Linguistic Basis of the Kazakh-English Toponymics and Eastern Themes and Ethnocultural Traits in the Works of Nuraly Nisanbayuly

Acta Linguistica Lituanica 2026, t. 94, p. 1–15 Turinio nuoroda / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (internete / elektroninis) KAZACHŲ–ANGLŲ TOPONIMIKOS KALBINIS PAGRINDAS IR RYTŲ TEMATIKA BEI ETNOKULTŪRINIAI BRUOŽAI NURALY NYSANBAYULY KŪRYBOJE Kazachų-anglų toponimikos lingvistinis pagrindas ir rytietiškos temos bei etnokultūriniai bruožai Nuraly’io Nysanbayuly’io darbuose BALNUR KARAYEVA Kazachų kalbos ir literatūros katedra, Pietų Kazachstano universitetas, pavadintas M. Auezovo vardu E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0009-0009-3405-5345 Tyrimų sritys: filologija, lingvistika. BAURZHAN NASIRDINOV Abaytanu katedra, Pietų Kazachstano universitetas, pavadintas M. Auezovo vardu E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0009-0004-3248-422X Tyrimų sritys: filologija, lingvistika, literatūra. AKYLBEK MEIRBEKOV Kalbų mokykla, Khoja Akhmet Yassawi tarptautinis kazachų ir turkų universitetas, Kalbų mokykla, NPC „University of International Tourism and Hospitality“ E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-9439-0614 Tyrimų sritys: filologija, lingvistika, švietimas. NURLIBEK OMAROV Kazachų kalbos ir literatūros katedra, Pietų Kazachstano universitetas, pavadintas M. Auezovo vardu E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-8885-817X Tyrimų sritys: filologija, lingvistika. BAKYT TASPOLATOV Kazachų kalbos ir literatūros katedra, Pietų Kazachstano universitetas, pavadintas M. Auezovo vardu E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6480-2155 Tyrimų sritys: filologija, lingvistika. Autorių teisės © 2026 Balnur Karayeva, Baurzhan Nasirdinov, Akylbek Meirbekov, Nurlibek Omarov, Bakyt Taspolatov. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Tai atvirosios prieigos straipsnis, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atgaminti bet kurioje laikmenoje, jei nurodomi originalus autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: / Gauta: 2026-03-16. Priimta: / Priimta: 2026-06-12. 1 BOLATBEK TLEUBERDIEV Filologijos fakultetas, Pietų Kazachstano universitetas, pavadintas M. Auezovo vardu E. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6285-5579 Tyrimų sritys: filologija, lingvistika. https://doi.org/10.35321/all94-06 SANTRAUKA Nuraly Nysanbayuly (1858–1931) buvo žymus kazachų akynas, kurio kūryba atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios pereinamojo laikotarpio kultūrinius bei literatūrinius procesus. Jo dastanai yra vertingas šaltinis tiriant kazachų pasaulėvaizdžio etnokultūrinius pagrindus ir tiurkų literatūros tradicijų kalbinius bruožus. Šiuo tyrimu siekiama išnagrinėti N. Nysanbayuly kūrybą etnokultūriniu ir lingvistiniu požiūriais bei nustatyti kultūrinės reikšmės ir kalbinės raiškos santykį jo tekstuose. Tyrimas grindžiamas dastanais „Qaraqül“, „Khanym Syry“, „Zhetim Qubyl“ ir „Sauda Ishan“. Metodologija apima etnokultūrinę interpretaciją, lyginamąją analizę ir kalbinių vienetų morfologinę analizę. Pirmojoje tyrimo dalyje nagrinėjamas pasirinktų dastanų etnokultūrinis turinys, daugiausia dėmesio skiriant tradiciniams kultūriniams kodams ir vertybių sistemoms bei jų sąsajoms su Rytų literatūros tradicija. Analizė rodo, kad N. Nysanbayuly kūryboje tiurkų epinio paveldo elementai derinami su savitomis kazachų etnokultūrinėmis reikšmėmis ir taip formuojamas individualus poetinis stilius. Antrojoje dalyje, lyginant kazachų ir anglų toponimines sistemas, nagrinėjama autoriaus tekstuose randamų toponimų morfologinė struktūra. Rezultatai atskleidžia keletą toponimų darybos struktūrinių atitikmenų, nepaisant tipologinių ir genetinių abiejų kalbų skirtumų. Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti kalbos ir kultūros sąveiką tiurkų literatūroje ir sudaro pagrindą tobulinti kazachų toponimų vertimą bei interpretavimą anglų kalbos kontekstuose. RAKTAŽODŽIAI: akynas, kultūriniai kodai, dastanas, etnokultūrinė analizė, kazachų literatūra, N. Nysanbayuly, toponiminė morfologija, toponimika, vertimo studijos, tiurkų literatūra. ANOTACIJA Nuraly’s Nysanbayuly’is (1858–1931) – žymus kazachų dastanas, kurio kūryba atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios pereinamuosius kultūrinius ir literatūrinius procesus. Jo dastanai yra vertingas šaltinis tiriant kazachų pasaulėžiūros etnokultūrinius pagrindus ir tiurkų literatūros tradicijos kalbinius bruožus. Šio tyrimo tikslas – aptarti N. Nysanbayuly’io kūrybą etnokultūriniu ir lingvistiniu požiūriu bei nustatyti kultūrinės reikšmės ir kalbos reprezentacijos ryšį jo tekstuose. Tyrimas pagrįstas dastanais „Qaraqül“, „Chanym Syry“, „Zhetim Qubyl“ ir „Sauda Ishan“. Metodologija apima etnokultūrinę interpretaciją, lyginamąją analizę ir kalbinių vienetų morfologinę analizę. Pirmojoje tyrimo dalyje aptariamas pasirinktų dastanų etnokultūrinis turinys, daugiausia dėmesio skiriant tradiciniams kultūros kodams, vertybių sistemoms ir jų sąsajoms su Rytų literatūros tradicija. Analizė rodo, kad N. Nysanbayuly’io kūryba integruoja tiurkų epinio paveldo elementus su savitomis kazachų etnokultūrinėmis reikšmėmis, taip formuodama individualų poetinį stilių. Antroje straipsnio dalyje aptariama autoriaus tekstuose randamų toponimų morfologinė struktūra, atliekant lyginamąją kazachų ir anglų kalbų toponiminių sistemų analizę. Nepaisant tipologinių ir genetinių šių dviejų kalbų skirtumų, tyrimo rezultatai atskleidžia nemažai struktūrinių atitikimų toponimų daryboje. Šie rezultatai padeda geriau suprasti kalbos ir kultūros sąveiką tiurkų literatūroje ir suteikia pagrindą tobulinant kazachų toponimų vertimą ir interpretavimą anglų kalbos kontekste. ESMINIAI ŽODŽIAI: akynas, kultūros kodai, dastanas, etnokultūrinė analizė, kazachų literatūra, N. Nysanbayul’is, toponiminė morfologija, toponimija, vertimo studijos, tiurkų literatūra. 