Slaviškos kilmės daiktavardžių morfologinės integracijos tendencijos K. Sirvydo Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, . 94, p. 113 Re e encia del con enido Con en s link / ISSN 2669-218X (elec ónico en línea) Copy igh © 2026 Anjelika Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Isleido Li u ians idioma ins i u o. Es e a ículo es de acceso abie o, dis ibuido bajo los é minos de licencia de C ea i e Commons a ibución, pe mi iendo sin lími es usa , dis ibui y ep oduci el con enido en cualquie sopo e, indicando au o es y uen e. Recei ed: Gau a: 2025-05-14. / Accep ed:-12. Adop ado: 2026-06 / 1 SLAVISKOS KILMS DAIKTAVARDŽI MORFOLOGINS INTEGRACIONS TENDENCIAS K. SIRVYDO PROMPTUARIUM DICTIONUM POLONICARUM, LATINARUM e LITUANICARUM Pa e ns o Mo phological In eg a ion o Sla ic Loan Nouns in K. Si ydass P omp ua ium dic ionum Polonica um, Li uina um e La anica um ANELIKA SMETONIŽEN Ins i u o de lenguas Lie u ių E-mail: anž[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X Mokslinių in es igaciones di ección: mo ología. h ps://doi.o g/10.35321/all94-09 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIÓN el A ículos in es igada Kons an ino Si ydo 1620 m. ódyne P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e Li uanica um a ojamų sla ismos daik a a džių mo ologinė in eg ació en la lengua li uanas, conexión en e sla as lenguas palab as baigmenų bei giminės y lie u ių kalbos kamienmaių, a los cuales sla izmai ue on in eg a . Siendo es e obje i o, del dicciona io in es igado ue on escogidas odas las palab as de šaknies sla iškos, sepa ados híb idos, es ablece sla izmų kamienai y palab as signi icanzas. Respe ado pe íodo de las lenguas esla as dicciona ios buscada sla izmos co espondimenos y compa us li uáneos y sla os lenguas da os es ablece sla ismos in eg a imo en li uáneos lengua mo ológica sis ema dėsningumai K. Si ydo 1620 m. dicodyne. ESMINIAI VOODŽIAI: Si ydo ocynas, sla izmai, mo ologinė in eg acija, sla ų kalbos. ABSTRACT Los Es ados miemb os debe án: The a icle examina he mo phological in eg a ion in o he Li huanian language o Sla ic loan nouns in he dic iona y P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e Li uanica um (1620) by Kons an inas Si ydas, as well as he ela ionship be ween he endings and gende o wo ds in Sla ic languages and he Li huanian s ems, in o which Sla ic loanwo ds we e in eg a ed. To achie e his goal, all Sla ic-o igin wo ds we e selec ed om he dic iona y, hyb ids we e excluded, and he s ems and meanings o he Sla ic loanwo ds we e iden i ied. Equi alen s o he loanwo ds we e sough in dic iona ies o Sla ic languages o he ele an pe iod, and by compa ing Li huanian and Sla ic linguis ic da a, he pa e ns o he in eg a ion o Sla ic loanwo ds in o he Li huanian mo phological sys em in K. Si ydas 1620 dic iona y we e es ablished. KEYWORDS: Si ydas dic iona y, Sla ic loanwo ds, mo phological in eg a ion, Sla ic languages. ĮVADAS Los sla izmas de las lenguas li uanas comenza in es iga se ya XIX a., y en abajos pos e io es se p es a bas an e a ención al o igen de sla izmos y a las a liepimas de los sonidos de las lenguas li uanas es ablece (Ska džius 1931; Būga 1958; Poko ny 1959; F aenkel 1962; Palionis 1967; U bu is 1992; 1993; Zinke ičius 2002; Smoczyński 2026) o a la lexicología apin ilia de los iejos esc i os (Lebedys; Zinke ičius 1968; 1977; 1988; Siau ukienė; Sabalkas 1990; Čepienė 2 2013; Si uskienė 2013) pa a de e mina la in eg ación de los sla izmos en la lengua li uana. En gene al p és amos de daik a a dos a la in eg ación mo ológica des inados de abajos son pocos (Valeckienė 1967; Laučiū ė 2007; Rudzinskas 2011a; 2011b; Sme onienė 2019; 2022). Bene más ampli sla ismos mo ológica in eg ación discué Božena Voi ke ič (2010). Según ella, basado en lengua dono e se puede explica , po qué skolinys cae en uno o o o kamieną, es a idea ella desc end ina schema: sla ų -C → sla izmų -as ( y . g.); sla ų (b .) -C, (lenk.) -C → sla izmų -is, -ius ( y . g.) (Voi ke ič 2010: 248). K. Si ydo dicciona ios, compa ado con o a XVI y XVII a. LDK aš ija lie u ių kalba, hay nemažai o me o šnekamosios kalbos žodžių (Pakalka 1997: 24), po que él de o os aš os išsiski ia su ema ika, ad es o i in alioso šal inis XVII a. lie u ių kalbos eiškiniams i i. El obje i o de es e a ículo es de e mina , cómo SP sla izmai daik a a džiai pasiski s o po kamienus de la lengua li uanas. Siekian ikslo de SP ex ae odas las palab