Išėjusi pasilikti. In memoriam Kirstin Casemir

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, . 94, p. 1–2 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-218X (elek oninis / online) Copy igh © 2026 G asilda Blažieienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2026-05-11. Accep ed: / P iim a: 2026-05-14. 1 IŠĖJUSI PASILIKTI In memo iam Ki s in Casemi (1968 gegužės 6 d., Liunebu gas – 2026 m. gegužės 4 d., Ge ingenas) GRASILDA BLAŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as E-paš as: [email p o ec ed] h ps://doi.o g/10.35321/all94-11 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Ne ienos šalies onomas ų bend iją suk ė ė d . Ki s in Casemi anks y a mi is, u in gal oje jos begalinį p oduk y umą, neap ėpiamą sa o šalies Vokie ijos a dyno y imų eiklą. Ji suspėjo bū i isu i su isais sa ųjų šalių a dynų y ėjais, didžiausią dėmesį sky usi, žinoma, gim osios šalies i apsk i ai Eu opos a dynui. Jau sunkiai si gdama ligoninėje sulaukė sa o 58-ojo gim adienio. Mokslininkė bu o maksimalis ė, neį eikiami dalykai jai neegzis a o. Anks y a kū ybingo, įk ėp o, kupino idėjų žmogaus mi is suk ė ė ne ik jos kolegas, besida buojančius 25-e ių me ų p ojek e „Vie o a džiai a p Reino i Elbės“, ku į paska ino Žemu inės Saksonijos Ge ingeno mokslų akademija. Vokie ijos mokslų akademija emia ilgalaikius p ojek us. Viename iš jų – „Hyd onymia Eu opaea“, eko 1995–2005 me ais di b i i pa ašy i d i monog a ijas šių eilučių au o ei. P ojek ui ado a o pa s Wol gang’as P. Schmid’as, ku is bu o iš ink as Lie u os mokslų akademijos užsienio na iu bei Vilniaus uni e si e o ga bės dak a u. Glaudus i paga bus yšys siejo jį i su K. Casemi , ku ios dak a o dise acija bu o pa ašy a is o inės-lyginamosios i bend osios kalbo y os semina e, apgin a ado aujan ilgamečiam ka ed os edėjui W. P. Schmid’ui, apie ku į Ki s in a siliepė i in šil ai, sa o jau išleis os dise acijos Wol enbū el apsk i ies i Salzgi e mies o ie o a džiai Į ade pab ėždama, kad s udijuo i pas okį p o eso ių bu o p i ilegija, ku ią ji labai e ino, pab ėždama p o eso iaus 2 kan ybę i ge ano iškumą. Siekian dak a o i ulo, Vokie ijoje eikėjo i an ojo ecenzen o, ku iuo apo p o eso ius Jü gen’as Udolph’as, niekada nepa a gs an is, kai eikėda o i ebe eikia disku uo i no s i apie ieną neaiškios kilmės oikonimą. Ki s in apo p o eso iaus bend amin e i bend ada be. Beje, jos dak a o dise acija išleis a a ski u omu 2003 me ais Byle elde, ku y a ne egioninės is o ijos leidykla. Mes okiomis leidyklomis negalime pasigi i. Mokslininkės anks y a mi is suk ė ė jos a imiausią kolegą, bed aau o ių, alkininką, alen ingą is o iką – jos y ą Uwe’ę Ohainski’į, lydėjusį Ki s in isais gy enimo e apais i isais keliais, di busį d auge isuose p ojek uose, isus mus, su ja bend a usius. Vie o a džiai bu o apę Mokslininkės gy enimu, sa as imi, nes jie kalbėjo i iek daug pasakė apie Ki s in gim ąją šalį, jos is o iją, gy en ojus, jos gim ąją kalbą. Mokslininkė kalbėjo Vilniuje 2007 me ais spalio 24–26 dienomis ykusioje an ojoje a p au inėje Alesand o Vanago kon e encijoje „Va das kalboje, is o ijoje i sa imonėje“. Ki s in p anešimo ema bu o „O sname und O snamengebe “ (lie . „Vie o a dis i ie o a džio da ėjas“), ku iame ji pab ėžė pa ikimos in o macijos apie ie o a džius s a bą. Teko daly au i i kaip au o ei Ki s in inicijuo os knygos Namen und Appella i e de äl e en Sp achchich en (lie . Senesniųjų kalbos sluoksnių a dai i apelia y ai) engimo da buose. Knygoje, išleis oje 2015 me ais Vokie ijoje, paskelb as jos s aipsnis „Al p eußische Toponymie als Gegens and selbs s ändige Un e suchungen“ (lie . „Senoji p ūsų oponimija kaip sa a ankiškų y imų objek as“). Ki s in ik ai u ėjo didelį a sakomybės jausmą, a i a ši dimi ji ėjo į žmones paska indama, pa agindama i pa i di bdama be galo daug. Jau s udijų me ais ji di bo padėjėja, po o bu o pak ies a di b i į Jacob’o G imm’o i Wilhelm’o G imm’o okiečių kalbos žodyną Ge ingeno mokslų akademijoje i bu o a sakinga už seniausių žodyno sky ių naują e siją. 2007 me ais ji p adėjo di b i Akademijos p ojek e „Vie o a džiai a p Reino i Elbės – onomas ika eu opinėje e d ėje“ ( ok. „O snamen zwischen Rhein und Elbe – Onomas ik im eu opäischen Raum“), jos da bo ie a jau bu o Miuns e yje (Ves alija). Ji apo ado e i di bo iki pa mi ies. Su kolegomis K. Casemi leido d i se ijas Ves alijos ie o a džių žodyno ( ok. Wes älisches O snamenbuch) i Žemu inės Saksonijos ie o a džių žodyno ( ok. Niede sächsisches O snamenbuch). Ji bu o ne ieno iš omų bend aau o ė i ašė ne ien Žemu inės Vokie ijos onomas ikos klausimais. Šių eilučių au o ė bu o pak ies a į Miuns e į ekspe uo i p ojek o. Šaunūs kolegos, akademijos žmonės, ne ukdė da bui, be iską eikėjo pada y i laiku. Ki s in bu o susijusi su ne iena kalbininkų, a dynininkų, is o ikų d augija, bend ada bia o leidžian žu nalą „Bei äge zu Namen o schung“ (lie . „Onomas ikos da bai“). S a bu paminė i, kad 2019 me ais jos da bai bu o į e in i p es ižine Henning Kau mann p emija. Vokie ijos onomas ika ne eko ypa ingo žmogaus, di busio ne madingoms ienadienėms idėjoms, o ai onomas ikai, ku i liks i kai mūsų nebebus. Ki s in Cesemi ado laiko i s uden ams. Nuo 2002 me ų di bo Ge ingeno uni e si e e ( ok. Geo g-Augus - uni e si ä Zu Gö ingen), o nuo 2007 me ų dės ė s uden ams, žinoma, kad onomas iką i Ves alijos Vilhelmo uni e si e e ( ok. Wes älische Wilhelms-Uni e si ä Müns e ). Jos pėdsakai gilūs, juose nė a pykčio a p imyg inio sa osios iesos į odinėjimo. Ki s in Casemi bu o lais as žmogus, žinan is, kas jai i jos šaliai y a s a bu.