1. ĮVADAS Kazachų literatūra yra sudėtinga ir daugiasluoksnė žodinės bei rašytinės tradicijos sistema, daugelį amžių plėtojusis glaudžiai susijusi su tiurkų tautų istorija, kultūra ir pasaulėvaizdžiu. Tiriant kazachų žodžio meno istoriją, ypatingą reikšmę įgyja ankstyvieji tiurkų epo ir folkloro paminklai, tokie kaip „Korkyto knyga“ ir „Oghuz-nama“, nes jie yra platesnio tiurkų kultūros paveldo, įskaitant kazachų tradiciją, dalis (Mammadova 2022: 18; Gafarli 2024: 3). Kazachų literatūros kultūros gelmę ir įvairovę formuoja tiek ilgalaikiai tiurkų tautų ryšiai, tiek ilgalaikės istorinės ir politinės regiono transformacijos 2 (Boeschoten 2021). Todėl tiriant kazachų akynų kūrybą būtina atsižvelgti į etnokultūrinį, istorinį ir literatūrinį kontekstus, kuriuose ši kūryba susiformavo. Vienas žymiausių kazachų poetinės tradicijos atstovų yra N. Nysanbayuly (1858–1931), akynas, kurio kūryba atspindi XIX ir XX amžių sandūros pereinamąjį laikotarpį. N. Nysanbayuly priklausė akynų – klajojančių poetų improvizuotojų – tradicijai; nuo kitų žodinio epo atlikėjų, tokių kaip žyrau ir žyršy, jie skyrėsi aukštu improvizacijos meistriškumu ir individualiu poetiniu stiliumi. Gimęs Syrdarjos regione, visą gyvenimą jis keliavo po Kazachstano stepę ir kūrė kūrinius, skirtus kazachų tautos dvasiniam, socialiniam bei kultūriniam gyvenimui. Jo kūryboje dera Rytų klasikinės tradicijos ir kazachų nacionalinės poetikos elementai, todėl jis yra vienas reikšmingiausių šio laikotarpio kazachų literatūros atstovų. Akynų ir žyrau tradicijų atsiradimas apytikriai datuojamas XV amžiumi (Noda 2021; McGuire 2024: 498). Tai atspindi vieną būdingų tiurkų literatūros kultūros bruožų: joje žodinė epinė tradicija ilgą laiką vyravo prieš rašytines literatūros formas (Subakozhoeva 2022: 634). Svarbi šios tradicijos dalis buvo poetinės varžytuvės, vadinamos aitys, grindžiamos improvizacija ir atlikėjų meniniu meistriškumu (Mursalimova et al. 2022: 469). N. Nysanbayuly kūryba plėtojosi būtent šioje kultūrinėje aplinkoje, kurioje susipynė folkloro tradicija, žodinis epas ir individualus autoriaus balsas. Didžiąją N. Nysanbayuly literatūrinio paveldo dalį sudaro dastanai – pasakojamosios poezijos žanras, užimantis svarbią vietą tiurkų literatūros tradicijoje. Kai kurias dastano formas galima atsekti iki ankstyvųjų X amžiaus tiurkų folkloro paminklų, o tai liudija šio žanro senumą ir tęstinumą (Huseynov 2023: 59). Kaip ir daugelis klasikinės dastano tradicijos atstovų, N. Nysanbayuly atsigręžė į istorinius, mitologinius ir herojinius siužetus, atspindinčius liaudies sampratas apie teisingumą, moralę ir dvasines vertybes. Gerai žinomų siužetų ir motyvų vartojimas yra būdingas klasikinio dastano bruožas (McGuire 2022: 281). Dastanų etnokultūrinis turinys glaudžiai susijęs su erdviniu ir geografiniu pasaulėvaizdžiu, atsispindinčiu kūrinių toponiminėje leksikoje. N. Nysanbayuly dastanuose vartojami toponimai ne tik įvardija konkrečius geografinius objektus, bet ir atlieka svarbią kultūrinę bei simbolinę funkciją, susijusią su istorine atmintimi, vietos tapatybe ir savitais liaudies pasaulėvaizdžio bruožais. Toponiminės leksikos tyrimas leidžia geriau suprasti vietinio folklorinio diskurso specifiką ir etnokultūrinių konceptų raišką literatūros tekstuose (Shurieva et al. 2024: 194). Nepaisant didėjančio susidomėjimo tiurkų žodine literatūra ir etnolingvistika, N. Nysanbayuly kūryba iki šiol nepakankamai ištirta nei literatūriniu, nei lingvistiniu požiūriu. Esami tyrimai daugiausia skirti bendriesiems kazachų folkloro, žodinės poezijos arba istoriniams ir kultūriniams dastanų aspektams, o etnokultūrinių ypatybių ir toponiminės sistemos sąveikai N. Nysanbayuly kūryboje skirta nepakankamai mokslinio dėmesio. Globalizacijos ir tarpkultūrinės komunikacijos plėtros sąlygomis kazachų literatūrinio paveldo tyrimas tarptautinėje akademinėje erdvėje tapo ypač aktualus. N. Nysanbayuly dastanų etnokultūrinių ypatybių ir jų santykio su Rytų literatūros tradicija analizė padeda išryškinti kazachų meninio pasaulėvaizdžio savitumą. Tuo pat metu lyginamasis kazachų ir anglų toponimų tyrimas yra praktiškai svarbus vertimo studijoms ir nacionalinio bei kultūrinio savitumo perdavimui tarp kalbų. Šio tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti N. Nysanbayuly dastanų etnokultūrinius bruožus ir atlikti jo kūriniuose pateikiamų kazachų bei anglų toponimų struktūrinių ypatybių lyginamąjį tyrimą. Siekiant šio tikslo, tyrimu siekiama nustatyti N. Nysanbayuly dastanuose atsispindinčius etnokultūrinius kodus ir vertybių sistemas, apibrėžti tiurkų ir Rytų 3 literatūros tradicijų įtaką autoriaus poetiniam pasaulėvaizdžiui, išanalizuoti toponimų funkcijas ir jų vaidmenį perteikiant kultūrinę tapatybę, palyginti autoriaus kūrinių korpuse randamų kazachų ir anglų toponimų morfologinę struktūrą bei įvertinti nustatytų kalbinių ypatybių reikšmę verčiant ir interpretuojant kazachų toponimus anglų kalbos kontekstuose. Šiems tikslams pasiekti tyrime taikomi literatūriniai, etnokultūriniai ir lyginamieji lingvistinės analizės metodai. 1.1. Literatūros apžvalga Nepaisant N. Nysanbayuly reikšmės kazachų literatūros tradicijai, mokslinių tyrimų, skirtų jo kūrybai, ypač pastaraisiais dešimtmečiais, išlieka palyginti nedaug. Nepakankamas dėmesys XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios akynų bei žyrau paveldui daugiausia siejamas su ilgalaikiu susilpnėjusiu susidomėjimu vietos istorija, folkloru ir nacionaline literatūra (Uyama and Matsuzato 2000: 70; Kudaibergen 2024). Todėl N. Nysanbayuly kūrybinis palikimas dar nėra išsamiai literatūriškai ir lingvistiškai interpretuotas. Kita vertus, žodinės epinės tradicijos, dastano žanro ir akynų bei žyrau kultūros tyrimai suteikia būtiną teorinį pagrindą jo kūrinių analizei. Viena labiausiai išplėtotų šiuolaikinių tyrimų sričių yra kazachų žodinės literatūros ir savitų akynų bei žyrau kūrybos bruožų tyrimas. Akynų ir žyrau reikšmę formuojantis kazachų literatūros tradicijai sunku pervertinti, nors didelė žodinio paveldo dalis prarasta dėl improvizacinio atlikimo specifikos ir žodinio tekstų perdavimo (Rancier 2024: 159). Išlikę kūriniai leidžia tyrėjams analizuoti akynų ir žyrau kūrybos vertybines orientacijas bei meninius bruožus, įskaitant nacionalinės savimonės, moralinių idealų ir kultūrinės tapatybės temas (Malgaraeva, Tairova 2021: 52; Oshakbayeva 2021: 39). Dastano žanras užima ypatingą vietą tiek kazachų, tiek