma žemaičių kalba) ir pilietinio identiteto (Ciesoryjes Rofsvyskynys ‘Rusijos Ciesorystės’ apdovanojimų sąrašas papildomas dviem to meto Lenkų karalystės apdovanojimais – Baltojo Erelio ir šv. Stanislovo ordinais, buvusiais Abiejų Tautų Respublikos garbės ženklais) nuostatų deklaravimas. Nustatyta rankraščio Ižgėis Geograpyje sąsaja su vertimo šaltiniu buvusia Geografija krótkо zebrana teikia naujų žinių apie žemaitiškos ir lietuviškos pedagogikos tendencijas XIX a. III–IV dešimtmečiais ir atveria naujų galimybių to laikotarpio Pabrėžos leksikos, rašybos ir terminijos nagrinėjimui. ŠALTINIAI Gkz 1825: [Szacfajer Walenty, par.] Geografija krótkо zebrana podług ostatnich traktatów ułożona [Geography Briefly Collected and Arranged According to the Latest Treatises], nanowo przejrzana i poprawiona przez W. Szafcajera, Wilno: Józef Zawadzki własnym nakładem. Gkz 1826: [Szacfajer Walenty, par.] Geografija krótkо zebrana podług ostatnich traktatų ułożona [Geography Briefly Collected and Arranged According to the Latest Treatises], nanowo przejržana i poprawiona przez W. Szafcajera, Wilno: Józef Zawadzki własnym nakładem. Prieiga internete: https://polona.pl/item-view/50689e75-d0b5-4592-b80f-f61dfe6960aa. 20 Gkz 1828: [Szacðajer Walenty, par.] Geografia krótko zebrana podług ostatnich traktatów ułożona [Geography Briefly Collected and Arranged According to the Latest Treatises], nanowo przejrzana i poprawiona przez W. Szacfajera, Wilno: Józef Zawadzki własnym nakładem. Prieiga internete: https://polona.pl/item-view/0acbdd8e-11a4-4839-9ee8-39041e14228d. Gkz 1845: [Szacfajer Walenty, par.] Walentego Szacfajera Geografia krótko zebrana [Walentу Szacfajer’s Geography Briefly Collected], wydanie nowe, podług ostatnich traktatów ułożone, przejrzane i poprawione, Wilno: Nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego. Prieiga internete: https://rcin.org.pl/dlibra/publication/89874/edition/69163. Gp 1811: S[zacfajer] W[alenty] ²1811, {Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi podług ostatnich traktatów ułożona i powiększona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], przez W... S..., wyd. 2., Wilno 1811 Zawadzki}. Prieiga internete: https://polona.pl/preview/feca5d42-9ba1-4bb6-a1b8-497af3130465. Gp 1817: S[zacfajer] W[alenty] (3)1817: Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi, podług ostatnich traktatów ułożona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], wydanie trzecie, znacznie przerobione i poprawione, przez W... S... w Wilnie nakładem. i drukiem J. Zawadzkiego. w Wilnie i Warszawie. w Xięgarniach tegoż. Gp 1818a: S[zacfajer] W[alenty] ³1818: Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi, podług ostatnich traktatów ułożona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], wydanie trzecie, znacznie przerobione i poprawione przez W... S... w Krakowie, w drukarni akademickiey 1818. Gp 1818b: S[zacfajer] W[alenty] ⁴1818: Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi, podług ostatnich traktatów ułożona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treaties], wydanie czwarte nanowo przejrzane i poprawione przez W... S..., w Wilnie nakładem i drukiem Józ. Zawadzkiego, w Wilnie i Warszawie. w Xięgarniach tegoż 1818. Prieiga internete: https://polona.pl/item-view/3c74fd18-fdc3-4be7-a679-12c5783ea184. PalG: [Pabreža Jurgis, XVIII a. II ketvirtis] 2019: Ižegis Geograpyje [Introduction to Geography] (: Žemiuraszts) <...>] [Introduction to Geography], 166 p., rankraštis saugomas Vrublevskių bibliotekoje, F9-3361, faksimilė žr. Jurgio Ambraziejaus Pabrežos geografija, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (perrašą žr. p. 65–230). LITERATŪRA Echard Laurence, par., 1782: Dykyonarzyk Geograficzny Czyli Opisanie Krolestw, Prowincyi, Miast, Biskupstw, Xięstw, Hrabstw, Margrabstw, Portow, Fortec y innych miejsc 21 znaczniejszych w czterech częściach świata <...