as, u in ys p es in ą šaknį, ellos išanaliza se mo ologicamen e y e imologicamen e, pa a que ue a sepa ado sla izmai de hib idų, más a de sla izmai daik a a džiai suski s y i según kamienus, pa a que ue a posible de e mina , cómo SP a sp indi sla izmų in eg acijos į lie u ių kalbos mo ologinę sis emą dėsningumai. Del o al de SP escog i 322 nepasiku jan es sla izmai daik a a džiai. Posibles Sla ismos co espondimenos ue buscado ap opiado pe íodo de lenguas sla as dicciona ios. A i ikmenimis se llaman palab as, que po encialmen e pod ían se conside adas uen es del p es inio debido a la aíz y signi icanzas. Po azones de conclusi idad, jun o a las palab as se p esen an sólo los signi icados que SP u iliza; se indica, cuando ellas inco po adas a LKŽe. El obje o de es e a ículo es sla izmai, po lo que se ab ió de las palab as in e nacionales y híb idos. La di e encia p incipal en e sla ismos ( . y. skolinių, a ėjusių de ecinos sla ų kalbų) y in e nacionales palab as es el Skolinio uen e: in e nacionales palab as uen e idioma se conside a, de la cual palab a papli o en lenguas del mundo, a sla izmos caso a lengua, de la cual palab a pe mi ido di ec amen e. Po ejemplo, si okiečių lengua palab a al idioma li uanos la ino a a és polkų lengua, él conside ado polonizmu, pe o no ge manizmu. O híb ai iene y de lenguas li uanas, y p es i ados mo emos. Skoliniai a dažodžiai, in eg ados a la lengua li uanas, no son híb idos, ya que sus galūnė desempeña sólo la unción g ama ical (Keinys 1984: 115). Además, no exis e necesa iamen e condición al híb ido de su gi del palab a base (ibid: 114). Sin emba go SP esama y conside ables híb idos, gene almen e es palab as, u in ys emp in o šaknį, pe o sa akilmę p iesagą, o dū inie, cuyos uno dėmuo es animas o igen. En análisis no inclui en palab as ales como ab ūsėlis 163, al enykėlis 65, ka alėlius 64, ka aliūnas 64, ka čiamys ė 52, lojėjas 163, lojikas 57, mašnapjo ys 161 y pan. SPR SLAVIZM KAMIENAI Pa a que palab as de o igen es animas ue a in eg a en li uáneos lengua, necesa ia no solo one inė subs i ucija. Pasolin i a dažodžiai debe se y incluido en el sis ema de aleg niación de la lengua li uanas, asigna se a una u o a a la amilia. SP sla izmai daik a a džiai son pasiski s é po nue eis kamienus: , i, ii, , i, iu, u, i, . Xiame K. Si ydo ódyne nepasi aikė y hoy nop oduc i aos p iebalsinio kamieno sla izmų. kamienas. Daugiausiai SP sla izmų pe enece kamienui 134: ab azas 102 ‘pa eikslas (pp . š en ųjų) LKŽe; ab ūsas 154 ‘ ankšluos is, ska inis LKŽe; ad e nykas 109 ‘du os ga gas LKŽe; ak ū as 112 ‘ba cos, apo lai is LKŽe; alubnykas 37 ‘ka elidė; al enyk 65 ‘indelis, u ilizado pa a las manos mazgo i (apsilie i) LKŽe; niūkas 195 ‘chico de los niños LKŽe; ap ažnykas 54 ‘p ekyme is; a 115 ‘seno ės monigas LKŽe; ase as 147 ‘e ške as LKŽe; bajo as 168 ‘p i ilegijuo as ie a aldys, pp . mediano a a ininkas; p i ilegiujo os o igen homb e, šlėk a LKŽe; bo agas 60 ‘įnagis pa a animales a i a , imbas LKŽe; ch oldas 30 ‘klos ė; čeba as 167 ‘longgas aulinis ba as LKŽe; čunykas 40 ‘bu ė aininkas LKŽe; česnakas 18 ‘aš aus k apo da žo ė LKŽe; cua o e gas 19 ‘cua asadienis LKŽe; čiepas 178 ‘šakelė, a auga, con la que se acuna o o á bol, aciepas, įskiepis LKŽe; ciob as 16 ‘lūpažiedžių amilia k apus, plan a de pequeños lo es LKŽe; lib a 32 ‘pondas LKŽe; u monas 32 ‘ ežikas, ažmininkas 3 LKŽe; 182 g abas ‘ka s as; kapas LKŽe; hongybas 40 ‘o ganisme, pp . desp endiéndose ko ą y kepu ėlę, k emblys LKŽe; g iego 158 ‘nuodėmė LKŽe; g al as 40 ‘p ie a a, ap euda LKŽe; he bas 32 ‘el signo dis in i o del es ado, ciudad, luomo, giminés, ep esen ado en bande a, monedas, an echampados LKŽe; he é ico 50 ‘solida io de he ejías, klaida ikis LKŽe; he man 32 ‘ i esísimo ka iuomenės adas Li uaniaLenkijos als ybėje (XVIXVIII amž.) LKŽe; je mėkas 35 ‘apa inis emene iškas d abužis LKŽe; jubileušas 81 ‘jubiliejus LKŽe; kalpokas 59 ‘ okia el inė kepu ė LKŽe; kama nykas 59 ‘ y iausias kunigaikščio d a o po aizdas; dešim ininkas; qué o a ez supe io adminis ado LKŽe; capeniekas 60 ‘ oks es ido supe io LKŽe; kap onas 50 ‘ziminis š a kas, a inuka LKŽe; ka osas 51 ‘kaulingoji a i apūslė ca pinių (Cyp inidae) amilia de peces, k akė, k ekė LKŽe; kau as 57 ‘pa iesalas, zaz iesalas, al imas LKŽe; cosoca 62 ‘lengidamen e a mado jine e LKŽe; kažemiekas 33 ‘odų di bėjas, odminys, odininkas, odžius LKŽe; kilepas 17 ‘seno iškas ginklas ha uk y machuco sob e ilgo ko o LKŽe; kilupas 54 ‘į ankis; klumkas 181 ‘ yšulys, nešulys, pakas LKŽe; koly inykas 50 ‘seno iškų moneginių di bėjas o endedo LKŽe; koplūnas 51 ‘cas uo as gaidys LKŽe y . . Admi iendo un p es ado de sla as lenguas e incluyéndolo en el sis ema de la lengua li uana, no malmen e se man iene su giminė (Voi ke ič 2010: 248). La mayo ía de SP sla izmos, con enedo es kamieną, co espondien es en las lenguas dono ėse ambién pe enecen i iliškai amilia, además, iene kie ą baigmenį, po ejemplo, g abas (< sen. us. гробъ 1. ‘yama; luga en ie beña, sepul u a; 2. ‘гроб, гробница (SRJA IV 137); usėnų гробъ 1. ‘Mag aльный склеп, грабніца, яма; 2. ‘mage nal uzgo ak, umbila; 3. T una (HSBM VII 164); lenk. ‘miejsce, w k ó ym chowa się zma łego, mogiła, nag obek, sa ko ag, g obowiec (SPol 119 VIII)); le as 72 (< sen. us. leвъ, львъ ‘лев (SRJA VIII 183); usėnų leвъ ‘леў (HSBM XVI 316); lenk. lew ‘zool. Felis leo (SPol XII 162); majes o as 76 (< sen. us. маестатъ ‘величие, величество (SRJA IX 7); usėnų маестатъ ‘величнасть, усемагутнасть; glo ia, хвала (HSBM XVII 216); lenk. majes a ‘godność władzy (SPol XIII 34)); s ie as 177 (< sen. us. свтъ ‘земля, вселенная, все страны; paz, mundozada (SRJA XXIII 134); usėnų s e ъ, свитъ ‘зямный шар; ie a z odo lo que en ella exis e (HSBM XXXI 113); lenk. ‘ziemia jako miejsce p zebywania ludzi w az ze wszys kim, co się na niej znajduje, eż o aczający ją wszechświa (SS IX 48)); sūdas 162 (< sen. us. судъ ‘осуждение, кара (MSDJA III 603); usėnų судъ ‘пастанова суда, прысуд (HSBM XXXIII 51 da ieni) y . . de Sla ų, di e en e a los Li uanos, has a aho a son man enidas sin e e ę giminę, ad si se adop a ales giminės daik a a dis, hoy él ob iene eme iškąsias kamieno galūnes segu amen e debido a balsių o y a one ino g e um (Gi denis 2001: 385). Sin emba go has a Leskieno dėsnio, . y. XIIIXIV a., la lengua li uánica ambién enía be a dę giminę y solo ocu iendo es e dėsni a su an es apodini Sla ų kalbų be a dės giminės daik a a džiai jun o con los lie u ių kalbos eldiniais pasó a y išką giminę y en ó en kamieno pa adigmą ( enid: 385). SP de ales daik a a dos, que pe enecen kamien y sus co espondien es en lenguas sla as son be a dės giminės, son ela i amen e conside ables. Es os sla ismas se oman p es ados de eas e n sla as languages: bliūdas 81 ‘dubuo; en él elpan e can idad LKŽe (< sen. us. блюдо ‘блюдо (SRJA I 247); usėnų блюдо ‘ aлерка (HSBM II 74); če eslas 183 ‘ yšulys, di žas monigams, piniginė LKŽe (< sen. us. чересла (множ.) ‘poyaсница (MSDJA III 1501); usėnų чересло ‘cuad a de piel pa a dine o y o as cosas p eciosas (HSBM XXXVI 36)); kodylas 50 ‘gels a espicien e de a, se u iliza pp . bažny inėse ce emigas smilkalams LKŽe (< sen. us. kadilo ‘благовонное вещество, фимиам, курящийся ладан (SRJA VII 12); usėnų kadilo ‘pahuчае рэчыва для абкурвания в час набажэнства (HSBM XIV 216)); k apylas 65 ‘šluo elė kam šlaks y i, šlaks yklė LKŽe (< usėnų крopilo ‘крапила (HSBM XVI 172)); pė nas 10 ‘dėmė, žymė LKŽe (< sen. us. pятно ‘пятно (SRJA XXI 98); usėnų pятно, peтно, пятмо ‘знак, прикмета (HSBM XXIX 418); emeslas 161 ‘ama as LKŽe (< sen. us. emeslo ‘iскусство, уменье, ремесло (SRJA XXII 143); usėnų emeslo ‘zanяток, p o esión (HSBM XXX 69)); ied as 192 ‘kibi as LKŽe (< sen. us. ed o ‘ведро (SRJA II 49); usėnų e o ‘вядро (HSBM III 61)); ino 194 ‘bebida alcohólica hecha de u as, de a ios aisios sulčių LKŽe (< sen. us. ino ‘ íno 4 (SRJA II 182); ino usėnų ‘ íno (HSBM III 281)). El Consejo de Adminis ación de la Unión Eu opea (CE) no ha adop ado ninguna decisión en es e sen ido. SP es y del más iejo klodo skolinių, al idioma li uáneo la a kelia usių aún an es de la desapa ición educo iesiems balsiams sla ų lenguas: asilas 115 ‘panašus in o a klį naminis gy ulys LKŽe (< sen. us. оселъ, осьлъ ‘осел (SRJA XIII 84); el egimien o 15 ‘ka iuomenės dalinys LKŽe (< sen. us. пълкъ, полк ‘воинское подразделение, полк (SRJA XVI 220)). De odos kamieno SP daik a a džių sla izmų se des acan blėkai 31 ‘ idu ías, en añas; come is de ellos LKŽe y čė ai ‘bu ai LKŽe. Los co espondien es del úl imo en lenguas esla as son plu iniai daik a a džiai o al menos ellos se u ilizan no malmen e sólo plu iskai a: sen. us. cha ъ (pos oyanno o множ. ч.) ‘чародйство, колдовство (MSDJA III 1474), usėnų чары, чари ‘чары, чараўніцтва, вядзьмарства (HSBM XXXVI, 27), 27 lenk. cza , cza y ‘zjawisko nadp zy odzone o ca ac e ze demonicznym; gusła, sz uki magiczne, w óżenie (žodyne señaló, que de 148 insc iciones