Ein Fall von „umgekehrter“ Etymologie? die Reduktion der verbalen Polymorphie am Beispiel von germanisch *klīƀ- ‘kleben bleiben’

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 93, p. 1–9 Turinys / Turin io nuoroda ISSN 2669-218X (internete / elektroninis) „ATVIRKŠTINĖS“ ETIMOLOGIJOS ATVEJIS? GERMANŲ KALBOS VEIKSMAŽODINĖS POLIMORFIJOS REDUKCIJA GERMANŲ *klīb- ‘LIKTI PRIKIBUS’ PAVYZDŽIU „Atvirkštinės“ etimologijos atvejis? Veiksmažodinės polimorfijos redukcija – germaniškojo *blīb- ‘prilipti’ pavyzdys ALBRECHT GREULE Regensburgo universitetas E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0009-0000-7993-1040 Mokslinių tyrimų kryptys: teksto gramatika, teolingvistika ir religinė giesmė, onomastika, istorinė sintaksė. https://doi.org/10.35321/all93-05 ANOTACIJA Vertinant iš indoeuropiečių prokalbės perspektyvos, vokiečių kalbos veiksmažodžio kleben (liet. ‘lipti, lipdyti’) etimologiją, rodo, kad šis vokiečių veiksmažodis yra paskutinis polimorfinis pėd­sakas. Iš pirminių duomenų galima rekonstruoti keletą indoeuropietiškų aoristo, esamojo ir būtojo kartinio laikų, kauzatyvo ir esyvo morfemų. Kalbamosios šaknies morfemos pagrindą sudarantis indogermaniškasis *gleibʰ- (protogermanų *klīb-) ‘kleben bleiben’ (liet. ‘prilipti’) tekste žymimas klaustuku. Tai išskirtinis germaniškosios raidos atvejis, vakarų ir šiaurės germanų kalbose pakeitęs indogermanų *leip- ‘kleben bleiben’. Straipsnyje aptariama, kokią įtaką pirmapradžio protogermanų *klīb- ‘kleben bleiben’ formų visumos redukcijai daro sintaktinės ir semantinės aplinkybės, veikusios nuo senovės vokiečių aukštaičių iki naujosios vokiečių aukštaičių kalbų epochos. ESMINIAI ŽODŽIAI: morfologija, redukcija, sintaksinė kaita, reikšmės kaita, kalbos istorija. Autorių teisės © 2025 Albrecht Greule. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Tai atvirosios prieigos straipsnis, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti bet kokioje laikmenoje, jei nurodomas originalus autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: 2025-08-25. Priimta: 2025-10-27. 1 SANTRAUKA Vokiečių kalbos veiksmažodžio kleben (prilipti) etimologija, nagrinėjama indoeuropiečių šakninės kalbos kontekste, rodo, kad vokiečių kleben yra paskutinė polimorfijos liekana. Iš pradžių galima rekonstruoti atskirus indoeuropiečių morfemus aoristui, esamajam laikui, perfektui, kauzatyvui ir esyvui. Tačiau pagrindinio šakninio morfemo indoeuropiečių *gleibh- (protokermanų *klīb-) ‘likti prikibus’ artėjimas pažymėtas klaustuku. Tai ypatinga germanų kalbų raida, per kurią indoeuropiečių *leip- ‘likti prikibus’ buvo pakeistas vakarų ir šiaurės germanų kalbose. Straipsnyje parodoma, kokį vaidmenį sintaksinės ir semantinės priežastys atliko redukuojant pirminį visą protogermanų *klīb- ‘likti prikibus’ formų rinkinį nuo senosios aukštosios vokiečių kalbos iki dabartinės aukštosios vokiečių kalbos. RAKTAŽODŽIAI: Morfologija, redukcija, sintaksinė kaita, semantinė kaita, kalbos istorija. Indoeuropiečių veiksmažodžių leksikone Martin Kümmel, prie?