platesnėje tiurkų literatūros tradicijoje. Tyrėjai pažymi, kad dastanas, kaip pasakojamosios poezijos forma, atsirado gerokai anksčiau, nei susiformavo pačios akyno ir žyrau sąvokos (Pardaeva 2022: 152). Dastanai yra svarbi ne tik kazachų literatūros, bet ir platesnės Rytų literatūros tradicijos dalis; ši tradicija sieja tiurkų tautas su Artimųjų Rytų kultūromis (Al-Marashi, Goldschmidt 2024). Akynų ir žyrau tradicijos formavimasis bei dastanų sklaida laikomi bendros bardų kultūros, gyvavusios teritorijose, kuriose buvo vartojamos tiurkų ir arabų kalbos, apraiškomis (Naghieva et al. 2019: 116; Yang 2019: 15). Be to, mokslininkai pabrėžia, kad dastanai atspindi svarbiausius savo laikotarpio istorinius ir kultūrinius procesus (Ross 2019). Mokslinėje literatūroje taip pat nagrinėjami konkretūs mitologiniai ir folkloriniai elementai, būdingi akynų ir žyrau kūrybai. Vienas iš tokių vaizdinių yra Kydyro (Hıdr, Hızır) figūra, plačiai vaizduojama tiurkų ir ikislaminėse tradicijose. Kazachų kultūroje ši figūra siejama su išminties, dvasinio pažinimo ir moralinio tobulumo sampratomis, o tai atitinka daugelio dastanų ir akynų bei žyrau poetų kūrinių tematinę kryptį (Uali 2022). Daug mokslinio dėmesio taip pat skirta naziragoylik reiškiniui – gerai žinomų siužetų kūrybinio perdirbimo ir perinterpretavimo tradicijai, būdingai tiurkų literatūros kultūrai (Kaskabasov 2018: 423). Šios tradicijos elementų galima įžvelgti ir N. Nysanbayuly kūryboje, o tai rodo jo ryšį su klasikiniu Rytų literatūros paveldu. N. Nysanbayuly kūrė XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios laikotarpiu, kai Kazachstano stepėje vyko gilūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai. Jo kūryboje dera klasikinės Rytų poetikos, folkloro tradicijos ir nacionalinio kazachų pasaulėvaizdžio elementai. Tačiau, nepaisant autoriaus literatūrinės reikšmės, šiuolaikinėje kazachų, rusų ir anglų kalbomis publikuojamoje mokslinėje literatūroje vis dar trūksta išsamių tyrimų, apimančių ir jo dastanų etnokultūrinius bruožus, ir jų kalbines ypatybes. 4 Priešingai nei ribotas tyrimų, specialiai skirtų N. Nysanbayuly, skaičius, toponimika šiuolaikinėje lingvistikoje yra plačiai nagrinėjama. Psicholingvistiniuose, kognityvinės lingvistikos ir sociolingvistiniuose tyrimuose toponimai laikomi svarbiu bendruomenės kolektyvinio pasaulėvaizdžio ir kultūrinės atminties raiškos elementu (Gin, Cacciafoco 2021: 1). Tyrėjai toponiminę leksiką taip pat sieja su kalbinės ir kultūrinės tapatybės klausimais (Alasli 2019: 1; Skorupa 2021). Todėl toponimų analizė literatūros tekstuose tapo viena perspektyvių literatūros ir lingvistikos tyrimų krypčių. Šis metodas taikomas tiek Vakarų literatūros tyrimuose (Diamanti 2019: 97), tiek tiurkų autorių kūrinių analizėje (Düzgün 2020). Ypač įdomus yra lyginamasis kazachų ir anglų toponimų tyrimas. Tyrėjai pažymi esminius šių dviejų sistemų skirtumus, nulemtus kalbų struktūrinių ir genetinių ypatybių (Kurban, Duysembekova 2023: 201). Lyginamoji anglų ir kazachų toponimikos analizė šiuolaikinėje lingvistikoje jau yra tam tikru mastu išplėtota (Meirbekov 2022; Akhmetova 2024: 9). Tačiau dastanų toponiminė sistema, kaip išsamios literatūrinės ir į vertimą orientuotos analizės objektas, tebėra nepakankamai ištirta. Beveik nėra tyrimų, skirtų N. Nysanbayuly kūrinių toponimams ir šios leksikos perteikimo anglų kalbos vertime problemai. Taigi kazachų, rusų, anglų ir turkų kalbomis paskelbtos mokslinės literatūros analizė rodo, kad N. Nysanbayuly kūryba tebėra nepakankamai ištirta tiek literatūriniu, tiek lingvistiniu požiūriu. Esamuose tyrimuose nagrinėjami pavieniai žodinės epinės tradicijos, dastano žanro ir toponimikos elementai, tačiau išsami N. Nysanbayuly kūrybos etnokultūrinių bruožų ir toponimų funkcionavimo jo tekstuose analizė dar neatlikta. 1.2. Problemos formulavimas Šio tyrimo aktualumą lemia nepakankamas N. Nysanbayuly kūrybos ištirtumas, nepaisant jo reikšmės XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kazachų literatūros bei kultūros tradicijai. Šiuolaikiniai tyrimai daugiausia skirti bendriesiems kazachų žodinės poezijos, dastano žanro ir akynų bei žyrau tradicijos klausimams, o N. Nysanbayuly kūrybos etnokultūriniai bruožai ir toponiminės leksikos funkcionavimas jo tekstuose tebėra nepakankamai išnagrinėti. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti N. Nysanbayuly dastanų etnokultūrinius bruožus ir, remiantis jo kūriniais, ištirti kazachų bei anglų kalbų toponimų struktūrines ypatybes. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai: 1) nustatyti Rytų literatūros tradicijos bruožus, atsispindinčius N. Nysanbayuly dastanuose; 2) atskleisti ir apibūdinti autoriaus kūrybos etnokultūrinius bruožus; 3) išanalizuoti N. Nysanbayuly tekstuose pateikiamų kazachų ir anglų toponimų struktūrines bei žodžių darybos ypatybes; 4) ištirti kazachų toponimų perteikimo anglų kalbos vertime specifiką. 2. METODAI IR MEDŽIAGA 2.1. Šaltiniai ir medžiaga Pagrindinę šio tyrimo medžiagą sudarė N. Nysanbayuly tekstai, pirmiausia jo dastanai „Qaraqïl“, „Khanym Syry“, „Zhetim Qubyl“ ir „Sauda Ishan“. Šių dastanų tekstai įtraukti į Jakovo Lutšo chrestomatiją (Lutsh 1883) ir atskirą leidinį „Sauda Ishan“ (Nysanbayuly 1974). Nors šie leidiniai priklauso ankstesniam laikotarpiui, juose pateikiamas išsamiausias prieinamas N. Nysanbayuly kūrinių rinkinys. Šiuolaikinio kritinio jo tekstų leidimo nebuvimą galima paaiškinti dviem veiksniais: 5 pirma, nepakankamu literatūros ir akademinės bendruomenės dėmesiu jo paveldui, kaip išsamiai aptarta literatūros apžvalgos skyriuje; antra, tuo, kad N. Nysanbayuly buvo akynas, kurio kūryba buvo žodinė ir dažnai improvizacinė, todėl jo paveldo užrašymas bei sisteminimas gerokai apsunkinamas. Atskiri N. Nysanbayuly eilėraščiai nebuvo įtraukti į tiesioginę lingvistinę ar etnokultūrinę analizę, siekiant išlaikyti aiškią tyrimo kryptį ir neišplėsti pagrindinio tyrimo objekto. Dastanų pasirinkimą pagrindine tyrimo medžiaga taip pat lėmė siekis pabrėžti N. Nysanbayuly kūrybos ryšį su Rytų literatūros tradicija, kurioje šis žanras susiformavo ir kuri nulėmė su juo siejamos epinės tradicijos pobūdį. Teorinį pagrindą N. Nysanbayuly kūriniams analizuoti platesniame tiurkų kalbų ir literatūrų kultūriniame bei etniniame kontekste sudarė Johansono fundamentalus akademinis tyrimas (Johanson 2021). Kitos šiame tyrime taikomos teorinės sąvokos pateikiamos toliau, atitinkamame skyriuje. 