sólo 1 es singula askai a) (SPol IV 6). LKŽe es e daik a a dis ambién se p esen a como plu al. An e sla ismo blėkas, aunque se indica que unaskai a es u ilizada yd icho Ku šaičio dicodyne, LKŽe es p esen ada e e encia en acos umb ότερο plu al blėkai. Es o es skolinys de polkų lengua, en la cual sla ismo equi alen e lenk. lak ‘kiszka, jeli o, wnę zności, żołądek u zwie zą p zeżuwających, go szy ga unek mięsa, ochłap (SPol VII 77), es e daik a a dis en habla lenkų iene ienaskai ą y daugiskai ą, aunque, ėlgi, acos umesnė es plu aliskai a. Así, SP skoliniai, kilę de sla ų kalbų daik a a džių, que suelen u iliza se plu iskai a, ambién p esen ada como plu iniai. kamienas. 79 SP sla izmai a ibui se kamienui: abyda 150 ‘sk iauda, nuoskauda, įžeidimas LKŽe; a ie a 100 ‘auka LKŽe; 104 ak a a ‘no as, a aukimas LKŽe; aly a 113 ‘šil ų k aš ų medis y i ius LKŽe; a ielka 37 ‘deg inė LKŽe; a auga 178 ‘ oks monedas de la an igüedad, šilingas LKŽe; būda 67 ‘palapinė, pas ogė, namelis (sa go, piemens o k .) LKŽe; čė a 17 ‘ au ė LKŽe; 29 ‘dėkojimas, g acias LKŽe; dieška 30 ‘s a inė, kubilas LKŽe; pin u a 31 ‘dažai, colo LKŽe; a ba ka 31 ‘nė inys; ijolka 31 ‘žibu ė, žibuoklė LKŽe; galka 33 ‘ u ulėlis, gumuliukas LKŽe; g oma a 73 ‘laiškas; ca a, documen o LKŽe; juka 48 ‘s iuba, cocido de sang e de a es o animales LKŽe; 176 jupa ‘llongos con mango edas po la cabeza elkamas uppe p enda emenina (seno ėje y a iškas) suknelė LKŽe; kalėda 59 ‘Kalėdų do ana LKŽe; kama a 59 ‘ als iečių obos o klė ies kama as pa a di e sos p oduc os y cosas pasidė i, indauja, almacenis LKŽe; ka čiama 51 ‘smuklė LKŽe; ka ūna 11 ‘me al de la cabeza ado no; símbolo del pode mona chos; co onicus LKŽe; kleka 55; klė ka 55 ‘na as, na elis LKŽe; koly a 50 ‘seno iška moniginė; bolsa de abaco LKŽe; ko auka 52 ‘chaplys; k o a 63 ‘na elis LKŽe; ku apka 68 ‘laukinis iš inių šeimos paukš is, laukinė iš elė, če ekšlė LKŽe; 68 ku a ‘iš i kusi mo e is, kekšė LKŽe; k a ma 31 ‘ o ma, modelis, ejemplo, según el cual kas abajado LKŽe y . . Ta p kamieno SP sla izmų, como y en e , son p o eniusių de sla as lenguas be a dės giminės daik a a džių: u a 32 ‘kailiniai LKŽe (< usėnų u o ‘вырабленая шкура пушнога звера, а так сама несколько таких шкур, сшитых вместе ( XXXHSBM VI 42); lenk. u o ‘wyp awiona skó a zwie zęca z włosem, błam u zany, eż odzienie podbi e u em (SPol VII 159)); pekla 121 ‘p aga as LKŽe (< sen. us. peкло (SRJA XIV 186); usėnų peko ‘pekla (HSBM XXIV 66); lenk. piekło ‘w di e en es eligías: luga p zebywania zma łych lub ich dusz (SPol XXIV 57)); s adala 38 ‘už ažiuojami casai con pas oge pa a caballos cons ui LKŽe (< sen. us. s odola ‘крытое гумно, сарай (SRJA XXVIII 72); usėnų es dola ‘zaезный двор с карчмой (HSBM XXXII 399); lenk. s odoła ‘budynek w gospoda s wie wiejskim, służący do p zechowywania nie wymłóconego zboża i słomy (SS VIII 446)). Es os p és amos al idioma li uanos ue on pe cibidos ya después Leskieno dėsnio, po lo que pe enece no kamienui, y . kamienui SP pe enecen no sólo ma e iškos giminės daik a a džiai, sino y uno o o a iškosios, gene almen e gene alizadas giminės palab as. Sla izmas si a a 165 ‘našlai is LKŽe en lenguas Li u ias es gene alizadas giminés, ales mismo giminés son y sus equi alen es en lenguas sla as: sen. us. сирота ‘ребенек, подросток, оставшийся без одного или обоих 5 pad es (SRJA XXIV 156); usėnų сирота ‘сірата (HSBM XXXI 271); lenk. si o a ‘dziecko, k ó e u aciło obydwoje odziców lub jedno z nich (SS VIII 191). Daik a a dis ai ada 95 ‘ aldo o ie nieks, de e minado k aš o oblas i up a i elj LKŽe es y iškos giminės, como y sus co espondimenos en lenguas dono ėse: sen. us. воевода ‘лицо, представляющее высшую власть на местах (SRJA II 261); usėnų воевода ‘начальнік города и городской округи (HSBM IV 85); lenk. wojewoda ‘począ kowo u zędnik nadwo ny, dowódca wojska w zas ęps wie panującego, z czasem wysoki u zędnik ziemski (SS X 279)). Como, obse ado se man iene el p incipio, que daik a a džių giminė, pa a ellos iajando de sla as lenguas á Li u ias, no cambia. Sin emba go una palab a SP no coincide sis ema: če e yka 182 ‘ba as LKŽe. SP él paludi ado solo una ez, en el más a de dicodio de K. Si ydo ya es á a iškos giminės skolinys če e ykas SD 448. En las lenguas esla os o ien ales, de las que es á a kelia ęs es e p es inys, co espondien es son y iškos giminės: sen. us. черевикъ ‘башмакъ, сопогъ (MSDJA III 1500); usėnų черевикъ ‘чаравік (HSBM XXXVI 343). Dėsningas skolinys