*gleibh- ‘likti prikibus’ leksemos, nurodo penkis veiksmažodžio darybos būdus, būtent aoristą, esamąjį laiką, perfektą, kauzatyvą ir esyvą¹. Jie rekonstruojami remiantis senąja bažnytine slavų kalba, (naujadaras) latvių kalba, tačiau daugiausia – senąja aukštąja vokiečių kalba (s. v. vok.). Kadangi veiksmažodis paliudytas tik germanų ir baltų-slavų kalbose, tiek (indoeuropiečių) leksema, tiek perfekto, kauzatyvo ir esyvo konstruktai žymimi klaustukais. Už senosios aukštosios vokiečių kalbos ribų indoeuropiečių (?) *gleibh atitikmuo germanų kalbose, kaip *klīb, gerai paliudytas, išskyrus gotų kalbą². Priežasties, dėl kurios indoeuropiečių?*gleibh- „likti prilipusiam“ beveik išimtinai germanų kalbose (kaip *klīb-) pakeitė indoeuropiečių *leip- „likti prilipusiam“³, reikia ieškoti tame, kad indoeuropiečių *leip tęsiniuose germanų kalbose (esamasis laikas gotų af-lifnan „likti, kas lieka“, o ne germ. *limbe/a-, būtasis kartinis ahd. bi-leif / bi-leib „jis liko“, kauzatyvas ahd. leiben „palikti, kas lieka“, essyvas ahd. lebēn „gyventi“, atnaujintas esamasis laikas ahd. bi-līban „likti“) semantiškai nutolo nuo pagrindinės reikšmės „likti prilipusiam“. Dėl to germanų reikšmių lauke „likti prilipusiam“ atsiradusias semantines spragas užpildė tinkamos germ. morfemos *klīb formos. Kalbos kaitos požiūriu įdomu atsekti linijas ir nustatyti priežastis, kaip ir kodėl germanų, arba senosios aukštosios vokiečių, kalboje egzistavusi keturguba polimorfija (esamasis laikas, perfektas, kauzatyvas, esyvas) dabartinėje vokiečių kalboje buvo redukuota iki vieno silpnojo veiksmažodžio, būtent kleben. Kadangi tam įtakos turėjo ne tik fonetiniai kitimai, bet ir sintaksinės-semantinės priežastys, visų istorinių vokiečių kalbos raidos pakopų paliudijimuose taip pat fiksuojama ir aiškinimui pasitelkiama semantinė bei sintaksinė aplinka⁴. ¹ LIV 189 p. ² Plg. Seebold 1970: 206–298; EWA V 599–600. ³ LIV 408 p. ⁴ Dėl metodo plg. tai, kas pasakyta apie Viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos sintaksinį veiksmažodžių žodyną (MSVW) (Greule 2023). 2 Pirmųjų užuominų apie polimorfijos raidą vokiečių kalbos istorijoje galima rasti DWB 11 tome, prie kleiben⁵. Ten apie stipriai kaitomą veiksmažodį kleiben sakoma: „Paprastas žodis jau viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu buvo labai retas, atrodo, kad jį anksti pradėjo stumti jo atšakinis žodis, silpnasis kleben, kuris dabar visiškai užėmė jo vietą“, „tačiau stumiamam žodžiui anksti grėsė ir painiojimas su panašiai skambančiais žodžiais. Taip pat su silpnuoju kleiben“ ir „viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu abiejų (t. y. stipriai kaitomo kleiben ir silpnai kaitomo kleiben) susiliejimo nebuvo išvengta.“ Pavienių DWB užuominų nepakanka, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie iš germanų *klīb- (~ indoeuropiečių?*gleihᵇ⁻) kilusių senosios aukštosios vokiečių kalbos veiksmažodžių leksemų klība-n, klimba-n, klaib, kleibe-n ir klebēn raidą. Tam reikia ištirti ne tik išorines formas, bet ir sememas bei veiksmažodžio aktantų konfigūraciją (VAK) visais kalbos raidos etapais, o tada palyginti specifinius rinkinius. Sememų išskyrimą palengvina tai, kad istoriniai vokiečių kalbos žodynai yra paliudijimais paremti žodynai, t. y. juose cituojami visi arba bent daugelis veiksmažodžio vartosenos pavyzdžių, be to, jie prieinami internete⁶. Protokermanų kalbai, atsižvelgiant į indoeuropiečių darybos dėsnius, galima priskirti šias penkias formas: 1) Esamasis laikas *klimbe/a- (< ikigermanų / indoeuropiečių *gli-n-bʰ⁻) > s. v. vok. klimban ‘kopti’; 2) Būtasis laikas *klaib-/*klīb- (< ikigermanų / indoeuropiečių perfektas (ge-)gloibʰ⁻); 