2.2. Teorinė sistema Pagrindinė sąvoka, lemianti šio tyrimo rezultatus, yra Rytų literatūra, kuri, priklausomai nuo konteksto, gali būti interpretuojama įvairiai. Plačiąja prasme Rytų literatūra apima Rytų regionų tautų rašytinius ir žodinius kūrinius – nuo Japonijos ir Kinijos (Thornber 2009) iki Artimųjų Rytų (Mattar 2020) ir Senovės Artimųjų Rytų (Kuh rt 2020). Siekiant tiksliau apibrėžti literatūrinius reiškinius, turėjusius įtakos N. Nysanbayuly kūrybai, būtina susiaurinti tyrimo apimtį. Todėl šiame tyrime remiamasi dviem pagrindinėmis Rytų literatūros tradicijomis: tiurkų ir persų-arabų. Tiurkų literatūrai priklauso kazachų, kirgizų, turkų, azerbaidžaniečių, baškirų, uzbekų ir kiti šio platesnio Rytų regiono kultūriniai telkiniai; tai lemia bendroji šių kultūrų tiurkiška kilmė ir jų literatūrų priklausymas tiurkų kalbų grupei (Johanson 2021: 83). Persų ir arabų literatūra taip pat yra svarbi šiam tyrimui dėl glaudžių ryšių tarp kazachų akynų ir žyrau literatūros tradicijos, kuriai priklauso N. Nysanbayuly, ir persų bei arabų autorių (DeWeese 2019: 131). Šias tradicijas siejantis elementas yra dastano žanras, kurio pagrindinės ypatybės: (1) epinis žanro pobūdis; (2) hiperbolinis ir idealistinis pasakojimo tonas; (3) folkloriniai ir mitologiniai siužetų šaltiniai; (4) žygdarbių, dorybių, herojiškų poelgių ir moralinės savimonės temos (Kayumov, Khozhiev 2025: 518). Be šių bendrųjų bruožų, dastanams būdinga didelė žanrinė įvairovė ir savitos ypatybės, nulemtos jų sukūrimo regiono ar istorinio laikotarpio (Shaheen et al. 2020: 1045; Khusaynova 2022: 104; Tayyab, Jamshaid 2022: 109; Nabieva 2023: 194). N. Nysanbayuly dastanai taip pat pasižymi specifiniais bruožais, kurie išsamiau nagrinėjami rezultatų skyriuje. Kitas šio tyrimo aspektas, kurį būtina tinkamai teoriškai pagrįsti, yra jo etnokultūrinė dimensija. Etnokultūriškumo posūkis literatūros ir lingvistikos tyrimuose yra natūralus šiuolaikinio kognityvinio požiūrio kontekste (Abdelhameed et al. 2023: 189). Remiantis kognityvinių lingvistų išplėtotomis teorijomis, pirminis vienetas yra ne pati kalba, o ja kalbantis žmogus; ši nuostata iš esmės skiriasi nuo tradicinio požiūrio, pagal kurį žmogaus mąstymas laikomas antriniu kalbos atžvilgiu (Evans, Green 2018). Kognityvinės lingvistikos metodų taikymas literatūros tyrimuose savo ruožtu leidžia nustatyti tapatybės ir etnokultūriškumo įtaką konkretaus autoriaus tekstams (Ternavskaya, Bogdanova 2023: 160). Taigi kiekvienas literatūros tekste vartojamas kalbinis vienetas laikomas autoriaus konceptualiojo pasaulėvaizdžio, kaip tam tikros etnokultūrinės grupės atstovo, atspindžiu (Isakova et al. 2018: 298). Praktinis lingvistinis šio tyrimo aspektas įgyvendinamas analizuojant toponimus, pirmiausia kazachų, o tai lemia N. Nysanbayuly 6 kultūrinė ir etninė tapatybė. Patys toponimai laikomi pasaulėvaizdžio kalbinio vaizdinio konstravimo elementais (Usmonova 2024: 716). Kartu šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama toponimų kalbinėms ypatybėms, ypač jų morfologiniams bruožams. Reikėtų pabrėžti, kad kazachų kalboje tokie elementai kaip -köl, -aral, -tau, -ata ir -qorǵan kazachų onomastikoje tradiciškai klasifikuojami kaip geografiniai terminai, o ne priesagos, laikantis kazachų onomastikos tyrėjų Erkebay Koichubayev ir Gali Konkoshpayev pozicijos. Šis skirtumas yra esminis teisingai interpretuojant kazachų ir anglų toponimų morfologines paraleles. Atsižvelgiant į didelį teritorinį ir kultūrinį atstumą tarp kazachų ir anglų kalbų, būtent morfologijos lygmeniu galima nustatyti reikšmingiausius panašumus ir skirtumus tolesnei lingvistinei analizei. 2.3. Metodai Tyrimas yra kompleksinio literatūrinio ir lingvistinio pobūdžio, todėl buvo taikomi keli tarpusavyje susiję analizės metodai. Pagrindinis taikytas literatūros analizės metodas buvo aprašomasis metodas, naudotas N. Nysanbayuly dastanų žanrinėms, tematinėms ir etnokultūrinėms ypatybėms tirti. Siekiant nustatyti autoriaus kūrybos sąsajas su Rytų literatūros tradicija, taikytas lyginamasis metodas. Šis metodas leidžia palyginti atskirus dastanų motyvus, žanrinius bruožus ir menines ypatybes su tiurkų, persų ir arabų literatūros tradicijų kūrinių bruožais. Toponimų lingvistinė analizė atlikta taikant aprašomąjį, lyginamąjį ir morfologinį metodus. Tyrime atsižvelgta į šiuos aspektus: 1) struktūrinius toponimų ypatumus; 2) geografinių terminų buvimą; 3) žodžių darybos modelius; 4) toponimų funkcionavimą literatūros tekstuose; 5) specifinius toponiminės leksikos perteikimo ypatumus verčiant į anglų kalbą. Aprašomasis metodas taikytas toponimų struktūrai ir semantikai apibūdinti, o lyginamasis metodas leido nustatyti struktūrines ir žodžių darybos atitiktis tarp kazachų ir anglų toponiminių modelių. Morfologinė analizė taikyta geografinių terminų vaidmeniui tiriamų tekstų toponiminės sistemos formavimesi nustatyti. 3. REZULTATAI 3.1. N. Nysanbayuly Rytų literatūros kontekste N. Nysanbayuly priklausė išsilavinusiems XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kazachų akynams, kurių kūryba plėtojosi veikiama tiek kazachų žodinės poetinės tradicijos, tiek klasikinės Rytų literatūros. Kartu su tokiais autoriais kaip Nurzhan Naushabayev, Makysh Kaltayev ir Shädi Jängirov, jis siekė derinti tiurkų folkloro tradicijas su persų ir arabų literatūros meniniais modeliais. Jo kūriniuose susipina žodinis epas, religinė ir moralinė problematika bei Rytų poetikos elementai. Vienas būdingiausių N. Nysanbayuly kūrybos bruožų – jo atsigręžimas į naziragoylyk tradiciją, t. y. kūrybišką gerai žinomų Rytų literatūros siužetų ir motyvų perinterpretavimą. Ši tradicija buvo plačiai paplitusi tiurkų literatūrinėje aplinkoje ir reiškė ne mechaninį siužeto atkūrimą, o jo pritaikymą prie autoriaus nacionalinio ir kultūrinio konteksto. Dastane „Sauda Ishan“ galima įžvelgti Rytų literatūrai būdingą didaktinį teisingumo ir moralinio nuosmukio konfliktą. Pagrindiniai