debe ía se a iškos giminės če e ykas. iu kamienas. A es e kamien le pe enece algo menos SP sla izmų daik a a džių que kamien 50. Es as a iškos giminés palab as, u in ys gale -ius o galūnę -us po p iebalsio j: aliejus 113 ‘augalų iebalai LKŽe; ba dišius 41 ‘ki is con ilgu ko u (ginklas de ma o) LKŽe; b ylius 51 ‘sk ybėlė LKŽe; cielius 10 ‘apun ado LKŽe; cieso ius 10 ‘mona chas, impe a o ius LKŽe; čeba o ius 177 ‘ku pius, ba siu ys LKŽe; čepčius 17 ‘ishekėjusių muje es hacía iempo lle ada kepu ai ė LKŽe; činšius 18 ‘impues o al p opie a io de ie a po la ges ión de ie a LKŽe; čyščius 18 ‘skais ykla; d iaučius 60 ‘ie is, ie ies smaigalys LKŽe; imp eso io 26 ‘sp us u inis a, imp in ado LKŽe; d a čius 31 ‘d a iukas LKŽe; alse ius 30 ‘klas o ojas, es a ado ; alšius 30 ‘yda, de icias, alsi ojimo LKŽe; gojus 34 ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ė LKŽe; kaganijus 50 ‘puodas; ka le ius 57 ‘ka ilų a esano, aisy ojo o endedo LKŽe; caballe o 52 ‘no casés homb e; homb e, que chinginasa LKŽe; ky ius 13 ‘suk as, sab os homb e LKŽe; kleš a ius 55 ‘ ienuolynas LKŽe; kuko ius 67 ‘caledo LKŽe; kušnie ius 68 ‘kailiadi bys LKŽe; 177 lik a ius ‘ž akidė; molia ius 76 ‘mailininkas; mečius 79 ‘ka das, kala ijas LKŽe; minco ius 81 ‘penigos p isiones LKŽe; mo čius 77 ‘ko o mesnuo LKŽe; mū o ius 84 ‘mū ininkas LKŽe; nep ie elius 107 ‘ned augas, enemšas; ne idonas LKŽe; pakajus 95 ‘paika, amybė LKŽe e . . Todos es e kamieno daik a a džiai son a iškos giminés y p es inimosi iempo gene almen e giminés cambii imo neį yko. iu kamien se ca ac e iza po lo que a él pe enecien es sla ismos co espondien es usėnų, iejoje usų, polkų lenguas iene nulinea galūnę (p.ej., pakajus 130 ‘muy equipada cambays LKŽe (< sen. ‘po uskojkomna , помещение (SRJA XVI 164); usėnų pokoj, pokoui ‘komna a (SSM II 178); lenk. pokoj ‘miejsce odosobnienia, us onie (SPol XXVI 321)), o minkš ą p iebalsį (p.ej., ka alius 64 ‘ aldo o, mona cho i ulas en algunos e uños; ese í ulo iene pe sona LKŽe (< sen. us. король ‘король (SRJA VII 338); usėnų eyol ‘ka ol, mana ch (HSBM XVI 21)), o ž, š, č, (p z., e ežius 70 ‘g andinės, pančiai LKŽe (< sen. us. ретязь ‘цепь, ожерелье (SRJA XXII 149); usėnų ретязь, ретезь ‘ланцуг (HSBM XXX 82)); mečius 79 ʻka das, kala ijas LKŽe (< sen. us. мечь ‘холодное рубящее и колющее оружее (SRJA IX 136); usėnų meč ‘меч (HSBM XVIII 22); lenk. miecz ‘b oń sieczna (SPol XIII 404)); al o ius 113 ‘auku as; cie o abla en la iglesia, donde se man ienen las ado adas LKŽe (< sen. us. алтарь, олтарь ‘жертвенник (SRJA I 31); usėnų al a ь, олтарь, олтаръ ‘алтар (HSBM I 103); lenk. oł a z ‘miejsce składania o ia bós wu (SPol XXI 327)). Senojoj esla os kalboje ž, š, č, c, de o igen ue minkš i y comenzó kie ė i XIV a. (JAM 2005: 44), po lo que palab as, al idioma li uáneo a kelia ie on has a su kie amien o, en ó en iu kamieną. De es e g upo de palab as se dis ingue pečius 121 ‘k osnis comalpai šildy i, mais ui i i, kep i, duonkepis LKŽe, po que en lenguas esla os o ien ales sus co espondien es son mo e iškos giminės (sen. us. peчь ‘сооружение для обогрева помещения, приготовления пищи (SR XVJA 41); usėnų печъ, печь ‘цаглянае збудавание, дзе разводзяць агонь, каб нагрэць намяшканне, пригатавать ежу (HSBM XXIV 291)), lenkų kalboje y iškos (lenk. piec ‘u ządzenie 6 zbudowane z niepalnego ma e iału, w k ó ym uzyskuje się wysoką empe a u ę (SPol XXIV 30)). i kamienas. 38 skoliniai iene i kamieną: ad e ija 128 ‘du ų s ak a LKŽe; asilyčia 115 ‘asilė LKŽe; a konyčia 181 ‘ i ual de cabeza, caspinas LKŽe; 61 iglesia ‘maldos namai (pp . ka alikų i p o es an ų) LKŽe; če pyčia 50 ‘ply elė k osniai buildi i, koklis LKŽe; delija 20 ‘seno iškas ab igo; d onyčia 25 ‘plona len a, plona able o cubie ji, malksna LKŽe; dūšia 27 ‘mi ologijoje, eligijoje i iloso ijoje inmo al nema e ialus p adas humano, que exis e independien emen e del cue po, espi i u; ėlė LKŽe; g ūšia 40 ‘k iaušės medis LKŽe; he ezija 50 ‘ensignía de la eligión, que la eligión dominan e conside a e adigo, klaida ikys ė, klaidūnys ė LKŽe; ka bija 11 ‘ okia pin inė su an ožu kamsom supil i LKŽe; kodylnyčia 50 ‘indas, en el que se queman g ilkalai, smilky u as LKŽe; oblyčia 51 ‘maža c kča; sepa ada pa e de una g an iglesia o o o edi icio, donde puedan se celeb adas plega ias LKŽe; kuknia 67 ‘ i u ė LKŽe; le e nia 71 ‘sípin as; malmazija 76 ‘ oks ino; melnyčia 82 ‘malūnas LKŽe; mišia 83 ‘mišios LKŽe y . . Casi odos i kamieno daik a a džiai son ma