3) Esamasis laikas *klībe/a-, naujai prie perfekto sudaryta esamojo laiko forma⁷ > s. v. vok. Klīban ‘prikibti’; 4) Kauzatyvas *klaib-eja- > s. v. vok. kleiben (< *klaibjan) ‘priklijuoti’; 5) Esyvas *klīb-ē- > s. v. vok. klebēn ‘lipti’. „Senasis“ nosalinį infiksą turintis protogermanų esamasis laikas *klimbe/a, konkuruodamas su naujai sudarytu esamuoju laiku *klībe/a, tarsi pašalinamas iš morfemų grupės *klīb-: *klaib-: *klīb- ‘likti prikibus’ ir sudaro atskirą morfemą *klimb su nauja reikšme ‘kopti, laipioti’. Reikšmės kaita nuo ‘likti prikibus’ iki ‘laipioti’ įvairiai stebima, geriausiai – lietuvių kalboje prie germanų *klīb- ‘likti prikibus’ sinoniminio veiksmažodžio lipti (su nosalinį infiksą turinčiu esamuoju laiku limpù), greta lietuvių lìpti (lipù) ‘laipioti’ (< ‘lieku prikibęs’)⁸. Be to, greta s. v. vok. klīban ‘prikibti’ yra an. klīfa ‘laipioti’. Kadangi morfema *klimb semantiškai ir morfologiškai anksti atsiskyrė nuo morfemos *klīb-: *klaib-: *klīb ir, kaip trečiosios ablauto eilės veiksmažodis, nuėjo savu keliu, jos likimas čia toliau nenagrinėjamas. Ablautu kintantis būtasis laikas *klaib-/*klīb susilieja naujajame pirmosios ablauto eilės veiksmažodyje, t. y. pirmiau nurodytos 2) ir 3) pozicijos sutampa. Indoeuropiečių perfekto reduplikacija ⁵ DWB XI skilt. 1069. ⁶ Tai: AHDWB, DWB XI, FNH DWB, Goethe žodynas, MHDWB. ⁷ Plg. Seebold 1970: 296 p., 298; EWA V 597 p. ⁸ LIV 408 p. 3 išnyksta, kaip ir visų pirmosios ablauto eilės veiksmažodžių atveju, germanų kalboje be pėdsakų. Fonetiniai kitimai, vedantys iš ablautu kaitomo germanų morfemo klīb-: *klaib-: *klīb į senąją aukštąją vokiečių kalbą, yra reguliarūs: lūpinis pučiamasis /b/ netenka pučiamojo pobūdžio ir virsta s. v. vok. /b/; /ai/ virsta s. v. vok. /ei/; /i/ prieš /ê/ (žodyje klebên), kaip ir kai kuriuose kituose žodžiuose, pažemėja iki /e/. Tolesnėje raidoje, neskaitant nekirčiuotų (galūninių) skiemenų susilpnėjimo (pvz., s. v. vok. klebên > vid. v. vok. kleben), esminių balsių kitimų būta tik ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu: s. v. vok. / vid. v. vok. /î/ diftongizacija į n. v. vok. /ei/ (vid. v. vok. klîben > n. v. vok. kleiben), trumpojo balsio pailgėjimas atvirame kirčiuotame skiemenyje (kleben > kle:ben). Kadangi /ei/ vidurio vokiečių dialektuose buvo monoftongizuotas (> /ê/), ten, kitaip nei aukštutinės vokiečių kalbos dialektuose, klêben (< kleiben) galėjo sutapti su kle:ben (< klebên). Tolesniuose skyriuose, ištraukiant medžiagą iš istorinių vokiečių kalbos raidos etapų žodynų, aptariami s. v. vok. klīban ‘prikibti’, (b) s. v. vok. kleiben ‘priklijuoti’ ir (c) s. v. vok. klêbên ‘lipti’ atitikmenys kartu su sememomis ir veiksmažodžio aktantų konfigūracijomis (VAK)⁹. a) S. v. vok. klîban stiprusis veiksmažodis. 1. prilipti prie ko nors, ko nors laikytis, kabėti, laikytis ko nors P Būsena / E būsenos nešėjas (kas laikosi) → Sn / E vieta (vieta, kur laikomasi) → Sd. Paliudijimai: joh mir io hiar zi libe wiht alles io ni klibe, ni si, druhtin, thaz thin willo ist O 1,2,51. ungilionot ni bileip, ther gotes wizzode kleip Os 20; taip pat: O 2,6,36. 3,17,64. 4,37,21. 5,1,14. 3,2. 20. 23,77. Perkeltine reikšme sekti paskui ką nors: ni sahun sie nan (Jesus) sizen untar scualarin êr, noh kliban themo manne, ther se (thio buah) inan lerti wanne O 3,16,10; taip pat: 4,12,39. Oh 30. 