veikėjai Zhanat ir Bolat priešpriešinami „Sauda Ishan“ kaip moralinių savybių, siejamų su sąžiningumu, ištikimybe ir žmogaus orumu, nešėjui. Panašių motyvų esama ir dastane 7 „Zhetim Qubyl“, kuriame autoriaus pasitelktas našlaičio likimas socialinės neteisybės ir moralinio atsparumo temoms atskleisti. Svarbus N. Nysanbayuly dastanų bruožas – Rytų literatūros tradicijai būdingi vaizdiniai. Viena tokių figūrų yra Kydyr, veikėjas, plačiai vaizduojamas tiurkų, arabų ir persų literatūroje. N. Nysanbayuly kūriniuose Kydyr pasirodo ne tik kaip su islamo tradicija siejama religinė figūra, bet ir kaip išminties bei moralinio autoriteto nešėjas. Jo funkcija – palaikyti teisingumą ir moralinę tvarką, o tai atitinka bendrą moralinę ir didaktinę dastanų kryptį. N. Nysanbayuly kūrybos ryšys su Rytų literatūros tradicija pasireiškia ir formos lygmeniu. Autoriaus dastanai sukurti ritmine, rimuota forma, tinkama žodiniam atlikimui ir muzikiniam akompanimentui, todėl atitinka akyn-žyrau tradicijos bruožus. Pavyzdžiui, dastane „Sauda Ishan“ vyrauja septynių ir aštuonių skiemenų eilučių struktūra – tiurkų žodiniam epui būdingas bruožas. Toks teksto organizavimas palengvino kūrinių įsiminimą ir jų atlikimą auditorijai. 3.2. N. Nysanbayuly tekstų etnokultūriniai ypatumai N. Nysanbayuly dastanai, kuriuose tvirtas Rytų literatūros tradicijos pagrindas dera su šiuolaikiniais Qazaqh elementais, yra turtingi etnokultūrinių elementų. Ryškiausi yra tokie etnokultūriniai aspektai kaip religinės doktrinos, visuomenės normos, kalbinės detalės ir istorinis kontekstas. Pirma, N. Nysanbayuly laikų Qazaqh visuomenė buvo musulmoniška, todėl ši šimtmečius regione vyravusi religija taip pat dominuoja Qazaqh rašytojų pasaulėvaizdyje ir jų tekstuose. Pavyzdžiui, N. Nysanbayuly kūrinyje „Zhetym Kubyl“, taip pat „Sauda Ishan“, islamo vertybės perteikiamos per pagrindinių veikėjų žodžius ir veiksmus. Nuoširdumo stoka ir siekis pralobti ar įgyti galios pakenkiant kitam žmogui laikomi vienomis didžiausių nuodėmių. Šis aspektas panašus į kitus islamo literatūros kūrinius, kuriuose teisumas nuosekliai siejamas su nuoširdumu ir atsidavimu. O tie, kurie nepaklūsta, kurių širdys kupinos paniekos ar smurtinių ketinimų, ne tik mokomi moralės, bet ir atitinkamai baudžiami. N. Nysanbayuly dastanuose esanti nuodėmės ir bausmės tema taip pat susijusi su pagrindine teisingumo idėja, įtvirtinta esminėse islamo doktrinose. Kita vertus, nors N. Nysanbayuly savo dastanus grindė religijos pagrindais, jis atitolino juos nuo religinio diskurso, kai kuriuos tradiciškai dvasinius elementus priartindamas prie kasdienio, žemiško pasaulio. Pavyzdžiui, anksčiau minimas Kydyr yra natūralus arabų, persų ir tiurkų literatūros veikėjas; jo vaizdinys amžinai susietas su Allah pranašyste. Tačiau N. Nysanbayuly pasakojime Kydyr yra ne tiek Allah pasiuntinys, kiek savarankiška išmintimi ir gebėjimais pasižymintis asmuo. Taigi N. Nysanbayuly dastanuose aprašytos visuomenės normos yra ne mažiau svarbios nei religinis dėmuo. Pavyzdžiui, anksčiau minėtame „Sauda Ishan“ moteriškoji pagrindinė veikėja „Zhanat“ stoja ne tik prieš neteisėtą ir korumpuotą patį Sauda, bet ir prieš visuomenėje patiriamą diskriminaciją. Jos brolis Bolat, nors patiriantis kitokio pobūdžio sunkumus, taip pat atlaiko didelį visuomenės spaudimą. Toks religinių motyvų ir vertybių bei visuomenės poveikių derinys atspindi pagarbą tradicijai ir domėjimąsi modernybe – abu šie aspektai atsiskleidžia N. Nysanbayuly tekstuose. N. Nysanbayuly pasakojimų visuomeninis aspektas suteikia unikalią galimybę pažvelgti į jo bendruomenės etninius ir kultūrinius matmenis bei Qazaqh gyvenimą. 3.3. Qazaqh–anglų toponimų lingvistiniai ypatumai Toponiminė leksika N. Nysanbayuly kūriniuose atlieka svarbų vaidmenį ir atlieka ne tik nominatyvinę, bet ir kultūrinę bei simbolinę funkciją. Analizė 8 toponimų leidžia nustatyti erdvės lingvistinio vaizdavimo ypatumus ir atsekti literatūros teksto bei nacionalinio-kultūrinio pasaulėvaizdžio ryšį. Tyrimo metu, taikant ištisinės atrankos metodą, dastanų tekstuose nustatyti 47 toponimai. Analizė parodė, kad dažniausi kazachų toponimų struktūriniai komponentai yra geografiniai terminai, žymintys gamtinius objektus, gyvenvietes ir dirbtinai sukurtus kraštovaizdžio elementus. Kazachų ir anglų toponimų palyginimas atskleidžia tam tikras struktūrines ir semantines atitiktis, pateiktas Lentelėje. Lentelė. Lyginamoji toponiminių bazių analizė (autoriaus sudaryta remiantis kazachų ir anglų toponimine leksika) Semantinė grupė | Kazachų kalba | Reikšmė | Anglų kalba | Reikšmė Vandens telkiniai | köl (Kökköl) | ežeras | loch (Loch Ness) | ežeras Vandens telkiniai | aral (Aral Teñizi) | sala / vandens telkinys | pool (Liverpool) | vandens telkinys Kalnuotas reljefas | tau (Aqtau) | kalnas | rock (Castle Rock) | uola Kalnuotas reljefas | tau (Qaratau) | kalnų grandinė | cliff (Clifton) | skardis / pakiluma Gyvenvietės | ata (Alma-Ata) | gyvenvietė / šventa vieta | ham (Birmingham) | gyvenvietė Dirbtiniai objektai | qorǵan (Aq qorǵan) | įtvirtinimas / tvirtovė | bury (Glastonbury) | įtvirtinta gyvenvietė 1 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad abiejose kalbose toponimai dažnai sudaromi vartojant geografinius terminus, susijusius su gamtiniais objektais, reljefo ypatybėmis ir gyvenviečių tipais. Tačiau šių elementų kilmė ir funkcijos skiriasi priklausomai nuo kalbų istorinės ir kultūrinės raidos. Anglų toponiminėje sistemoje didelė struktūrinių komponentų dalis kildinama iš senosios anglų ir keltų kalbų. Pavyzdžiui, elementas loch pirmiausia būdingas Škotijos toponimijai. Kazachų kalboje toponiminiai elementai glaudžiai susiję su tiurkų kalbine tradicija ir taip pat iš dalies atspindi arabų bei persų kalbų įtaką. Pažymėtina, kad tokie elementai kaip –köl, –aral, –tau ir –qorǵan kazachų onomastikos tradicijoje pirmiausia laikomi geografiniais terminais, o ne priesagomis. Šis skirtumas yra esminis lyginamajai analizei, nes leidžia šiuos elementus laikyti savarankiškais erdvinės ir kultūrinės reikšmės nešėjais. Analizė taip pat parodė, kad N. Nysanbayuly kūriniuose toponimai atlieka svarbią meninę funkciją. Daugeliu atvejų autorius vartoja konvencinius arba apibendrintus toponiminius modelius, kuriančius folklorinę ir epinę erdvę. Kitaip tariant, pasitaiko tikrų geografinių pavadinimų, siejamų su Pietų Kazakhstan teritorija, įskaitant Saryarka ir Zhetisu Alatau. Tokių toponimų vartojimas sustiprina teksto nacionalinį ir kultūrinį įsišaknijimą bei prisideda prie Kazachijos stepės erdvinio vaizdinio formavimo. Vertimo požiūriu toponimai kelia ypatingų sunkumų, nes juose esama ne tik geografinės, bet ir etnokultūrinės informacijos. Kai kuriais atvejais semantinis vertimas gali padėti išsaugoti originalo meninį vaizdingumą. Pavyzdžiui, toponimas Saryarka gali būti perteiktas kaip „Geltonoji stepė“, o Zhetisu Alatau – kaip „Septynių upių kalnų grandinė“. Tačiau pasirinkimas tarp transliteracijos ir 9 semantinio vertimo priklauso nuo vertėjo strategijos ir nuo to, kiek teksto nacionalinį bei kultūrinį dėmenį siekiama išsaugoti. 