e iškos giminės, sus co espondien es en lenguas sla as iene galūnę -a po minkš o kamiengalio ( y ų sla ų записывается как -я, lenk. -ia), po ejemplo, d uka nia 26 ‘spaus u ė LKŽe (< sen. us. друкарня ‘типография (SR IVJA) 365); usėnų d ukka nia ‘друкарня (HSBM IX 86); lenk. imp uka nia ‘miejsce, wa sz a , donde się d ukuje lib os, d uki (SPol VI 83)), nedėlia 93 ‘sa ai ė, sekmadienis LKŽe (< sen. us. nedля ‘воскресенье (SRJA XI 74); usėnų неделя ‘нядзеля (HSBM XX 67); lenk. niedziela ‘os a ni, świą eczny dzień ygodnia (SPol XVI 263)), skomia 175 ‘seno inis s alas, skobnis LKŽe (< usėnų skaмя ‘la a, laўка (HS XXXBMI 293)), sk ynia ‘ 60 am ik a medinė, con an ožu y kojelėmis, o namen ua a dėžė kam no s (p.ex. pa a p abuzios, k aui) gua da LKŽe (< HSBMI XXX 388); lenk. sk zynia ‘paka d ewniana z wiekiem, ku e służący do p zechowywania ub ania, pościeli, e c. (SS VIII 261) y . . Sólo uno de es os daik a a džių es a iškos giminės sūdža 128 ‘ eisėjas LKŽe (< sen. us. судья, судия ‘тот, кто оценивает кого-л., что-л., судит о ком-л, чем-л (SRJA XXVIII 264); usėnų suдия, суди, судїа, соудї, судья ‘суддя (SSM II 398). A i ikmenos eas e n sla os calbum galūnė -ja lėmė, que es e daik a a dis en ó en one iquemen a imą i kamieną lie u ių kalbum, sla ų kalbose es e p es inio co espondimenys ambién pe enece i iliškai gimine. Ki i sla ų daik a a džiai posibles p és amos uen es u in ys minkš ą kamiengalį, ambién man uikė su giminę y in eg a osi en i kamieną como mo e iškos giminės sla izmai. Keli SP i kamieno dik a a díos se usan como múl iplesiskai iniai: gačios 30 ‘kelnės; lies ychas 25 ‘kopechas. El p ime o de ellos co espondien es en lenguas esla as ambién gene almen e se usan sólo plu ícui a: usėnų кгати ‘штаны, нагавицы (HSBM XV 33); lenk. gacie ‘dolna pa e s oju mężczyzny, spodnie (SPol VII 163). Sin emba go daik a a dis lies yčios, según las lenguas dono ėmis, pod ía se u ilizado y uniscai a: sen. us. лсвица ‘лестница (SRJA VIII 211); usėnų lesвица ‘d abíny (HSBM XVI 358). i kamienas. Es e kamieno skolinių daik a a džių es 10: čes is 84 ‘ga bė, paga ba LKŽe; donis 18 ‘duoklė LKŽe; d a ionis 28 ‘d a o abajado , a nau ojas, d a iškis LKŽe; liūbas is 74 ‘meilė; mos is 77 ‘minkš a ais ų su iebalais masė, u ilizado pa a el a amien o, opalas LKŽe; 121 ‘ pečė isį ankis señallui imp us i; p esionado o imp eso una ma ca con ese ins umen o; es ampado LKŽe; 118 pomė is ‘memo ización LKŽe; sko e is 102 ‘s al iesė LKŽe; sme is 170 ‘mi is LKŽe; spa iedis 172 ‘ishpazin is LKŽe. Hoy es e kamienas no es p oduc i os, le pe enecen p incipalmen e mo e iškos giminės daik a a džiai, como que y SP . Vy iškos giminės i kamieno daik a a džių pasi aiko y en la ac ual lengua (p z., geluonis, dan is y . .), en es e caso al SP sla izmo es uno d a ionis. Que es e obik a ámis pe enece a es e kamien, se e de su paliudy ų o mas en los iejos esc i os: d a onies BPII 476 (LKŽe). Se c ee que p incipalmen e Li uania lengua pe u o la palab a d a ionys (plg. sen. us. дворянинъ ‘лицо, находящееся на службе при дворе князя (SRJA IV 194)) muchasiskai ą, sob e la cual su gió ienaskai a d a ionis (Smoczyński 2026: 388). 7 Likę sla izmai es mo e iškos giminės, man enikę la inal e usią, compa ado con co espondimenimis en lenguas dono ėse. Todas de es os sla ismos uen es en lenguas sla as ienen minkš us p iebalsius gale, po ejemplo, čes is (< usėnų честь ‘честь, почет, уважение (MDSUM II 480); lenk. cześć ‘uszanowanie, poważanie, uznanie; podziw; hono (SPol IV 150)), donis (< sen. us. da ‘n o, que dado a kum-l. (SRJA IV 170); usėnų daнь ‘тое, que addacionada каму-н. (HSBM VII 242); El Consejo de la Unión Eu opea ha decidido que la Unión Eu opea no puede pa icipa en el Consejo de la Unión Eu opea. lenk. dań ‘świadczenie w na u ze lub pieniężne, danina, poda ek, czynsz (SPol IV 490)), sme is (< usėnų смерть ‘смерць; in e upción de exis encia de homb e o animales (HSBM XXXI 483); lenk. mue e ‘skończenie, u a a życia, zgon, wyją kowo pozbawienie kogoś życia (SS IX 24)), spa iedis (< usėnų споведь ‘споведзь (HSBM XXXII 163); lenk. spowiedź ‘wyznanie g zechów p zed kapłanem w celu uzyskania ozg zeszenia (SS VIII 359)). kamienas. Es e es o o no muy p oduc i o skolinių kamienas SP , a él pe enecien es daik a a džių son 6: kaniukšnė 175 ‘a klidė LKŽe; kižė 10 ‘sena obelė, pi kelė, landynė LKŽe; malia onė 76 ‘ apymas LKŽe; mincė 81 ‘mone a LKŽe; p ababė 129 ‘p osenelė; agažė 77 ‘pin inis k epšys; can idad, elpan is