2. ištikti ką nors: P Procesas / E proceso nešėjas (kas ištinka) → Sn / E adresatas (ką ištinka) → Sd. Vienintelis paliudijimas: Johane ouh hiar leid kleib Oh 98. Vid. v. vok.?klîben stiprusis veiksmažodis. tik ane klîben stiprusis veiksmažodis. !. prilipti prie ko nors: P Būsena Paliudijimai: wan des der mensche in gewonheit kumet daz klîbet im gerne ane PrBerth 1:201,4; eine vêde im anecleib / von eime sîner rittere NvJer 9508. 2. ką nors (prie ko nors) pritvirtinti, prikabinti: P Veikla Paliudijimas: zu herzin ich daz clîbe [lîbe:] / daz in in des jâmirs röst / dî hoffenunge was ein trôst, / daz got dî sînen nicht vorlât NvJer 15292 (Dėl rimo clîbe vietoj cleibe). ⁹ Gramatinės santrumpos: P = tarinys, E = papildinys / aktantas, Sn = daiktavardis vardininko linksniu, Sg = daiktavardis kilmininko linksniu, Sd = daiktavardis naudininko linksniu, Sa = daiktavardis galininko linksniu, pS = prielinksninė grupė, ADV = prieveiksmis. 4 Ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos žodynas ---- Goethe's žodynas ----- Komentaras: „Paprastas žodis (kleiben stiprusis veiksmažodis) jau viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu (klîben) buvo labai retas, atrodo, kad jį anksti pradėjo stumti jo atšakinis žodis, silpnasis klëben, kuris dabar visiškai užėmė jo vietą“10. Stiprusis, daugiausia būsenos predikatus sudarantis veiksmažodis ahd. klîban, sprendžiant iš negausių paliudijimų, viduriniąja aukštaičių vokiečių kalba vėliau nebepaliudijamas. Viena iš priežasčių veikiausiai yra ta, kad greta pirminio būsenos predikato ahd. klîban yra sinoniminis konkurentas — ahd. klëbên, mhd. kleben (< germ. *klib-ē-), formaliai atitinkantis essyvą11. b) S. v. vok. kleiben silpnasis veiksmažodis. 1. ką nors klijuoti, tepti; ką nors prie ko nors priklijuoti, pritvirtinti: P Veikla / E veiklos vykdytojas (kas pritvirtina) → Sn / E objektas (kas pritvirtinama) → Sa / E vieta (kur / prie ko pritvirtinama) → pS (p=in, ana) / E adresatas (kam kas nors pritvirtinama) → Sd. Paliudijimai: ein horo... kleibt er imo... in thero ougono stat O 3,20,24 – thaz er (Adam) es firleipti, iz (den Apfel) avur thara kleipti in then boum, thar si (Eva) iz nam: missigiangin wir so fram O 2,6,30. Perkeltine reikšme: ką nors įsiminti: Paliudijimas: hugi hiar nu harto thero minero worto, in herzen kleibi siu nu sar O 5,15,38. 2. ką nors sujungti, suklijuoti (tik žodyno reikšmė) 3. ką nors išreikšti žodžiais: P Veikla / E veiklos vykdytojas → Sn / E objektas → Sa / Vieta → pS (p=in). Vienintelis paliudijimas: thaz man thia diufi ni firstat, thero brosmono kleini...: lesent zi in thia redina thie hohun gotes thegana; in giscrip iz kleibent, thaz mine gilichon leibent O 3,7,52. Vid. v. vok. kleiben silpnasis veiksmažodis. [1. (su)klijuoti: P Būsena / E būsenos nešėjas (kas suklijuota) → Sn. Vienintelis paliudijimas: swanne im in der zit der munt / cleibete unde in der durst twanc, / so satsete er ie vor sich den tranc Vāt 15557] 2. ką nors / save (prie ko nors) priklijuoti, tepti, pritvirtinti: 10 DWB XI skilt. 1069. 11 Esyvas yra indoeuropiečių veiksmažodžio kamieno darybos būdas, kuriuo žymima subjekto būsena, neakcentuojant įėjimo į būseną, plg. LIV 25. 5 P Veikla / E veiklos vykdytojas (klijuojantys) → Sn / E objektas (kas priklijuojama) → Sa / Vieta (kur klijuojama) → pS / Adv (p=an, in). Paliudijimai: [baltadirbiai] habent daz reht gen den laederern, daz si krain lo an diu vael klaiben suln, noh kain vael an daz ander heft en <...