4. APTARIMAS Bendra analizė rodo, kad N. Nysanbayuly kūryba šiuolaikinėje literatūrologijoje tebėra nepakankamai ištirta, nepaisant jos reikšmės tiek kazachų, tiek platesnėms tiurkų literatūros tradicijoms. Ribotas specializuotų tyrimų, skirtų jo gyvenimui ir kūrybai, skaičius rodo, kad šiam autoriui ir jo palikimui reikia skirti daugiau mokslinio dėmesio. Rezultatai patvirtina, kad N. Nysanbayuly turėtų būti laikomas tiurkų literatūros tradicijos atstovu, esančiu žodinės poetinės kultūros ir klasikinės Rytų literatūros rašytinių įtakų sankirtoje. Kaip pažymėjo tiurkų literatūros tradicijos tyrėjos, ypač Akbope Suleimenova (2018) ir Madina Moldasheva (2023), dastano žanras ir akyn-žyrau tradicija sudaro vientisą kultūrinę ir literatūrinę erdvę, kurioje N. Nysanbayuly kūryba organiškai įsilieja į platesnį Rytų literatūros kontekstą. Tekstinė analizė parodė, kad autoriaus dastanuose esama stabilių naziragoylyk tradicijos elementų, taip patvirtinančių jų ryšį su persų ir arabų literatūros modeliais (DeWeese 2019: 131). Kartu šie elementai nėra paprastas siužetų skolinimasis; veikiau jie veikia kaip tiurkų literatūrinei aplinkai būdingas kultūrinio pritaikymo ir perinterpretavimo mechanizmas. Tai dera su teiginiais apie dastano, kaip literatūrinės formos, žanrinį lankstumą (Shaheen et al. 2020: 1045; Khusaynova 2022: 104; Tayyab, Jamshaid 2022: 109; Nabieva 2023: 194). Tyrimo metu nustatyti etnokultūriniai bruožai patvirtina, kad N. Nysanbayuly kūriniai atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Kazachstano visuomenės vertybių sistemą. Visų pirma su islamo etika susiję religiniai motyvai glaudžiai susipina su socialinėmis teisingumo, moralės ir viešosios tvarkos sampratomis. Šie stebėjimai dera su bendraisiais Rytų literatūros bruožais, kur moralinis ir didaktinis dėmenys atlieka reikšmingą vaidmenį (Uali 2022; Rancier 2024: 159). Kartu analizė rodo, kad religiniai vaizdiniai N. Nysanbayuly tekstuose patiria savitą meninę transformaciją. Pavyzdžiui, Kydyr vaizdinys funkcionuoja ne tik kaip tradicinis religinis simbolis, bet ir kaip literatūros veikėjas, atliekantis savarankišką naratyvinę funkciją (Umirzakov, Nasirdinov 2019). Šis aiškinimas dera su vaizdinių sistemos raida tiurkų ir Rytų literatūroje, įskaitant Hakim Ferdowsi, Ganjavi Nizami ir Alisher Navoi kūrinius. Lingvistinė toponimų analizė atskleidė stabilias struktūrines kazachų ir anglų toponiminių sistemų atitiktis. Tačiau šios sistemos skiriasi savo istorinėmis ir kultūrinėmis ištakomis bei žodžių darybos modeliais. Kazachų toponimijoje vyrauja tiurkų elementai, taip pat arabų ir persų kalbų skoliniai, o anglų sistema išlaiko senosios anglų ir keltų kalbų įtakos pėdsakus (Johanson 2021; Kenbayeva et al. 2022: 45; Al-Jarf 2023: 42). Kaip parodyta 1 lentelėje, abiejų kalbų toponimų struktūriniai elementai atlieka panašias funkcijas įvardijant gamtinius objektus, gyvenvietes ir antropogenines kraštovaizdžio formas. Kartu svarbu pabrėžti, kad tokie elementai kaip –köl, –aral, –tau ir –qorğan Kazachų onomastikos tradicijoje laikomi geografiniais terminais, o ne priesagomis, laikantis kazachų onomastikos tyrėjų E. Koichubayev ir G. Konkoshpayev pozicijos. Vertimo praktikos požiūriu rezultatai rodo, kad literatūros tekstų toponimai atlieka ne tik nominatyvinę, bet ir etnokultūrinę funkciją. Todėl jų perteikimo strategijos pasirinkimas – transliteracija ar semantinis vertimas – priklauso nuo tikslo išsaugoti kultūrinę informaciją. Ši išvada dera su kultūriškai žymėtos leksikos išverčiamumo tyrimais (Marinis 2025: 10 77) ir toponimų analizės arabų bei tiurkų kalbose praktika (Kenbayeva et al. 2022: 45; Al-Jarf 2023: 42). Tyrimas taip pat rodo, kad N. Nysanbayuly tekstų toponimų analizės metodai gali būti taikomi ir kitiems tiurkų literatūros korpusams. Tačiau tokiems apibendrinimams reikia atskiro patikrinimo, atsižvelgiant į kiekvienos kalbos ir literatūros tradicijos specifiką. Reikėtų pažymėti kelis šio tyrimo ribotumus. Pirma, analizė apsiriboja prieinamuose leidiniuose pateiktu tekstų korpusu, todėl neatmetama papildomos medžiagos galimybė. 47 toponimų imtis atspindi tik dalį potencialios lingvistinės medžiagos. Šie ribotumai nesumažina rezultatų reikšmės, tačiau rodo, kad būtina toliau plėsti duomenų korpusą. Rezultatai patvirtina tolesnio N. Nysanbayuly kūrybos tyrimo aktualumą tiek literatūriniu, tiek lingvistiniu požiūriu. Gauti duomenys gali būti naudojami tiurkų literatūros, onomastikos ir literatūrinio vertimo teorijos tyrimuose, ypač nagrinėjant etnokultūrinių elementų perteikimą verčiant kazachų tekstus į anglų kalbą. 