en al bolsšį LKŽe. Es e no consigui g upos de palab as bas an e desigualy é: aunque la mayo ía sla izmos co espondimenis son mo e iškos gimines, sus galūnés di e en es. Po ejemplo, daik a a džio kaniukšnė (< sen. us. конюшня ‘конюшня, строение, где держат лошадей (SRJA VII 291); usėnų konyušnia ‘kanyušnia (HSBM XV 291)) co espondien es iene galūnę -ya, kižė, mincė (< sen. us. хижа, хиза ‘хижина, дом (MSD IIIJA 1368); usėnų хижа ‘хатина (HSBM XXXVI 73); lenk. minca ‘mone a, pieniądz bi y (SPol XIV 272) -a, ad es os sla izmai podían se inge guo i en i y kamienus. Vieno daik a a džio uen e es be a dės giminės: malia onė (< usėnų maлеванье, малеване ‘дзеянне по дзаясл. male a i (HSBM XVII 234); lenk. malowanie ‘nazwa czynności od malować (SPol XIII 60)). Ki i kamienai. Likę kamienai, a los que pe enecen SP sla izmai daik a a džiai, son muy negausūs. i kamieną iene dos palab as: kisielias 54 ‘skys a košė ( algis) de la humeada a žinių ha inas pesada o uogų sulčių con k akmolu LKŽe; k iauchas 63 ‘seu edo LKŽe. ii kamienui pe enecen es daik a o džiai: čeme ys 14 ‘lelijinių šeimos plu iame is eninigo, plan a medicinal, a gi ios LKŽe; g ašis 39 ‘ska ikas, mi ad kapeikos; a di e en es iempos dine o de di e en es alo es; moneda LKŽe, maneliai 77 ‘p ie anko iai, y u kamienui sólo un u gus 180. Desde la pe spec i a de hoy no suena habi ualmen ei daik a a džiai kisielias y k iaučias. Tan o uno, como o o no malmen e in eg a en iu kamieną, i. i. como kisielius y k iaučius. En Vėlesniame K. Si ydo dicciona io se abandona kisielias y se p esen a sólo iu kamieno a ian e kisielius SD 103 (k iaučias k iaučius apsk i ai neminimas /). SP po es os daik a a djes escogido kamienas i, nežinia, po que eniendo en cuen a a Sla ų kalbų a i ikmenis (sen. us. кисель ‘кушанье, приготовляемое из муки на воде или ягодном соке, кисель (SRJA VII 137); usėnų кисель ‘кислая страва с муки, кисель (HSBM XV 93); lenk. kisiel ‘po awa z mąki ozczynionej wodą i poddanej e men acji (SPol X 330); sen. us. кравецъ ‘портной (SRJA VII 402); usėnų k aвецъ ‘spe sialis pa шиццю адзення (HSBM XVI 80); lenk. k awiec ‘ zemieślnik szyjący odzież (SPol XI 134)), iu y kamienai son sis emiškesni. Daik a a dis maneliai SP se p esen a como plu aliskai nis, aunque LKŽe esama y manelė, y manelis. Sla os idiomas da os (sen. us. манелы ‘украшение, род браслета, надевавшегося поверх рукава (зарукавье, запястье) (SRJA IX 27); usėnų манеля, манела, манелле ‘бранзалет; manís y (HSBM XVII 93); lenk. manella ‘d ogocenna ozdoba noszona na amieniu, b ansole a, na amiennik (SPol XIII 143) indica que dėsningai daik a a dis debía se adop ado como ma e iškos giminės manelia o manelė (dėl minkš o l). Así, en es e caso, di e en e que daik a a džių kisielias, k iaučias, čeme ys, g ašis caso, bu a y giminės kei imo. 8 IŠVADOS SP es sla ismos de daik a a des, pe enecien es (ab azas, ab ūsas, ad e nykas, ak u as, alubnykas, e c. .), i (kisielias, k iaučias), ii (čeme ys, g ašis, maneliai), (abyda, a ie a, ak a a, alšnelka, y a, .) i (ad e ija, asilyčia, a konyčia, iglesia, če py a i, . .), iu (aliejus, al o ius, ba dišius, cielius, . .), u ( u abab), i (čkani, donis, d a as ionis, liūbis, mos is, .) y (kani, b yžė, kami, men on, kami, cėcė, . .) y .) y . En es a uen e no apaliudi a p iebalsinio kamieno sla izmų. Gausia kamienas es le pe enece 41,6 po cien o. as os SP sla izmų daik a a džių. También ela i amen e abundús son , iu y i kamienai a ellos pe enecen espec i amen e 24,5 po cien o, 15,5 po cien o y 11,8 po cien o de odos los escogidos palab as. i kamieno sla izmai cons i uye 3,1 po cien o., y 1,7 po cien o. examina ía sla izmos. Likę kamienai i in negausūs y cons i uye muy pequeña pa e de odos SP as os sla izmų daik a a džių. Teniendo en cuen a a sla ismos co espondimenis en lenguas dono ėse, en cie os casos SP is o aiški sis ema, en cuyo kamieno pa adigma cae una u o a pasmado palab a: • si los co espondien es en lenguas sla as son a iškos giminės y al inal hay du e asis p iebalsis, skolinys en lenguas Li uanas se in eg a en kamieną; • sla as lenguas be a dės giminės daik a a džiai, al inal u in ys -o, en lenguas Li u ias pe enecen o kamienui (senesnio klodo skoliniai), o ; • ma e iškos y y iškos (muchísimas gene alizadas) gimines palab as, en lenguas sla as gale u in ys -a, en lenguas Li uanas se in eg an en kamieną; • a iškos giminės daik a a džiai, en lenguas sla as u in ys nulina galūnę; a iškos giminės palab as, en lenguas