> [Geographical Dictionary, or Description of Kingdoms, Provinces, Cities, Bishoprics, Principalities, Counties, Margraviates, Ports, Fortresses, and other places of importance in the four parts of the world] 1, Warszawa: Drukarnia Piotra Dufoura. Estreicher Karol 1878: Bibliografia polska XIX stulecia [Lata 1800–1881] [Polish Bibliography of the 19th Century [Years 1800–1881]] 4: R–U, Kraków: Drukarnia uniwersytetu Jagiellońskiego. Gedrimas Robertas 2003: J. A. Pabrėžos geografijos vadovėlio terminai [Terminology of J. A. Pabrėža’s Geography Textbook]. – Terminologija 10, 117–134. Gidžiūnas Viktoras 1994: Jurgis Ambraziejus Pabrėža, Vilnius, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Kažukauskaitė Ona, Šepetytė Rita, par., 2009: Jurgis Ambraziejus Pabrėža Taislius augyminis I–223 [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Taislius augyminis” I–223], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kišūnienė Nijolė 1972: J. Pabrėžos bibliografija [Bibliography of J. Pabrėža]. – Jurgis Pabrėža (1771–1849), Vilnius: Mintis, 95–114. Pacevičius Arvydas, Raudytė Nijolė 2023: Žemaičių daktaras Faustas. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas [Samogitian Doctor Faustus. The Origin, Development and Heritage of the Jurgis Ambraziejus Pabrėža Library], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. PSB: Polski słownik biograficzny [The Polish Biographical Dictionary] 46(3), sąs. 190: Syska Józef – Szafraniec Sykstus, Warszawa, Kraków: Polska Akademia Nauk, 2009. Skorupskas Ri Čardas 2019: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija (J. A. Pabrėžos veikalo „Geographyje“ apžvalga–analizė) [The Geography of Jurgis Ambraziejus Pabrėža (Review–analysis of J. A. Pabrėža’s Work in “Geography”)]. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–36. Subačius Giedrius 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s Samogitian Language]. – Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 8: Asmuo tarp tautos ir valstybės, 10–113. Šepetytė Rita 2019: Pratarmė. Rankraščio kalbos ypatybės [Features of the Manuscript’s Language]. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 7–8, 37–50. Šepetytė Rita 2020: Pratarmė. „Pamokslų vairingose materijose“ kalbos ypatybės. Rankraščio aprašas [Preface. Features of the Language of “Sermons on Various Matters”. Description of the Manuscript]. – Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambroziejaus Pabrėžos, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 7–8, 36–61, 791–798. 22 Šepetytė Rita, par., 2014: Jurgis Ambraziejus Pabrėža Taislius augyminis 224–776 [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Taislius augyminis” 224–776], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šepetytė Rita, par., 2015: Jurgis Ambraziejus Pabrėža Taislius augyminis 777–980 [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Taislius augyminis” 777–980], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šepetytė Rita, par., 2019: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija [Geography of Jurgis Ambraziejus Pabrėža], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šepetytė Rita, par., 2020: Pamokslai įvairiose materijose, sakyti Ambroziejaus Pabrėžos [Sermons on Various Subjects, by Ambraziejus Pabrėža], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šilinskaitė Simona 2010: Lietuviškos geografijos terminijos raidos aspektai Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografije“: magistro darbas [Aspects of the Development of Lithuanian Geographical Terminology in Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Geography”: Master’s Thesis], Vilniaus pedagoginis universitetas. Prieiga internete: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/3da5c198-f387-4d8f-9611-9c7db6f34fc4/content. Tarvydas Juozas 1972: J. Pabrėža – pirmojo lietuviško geografijos vadovėlio autorius [J. Pabrėža – Author of the first Lithuanian Geography Textbook]. – Jurgis Pabrėža (1771–1849), Vilnius: Mintis, 55–62. Wieczorek Agnieszka 2011: Kształcenie i wychowanie w szkołach powiatowych misjonarzy prowincji litewskiej na przełomie XVIII i XIX wieku [Education and Upbringing of Missionaries of the Lithuanian Province in District Schools at the Turn of the 18th and 19th Centuries]. – Klio – Czasopismo Poświęcone Dziejom Polski i Powszechnym 16(1), 43–76. Prieiga internete: https://apcz.umk.pl/KLIO/article/view/KLIO.2011.003/1096. Zawadzki Józef 1812: Geografia powszechna, zawierająca krótkie opisanie stanu politycznego 5 części świata, z ostatniemi odmianami, jakie nastąpiły do r. 1812, z przydatkiem na końcu registru imion właściwych [Universal Geography, Containing a Short Description of the Political State of 5 Parts of the World, with the Latest Changes that Occurred up to 1812, with an Appendix at the end of the Register of Proper Names], edycya nowa poprawna, Wilno: Józef Zawadzki. Prieiga internete: https://polona.pl/preview/9e7f15d1-87b7-4f88-8ccb-3103a6400700. 23