5. IŠVADOS Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad N. Nysanbayuly yra reikšminga Kazachstano literatūros istorijos figūra, atstovaujanti akyn poetinės kūrybos tradicijai, įsišaknijusiai tiurkų tautų žodinėje improvizacinėje kultūroje. Jo dastanų analizė rodo jų priklausymą platesniam tiurkų, persų ir arabų literatūros kontekstui, kurį patvirtina tradicinių siužetų modelių, motyvų ir poetinių priemonių vartojimas. Kartu N. Nysanbayuly kūriniai atspindi stabilius XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kazachų pasaulėvaizdžio etnokultūrinius bruožus. Jo tekstuose klasikinės Rytų literatūros formos dera su vietiniais kultūros elementais, o tai rodo tradicijos ir autorinio perinterpretavimo sintezę dastano žanre. Lingvistinė analizė atskleidė struktūrinių paralelių tarp kazachų ir anglų toponiminių sistemų, pirmiausia geografinių pavadinimų funkcinių komponentų lygmeniu. Nustatytos atitiktys leidžia kalbėti apie galimybę lyginti šių dviejų kalbų toponimus ir atsižvelgti į juos vertimo praktikoje. Kartu tokie elementai kaip –köl, –aral, –tau ir –qorğan turėtų būti laikomi geografiniais terminais, o ne afiksais, o tai svarbu tiksliai morfologiškai interpretacijai. Rezultatai rodo, kad verčiant kazachų dastanus į anglų kalbą reikia visapusiško požiūrio, derinančio kultūriškai reikšmingų toponimų transliteraciją ir semantinį perteikimą, atsižvelgiant į vertimo strategiją ir tikslą išsaugoti etnokultūrinę informaciją. Šio tyrimo ribotumas – riboto tekstų korpuso ir palyginti nedidelio analizuotų toponimų skaičiaus naudojimas, todėl lieka galimybių toliau plėsti empirinę bazę. Ateityje tyrimuose galėtų būti plečiamas N. Nysanbayuly tekstų korpusas, atliekama išsamesnė kitų akyn tradicijos atstovų analizė ir siūlomas požiūris taikomas toponimų tyrimui bei vertimui kitose tiurkų ir indoeuropiečių kalbų porose. REFERENCES Abdelhameed Said, Alefirenko Nikolay F., Shakhputova Zukhra K. 2023: Ethno-Cultural Aura of Language Images in the Light of Cognitive Linguopoetics. – Bulletin of Peoples’ Friendship University of Russia 14(1), 189–207. DOI: https://doi.org/10.22363/2313-2299-2023-14-1-189-207. 11 Akhmetova Gulnur 2024: Lexico–Semantic Nature of Toponyms: Theory and Analysis. – Bulletin of Shokan Ualikhanov Kokshetau University 4, 9–22. DOI: https://doi.org/10.59102/kufil/2024/iss4pp9–22. Alasli Malak 2019: Toponyms’ Contribution to Identity: The Case Study of Rabat (Morocco). – Proceedings of the ICA 2, [1–7]. DOI: https://doi.org/10.5194/ica-proc-2-3-2019. Al-Jarf Reima 2023: The Interchange of Personal Names in Muslim Communities: An Onomastic Study. – Journal of Gender, Culture and Literature 3(1), 42–56. DOI: https://doi.org/10.32996/ijcs.2023.3.1.5. Al-Marashi Ibrahim, Goldschmidt Arthur Jr. 2024: A Concise History of the Middle East, 13th edition, New York: Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9781003053446. Boeschoten Hendrik 2021: The Speakers of Turkic Languages. – The Turkic Languages, eds. J. Lars, É. Á. Csató, 2nd edition, London: Routledge, 1–12. DOI: https://doi.org/10.4324/9781003243809–1. DeWeese Devin 2019: Persian and Turkic: From Kazan to Tobolsk. – The Persianate World: The Frontiers of a Eurasian Lingua Franca, ed. N. Green, Oakland: University of California Press, 131–156. DOI: https://doi.org/10.1525/luminos.64.e. Diamanti Laura 2019: Toponymy and Topography in William Wordsworth’s Poetry and Prose. – Questione Romantica 11(1/2), 97. Düzgün Doğuş 2020: The Death of the Author in the Streetscape of Ankara: A Barthesian Intervention into Critical Toponymy: Master’s Thesis, Ankara: Middle East Technical University. Internet Access: https://etd.lib.metu.edu.tr/upload/12625713/index.pdf. Evans Vyyvan, Green Melanie 2018: Cognitive Linguistics: An Introduction, New York: Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9781315864327. Gafarli Ramazan 2024: Unity of Time, Space and Quantity in the Poetic Structure of Oğuz-Name (“Oğuz Kagan” and “Kitabi-Dede Gorgud”). – Dede Gorgud 1, 3–17. Gin Shaun Lim T., Cacciafoco Francesco Perono 2021: Toponyms as a Gateway to Society: An Abui Case Study. – Old World: Journal of Ancient Africa and Eurasia 1(1), [1–18]. DOI: https://doi.org/10.1163/26670755-01010008. Huseynov Bilan H. 2023: Assignativnye osobennosti folklornych žanrov v obščetiurkskom epose [Folklore Genres in Common Turkic Epics: Assignative Features]. – Colloquium–Journal 11(170), 59–63. Internet Access: https://colloquium-journal.org/wp-content/uploads/2023/05/Colloquium-journal-2023-170-1.pdf. Isakova Sabira S., Kusaiynova Zhainagul A., Kenzhemuratova Salima K., Zhuminova Aizhan­na B., Mukhtarullina Aigul R. 2018: Worldview within the Terms of Concepts, Sphere of Concepts and Conceptualization. – Analele Universitatii din Craiova 40(1/2), 298–317. Johanson Lars 2021: The History of Turkic. – The Turkic Languages, eds. J. Lars, É. Á. Csató, 2nd edition, London: Routledge, 83–120. DOI: https://doi.org/10.4324/9781003243809–6. Kaskabasov Seit 2018: Iranian Folk Motifs and Religious Images in Kazakh Literature and Folklore. – Astra Salvensis – Revista de Istorie si Cultura 6, Supplement 1, 423–432. Kayumov Ibrahim, Khozhiev Zafarjon 2025: Musical and Pedagogical Foundations of the Art of Dastan. – Multidisciplinary Journal of Science and Technology 5(1), 518–524. 12 Kenbayeva Ainur Z., Bekmasheva Aktoty N., Umarova Gulnar S., Shakirova Katira M., Tuimebekova Aliya A. 2022: Functioning of Toponymic Lexis in Turkic Epic Literature. – Eurasian Journal of Applied Linguistics 8(3), 45–54. Internet Access: https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1385958.pdf. Khusaynova Gulnira R. 2022: Main Characters in Tatar Romantic Dastans: General and Individual Qualities. – Bulletin of the North-Eastern Federal University Named after M. K. Ammosov 1(25), 104–114. Kudaibergen Diana T. 2024: The Kazakh Spring: Digital Activism and the Challenge to Dictatorship, Cambridge: Cambridge University Press. Kuhrt Amélie 2020: The Ancient Near East: c. 3000–330 BC, 2 volumes: The Routledge History of the Ancient World, London: Routledge. Kurban Aruzhan M., Duysembekova Zerde M. 2023: Etymological Aspects of Phytotoponyms in English and Kazakh Languages. – Yasawi University Bulletin 2(128), 201–212. DOI: https://doi.org/10.47526/2023-2/2664-0686.16. Lutsh Yakov 1883: Kirghiz Anthology: Collection of Samples of Folk Literature of the Kirghiz of the Turkestan Region, Tashkent: O. V. Bazilevsky’s printing house. Malgaraeva Zaure, Tairova Bagila 2021: Tvorčestvo žyrau i formirovanie nacionalnoj idei [Creativity of Zhyrau and the Formation of a National Idea]. – Adam Alemi 87(1), 52–65. DOI: https://doi.org/10.48010/2021.1/1999–5849.05. Mammadova Shebnəm N. 2022: Folklore and Mythological Origin of “Korkyt Ata” and Its Transformation into “Kitabi–Dede Korkud”. – Epic Studies 5, 18–33. Marinis Michail I. 2025: On the Morphology of Toponyms: What Greek Inflectional Paradigms Can Teach Us. – Transactions of the Philological Society 123(1), 77–96. DOI: https://doi.org/10.1111/1467–968X.12313. Mattar Karim 2020: Specters of World Literature: Orientalism, Modernity, and the Novel in the Middle East, Edinburgh: Edinburgh University Press. McGuire Gabriel 2024: Empire and Resistance in Kazakh Oral Epic: The Case of Sätbek Batyr. – The Epic World, ed. P. Lothspeich, London: Routledge, 498–511. DOI: https://doi.org/10.4324/9780429286698–40. McGuire Gabriel Vertin 2022: Trickster, Comrade, Citizen: The Adventures of Aldar Köse in Kazakh Folktales and Mass Culture. – Journal of American Folklore 135(537), 281–304. DOI: https://doi.org/10.5406/15351882.135.537.02. Meirbekov Akylbek 2022: Phonosemantic Characteristics of Kazakh Toponyms, New York: Liberty Publisher. Moldasheva Madina. 