sla as u in ys minkš ą p iebalsį (dažniausiai l); y iškos giminės daik a a džiai, eas e n Sla ų kalbose u in ys is o iškai minkš us ž, š, č, c, , polkų kalboje jau kie us, lie u ių kalboje in eg uюцца į iu kamieną; • daik a a džiai, eas e n Sla ų kalbose u in ys gale -я, lenkų -ia, lie u ių kalbose in eg an en i kamieną; • daik a o džiai, en lenguas sla as gale u in ys minkš us p iebalsius , n, d, SP in eg a o i en i kamieną. En los es an es kamienus SP sla izmai daik a a džiai se in eg an a io amen e y, basado solo es e uen eño, unaly ės sis ema nema . SP sla izmai, como habi ual, suelen se de las mismas giminas, como y su uen e en lenguas dono ėse, i. i., po ejemplo, sla ų kalbų y iškos giminės palab a a la lengua li uánica se in eg a como y iškos giminės skolinys. Giminés cambios de, ca ac e ingos sólo SP , hay apenas uno o o (če e yka, maneliai). SP ambién se man iene y de los núme os a liepamien o skoliniai, kilę de sla ų kalbų daik a a džių, que suelen u iliza se plu alis as, ambién p esen adas como plu aliniai (blėkai, čė ai, gačios). Keli daik a a džiai (lies yčios, maneliai) debe ía se in eg ado no como plu iniai. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI Būga Kazimie as 1958: Rink iniai aš ai [Selec ed W i ings] 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Čepienė Nijolė 2013: Kons an ino Si ydo Dic iona ium ium lingua um leksikos skoliniai [Lexical Bo owings in Kons an inas Si ydas Dic iona ium ium lingua um]. Lexicog a ía y lexicología 3: Los abajos de Cons an ino Si ydo y su epocha, sud. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 157188. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches wö e buch [Li huanian E ymological Dic iona y], Heidelbe g: Win e . Gi denis Aleksas 2001: Kalbo y os da bai [Linguis ic Wo ks] 3, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas ins i u o de publicación. 9 HSBM I: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 1, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1982. HSBM II: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 2, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1983. HSBM III: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 3, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1983. HSBM IV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 4, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1984. HSBM VII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 7, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1986. HSBM IX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 9, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1989. HSBM XIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 14, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1996. HSBM XV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 15, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1996. HSBM XVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 16, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1997. HSBM: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 17, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1998. HSBM XVIII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 18, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1999. HSBM XX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 20, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2001. HSBM XXIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 24, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2005. HSBM XXIX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 29, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2009. XXXBM: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 30, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2010. HSBMI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 31, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2011. HSBMII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 32, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2012. HSBMIII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 33, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2013. HSBMVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 36, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2016. JAM 2005: Jazyki mi a. Sla ianskie jazyki [Languages o he Wo ld. Sla ic Languages], ed. koll. A. M. Moldo an, S. S. Sko id, A. A. Kib ik, N. V. Rogo a, E. I. Jakuškina, A. F. Žu a le , S. M. Tols aja, Mosk a: Academia.