>, man sule si besunder lazzen StRAugsb 44,18. 72,7 – wâ man den aschen hin klaibt, der auz dem unk geprant wirt, dà mag kain spinn ir netz geweb en BdN 264,20. Ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos kleiben silpnasis veiksmažodis. 1. prie ko nors / ką nors pritvirtinti, prikabinti, priklijuoti P Veikla / E veiklos vykdytojas (priklijuojantis) → Sn / E vieta (kur priklijuojama) → ADV. Paliudijimas: Wen er ein brieflein sigeln sol, | So klaibt er eitlichs wachs daran. – An den fels <...> ist eyn closterlyn gebuwit <...> glich alß abs eyne swalbe dor an gekleybit hette. 2. lipti, prikibti, kabėti ant ko nors: P Būsena / E būsenos nešėjas (kas limpa) → Sn, [E nukentėjusysis (prie ko kas limpa) → Sd] Paliudijimas: Swanne im in der zit der munt | Cleibete unde in der durst twanc | So satzete er ie vor sich den tranc. 3. ką nors (statinį) nutinkuoti moliu; ką nors apklijuoti, apdengti: P Veikla / E veiklos vykdytojas (tinkuojantis) → Sn / E objektas (kas tinkuojama) → Sa. Paliudijimas: 2 scot eyme knechte, der den zygelofen cleybete. Goethe's žodynas -----¹² c) S. v. vok. klebēn silpnasis veiksmažodis. lipti, kabėti, tvirtai laikytis prie ko nors, likti prisėdus: P Būsena / E būsenos nešėjas (kas tvirtai laikosi) → Sn / Vieta (kur kas nors tvirtai laikosi) → pS (p=an). Paliudijimas: ežio natura ist solih. über er chlēben beginnet. an demo skeffe. daz nehein dunst so michel nechumet tiu iz eruuekken muge Nb 167,29 [141,18]; taip pat: 201,29 [166,30]. Perkeltine reikšme: a) būti prisirišusiam prie ko nors, priklausyti: ¹² Tai, kad 25-ajame Kluge: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache leidime (Kluge 2011: 498) antraštinis žodis kleiben ‘lipti’ dar nurodomas kaip „periferinis ir regioninis“ – kitaip nei kituose naujesniuose etimologiniuose žodynuose – priklauso nuo jo giminystės su kleben ir daiktavardžiu Kleiber ‘genys zylė’. 6 P Būsena / E būsenos nešėjas (kas tvirtai laikosi) → Sn / Vieta (kur kas nors tvirtai laikosi) → pS (p=an, in, zuo). Paliudijimai: fremediu chint... chlebent an demo alten urchundi Npw 17,46; sie chlebent in ueteri testamento Np ten pat.; albus nechlebet nicht zu homo Ni 558,21/22 [72,2]; b) būti (viduje) susijusiam su kuo nors; rūpėti, būti artimam kam nors: P Būsena / E būsenos nešėjas (kas yra viduje susijęs) → Sn / E adresatas (su kuo viduje susijęs) → Sd / E vieta (vieta, kur viduje susijęs) → pS (p=in, after, zi). Paliudijimas: denne al sin liup unte sin minna chlebege unte haftege in disemo (t. y. Benjaminas) cum anima illius ex huius anima pendeat [Comm. in Gen. = Gen. 44,30] Thoma, Glossen p. 23,30. vid. v. vok. kleben silpnasis veiksmažodis. 1. kabėti (likti), laikytis, tvirtai sėdėti: P Būsena / E būsenos nešėjas (kas laikosi) → Sn / Vieta (kur / prie ko kas nors laikosi) → pS / Adv (p=an). Paliudijimas: si [Maria] sach dô daz kriuz ûf heben / und ir sun dar ane kleben / mit nageln vast dar an geslagen Philipp 7293. 7687; Pass I/II (HSW) 24167. 2. lipti (apie lipnią masę): P Būsena / E būsenos nešėjas (lipni masė) → Sn, [E vieta (prie ko kas nors limpa) → Adv / pS (p=ze)]. Paliudijimai: dort da ich wart erslagen, / da clebet noch min heilic blut Pass I/II (HSW) 20535. perkeltine reikšme: solten alle flüeche kleben, / sô müesten lützel liute leben Freid 130,12. Ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos kleben kabėti ant ko nors / būti prie ko nors prisikabinusiam, lipti, tvirtai sėdėti, pasilikti; laikytis ko nors / būti prie ko nors prisikabinusiam, negalėti ko nors paleisti; apie konkrečius ir abstrakčius atskaitos objektus P Būsena / E būsenos nešėjas (kas / kas nors limpa) → Sn / E vieta (prie ko kas nors limpa) → pS / Adv (p=an, in). Paliudijimas: Vrasandt daß man nicht klebe an den buchstaben, und vermeine, hören und lesen sey genug. Goethe's žodynas: kleben 1. ką nors pritvirtinti klijų pavidalo rišikliais arba naudojant savaime limpančias medžiagas: P Veikla / E veiklos vykdytojas (klijuojantis) → Sn / E objektas (kas klijuojama) → Sa / E vieta (kur klijuojama) → pS (p=auf, in). Paliudijimas: Knygrišys klijavo etiketes ant vario raižinių portfelių. 2. tvirtai laikytis; pakartotinai ‘k. likti’, perkeltine reikšme: dalykiškai, viduje būti susijusiam su kuo nors: 7 P Būsena / E būsenos nešėjas (kas lieka prikibęs) → Sn / E vieta (kur kas nors limpa) → pS (p=an). Paliudijimas: ar manai, kad esu tau baisesnis, nes ant tavo drabužių dar limpa Helfensteino grafo kraujas? – neišnyksta visos viltys, | Tas, kuris nuolat laikosi prie bevertės liudytojos. Komentaras: Iš trijų s. v. vok. veiksmažodžio formų, sudarytų iš (germanų) morfemos *klīɓ, iki šiol išliko vienintelė – s. v. vok. klebên, esyvo veiksmažodžio forma. Vartojant kleben Goethe's kalboje jau aiškiai matomas dabartinis veiksmažodžio semantinis statusas. Šiandien jis atlieka funkciją sudaryti tiek būsenos, tiek veiklos tarinius. Iki ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpio abi funkcijos formaliai buvo atskirtos: s. v. vok. klīban ir klebên, vid. v. vok. klīben ir kleben aiškiai sudarė būsenos tarinius, o s. v. vok. kleiben ir vid. v. vok. kleiben tęsė protogermanų kauzatyvą *klaib-ejaund ir kartu veiklos tarinį sudarantį veiksmažodį. Tačiau būsenos tarinį sudarančią sememą ‘likti prikibus’ užėmus dviem (sinoniminiams) veiksmažodžiams, t. y. silpnajam vid. v. vok. kleben ir stipriajam vid. v. vok. klīben, stiprusis veiksmažodis buvo atsisakytas. Be to, kelyje į naująją aukštąją vokiečių kalbą vid. v. vok. klīben ir kleiben ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu fonetiškai sutapo į kleiben, o ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos kleiben sudarė tiek būsenos, tiek veiklos tarinius, o pirminis stiprusis veiksmažodis, ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos kleiben (< vid. v. vok. klīben), taip pat buvo linksniuojamas silpnai. Ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu jau buvo du silpnieji veiksmažodžiai: monosemis kleben ir polisemiškas kleiben; abu veiksmažodžiai buvo iš dalies sinonimiški būsenos tarinio atžvilgiu. Be polisemijos, dar du fonetiniai kitimai lėmė veiksmažodžio kleiben atsisakymą naujosios aukštosios vokiečių kalbos rašto kalboje: ilgojo balsio pailgėjimas atvirame kirčiuotame skiemenyje > kle:ben ir vidurio vokiečių /ei/ monoftongizacija > /e:/, kleiben > /kle:ben/13. Išskyrus ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos kleiben ir naujosios aukštosios vokiečių kalbos kleben, visi lyginti veiksmažodžiai iš esmės (nepaisant perkeltinių reikšmių) yra monosemiai ir turi numatomą VAK: būsenos tarinius sudarančių veiksmažodžių VAK yra P – būsenos nešėjas – vieta, kauzatyvinių veiklos tarinius sudarančių veiksmažodžių VAK – P – veiklos vykdytojas – objektas – vieta. Tik s. v. vok. paliudijimų sakiniuose papildomai nurodomas vaidmuo adresatas (kam kas nors pritvirtinama). Formali kaita liečia tik aktantą E vieta → pS tiek, kiek naujojoje aukštojoje vokiečių kalboje dėl standartizacijos norma tapo prielinksnis an (sie kleben an der Wand / an die Wand). Baigiant reikia klausti, kokiai „etimologijos“ rūšiai priskirtinas šis tyrimas. „Klasikinė“ etimologija tiria dabartinės kalbos žodžio kilmę ir, paveldėtų žodžių, tokių kaip n. v. vok. kleben, atveju siekia protogermanų bei indoeuropiečių kalbą, o šiame darbe klausimo kryptis, tiriant veiksmažodinės polimorfijos redukciją, yra visiškai priešinga: klausiama, kodėl iš polimorfinės protogermanų šaknies *klīɓ- ‘likti prikibus’ naujojoje aukštojoje vokiečių kalboje lieka vienintelis polisemiškas veiksmažodis n. v. vok. kleben. ¹³ Plg. Paul 2007: § L45. 8 LITERATŪRA EWAhd V: Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutsch [Senosios aukštosios vokiečių kalbos etimologinis žodynas] 5 (iba – luzzilo), vadovaujant R. Lühr, parengė H. Bichlmeier, M. Kozianka, R. Schuhmann, prisidėjus A. L. Lloyd, padedant K. K. Purdy, Göttingen, Zürich: Vandenhoeck & Ruprecht, 2014. Greule Albrecht 2023: Von antreiten bis eischen. Aus der Werkstatt des Mittelhochdeutschen syntaktischen Verbwörterbuchs (MSVW) [Nuo antreiten iki eischen. Iš viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos sintaksinio veiksmažodžių žodyno (MSVW) dirbtuvių]. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 11–26. DOI: https://doi.org/10.35321/all89-01. Kluge Friedrich 2011: Kluge: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache [Etimologinis vokiečių kalbos žodynas], 25-asis pataisytas ir papildytas leidimas, parengė E. Seebold, Berlin, Boston: Walter De Gruyter. LIV: Lexikon der indogermanischen Verben. Die Wurzeln und ihre Primärstammbildungen [Indoeuropiečių veiksmažodžių leksikonas: šaknys ir jų pirminio kamieno daryba], H. Rix, M. Küm­mel, T. Zehnder, R. Lipp, B. Schirmer, 2-asis leidimas, Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag, 2001. Paul Hermann 2007: Mittelhochdeutsche Grammatik [Viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos gramatika], 25-asis leidimas, naujai parengė T. Klein, H. J. Solms, K. P. Wegera, su I. Schröbler sintakse, naujai parengė ir papildė H. P. Prell, Tübingen: Walter De Gruyter. Seebold Elmar 1970: Vergleichendes und etymologisches Wörterbuch der germanischen starken Verben [Lyginamasis ir etimologinis germanų stipriųjų veiksmažodžių žodynas], The Hague, Paris. ŽODYNŲ DUOMENŲ BAZĖS INTERNETE AHDWB: Althochdeutsches Wörterbuch [Senosios aukštosios vokiečių kalbos žodynas]. Prieiga: https://awb.saw-leipzig.de. DWB XI: Deutsches Wörterbuch von Jacob Grimm und Wilhelm Grimm [Jacob Grimm ir Wilhelm Grimm vokiečių kalbos žodynas] 11, 1864–1873. Prieiga: https://woerterbuchnetz.de/?sigle=DWB&lemid=A00001. FNHDWB: Frühneuhochdeutsches Wörterbuch [Ankstyvosios naujosios aukštosios vokiečių kalbos žodynas]. Prieiga: https://fwb-online.de. Goethe-Wörterbuch: Goethe-Wörterbuch [Goethe's žodynas]. Prieiga: https://gwb-uni-trier.de. MHDWB: Mittelhochdeutsches Wörterbuch [Viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos žodynas]. Prieiga: https://www.mhdwb-online.de. 9