2023: Yumaçık Oglu Mavlekey’in XIX. Yüzyılın İkinci Yarısında Kazak Türklerinden Derlediği Kıssa–i Seyyid Battāl, Dīvāne Şeyh Bürkī, Kara Kul, Münācāt Adlı Metinler: İnceleme–Metin–Dizin: Doktora Tezi [The Texts Kıssa–i Seyyid Battāl, Dīvāne Şeyh Bürkī, Kara Kul, and Münācāt, Collected by Yumaçık Oglu Mavlekey from the Kazakh Turks in the Second Half of the 19ᵗʰ Century: Study–Text–Index: Doctoral Dissertation], Ankara: Ankara Üniversitesi. Mursalimova Nasihat, Oralbek Almas, Aça Mehmet 2022: Kazak Halkının Aitys Sanatı [The Kazakh Art of Aity]. – Motif Akademi Halkbilimi Dergisi 15(38), 469–480. DOI: https://doi.org/10.12981/mahder.1097528. 13 Nabieva Almara V. 2023: Poetyka azerbaidżańskich liubovnyh dastaniv [Poetics of Azerbaijani Love Dastans]. – Alfred Nobel University 2(26), 192–193. DOI: https://doi.org/10.32342/2523-4463-2023-2-26/1-13. Naghiyeva Shahla, Amirdabbaghian Amin, Shunmugam Krishnvanie 2019: Ashik Basti: My Saz Wails for My Beloved. – SARE: Southeast Asian Review of English 56(2), 116–138. DOI: https://doi.org/10.22452/sare.vol56no2.10. Nysanbayuly Nuraly 1974: Sauda Ishan, Almaty: Zhazushy Press. Noda Jin 2021: The Kazakhs, 16th–19th Centuries. – Oxford Research Encyclopedia of Asian History, ed. D. Ludden, New York: Oxford University Press. DOI: https://doi.org/10.1093/acrefore/9780190277727.013.317. Oshakbayeva Zhanar B. 2021: Traditional Culture in the Formation of Personal Self-Consciousness. – Problems of Personality Self-Development in Modern Society: Proceedings of the II International Scientific and Practical Conference, ed. A. P. Getman, Kharkiv: Madrid Printing House, 39–41. Pardaeva Dilfuza R. 2022: Turkic Literature of Middle Ages and Its Mythological Basis. – Berlin Studies Transnational Journal of Science and Humanities 2(1.6), 152–158. Rancier Megan 2024: “The Real Kazakh Is a Dombyra”?: Musical Instruments and Nation Branding in 21st–Century Kazakhstan. – Journal of Musicological Research 43(2/3), 159–174. DOI: https://doi.org/10.1080/01411896.2024.2376938. Ross Danielle 2019: Domesticating 1916: The Evolution of Amangeldi Imanov and the Creation of a Foundation Myth for the Kazakh Soviet Socialist Republic (1916–1939). – The Central Asian Revolt of 1916, eds. A. Morrison, C. Drieu, A. Chokobaeva, Manchester: Manchester University Press, 327–346. DOI: https://doi.org/10.7765/9781526129437.00023. Shaheen Aamer, Khan Muhammad Asif, Qamar Sadia 2020: Pakistani Anglophone Novel and Romance/Dastan Narrative Strategies: Farooqi’s ‘Qissa-Novel’ as a Case of Genre Re-Visitation. – Pakistan Social Sciences Review 4(3), 1045–1059. DOI: http://dx.doi.org/10.35484/pssr.2020(4-III)76. Shurieva Aislu, Zhetkizgenova Aliya, Dosybaeva Aitkul 2024: Toponimičeskij folklore kak žanr ustnogo narodnogo tvorčestva [Toponymic Folklore as a Genre of Oral Folk Art]. – Keruen 84(3), 194–204. DOI: https://doi.org/10.53871/2078-8134.2024.3-15. Skorupa Pavel 2021: Vilnius County Toponyms as Signs of National and Cultural Identity: Research Study, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Subakozhoeva Cholpon T. 2022: Epic Folklore on the Great Silk Road. – Neofilologiya 8(3/31), 634–641. DOI: https://doi.org/10.20310/2587-6953-2022-8-3-634-641. Suleimenova Akbope 2018: Kazak Destanlarında Deyimler ve Türkiye Türkçesi Karşılıkları: Yüksek Lisans Tezi [Idioms in Kazakh Epics and Their Equivalents in Turkish (Turkey): Master’s Thesis], Erzurum: Atatürk Üniversitesi. Tayyab Areeba, Jamshaid Kashif 2022: [Trans]Cultural Contact Zones – A Comparative Study of Archetypes: Persian Dastan and Greek Epic Traditions. – Transcultural Humanities in South Asia, eds. W. Anwar, N. Yousaf, London: Routledge, 107–117. DOI: https://doi.org/10.4324/9781003039549-11. 14 Ternavskaya Madina M., Bogdanova Yuliya V. 2023: Ethnocultural Identity in Literary Text. – Keruen 78(1), 160–173. DOI: https://doi.org/10.53871/2078-8134.2023.1-15. Thornber Karen L. 2009: Empire of Texts in Motion: Chinese, Korean, and Taiwanese Transculturation of Japanese Literature, Leiden: Brill. Uali Nurgeldy 2022: Agrionyms in the Mytho–Religious World Outlook of the Kazakhs. – Tiltanym 1, 10–20. Internet Access: https://www.tiltanym.kz/jour/article/view/293/126. Umirzakov Sattar D., Nasirdinov Bauyrzhan P. 2019: The Biggest Representative of the Kazygurt–Karateau Regional Literature School–Nur­aly Nysanbayuly. – Qazaqtán’y 3, 253–261. Usmonova Mohinur B. 2024: Theoretical Foundations of Studying Toponyms in Linguistics. – Ethiopian International Journal of Multidisciplinary Research 11(5), 716–718. Internet Access: https://www.eijmr.org/index.php/eijmr/article/view/1632. Uyama Tomohiko, Matsuzato Kimitaka 2000: The Geography of Civilizations: A Spatial Analysis of the Kazakh Intelligentsia’s Activities, from the Mid–Nineteenth to the Early Twentieth Century. – Regions: A Prism to View the Slavic–Eurasian World: Towards a Discipline of “Regionology”, ed. K. Matsuzato, Sapporo: Hokkaido University, 70–99. Yang Xi 2019: History and Organization of the Anatolian Ašuł/Ašık/Aşıq Bardic Traditions. – Diversity and Contact among Singer–Poet Traditions in Eastern Anatolia, eds. U. Özdemir, W. Hamelink, M. Greve, Baden Baden: Ergon Verlag, 15–36. DOI: https://doi.org/10.5771/9783956504815-15. 15